.

43 Responses to “.”

1. 
   S1n1 / 6 Rgp 2007 6:01pm #

   Nes aukstas daznis? 🙂

2. 
   tzar / 6 Rgp 2007 6:59pm #

   .

3. 
   TOMAZZ / 6 Rgp 2007 7:14pm #

   suformuluok kalusima, nes dabar kaip teiginis gaunasi.

4. 
   tzar / 6 Rgp 2007 7:23pm #

   .

5. 
   enjoy_the_view / 6 Rgp 2007 7:25pm #

   Na tiesa sakant kintamoji srove zmogui yra pavojingesne jei nuolatine. Nors betkurio atveju puse ampero yra mirtina. Ypac jei srove ieina per rankas, nes tuomet yra 3 keliai: i plaucius, sirdi arba smegenis. Aisku visi mirtini…

   Dabar apie klausima. Visu pirma "siustuvo antena". Zmogaus odos varza yra ~90000 omu. 90000*0.5=45000V( omo desnis. Esi girdejes?). Noreciau ir as tokio siustuvo. Tik kazin kai su saskaitom uz elektra… Na tarkim itampa prasimuse i poodini sluoksini, kas dar pavojingiau gyvybiai. Ten varza ~1000omu, bet vistiek siustovo darbine itampa turetu butu bent 500V.

   Antra. Is kur atsiranda srove jau aisku. Kur ji dingsta? Per kojas i zeme ar per rankas dar kazkur?

   Ir dar. Idomumo deliai apribrezk kas yra auksti dazniai ir kas yra zemi. Srove kaip suprantu sinusine…

6. 
   tzar / 6 Rgp 2007 7:58pm #

   .

7. 
   enjoy_the_view / 7 Rgp 2007 5:09am #

   Nori dar tikslesiu skaiciu? Gerai. Sausos odos varza yra ~93kOhm/cm3. Cia aisku priklauso nuo zmogaus amziaus ir kitu dalyku, bet musu atveju cia smulkmena. Dabar paskaiciok zmogaus odos plota ir itampa, kurios reikia sukelti puses ampero srovei.

   O gal tu manai, kad tokia srove induokuoja magnetinis laukas?! Tuomet sis klausimas dar kvailesnis negu maniau…

   Ir vistiek man neaisku. Jei srove i zmogaus kune patenka per ranka, kur ji iseina. Srove negali dingti kune!

   P.S. Zaibas truputi sujuokino. Didzioji dauguma zmoniu mirsta. Kiti lieka komoje arba paralyzuoti.

8. 
   S1n1 / 7 Rgp 2007 8:18am #

   Nu jei zemas daznis, tai gali nutrenkti, o jei aukstas, tai tarkim gali isilti kuno dalys… O kodel, taim tiksliai nezinau…

9. 
   tzar / 7 Rgp 2007 2:42pm #

   .

10. 
    nightex / 7 Rgp 2007 4:40pm #

    kadangi srove teka labai mazu laiko momentu t.y zemo daznio sroves savybe tai jis lieka gyvas 😉

11. 
    tzar / 7 Rgp 2007 5:02pm #

    .

12. 
    nightex / 7 Rgp 2007 6:05pm #

    tzar rašė:

    nightex rašė:

    kadangi srove teka labai mazu laiko momentu t.y zemo daznio sroves savybe tai jis lieka gyvas 😀

13. 
    tzar / 7 Rgp 2007 7:21pm #

    .

14. 
    avietinis_ debeselis / 7 Rgp 2007 7:31pm #

    atstumia

15. 
    Auksaplaukė / 7 Rgp 2007 8:40pm #

    Perskaičius viską supratau nieko 8)

16. 
    enjoy_the_view / 8 Rgp 2007 9:22am #

    Cia as juokdarys?! Man idomu, kaip tu ismatavai odos ilgi. Na bet cia neesme…

    Turiu dar viena durna klausima. Is kur atsiranda srove? Isprendus sia problema viskas taptu lyg ir logiska.

17. 
    tzar / 8 Rgp 2007 5:24pm #

    .

18. 
    enjoy_the_view / 8 Rgp 2007 5:37pm #

    Tu man neaiskink apie siustuvus! Pats sakiai, kad jie izeminti. Vadinasi antenos potencialas lygus 0. Ar ir cia nori pasigincyti? Tai va vel tas pats klausimas tik is kitos puses. Kas igreitina elektornus?

    Del varzos butu galima sutikti, jei odos skerspjuvio plota imtume 1mm2. Tarkim tai imanoma.

19. 
    tzar / 8 Rgp 2007 6:06pm #

    .

20. 
    enjoy_the_view / 8 Rgp 2007 6:52pm #

    Radio siustuvo antena yra izeminta rite prie kurios kito galo prijungtas laidinikas.

