2024 28 kovo

76 thoughts on “Gerumas neegzistuoja?

  1. Yra begalės gerumo ir blogumo reiškinių šiame pasaulyje. Autentiškas gerumas daromas tų, kurie ne dėl nuopelnų, ne dėl naudos yra degantys karšta meile. Didžiausia Laimė iš širdies nuolat degti meile: Dievui, antrajai pusei, vaikams, tėvams, arti esantiems, o dvasiškai ištobulėjus net priešams. Meilei buhalterinis nuopelnų skaičiavimas neegzistuoja, bet gera daryti gera. Tikrasis gerumas visada siejasi su dvasingąja Meile, kuri išlieka amžinai Dangaus Karalystėje…

  2. DangausIlgesys rašė:

    Tikrasis gerumas visada siejasi su dvasingąja Meile, kuri išlieka amžinai Dangaus Karalystėje…

    Ir stai tau kreditu sistema vel… islieka amzinai dangaus karalysteje

  3. Meile. Taip gal tai ir butu atsakymas. Taciau cia motyvacija, ne gerumo siekimas del jo paties. Cia elgesys vardan meiles. Meile gal ir padetu nesavanaudiskai isreiksti geruma zmonems kurie tau brangus, kuriuos tu myli. Taciau nepazistamiems kazin. Kaip zmonems kuriu tu nesupranti ir net nenori suprasti? Kaip jiems isreiksti tikra geruma?

  4. Pilstymas iš tuščio į kiaurą. Abstrakcijų kalba. Žodeliena.
    Neegzistuoja gerumas dėl gerumo. Nieko nebūna iš nieko. Kaip Jūs susišnekat?
    Aš pateiksiu vieną pavyzdį.

    >Kad būtų aiškiau, ką aš manau, pateiksiu pavyzdį, siužetą, Dostojevskišką , suspaustą laike ir erdvėje, šiuolaikinį Smerdjakovą ir Aliošą.
    Tegul bus taip, kad iš dviejų herojų reikalaujama išduoti savo tėvynę (artimi žmonės: tėvai, broliai, seserys, draugai, artimieji giminės, mokytojai ir t.t.).
    Sąlygos paprastos; jeigu išduodi, lieki gyvas, bet miršta artimieji (Tėvynė), jei neišduodi – žūsti pats, bet lieka gyvi artimieji.
    Arba-arba. Ribinė situacija.
    Tegul vienas iš herojų, tai normalus, pilnavertis žmogus, mylimas tėvų, gerbiamas draugų, išugdęs savo gebėjimus ir t.t. Kitaip sakant, teigiamas herojus.
    Antras gi, priešingai, asocialios šeimos vaikas. Mušamas, stumdomas, nekenčiamas nes jo tėvai girtuokliai ir t.t. Neturi nei draugų, nei …
    Kokie bus mūsų herojų motyvai?
    Išduodamas pirmasis pažeistų pats save, nes pražudęs savo artimuosius būtų sužalotas morališkai. O tai ir yra motyvas neišduoti.
    O antrasis? O ar ,taip vadinama tėvynė, jo paties neišdavė, būdama abejinga jo kaip žmogaus esmei? O gal kita visuomenė jam suteiks žmogiškas sąlygas? Gal jį pripažins ir t.t. Arba, paprasčiausias kerštas.
    Svarbūs čia yra keli dalykai. Ar pirmasis neišduodamas, žūdamas aukosis ar paprasčiausiai negalės elgtis kitaip, nes kitaip pasielgti jam bus dar sunkiau. Nes pražudęs savo artimuosius jis sužalos save. Ar galėtų jis elgtis kitaip?
    Antrasis yra dar-ne-žmogus. Nepilnavertis žmogus. Ir kalta, šiuo atveju, yra, taip vadinama, tėvynė. Jis yra paliktas žmonių- paliktas ir Dievo.
    Hamletiškas klausimas: būti ar ne būti, galimas tik Žmogui.

    Čia ištrauka iš kitos temos, joje buvo keliami kiti klausimai. Panagrinėkim gerumo ir blogumo atžvilgiu. Neegzistuoja gerumas ar blogumas savaime.

  5. Tai ir yra diskusija parmeta ideologijomis 😀 Zodziu zaismas…

    Dziaugiuos, kad pritari, kad geris neegzistuoja. Taciau as papriestarauciau blogis egzistuoja. Vadinamasis absoliutus blogis, kur niekas nepasipelno is atliekamo veiksmo ir abu nukencia (pvz. koncentracijos stovyklos)

  6. Na, manau, tai liga, kai jaunimėlis vaidina blogiukus,tačiau greit turėtų praeiti… tačiau daugelis perbėga į aferizmo ir apgaudinėjimo liūna, va čia jau labai blogai…
    Bet vistiek gėris tikrai yra, ir tikrai yra gerumas bei geri darbai…

  7. Ačiū PPJ, kad pritari sutampančiai nuomonei pranokdamas priešiškumą.
    Nova, sutinku, kad gerumas kaip ir visata nėra be priežasties, bet tik jo ištakos ir atsiradimas kyla iš Kūrėjo. Gal sutinki, kad meilė orientuojasi dovanoti gerumą, tada jis kyla iš mylinčios širdies be išskaičiavimo. Kiek žmogaus vidus panašus į Dievo paveikslą tiek jame yra iš meilės kylančio gerumo. Bet gaila, taip pat kiek nuodėmė(s) sužalojusi(ios) žmogiškąją prigimtį tiek žmogus laisvai pritaria blogiems dalykams.
    Pagal tavo pavyzdį, manau, iš asocialios šeimos kilęs žmogus savo laisva valia ir pastangomis gali pranokti gimdytojus ir pasukti savo likimą vertybių branginimo jų įgyvendinimo keliu. Būna ir atvirkščiai. Viskas priklauso nuo atskiro sąmoningo žmogaus pasirinkimo ir apsisprendimo. Nėra taip pagal liniuotę ar psichologiją visiems dėsninga, gyvenime ir žmogaus širdyje yra gelmė ir viskas sudėtingiau. Kiekvienas gali atsiversti kol gyvas žemėje.
    Someone rašė:

    Balta Avyte rašė: Someone rašė:

    DangausIlgesys rašė:
    Tikrasis gerumas visada siejasi su dvasingąja Meile, kuri išlieka amžinai Dangaus Karalystėje…

    Ir stai tau kreditu sistema vel… islieka amzinai dangaus karalysteje

    Aš nepasakiau, kad dvasingoji meilė išpildoma tik anapus, bet, kad ji būdama žemiškame kelyje tęsiasi ir amžinybėje. Pavyzdžiui tikėjimas, viltis yra laikini, jie amžinybėje jau nebus reikalingi, o Meilė išliks. Meilė su gerumu išvien.