    Tavo apibudinta eksperimeta as isvaizuoju taip: zmogus vienoje rankoje laiko laidinka, prie kurio prijungta lempute. Kitoje rankoje laiko laidinika prijunta prie tos pacios lempos. Ir kai viena betkuri gala priliecia prie ijungto radiosiustovo antenos, uzsidega lempa. Sitoje schemoje nera jokio evj saltinio. Ar as teisus?

    Apie difuzija geriau visai patylesiu…

21. 
    Faint / 9 Rgp 2007 9:23am #

    zaibo iskrova dazniausiai padfaro maziau zalos delto, kad iskrovos laikas labai trumpas. aisku, daug reiksmes turi ir iskrovos kelias zmogaus organizmu.

22. 
    enjoy_the_view / 9 Rgp 2007 9:49am #

    Zaibo srove nuolatine. Zaibas su sia teme visiskai nesusijas…

23. 
    nightex / 12 Rgp 2007 11:29am #

    tzar rašė:

    Someone rašė:

    ishsiskiria elektromagnetines bangos kurias sugeria radio antena

    Būtent! Kintantis elektrinis laukas kuria kintantį magnetinį lauką ir t.t. Tačiau čia atsižvelgti reikėtų ne į elektromagnetines bangas, o į kintantį magnetinį lauką. Taip jau išeina, jog kiekvienas elektronas "skleidžia" kintantį magnetinį lauką, kuris, be jokios abejonės, veikia aplinkinius elektronus. Dabar reikėtų suprasti, kas atsitinka, kai vieno elektrono kintantis magnetinis laukas kliudo kitus elektronus. Šitą reikalą supratus atsakymas kaip ant delno!

    Elektromagnetinems bangoms kertant laidininka arba laidininkui kirtus magnetini lauka ivyksta indukcija kurios deka sukuriama elektros srove. Tokiu budu veikia generatoriai, bei kt prietaisai.

    Manau zmogu veikiant aukštu dažnio srove netaip pavojinga dar ir del to kad ji nespeja sutraukti zmogaus shirdies ir zmogus dar lieka gyvas ji tik svilint turetu tokia srove.

24. 
    enjoy_the_view / 12 Rgp 2007 1:27pm #

    Tai nevisai tiesa. Elektromagnetine indukcija – elektros sroves atsiradimas uzdarame laidininke, kintant ji verianciam magnetiniam laukui. Kintati magnetini lauka sukelia radijo siustuvas, bet zmogaus kunas nera laidininkas, todel jame srove neindukuojama. Be to cia nera uzdaro konturo. Na bent jau as tai jo nematau. Jei ta lempute tikrai dega, tai srove atsirada laidininke, ne zmogaus kune.

    Kas turi minciu kaip laidininke atsiranda srove? Radijo siustuvas kuria kintanti magnetini lauka,todel laidininkui nereikia judeti. Bet kur uzdaras konturas? O gal cia indukcija nieko deta? Kokie dar zinote budu sukelti srove? Potencialu skirtumas jau atmestas.

25. 
    nightex / 19 Rgp 2007 8:36am #

    enjoy_the_view rašė:

    Tai nevisai tiesa. Elektromagnetine indukcija – elektros sroves atsiradimas uzdarame laidininke, kintant ji verianciam magnetiniam laukui. Kintati magnetini lauka sukelia radijo siustuvas, bet zmogaus kunas nera laidininkas, todel jame srove neindukuojama. Be to cia nera uzdaro konturo. Na bent jau as tai jo nematau. Jei ta lempute tikrai dega, tai srove atsirada laidininke, ne zmogaus kune.

    Kas turi minciu kaip laidininke atsiranda srove? Radijo siustuvas kuria kintanti magnetini lauka,todel laidininkui nereikia judeti. Bet kur uzdaras konturas? O gal cia indukcija nieko deta? Kokie dar zinote budu sukelti srove? Potencialu skirtumas jau atmestas.

    uzdarame laidininke? gal turi omenyje uzdarame konture, grandineje? Radio siustuvas kuria elektromagnetinias bangas ne magnetini lauka. Manau vertetu tamstai susipazinti su magnetinio ir elektromagnetinio lauku savokomis. Žmogaus kunas yra geras elektros laidininkas todėl elektros srovė pavojinga jam, užtenka 0,5A srovės ir žmogus gali mirti 🙄 . Žmogaus kūne pastoviai indukuojamos mazytes srovytesm, taciau jos nekenksminos ir ju poveikis nera jauciamas. Taciau esant galingo elektromagnetiniu bangu arba kintancio magnetionio lauko shaltiniu gali isiskaudeti galva. Na butu idomu suzinoti kieno padarinys yra Fuko sroves ar tik netos pacios indukcijos a?