  8. >Pagal tavo pavyzdį, manau, iš asocialios šeimos kilęs žmogus savo laisva valia ir pastangomis gali pranokti gimdytojus ir pasukti savo likimą vertybių branginimo jų įgyvendinimo keliu.<

    Iš nieko niekas neatsiranda. Gerumas neatsiranda iš niekur. Būna ir taip, kad iš blogos šeimos išauga geras žmogus, o iš geros blogas. Bet kodėl? Iš niekur, šiaip sau nebūna. Yra priežastis. Veiksmas.
    Vadinasi šis žmogus pažino gerumą, pažino šį jausmą, jam buvo miela, gera. Toks išgyvenimas skatina ieškojimus. Norisi išgyventi tai dar ir dar. Iš kur jis pažino? Gali tai būt iš kitų žmonių, iš kino filmų, o gal jam teko sutikti giliau tikintį žmogų, kurio gerumas apstulbino, sužavėjo, pažadino užslėptas sielos gelmes.
    O ką daryti tiem, kurie to nepažino? Juk Dievas nėra kažkokia abstrakcija. Dievas veikia per kitus žmones…ženklus. O jai to negavai.

  9. Esi visiškai teisi Nova. Man pamoka, kad negaliu nebūdamas žmogaus viduje kitą žmogų apspręsti ir lengvabūdiškai teisti. Yra tokių žmonių, kurie ilgą laiką tebegyvena "pragare" ir vis dėlto yra geresnis iš blogiausiųjų draugijos. Viena tik tikra reikia visuomet elgtis pagal sąžinę. Jei žmogus nenuovokus net tikrajam blogiui ir jį laiko gėriu, tai jis nenusidės jei ir padarys bloga savo klaidingos sąžinės vedamas. Bet vėliau sąžinei patobulėjus jis gali pakeisti nuomonę apie tą veiksmą.

  10. DangausIlgesys rašė:

    Viena tik tikra reikia visuomet elgtis pagal sąžinę. Jei žmogus nenuovokus net tikrajam blogiui ir jį laiko gėriu, tai jis nenusidės jei ir padarys bloga savo klaidingos sąžinės vedamas. Bet vėliau sąžinei patobulėjus jis gali pakeisti nuomonę apie tą veiksmą.

    Taciau kas yra sazine? Ir kas pasako kas yra gera, o kas yra bloga? Musu visuomene nurodo, kas yra blogai, o kas gerai (pvz. nuzudyti kita? blogis ar slovingas veiksmas?). Mes turime tam tikras igimtas nuorodas, bet jos yra neapibreztos. Kur ribas bresime mums paskelbia visuomene ir musu kaltes jausmas (ar jo vengimas).
    Tai kas yra sazines tobulejimas? Tai tik daugiau liniju nubraizymas savyje. Taciau kuo daugiau istatymu iskeli sau, tuo dazniau piktiniesi, kaip kiti nesilaiko tavo normu… Ir tavo "sazines" svarumo paaieska neretai uzgimdo "fariziejiska" morale. Kai taip nutinka geris, tampa tik irankiu isreiksti savo tobuluma.

    Tad sazine, ne visada gali buti teisi, kartais reikia kreiptis i aukstesnius principus. Morale, ideologijas, klausti saves ar tavo elgesys yra pateisinamas. Ir nevisada sazine tobuleja, kartais ji degraduoja, nuvirsta i bedugne.

  11. Sąžinė – giria už gera ir peikia už bloga. Na aš rašiau daugiau apie nenugalimai klystančią sąžinę. Žinoma, kad asmeninė sąžinė nėra visuotinė norma, bet tik asmeninio teisumo kelrodis. Nuodėmė yra tuomet, kai einama prieš sąžinę. Žinoma moralė, Dievo įsakymai ir Dievo žodis ugdo sąžinę ir ji vis labiau tampa neklystanti. "Mylėk ir daryk ką nori!".
    Someone rašė:

    Musu visuomene nurodo, kas yra blogai, o kas gerai (pvz. nuzudyti kita? blogis ar slovingas veiksmas?). Mes turime tam tikras igimtas nuorodas, bet jos yra neapibreztos. Kur ribas bresime mums paskelbia visuomene ir musu kaltes jausmas (ar jo vengimas).

    Aplinka ir kultūra pateikia elgesio normas – etiką ir kultūros vertybes. Tačiau legalūs dalykai realiai gali būti blogis savyje. Pvz. abortų įteisinimas, leidimas homoseksualams įvaikinti ir t.t. Asmeninė sąžinė gali byloti tiesą ir asmeniškai nepalaikyti Europoje visuotinos "normos". Na žinoma, čia priklauso ką žmogus laiko autoritetu. Aš autoritetu laikau Katalikų Bažnyčią ir jos šaltinius – kuo remiasi. Todėl man yra lengviau ir paprasčiau suvokti Tiesą apie vertybių hierarchiją. Be jos būtų viskas reliatyvu ir neturėčiau atskaitos taško, o dabar jis yra Dievuje.
    Someone rašė:

    Tai kas yra sazines tobulejimas? Tai tik daugiau liniju nubraizymas savyje. Taciau kuo daugiau istatymu iskeli sau, tuo dazniau piktiniesi, kaip kiti nesilaiko tavo normu… Ir tavo "sazines" svarumo paaieska neretai uzgimdo "fariziejiska" morale. Kai taip nutinka geris, tampa tik irankiu isreiksti savo tobuluma.

    Reikia su tavimi, Balta Avyte, sutikti. Yra pagundos ir man tapti fariziejumi, kai nepatinka, kad kiti nepaiso Tiesos nuansų. Tik mano atveju fariziejiškumas nelabai dar būdingas, nes nemokau kaip elgtis bažnyčioje vien išoriškai, nors jei reikėtų auklėti asmeniškai, gal suprimityvėčiau dėl palankumo. O dabar bendrauju esminėmis vertybėmis – pagrindu apie Dievą, gyvenimo pilnatvę, amžinąją Laimę. Turbūt dėl to negresia tapti fariziejumi? 🙂 Žinodamas savo nuodėmingumą, tobulumo ieškau ir įžvelgiu tik Dieve, todėl tuo pačiu ir automatiškai augu, jei mėginu žengti Jo artumon.
    Someone rašė:

    Tad sazine, ne visada gali buti teisi, kartais reikia kreiptis i aukstesnius principus. Morale, ideologijas, klausti saves ar tavo elgesys yra pateisinamas. Ir nevisada sazine tobuleja, kartais ji degraduoja, nuvirsta i bedugne.

    Dievo žodis ir dvasingo gyvenimo patirtis ugdo sąžinę. Žinoma, jei žmogus piktnaudžiauja laisve ir sąmoningai renkasi Dievo priešus jis degraduoja visapusiškai taip pat ir sąžinės balsas iškrypsta. Nors kol žmogus ne šizofrenikas jis tik sąžinės galia gali atsikrti melą nuo tiesos, tačiau melo kelias trumpas vistiek. Žmogus meluodamas sau pasimeta kur yra tiesa ir išprotėja – suskyla asmenybė.

  12. Kalbant apie visuomenes praradimus:
    Siais laikais vis maziau zmoniu gyvena pagal krikscioniu religijos dogmas. Krikscionybes centrai tampa ateistu sventyklomis. Sis procesas prasidejo pries kelias desimtmeciu ir tebesitesia iki dabar.
    Taciau nors tai ir atrodytu, kaip naturalus procesas (paremtas individo teisemis), taciau sis vyksmas turi nepastebetas pasekmens.
    Kai visuomene masiskai atmeta religija, kuri breze linija tarp blogio ir gerio simtmecius. Ir kratosi betkokios jos itakos. Visuomene atsiduriame nepavydetinoje situacijoje. Baisioje vietoje, is kurios nebegalime gristi atgal.
    Mes "nuzudeme Dieva", ta kuris suteike mums direkcija. Mes prarandame bendra visuomenes morale, dogmas, zmogiskuosius istatymus. Kai tikejome i Dieva sazines ir morales principus rasti buvo lengva. Taciau kuo met mes atsikrateme Dievo, jo keliu, mes ju niekuo nepakeiteme. Kitaip tariant mes nebeturi viesuosios morales dogmu. Nes nebera nieko, kas ja mums parasytu. Nebera autoriteto po kurio veliava mes stovetume.

    pvz. Principas "Nezudyk" – Kodel as tureciau nezudyti? Kas pasake, kad tai blogai? Valstybinei kodeksai? Juk koks mazas skaicius zudiku is tiesu yra pagaunami? Gal as jausiuos laimingesnis atikrates to asmens, gal net padarysiu pasauliui paslauga, juk kai kurie zmones neturetu net egzistuoti…

    Matot, kur lenkiu?

  13. Dangaus ilgesiai ir baltosios avytės, krikščioniškos dogmos ir yra tik dogmos. Krikščionybė ilgą laiką nekreipė dėmesio į bendra žmogiškąsias vertybes, kas davė pagrindą nuo jos atsiriboti. Ir prasidėjo šis procesas dar 19 amžiuje. Ar ne tuo pagrindu Marksas ištarė savo garsiąją frazę "opiumas liaudžiai", o pats atkreipė dėmesį į vaikų ir darbininkų išnaudojimą gamyboje.
    O mūsų Antanas Vienuolis, ar ne teisingai atkreipė dėmesį į katalikų moralinį veidą.
    O taip buvo.
    Ir, pagaliau II Vatikano susirinkimo nutarimai. Kur jie Lietuvoje yra įgyvendinami? Niekur, išskyrus keletą asmenybių, kurių nelabai mėgsta aukštieji Lietuvos kunigų grandai.
    O dar anksčiau, Liuterio laikais, ar nebuvo pati bažnyčia nukrypus nuo Krikščioniškų tiesų.
    Taigi, nesiplėsiu, bet pati katalikų bažnyčia nėra krikščioniška ir turi dar labai ir labai pasitempti.

  14. Balta Avyte rašė:

    Kalbant apie visuomenes praradimus:
    Siais laikais vis maziau zmoniu gyvena pagal krikscioniu religijos dogmas. Krikscionybes centrai tampa ateistu sventyklomis. Sis procesas prasidejo pries kelias desimtmeciu ir tebesitesia iki dabar.
    Taciau nors tai ir atrodytu, kaip naturalus procesas (paremtas individo teisemis), taciau sis vyksmas turi nepastebetas pasekmens.
    Kai visuomene masiskai atmeta religija, kuri breze linija tarp blogio ir gerio simtmecius. Ir kratosi betkokios jos itakos. Visuomene atsiduriame nepavydetinoje situacijoje. Baisioje vietoje, is kurios nebegalime gristi atgal.
    Mes "nuzudeme Dieva", ta kuris suteike mums direkcija. Mes prarandame bendra visuomenes morale, dogmas, zmogiskuosius istatymus. Kai tikejome i Dieva sazines ir morales principus rasti buvo lengva. Taciau kuo met mes atsikrateme Dievo, jo keliu, mes ju niekuo nepakeiteme. Kitaip tariant mes nebeturi viesuosios morales dogmu. Nes nebera nieko, kas ja mums parasytu. Nebera autoriteto po kurio veliava mes stovetume.

    pvz. Principas "Nezudyk" – Kodel as tureciau nezudyti? Kas pasake, kad tai blogai? Valstybinei kodeksai? Juk koks mazas skaicius zudiku is tiesu yra pagaunami? Gal as jausiuos laimingesnis atikrates to asmens, gal net padarysiu pasauliui paslauga, juk kai kurie zmones neturetu net egzistuoti…

    Matot, kur lenkiu?

    Balta Avyte,
    Šio pasaulio kunigaikščio autoritetai apie kurį kalbėjo Jėzus maskuojasi ir slepiasi galią, turtą ir įtaką turinčiose šalyse. Kaip riaumojantis liūtas slankioja ir tyko ką praryti. Tas agresyvumas ir priešinimasis sveikam dvasingumui ir Dievui yra senas kaip pasaulis. Tik vienintelis Jėzus turi galią tramdyti ir griauti šėtono užmojus. Linkiu visiems mylintiems Dievą atsipeikėti ir praregėti, kad tik su Viešpačiu būsime pajėgūs rinktis iššūkį – atvirą kovą su Dievo išrinktaisiais žmonių išganymui.
    Lietuva, būdama tiltu tarp Europos Rytų ir Vakarų nuolatos turėjo dalią patirti kovojančių šalių įtaką – kovos lauke. Lietuviai būdami katalikiška šalis, visuomet brangino ir krauju tvirtino tikėjimo lobį. Mums norintiems išsaugoti savo indetitetą ir išliekamąją ateitį nereikia žvalgytis į Rytų ar Vakarų klystkelių madas, bet su visu dėmesingumu kreipti žvilgsnį į gyvenimo, gyvybės ir sveiku dvasingumu periimtos kultūros formavimą. Jei mes suvoktume, kad Dievui esame brangūs niekada nesirinktume išniekinti ar pažeminti tai, ką šimtmečiais vertinome. Švč. Mergelė Marija turi lemiamą įtaką Jėzaus bendrakeleiviams. Čia ji buvo, kai ašaras laistė Šiluvoje, apsireiškė, kaip gailestingumo Motina, Aušros Vartuose. Jei mes neįvertinsime tai, kas iš tiesų brangu ir iš kur pareina Gėris, galime tapti vilkų aukomis. To nevertas lietuvis?