26. 
    enjoy_the_view / 19 Rgp 2007 10:00am #

    Taip suklydau. Elektromagnetine idukcija vyksta uzdarame konture…

    Dabar apie savokas. Kintantis magnetinis laukas negali egzistuoti nesukeldamas elektrinio lauko. Todel tokia materijos forma vadima elektromagnetiniu lauku. O tamsta reiktu susipazinti su elektros sroves savoka ir Omo desniu.

    Zmogaus kune daug elektringuju daleliu, kurias veikia elektromagnetinis laukas(magnetine jo dalis), taciau tema ne apie tai. Zmogaus oda yra geras izoliatorius. Musu eksperimento atveju jos varza galima laikyti begaline, todel nera net uzdaros elektros grandines.

    Jei butum paskaites tema nuo pradziu matytu, kad as visa laika bandau isaiskinti, jog puse ampero zmogaus kune yra mirtina. Kad tai suprastu temos autorius, kuris deja dingo, reikia issiaiskinti is kur atisranda srove aprasyto eksperimeto metu…

    Fuko srove atsiranda masyviose laidininkuose elekromagnetines indukcijos metu. Kas is to?

27. 
    tzar / 10 Rgs 2007 4:36pm #

    .

28. 
    avietinis_ debeselis / 15 Rgs 2007 8:06am #

    tai dar bus klausimu?:)

29. 
    nightex / 15 Rgs 2007 4:22pm #

    kadangi oda nelabai laidi del epiderminio sluoksnio, tai nelabai tikiu tuo principu kad kuo didesnis f tuo daugiau oda teka, cia laikyciau mitu. Vienalyciam laidininkui sutinku, taciau zmogus nera sudarytas ish vienodo laidumo sluoksniu.

30. 
    tzar / 17 Rgs 2007 3:36pm #

    .

31. 
    nightex / 1 Lap 2007 6:43pm #

    Turejau galvoje tai kad…
    [url=http://www.talpink.lt/images/v.php?id=83100x.JPG][/url]

32. 
    enjoy_the_view / 1 Lap 2007 7:14pm #

    Uzteks apie varza. Kas nors paaiskinkit sroves atsiradima tokio eksperimento metu. Tas mistinis 0.5 ampero man kazkos nerealus skaicius… Na tarkim 0.5A atisranda, Tai kurioje grandines dalyje jis atsiranda?

    P.S. Kaip ismatoti srove, kuri teka per zmogu? Juk ampermetras i grandine jungiamas nuosekliai…

33. 
    nightex / 1 Lap 2007 8:00pm #

    enjoy_the_view rašė:

    Uzteks apie varza. Kas nors paaiskinkit sroves atsiradima tokio eksperimento metu. Tas mistinis 0.5 ampero man kazkos nerealus skaicius… Na tarkim 0.5A atisranda, Tai kurioje grandines dalyje jis atsiranda?

    P.S. Kaip ismatoti srove, kuri teka per zmogu? Juk ampermetras i grandine jungiamas nuosekliai…

    hmmm zinau bet nezinau kaip paaishkinti lengviau. Jei papustum i shiaudeli, tai visame shiaudelyje oro srautas butu vienodas ir per viduri ir pradzioje ir gale, tas pats ir su elektros srove. jei pajungsi zmogu i grandine juo tekes tokia pati srove kuri teka tos pacios grandines laidu, aishku tos srove stiprumas priklausys nuo visu materiolu kurie sudaro grandine. Kas yra idomu kad kiekvienas cheminis elementas turi skirtinga gebejima praleisti srove, tai tarsi skirti shiaudeliai i kuriuos gali pusti ora, taciau vienam lengviau papusi kitam bus sunku, nes oro pasiprieshinimas didesnis.

34. 
    enjoy_the_view / 1 Lap 2007 8:20pm #

    nightex rašė:

    hmmm zinau bet nezinau kaip paaishkinti lengviau. Jei papustum i shiaudeli, tai visame shiaudelyje oro srautas butu vienodas ir per viduri ir pradzioje ir gale, tas pats ir su elektros srove. jei pajungsi zmogu i grandine juo tekes tokia pati srove kuri teka tos pacios grandines laidu, aishku tos srove stiprumas priklausys nuo visu materiolu kurie sudaro grandine. Kas yra idomu kad kiekvienas cheminis elementas turi skirtinga gebejima praleisti srove, tai tarsi skirti shiaudeliai i kuriuos gali pusti ora, taciau vienam lengviau papusi kitam bus sunku, nes oro pasiprieshinimas didesnis.