  15. As tik sakau, kad krikscioniskosios dogmos, tikejimas buvo moralinis, ideologinis pagrindas Europoje. Kas teisinga, o kas yra blogis buvo paaiskinama per sias tiesas. Tikejimas siomis tiesomis vienijo Europa. Taciau kai baznycia pradejo sakyti viena, o daryti kita, o ir pati biblija buvo pradeta tyrineti – atsirado daug zmoniu, kurie pradejo priesintis.
    Taciau viena yra svyruoti tarp kalvinizmo, katalikybes ir protestantizmo. Taciau visai kas kita yra svyruoti tarp tikejimo ir netikejimo. Baznycios praradimas turi didziausias pasekmes Europai. Mes praradome moralini kompasa ir nepasistengeme rasti naujo. Ir kol nesuprasime, kas turi buti musu moralinis kompasas musu visuomene po truputi ims degraduoti, puti. Nes kiekviena nubrezta linija nebebus tokia ryski, nezinosi, kas yra blogai, o kas gerai. Geris ir blogis tampa neaiskiomis ir tusciomis frazemis.
    Leisk man mesteleti 2 faktus:
    1) Europa visumoje prarado akla tikejima i biblija ir jos tiesas 20 amziuje
    2) 20 amzius yra pats kruviniausias amzius per visa zmonijos istorija (ir nesakyk, kad mes iki tol neturejome tokiu galimybiu zudyti, nes tai nepaaiskins totalitariniu rezimu atsiradimo ir ju surengtu skerdyniu)

  16. DangausIlgesys rašė:

    Balta Avyte rašė:

    Kalbant apie visuomenes praradimus:
    Siais laikais vis maziau zmoniu gyvena pagal krikscioniu religijos dogmas. Krikscionybes centrai tampa ateistu sventyklomis. Sis procesas prasidejo pries kelias desimtmeciu ir tebesitesia iki dabar.
    Taciau nors tai ir atrodytu, kaip naturalus procesas (paremtas individo teisemis), taciau sis vyksmas turi nepastebetas pasekmens.
    Kai visuomene masiskai atmeta religija, kuri breze linija tarp blogio ir gerio simtmecius. Ir kratosi betkokios jos itakos. Visuomene atsiduriame nepavydetinoje situacijoje. Baisioje vietoje, is kurios nebegalime gristi atgal.
    Mes "nuzudeme Dieva", ta kuris suteike mums direkcija. Mes prarandame bendra visuomenes morale, dogmas, zmogiskuosius istatymus. Kai tikejome i Dieva sazines ir morales principus rasti buvo lengva. Taciau kuo met mes atsikrateme Dievo, jo keliu, mes ju niekuo nepakeiteme. Kitaip tariant mes nebeturi viesuosios morales dogmu. Nes nebera nieko, kas ja mums parasytu. Nebera autoriteto po kurio veliava mes stovetume.

    pvz. Principas "Nezudyk" – Kodel as tureciau nezudyti? Kas pasake, kad tai blogai? Valstybinei kodeksai? Juk koks mazas skaicius zudiku is tiesu yra pagaunami? Gal as jausiuos laimingesnis atikrates to asmens, gal net padarysiu pasauliui paslauga, juk kai kurie zmones neturetu net egzistuoti…

    Matot, kur lenkiu?

    Balta Avyte,
    Šio pasaulio kunigaikščio autoritetai apie kurį kalbėjo Jėzus maskuojasi ir slepiasi galią, turtą ir įtaką turinčiose šalyse. Kaip riaumojantis liūtas slankioja ir tyko ką praryti. Tas agresyvumas ir priešinimasis sveikam dvasingumui ir Dievui yra senas kaip pasaulis. Tik vienintelis Jėzus turi galią tramdyti ir griauti šėtono užmojus. Linkiu visiems mylintiems Dievą atsipeikėti ir praregėti, kad tik su Viešpačiu būsime pajėgūs rinktis iššūkį – atvirą kovą su Dievo išrinktaisiais žmonių išganymui.
    Lietuva, būdama tiltu tarp Europos Rytų ir Vakarų nuolatos turėjo dalią patirti kovojančių šalių įtaką – kovos lauke. Lietuviai būdami katalikiška šalis, visuomet brangino ir krauju tvirtino tikėjimo lobį. Mums norintiems išsaugoti savo indetitetą ir išliekamąją ateitį nereikia žvalgytis į Rytų ar Vakarų klystkelių madas, bet su visu dėmesingumu kreipti žvilgsnį į gyvenimo, gyvybės ir sveiku dvasingumu periimtos kultūros formavimą. Jei mes suvoktume, kad Dievui esame brangūs niekada nesirinktume išniekinti ar pažeminti tai, ką šimtmečiais vertinome. Švč. Mergelė Marija turi lemiamą įtaką Jėzaus bendrakeleiviams. Čia ji buvo, kai ašaras laistė Šiluvoje, apsireiškė, kaip gailestingumo Motina, Aušros Vartuose. Jei mes neįvertinsime tai, kas iš tiesų brangu ir iš kur pareina Gėris, galime tapti vilkų aukomis. To nevertas lietuvis?

    Pirma, nepamirsk, kad lietuviai yra isesmes pagonys, o ne krikscionys (istoriskai). Krikscioniu tikejimas mums buvo primestas. Taciau pritarsiu, kad is siandienos perspektyvos galima sakyti, kad lietuva kol kas dar krikscioniska/ateistiska zeme (ne katalikiska! nes katalikybe, tai tik viena is sroviu). Taciau ateizmas isivyrauja.

    Antra. Tavo zodziai grazus is tikinciojo perspektyvos. Bet absurdas netikintiesiems. Nes jei netiki, kad yra Dievas. Netiki, kad yra kas nors po mirties. Tai niekada tau nerupes, kad yra mylintis Dievas, nerupes jo tiesos. Ir jei tu netiki tau niekada nepavyks logiskai apsipresti tiketi. Nes tikejimas nera parmentas solidzia logika, mastymu. Tai is ten kur tu stovesi, tu zinosi, kad nei geris nei blogis neateina is Dievo, nes Dievo nera.

    Ir jei dauguma zmoniu tuo tikes (netikes i Dieva) ir blaskysis tarp vertybiu, bendra visuomenes morale pakryps kita linkme. Ir mes niekada negalesime sugrizti ten kur buvome. pvz. poziuris i gejus. perejimas nuo tikejimo, kad tai liga iki siandieniniu pasipiktinimu, kaip tu gali apie juos blogai sneketi (na bent krypsta i tai).

  17. Aš esu iš tų žmonių, kuris labai atsargiai žvelgia į Vakarų ar Rytų ryklius. Tos totalinės iš gerbūvio pareinančios mados ir bedievių pliūpsniai yar tik mėginimas vienaip ar kitaip uždengti visuomenės sveikumo dominavimą. Matau, tu irgi mėgini pasiduoti labai nestabiliems statistikos rėksniams. Žinau viena, kas brangins Viešpatį, sergės tai, kas Jam brangu bus galimybė geresnei išeičiai ir pačiam ir kitiems. Taigi, jei esame laisvi žmonės, neleiskime įsikinkomi į vergystės jungus.