    Pats sau priestarauji. Paimkim tavo pavyzdi apie saudelius. Jau sutarem, kad zmogaus varza didesne. Tuomet siaudelis "zmogus" siauresnis uz siaudeli "laidas". Jei juos abu sujungsime ir pasime tai oro spaudimas siaudeliose bus skirtingas… Taigi kurioje grandines dalyje atsirada 0.5A srove? As statau uz laida…

    Beje, gal kas gali nupiesti to eksperimentu schema? Man ji kazkokia neaiski…

35. 
    nightex / 1 Lap 2007 8:27pm #

    enjoy_the_view rašė:

    nightex rašė:

    hmmm zinau bet nezinau kaip paaishkinti lengviau. Jei papustum i shiaudeli, tai visame shiaudelyje oro srautas butu vienodas ir per viduri ir pradzioje ir gale, tas pats ir su elektros srove. jei pajungsi zmogu i grandine juo tekes tokia pati srove kuri teka tos pacios grandines laidu, aishku tos srove stiprumas priklausys nuo visu materiolu kurie sudaro grandine. Kas yra idomu kad kiekvienas cheminis elementas turi skirtinga gebejima praleisti srove, tai tarsi skirti shiaudeliai i kuriuos gali pusti ora, taciau vienam lengviau papusi kitam bus sunku, nes oro pasiprieshinimas didesnis.

    Pats sau priestarauji. Paimkim tavo pavyzdi apie saudelius. Jau sutarem, kad zmogaus varza didesne. Tuomet siaudelis "zmogus" siauresnis uz siaudeli "laidas". Jei juos abu sujungsime ir pasime tai oro spaudimas siaudeliose bus skirtingas… Taigi kurioje grandines dalyje atsirada 0.5A srove? As statau uz laida…

    Beje, gal kas gali nupiesti to eksperimentu schema? Man ji kazkokia neaiski…

    uzdaroje sistemoje oro spaudimas, neskaitant trinties nuostoliu bus vienodas. Taigi sujunk du shiaudelius stora ir plona ir pratekejes oro kikeis per abu shiaudelius per viena putima bus vienodas. Pirmasis Kirchhofo desnis tai paaishkine, kad jei turint konkrecia grandine ir paleidus srove itekejes elektros sroves kiekis bus lygus ishtekejusiam.

36. 
    enjoy_the_view / 1 Lap 2007 8:35pm #

    Zinau as kirchofo desnius. Tik sistema cia neuzdara. Srove gali nuteketi i antena…

37. 
    nightex / 1 Lap 2007 8:43pm #

    enjoy_the_view rašė:

    Zinau as kirchofo desnius. Tik sistema cia neuzdara. Srove gali nuteketi i antena…

    teisngai. Ash neatsizvelgiau i tai, ash tiesio pameginau paaishkinti elektros srove ir isitikinau kad tai nera paprasta 🙂

38. 
    enjoy_the_view / 1 Lap 2007 8:58pm #

    As visa sita galiu galiu paaiskinti tik taip. Del elektromagentines idukcijos laidininke kazkokiu budu susidaro srove (gal lempos siulelis suveikia kaip rite). Tokiu atveju sitas laidininkas veikia kaip sroves generatorius ir nekuria itampos. Del to lempa nesviecia. Jei nera itampos neatsirada srove kuri veiktu zmogu (yra tik elektromagentiniu bangu poveikis). Prilietus laidininka prie antenos atsiranda potencialu skirtumas (itampa) ir lempa sviecia, o zmogumi vis dar neteka jokia svore…

    Nors vistiek 0.5A atrodo daugoka. Bet jei laidininko varza maza… Gal kas turi kitokiu minciu?

39. 
    bat / 1 Lap 2007 11:22pm #

    šiaip dar žmogus žmogui nelygu :] kai kurie net du pirštus į rozetę kišt gali ir jų nenutrenktų :>

40. 
    nightex / 2 Lap 2007 12:03pm #

    bat rašė:

    šiaip dar žmogus žmogui nelygu :] kai kurie net du pirštus į rozetę kišt gali ir jų nenutrenktų :>

    jo tai yra labai slidus dalykas vienam gal 15kOmu varza o kito bus 16 ir pan.

41. 
    enjoy_the_view / 3 Lap 2007 8:42am #

    0.5A srove mirtina betkuriam zmogui. Galima gincytis del to kokia itampa sukelia ta srove. Jei pvz zmogaus oda slapia varza gali kristi zemiau 1kiloomo…

42. 
    nightex / 5 Lap 2007 3:45pm #

    enjoy_the_view rašė:

    0.5A srove mirtina betkuriam zmogui. Galima gincytis del to kokia itampa sukelia ta srove. Jei pvz zmogaus oda slapia varza gali kristi zemiau 1kiloomo…

    Nea, pamirshai laika.

43. 
    inferno / 3 Sau 2008 4:09pm #

    ai geriau susitikit ir issidauykit snukius kaip vyrai o db jie apie odos varza gicjasi 😀