  18. DangausIlgesys rašė:

    Matau, tu irgi mėgini pasiduoti labai nestabiliems statistikos rėksniams. Žinau viena, kas brangins Viešpatį, sergės tai, kas Jam brangu bus galimybė geresnei išeičiai ir pačiam ir kitiems. Taigi, jei esame laisvi žmonės, neleiskime įsikinkomi į vergystės jungus.

    Cia ne apie statistika kalbu! Bet apie srove (kuri irodoma per statitika 😉 ), kuri yra pakankamai pastebima (apciuopiama) ir kuri tesiasi jau kelis desimtmecius. Zmones Europoje nebetiki i Dieva. Tikru tikinciuju yra mazuma (as nekalbu apie sezoninius paukscius, kurie baznycia aplanko per velykas ir garbingai skelbia as tikintis!), ir jei ziuri i tendencija, i krypti – tikinciuju mazes.
    Anot ju krikscionybe, tikejimas, yra opiumas liaudziai – "vergystes jungas". Jie isitikine, kad mesdami sena (tikejima i Dieva) jie issilaisvina ir pereina i logikos, racionalumo stovykla. Juk visa pasaulejauta Europoje remiasi moksliniu mastymu (logika). Ir jie, kaip ir mes, krikscionys, stengsis, kuo daugiau asmenu pervesti i savo stovykla…

  19. Balta Avyte rašė:

    Cia ne apie statistika kalbu! Bet apie srove (kuri irodoma per statitika 🙂
    lk 18 8 Aš sakau jums: netrukus jis apgins jų teises. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“

  20. Tai sakot, jai žmogus neina į katalikų bažnyčią tai jau jis netiki. Ar ne per daug kategoriška.
    O ar jum neatrodo, kad katalikiškos bažnyčios, tos auksu išpuoštos yra tuštybės tuštybė, žmogiškos tuštybės rūmai.
    Pagal jus išeina, kad tik katalikai ir tik tie , kurie lanko bažnyčią yra tikri tikintieji, ir tik ši veislė turi teisę spręsti kas tiki, o kas ne.
    O dabar aš jum pateiksiu vieną nekaltą pavyzdį iš Olandijos, šalies, kuri lyg ir yra pati laisviausia tikėjimo požiūriu. Žaidžiamas pliažo tenisas. Žaidžia vyrai ir moterys..azartas santykis 12-13 visų nervai įtempti…pagavo azartas. staiga pribėga 5-6 metų berniukas ir pareiškia, kad jis irgi nori žaisti.. Ir iškart priimamas ir visi žaidžia jam. Po penkių minčių nusibosta ir jis pabėga žaidžia visi toliau tikrą žaidimą.
    Prie ko čia tikėjimas pareikšit. Pagalvokit. Ir parodykit man tokį pavyzdį tikrai katalikiškam krašte-LIetuvoj.

    Nebūkit savim patenkinti fariziejai.

  21. As’ai tai nesu kataliku baznycios gineja! Taciau as ginu krikscionybe ir jos baznycia. Ir nors skaidymasis i gentis yra naturalus reiskinys, taciau nereikia mastyti, kad viena gentis yra geresne uz kita! Visos krikscionybes sroves skelbia is esmes ta pati, tik dekoracijas turi kitas!

    Baznycios lankymas ar nelankymas, pritariu, nera pagrindinis tikejimo ar netikejimo rodiklis. Bet as kalbu apie tuos kurie nepraktikuoja savo tikejimo (pvz. neskaito biblijos, nesimeldzia, nelanko baznycios susirinkimu, etc). Tikejimas yra gyvas, kuo met jis yra nuolatos atnaujinamas. Juk upe kai stovi vietoje uzakeja, taip ir su tikejimu. Ir sezoniniai pauksciai, kurie prisiminena, kad yra tikintys tik per velykas ir kaledas, na kazin ar galime juos vadinti tikrais tikinciaisiais… Taciau aisku negalima skaldyti zmoniu i grupes, juk visgi tikejimas yra pats privaciausias zmogaus reikalas.

  22. Kaledas gal ir gali, nes ji jau atsieta daugiau ar maziau nuo krikscioniskosios tradicijos (kaledu senelis 😉 ). Velykos gal ir neturi netikintiesiems jokios prasmes, taciau jie svencia jas autopilotu.

  23. agarmis rašė:

    Namanau, kad netikintys žmonės apskritai turi tesę švęsti tokias šventes kaip Kalėdos ar Velykos… tai jiems tikrai nėra šventės…

    Kad ir keistai skambetu, bet as su tavim sutinku. Todel as ir nesvenciu siu svenciu.

  24. TOMAZZ rašė:

    agarmis rašė:

    Namanau, kad netikintys žmonės apskritai turi tesę švęsti tokias šventes kaip Kalėdos ar Velykos… tai jiems tikrai nėra šventės…

    Kad ir keistai skambetu, bet as su tavim sutinku. Todel as ir nesvenciu siu svenciu.

    Ir draugai bei seima taves dar nenuskalpavo uz tai? 😆

  25. Balta Avyte rašė:

    As’ai tai nesu kataliku baznycios gineja! Taciau as ginu krikscionybe ir jos baznycia. Ir nors skaidymasis i gentis yra naturalus reiskinys, taciau nereikia mastyti, kad viena gentis yra geresne uz kita! Visos krikscionybes sroves skelbia is esmes ta pati, tik dekoracijas turi kitas!

    Baznycios lankymas ar nelankymas, pritariu, nera pagrindinis tikejimo ar netikejimo rodiklis. Bet as kalbu apie tuos kurie nepraktikuoja savo tikejimo (pvz. neskaito biblijos, nesimeldzia, nelanko baznycios susirinkimu, etc). Tikejimas yra gyvas, kuo met jis yra nuolatos atnaujinamas. Juk upe kai stovi vietoje uzakeja, taip ir su tikejimu. Ir sezoniniai pauksciai, kurie prisiminena, kad yra tikintys tik per velykas ir kaledas, na kazin ar galime juos vadinti tikrais tikinciaisiais… Taciau aisku negalima skaldyti zmoniu i grupes, juk visgi tikejimas yra pats privaciausias zmogaus reikalas.

    Labai įdomiai tikėjimą yra suskirstęs vienas teologas: rytų ir vakarų. Rytai nuėjo Marijos kryptimi, o vakarai Mortos.

  26. Na gal ir smulkiems darbeliams ir nemastai logiskai: "a gausiu pliusiuka". Taciau kazkur pasamoneje uzsidega lempute, nors gal tu to ir nesuvoki. Savanaudiskas gerumas, gal ir nera blogis pats is saves. Taciau, gal but, is dalies, tai ir yra saknis musu dabartines situacijos, kur tiek daug zmoniu nenori padeti kitam bedoje. Nes savanaudiskumas apskaiciuoja pelna is geru darbu. Mes retai berizikuojame iskisti pirstus uz savo komforto zonos. O tuos kurie sugeba laikome kvailiais arba sventaisiais…

  27. Balta Avyte rašė:

    Na gal ir smulkiems darbeliams ir nemastai logiskai: "a gausiu pliusiuka". Taciau kazkur pasamoneje uzsidega lempute, nors gal tu to ir nesuvoki. Savanaudiskas gerumas, gal ir nera blogis pats is saves. Taciau, gal but, is dalies, tai ir yra saknis musu dabartines situacijos, kur tiek daug zmoniu nenori padeti kitam bedoje. Nes savanaudiskumas apskaiciuoja pelna is geru darbu. Mes retai berizikuojame iskisti pirstus uz savo komforto zonos. O tuos kurie sugeba laikome kvailiais arba sventaisiais…

    Tai pirminis, vaikiškas gerumo suvokimas.

  28. Nova rašė:

    Balta Avyte rašė:

    Na gal ir smulkiems darbeliams ir nemastai logiskai: "a gausiu pliusiuka". Taciau kazkur pasamoneje uzsidega lempute, nors gal tu to ir nesuvoki. Savanaudiskas gerumas, gal ir nera blogis pats is saves. Taciau, gal but, is dalies, tai ir yra saknis musu dabartines situacijos, kur tiek daug zmoniu nenori padeti kitam bedoje. Nes savanaudiskumas apskaiciuoja pelna is geru darbu. Mes retai berizikuojame iskisti pirstus uz savo komforto zonos. O tuos kurie sugeba laikome kvailiais arba sventaisiais…

    Tai pirminis, vaikiškas gerumo suvokimas.

    Kodel? 😀

  29. Nova rašė:

    Balta Avyte rašė:

    Na gal ir smulkiems darbeliams ir nemastai logiskai: "a gausiu pliusiuka". Taciau kazkur pasamoneje uzsidega lempute, nors gal tu to ir nesuvoki. Savanaudiskas gerumas, gal ir nera blogis pats is saves. Taciau, gal but, is dalies, tai ir yra saknis musu dabartines situacijos, kur tiek daug zmoniu nenori padeti kitam bedoje. Nes savanaudiskumas apskaiciuoja pelna is geru darbu. Mes retai berizikuojame iskisti pirstus uz savo komforto zonos. O tuos kurie sugeba laikome kvailiais arba sventaisiais…

    Tai pirminis, vaikiškas gerumo suvokimas.

    teisingai Nova… na, jei kažkam gerumas yra tik kažkoks kvailas pliusiukas, tai, manau, labai jau primityvus mąstymas… o aš galvojau, kad jau "išaugom" iš to, bet, pasirodo, dar yra tokių žmonių…

  30. Man jusu sita diskusija tokia beprasme atrodo, kad tyliu… Is kur cia jau ta pasamone taip gerai zinai? Koks tas gerumas- savandaudiskas ar ne… Negi kiekvienas dabar nesiojasi su savim sarasa ir varneles deda, kiek kam ka padare. Kartais darai kazka gero ir negali pats paaiskinti kodel/
    Be to Dievas ir skatina geruma uz atlygi, tai nemanau, kad zmogus darydamas gerus darbus samoningai del vietos dangaus karaslysteje bus is jos istremtas.
    Kam su tokiais klausimais apsisunkinat gyvenima, bene patys Dievais siekiat tapti?

  31. Pagal sita diskusija cia taip iseina, kad savanaudiskas gerumas egzistuoja tik pas tikinciuosius (nes jie pliusiukus dedasi idant patektu dangun).
    Vadinasi, kai as darau kazka gero vardan gero, is tikruju darau kazka gero. Tai neisplaukia is savanaudisku tikslu. Ir nesidedu jokiu pliusiuku, nes man ju nereikia, nes esu netikinti.
    E, tai ziurekit, netikintieji yra geresni zmones uz tikinciuosius! Matot, kokia faina isvada? 😀

    .ps.joke.

  32. Kaip supratau Baltoji Avytė klausė ar galimas gerumas su išskaičiavimu?
    "Laiminkite, nes ir jūs esate paveldėję palaiminimą". Svarbiausias esminis apsisprendimas už ar prieš Gėrį yra iššūkis lemtingiems tolesniems pokyčiams. Dievą išpažįstu ir laikau Jį Dievu. Aš turiu galimybę ir netobulai, bet jau arčiau gerumo daryti žingsnelius į Gera. Tegu dar ir be tvirto pasitikėjimo ir tikėjimo, bet jau su aušra pasakyti Viešpačiui tvirtąjį TAIP. Nuo to momento vis dažniau visagalė Meilė su Gerumu laimės ir apims visas gyvenimo sritis. Būkime drąsūs rinktis tai, ką Dievas laimina. Tada žvilgsniu ar iš viršaus į apačią (apreiškimu), ar iš apačios į viršų (atsiliepimu) ves prie viltingiausios amžinybės slėpinių…

  33. Aura101 rašė:

    Pagal sita diskusija cia taip iseina, kad savanaudiskas gerumas egzistuoja tik pas tikinciuosius (nes jie pliusiukus dedasi idant patektu dangun).
    Vadinasi, kai as darau kazka gero vardan gero, is tikruju darau kazka gero. Tai neisplaukia is savanaudisku tikslu. Ir nesidedu jokiu pliusiuku, nes man ju nereikia, nes esu netikinti.
    E, tai ziurekit, netikintieji yra geresni zmones uz tikinciuosius! Matot, kokia faina isvada? 😀

    .ps.joke.

    iprastai (neperkeistas )zmogus neigalus daryti gera vardan gero

  34. Kam duota daug, bus dar pridėta, o kam mažai, dar ir tas bus atimta. ( Iš atminties) 😆

    Kas kuria gerumą aplink save, tai ta gera aplinka kuria dar daugiau. O kas nieko nedaro tai blogis ateina su visa savo galia ir atimami paskutiniai trupiniai.
    Vakarinis Novos pamokslas.

  35. Debeseli, gal gali placiau pakomentuoti savo paskutini komentara? Ko tais perskaiciau kazkoki kratini su nesuprantamais zodziais…Kas tas "perkeistas", ir kodelgi neigalus?
    Negi as vienintele kazka gero darau vardan gero? 😀 Negi senulytes praleidimas i prieki yra savanaudiskas gerumas? Arba pagalba senesniam arba neigaliam zmogui uzlipti laiptais, pereiti gatve irgi? (cia tik paprasti pavyzdziai, pamasciusi, galeciau daug daugiau parasyti)

  36. Taciau argi tu nesijauti gerai darydamas gera? Gauni tam tikra malonumo doze, beto kada dazniausiai darai gera? Kai tu blogos nuotaikos ar kai geros? Ar kai aplinkiniai atlieka gera darba ir tikisi is taves to paties ar atlieki gera tamsoje? Na gal cia ir is dalies savanaudiskumas.

  37. Manau, kad kartais tiesiog reikia prisiminti, kaip sunku elgtis gerai ir skleisti geri aplink. Ir taip elgtis ne del to, kad galetum save paslovinti del savo nuostabaus elgesio ir pasigirti kitiems, koks puikus esi zmogus. Ir tai yra sunku padaryti, nuolat musu pasamone isikisa.

  38. zmones is prigimties egoistai ..imti gauti … ir sirdis ju linkus labiau ne i gerus dalykus ..tai tiesiog tokia prigimtis – suzeista prigimtis , kuri valdo zmogu… uztat ir sakau neigalus
    o perkeistas , tai tuomet , kai zmogus atgauna prarasta – atgimsta is dvasios
    Balta avyte jau parase ir tai , ka norejau dar pasakyt

  39. na pykit nepykit panos, bet tikrai absurdus šnekat.. gerumas-svanaudiškumas… nesąmonė absoliuti…
    juk negalima taip kategoriškai teigti, kad staigiai visi gerumą teikia tik tam, kad būtų pagirti.. Pvz seimūnai gal ir taip – daro akcijas -atrakcijas "geras" tik iš savanaudiškų paskatų (neabejoju, kad ir iš jūsų kažkas jų "gerumu" tikit)… verslininkai, bankininkai ir pan gali taip pat savanaudiškai žiūrėti į gerumo davimą-ėmimą.. Tačiau nemanau, kad visi paparsti žmonės taip mąsto.. juk nėra tam nei pagrindo, nei tikslo…
    negi pagal jūsų mąstymą motina Teresė darė gerą žmonėms iš savanaudiškų paskatų? 😯 O gal žmonės filantropais vadinami? o gal altruistai?

    "elkis su žmogum taip pat, kaip norėtum, kad jis su tavim pasielgtų.."

    O iš jūsų išvadų, kad gerumas gali egzistuoti tik iš savanaudiškų paskatų, susidaro įspūdis, kad jūs taip ir elgiatės, todėl kišat šią teoriją kitiems…

    AČIŪ…

  40. Balta Avyte rašė:

    Taciau argi tu nesijauti gerai darydamas gera? Gauni tam tikra malonumo doze, beto kada dazniausiai darai gera? Kai tu blogos nuotaikos ar kai geros? Ar kai aplinkiniai atlieka gera darba ir tikisi is taves to paties ar atlieki gera tamsoje? Na gal cia ir is dalies savanaudiskumas.

    Jauciuosi nei gerai, nei blogai. Jauciuosi neutraliai. Daryti gera turetu buti normalus jausmas, o ne kazkoks savimi pasididziavimas, kaip cia kiti rase. Kada darau gera? Kai pamatau, kad reikia.
    Retai tebuna, kad aplinkiniai kazka darytu gera ir is manes to tiketusi… 🙄 Someone rašė:

    Ir taip elgtis ne del to, kad galetum save paslovinti del savo nuostabaus elgesio ir pasigirti kitiems, koks puikus esi zmogus

    Zinoma, kad ne del to. Del to, kad nori padeti. Ir nezinau, kazkodel, kai galiu, tai man visai nesunku elgtis gerai… Nesuprantu, is kur cia tas sunkumas turi atsirasti.
    Someone rašė:

    tai tiesiog tokia prigimtis – suzeista prigimtis

    Tokia prigimtis, nes ale dievas taip pasake (padare)?
    Vat cia ir kirsis musu poziuriai su ta prigimtim..

  41. Aura101 rašė:

    Someone rašė:

    tai tiesiog tokia prigimtis – suzeista prigimtis

    Tokia prigimtis, nes ale dievas taip pasake (padare)?
    Vat cia ir kirsis musu poziuriai su ta prigimtim..

    ne dievas tai padare , o nuodeme
    ir dievui nereikia sakyt ir taip matosi , kad mes labiau linke piktam

  42. Aura101 rašė:

    Balta Avyte rašė:

    Ir taip elgtis ne del to, kad galetum save paslovinti del savo nuostabaus elgesio ir pasigirti kitiems, koks puikus esi zmogus

    Zinoma, kad ne del to. Del to, kad nori padeti. Ir nezinau, kazkodel, kai galiu, tai man visai nesunku elgtis gerai… Nesuprantu, is kur cia tas sunkumas turi atsirasti.

    Taciau gerus darbus atlieki (dazniausiai) sau patogiu laiku ir budu? Ir kiek daznai eini papildoma mylia, kad atliktum gera darba? O gal yra tam tikros ribos, kur nusibrezi ir uz ju jau ne tavo reikalas atlikti gerus darbus?

  43. Balta Avyte rašė:

    Ir taip elgtis ne del to, kad galetum save paslovinti del savo nuostabaus elgesio ir pasigirti kitiems, koks puikus esi zmogus

    ps. sita dalis ateina is mano patirties su vienu zmogumi, kuria daugelis laiko gerio isikunijimu…

  44. Balta Avyte":2n02us2y] Aura101 rašė:

    [quote="Balta Avyte rašė:

    Ir taip elgtis ne del to, kad galetum save paslovinti del savo nuostabaus elgesio ir pasigirti kitiems, koks puikus esi zmogus

    Zinoma, kad ne del to. Del to, kad nori padeti. Ir nezinau, kazkodel, kai galiu, tai man visai nesunku elgtis gerai… Nesuprantu, is kur cia tas sunkumas turi atsirasti.

    Taciau gerus darbus atlieki (dazniausiai) sau patogiu laiku ir budu? Ir kiek daznai eini papildoma mylia, kad atliktum gera darba? O gal yra tam tikros ribos, kur nusibrezi ir uz ju jau ne tavo reikalas atlikti gerus darbus?Dazniausiai kiek galiu, tiek ir padedu. Pvz jei koki bernioka forsai musa, tai ar as padesiu? Nebent pries tai buvau lankiusi koki karate ir uzvozciau visiem… Be to, ne visada atisandi ten, kur reikia pagalbos. Cia ir beda, kad nematau nieko savanaudisko tame, kad "nevaziuoju specialiai ieskoti vietu, kur kam nors reikalinga pagalba".

  45. avietinis_ debeselis rašė:

    Aura101 rašė:

    Someone rašė:

    tai tiesiog tokia prigimtis – suzeista prigimtis

    Tokia prigimtis, nes ale dievas taip pasake (padare)?
    Vat cia ir kirsis musu poziuriai su ta prigimtim..

    ne dievas tai padare , o nuodeme
    ir dievui nereikia sakyt ir taip matosi , kad mes labiau linke piktam

    Cia ir velgi tinka "Vat cia ir kirsis musu poziuriai su ta prigimtim..". Kalbi tik is vienos puses, nes esi tikinti. As kalbu is kitos – nes esu netikinti. Todel toliau testi musu diskusija manau neverta, nebent laukti tos stebuklingos temos ➡

  46. ir tikinciam nereikia but , kad matyt tai
    gerus dalykus poelgius vadinam bereikaliniais arba nenaudingais ir net blogais , o blogus vadinam gerais ,apipinam pasiteisinimais , pritempiam ir net paverciam vertybem
    pvz kad ir apsukrius , savanaudzius , eferistus vadinam protingais , o tikrai protingus zmones( pvz profesura, mokslininkus , pasisventusius zmones del didesniu aukstesniu dalyku ) kvailiais

  47. avietinis_ debeselis rašė:

    ir tikinciam nereikia but , kad matyt tai
    gerus dalykus poelgius vadinam bereikaliniais arba nenaudingais ir net blogais , o blogus vadinam gerais ,apipinam pasiteisinimais , pritempiam ir net paverciam vertybem
    pvz kad ir apsukrius , savanaudzius , eferistus vadinam protingais , o tikrai protingus zmones( pvz profesura, mokslininkus , pasisventusius zmones del didesniu aukstesniu dalyku ) kvailiais

    Na, as geru darbu niekad nevadinau blogais, o blogu – gerais.
    ir mokslininku kvailiais irgi nevadinu.. atvirksciai, juk jie – musu ateitis.
    Taip, kad mane is to "visu" saraso gali istrinti 😉 Manau, kad atsiras ir daugiau tokiu, kurie taip galvoja.

  48. Mes kvailiai vienose situacijose, o kitose isminties bokstai. Viskas realityvu, niekas nera juoda ar balta. Retas reiskinys yra absoliutus geris ar blogis. Nes visa musu egzistencija tyvuliuoja tarp tamsos ir sviesos.

  49. Tai apie absoliutiskuma kalbeti butu isties naivu. Jei as neizvelgiu nieko blogo "savo geruose darbuose", tai butinai kitas izvelgs, ir jau nebebus absoliutumas.. 😉

  50. Aura101 rašė:

    avietinis_ debeselis rašė:

    ir tikinciam nereikia but , kad matyt tai
    gerus dalykus poelgius vadinam bereikaliniais arba nenaudingais ir net blogais , o blogus vadinam gerais ,apipinam pasiteisinimais , pritempiam ir net paverciam vertybem
    pvz kad ir apsukrius , savanaudzius , eferistus vadinam protingais , o tikrai protingus zmones( pvz profesura, mokslininkus , pasisventusius zmones del didesniu aukstesniu dalyku ) kvailiais

    Na, as geru darbu niekad nevadinau blogais, o blogu – gerais.
    ir mokslininku kvailiais irgi nevadinu.. atvirksciai, juk jie – musu ateitis.
    Taip, kad mane is to "visu" saraso gali istrinti 😉 Manau, kad atsiras ir daugiau tokiu, kurie taip galvoja.

    atleisk , sese, bet netrinsiu:)

    mokslininkai buvo kaip pavyzdelis
    o ar ne pati kitoje temoje apsukru savanaudi gudraujanti pavadinai protingu ?
    protingu ,kiek pamenu, pridera vadint prota – intelekta ir aiskia samone turincius zmones, o ne sugebencius apgaut kita , pasipelnyt , pergudraut …siems poelgiams ir savybems yra skirtos atatinkamos ,gerai apibreziancios ir suteikiancios aiskuma savokos …taigi nereikia painiot savoku , nes tai ir yra viena is suzeistos prigimties pozymiu:)

  51. Taip, vadinau. Nes jie yra protingi. Kaipgi kitaip?

    Kertasi man tavo mastymas sioje vietoje : Someone rašė:

    pridera vadint prota – intelekta ir aiskia samone turincius zmones, o ne sugebencius apgaut kita , pasipelnyt , pergudraut

    Tai?
    Negi sugebejimas apgauti kita ateina is NEprotingumo?

  52. Jis turi proto apgaut tave, bet tai visiškai nesusiję su tuo protu, kuris verčia mąstyti – intelektualiu protu… Išprūsimu, tuo protu, kuris draus tau apgaudinėt…

  53. O koks cia protas? Cia moralines dogmos, o ne intelektas. Tai kas tau draudzia apgaudineti. Taciau jei turi gebejima apgauti kitus ir numatyti ju veiksmus, ir rasti iseitis ju veiksmams… argi cia ne ismintis, talentas. Aisku panaudotas, ne taip kaip mes noretume, bet visgi

  54. Balta Avyte rašė:

    O koks cia protas? Cia moralines dogmos, o ne intelektas. Tai kas tau draudzia apgaudineti. Taciau jei turi gebejima apgauti kitus ir numatyti ju veiksmus, ir rasti iseitis ju veiksmams… argi cia ne ismintis, talentas. Aisku panaudotas, ne taip kaip mes noretume, bet visgi

    Butent ta ir noriu pasakyti. 😉

  55. Aura101 rašė:

    Balta Avyte rašė:

    O koks cia protas? Cia moralines dogmos, o ne intelektas. Tai kas tau draudzia apgaudineti. Taciau jei turi gebejima apgauti kitus ir numatyti ju veiksmus, ir rasti iseitis ju veiksmams… argi cia ne ismintis, talentas. Aisku panaudotas, ne taip kaip mes noretume, bet visgi

    Butent ta ir noriu pasakyti. 😉

    na taip is esmes sutinku , kad protas pirmiausia – tai tiesiog intelektas , samone ir ji galima naudoti arba geriem tikslam arba blogiem

    ir visgi zodis protas , pirmiausia, asocijuojasi su geriu t.y. su kazkuo geru , teisingu, naudingu …netgi literaturoje norint aprasyt aferista koki, butu panaudotas ne vienas zodis – protingas , o fraze- protingas niekselis (jei jau labai norint panaudoti ta zodi – protingas)

    o esme tame, kad labiau linke mes ta prota naudot ne geriui visgi

  56. bat rašė:

    Balta Avyte rašė:

    Mes supuve zmones – trokstame gerio, bet blogis arciau.

    ne, bet nesakysiu kodėl :] pradėčiau keiktis ir t.t.

    Pasakyk be keiksmu 😉

  57. Aura101":dmd8u1h4] bat rašė:

    [quote="Balta Avyte rašė:

    Mes supuve zmones – trokstame gerio, bet blogis arciau.

    ne, bet nesakysiu kodėl :] pradėčiau keiktis ir t.t.

    Pasakyk be keiksmu 😀

Parašykite komentarą