2024 21 gegužės

137 thoughts on “Apie savižudybes

  1. na neseniai vienas pazistamas papasakojo apie savo drauga kuriam visikai px pjaustosi gerai.. karta tranke galva i siena kol atsijunge. siule savo panelei zudytis na ji sutiko tas sako sokam i gatve po masinom na ji susilaike o ji soko.. na krc prarades vilti zmogus

  2. rain_crow rašė:

    na neseniai vienas pazistamas papasakojo apie savo drauga kuriam visikai px pjaustosi gerai.. karta tranke galva i siena kol atsijunge. siule savo panelei zudytis na ji sutiko tas sako sokam i gatve po masinom na ji susilaike o ji soko.. na krc prarades vilti zmogus

    panelems pirmenybe… dzentelmenas… ciuju pamate blyna ant gatves ir susilaike

  3. kar0lis rašė:

    rain_crow rašė:

    na neseniai vienas pazistamas papasakojo apie savo drauga kuriam visikai px pjaustosi gerai.. karta tranke galva i siena kol atsijunge. siule savo panelei zudytis na ji sutiko tas sako sokam i gatve po masinom na ji susilaike o ji soko.. na krc prarades vilti zmogus

    panelems pirmenybe… dzentelmenas… ciuju pamate blyna ant gatves ir susilaike

    kazkaip man rodos jog si karta nlb vietoj paprikolinai 😕

  4. Cia buvo labai senei,viena moteris turejo pora vaiku dukra ir sunu ir jinai naudodavosi vyrais ir tai daryti labai mokejo, jin susirado nauja vyra uz kurio istekejo susilauke leliuko kokie ju santykiai buvo ju seimoje nezinau bet tas vyras per savo gimtadieni pasikore vonioj kaip pas ji buvo svenciamas jo gimtadienis,esu girdejusi kad ji jau antra karta nasle ir kad jos pirmasis irgi nusizude.O jos viriausia dukra siuo metu gyvena voketyjos priemesti ir turi vyra turtinga ir su juo ruosiasi isiskirti o kai ji atvaziuoja i lietuva ji grysta su vis kitu vyru…pereme mamos versla manyciau…

  5. Paola rašė:

    kažkaip tik apie pasikorusius vyrus vis girdžiu, o apie moteris dar nė karto negirdėjau jokios savižudybės istorijos… tikra tiesa turbūt, kad jos stipresnės…

    Aiškiai stipresnės. Moterys ilgiau išgyvena, nes visus jausmus į išorę išstumia, parodo visiems. O vyrai viską laiko savy, kol galiausiai sprogta. Mano mieste pasikorė mergina. Ne moteris, anaiptol. Bet moteriškos padermės atstovė. 🙂 Nors paaugliai dažnai mėgina žudytis… Tik kad jai pavyko.

    Temos autorei: ko tu tuo sieki? Kas tau iš to? Mes tau galim daug prikurt istorijų, ir ką? Ką tu išvis garantuota, kad mes tiesą rašysim?

  6. gaidys o ne valia pas zmogu jei ruosias nusizyt, arba nusizudo. padet reikia, taip padet reikia. is tikro jei nenori pats niekas tau ir nepades. visi pries nusizudyma duoda tam tikrus signalus, todel galima nuspet apie draugo ar kieno nors savizudybe ir atkalbet

  7. Paola rašė:

    kažkaip tik apie pasikorusius vyrus vis girdžiu, o apie moteris dar nė karto negirdėjau jokios savižudybės istorijos… tikra tiesa turbūt, kad jos stipresnės…

    moterys stipresnes..vyro psichika sutrypia, pridaro vaiku po to jau mato santykiai ant ribos tai ir koriasi kad alimentu nereiktu moket..

  8. Vaikinas ir jo mergina važiavo motociklu apie 200 km/h. Mergina: Sulėtink,aš bijau. Vaikinas: Nebijok,tai smagus žaidimas. Mergina: Prašau,padarysiu viską,kad tik sulėtintum. Vaikinas: Gerai,apkabink mane labai stipriai. Mergina: Gerai gerai tik sulėtink greitį. (Mergina jį apkabino) Vaikinas: Ar galėtum nuimti mano šalmą,nes jis man trukdo,ir užsidėti sau. (Mergina nuėmė šalmą ir užsidėjo sau) Vaikinas:O dabar pabučiuok mane,ir pasakyk,kad myli. Mergina: Myliu tave. (Mergina jį pabučiavo) . Kitą dieną laikrašty: Wakarykščiam dviejų jaunuolių įvyky,kuris įvyko mieste žuvo vienas asmuo.Pasirodė,jog motociklo vairuotojas kelionės vidury sužinojo,jog jo stabdžiai neveikia,tad davė savo merginai savo šalmą ir paprašė jos pasakyti,kad jinai jį myli ir pajausti paskutinį mylimosios bučinį,kuriai atidavė savo gyvenimą…

  9. Jie mylėjo vienas kitą, bet ji buvo vyresnė. Kažkas jai pasakė, kad ji sugadins jam gyvenimą, ir ji nusprendė išsiskirti su juo. Bet jis šito nenorėjo, maldavo pasilikti, įtikinėjo, kad jie bus laimingi kartu…Bet ji vis dėlto išvažiavo, pažadėjusi rašyti. Jis labai jos ilgėjosi. Po mėnesio gavo pirmąjį laišką. Ji rašė, kad viskas gerai, kad myli, rašė, kad stengiasi neliūdėti. Tuo laiškas ir baigėsi. Bet savo adreso ji neparašė. Kitas laiškas atėjo po penkerių metų. Ji vėl rašė, kad viskas gerai, kad myli. Tik po dvidešimties metų atėjo trečiasis laiškas – paskutinis. Ji rašė: "Aš nenorėjau įskaudinti tavęs todėl, kad labai mylėjau tave. Visus šiuos laiškus rašiau vieną dieną, o juos mano prašymu išsiuntinėjo kaimynai. Kitą dieną po mūsų išsiskyrimo aš nusižudžiau…".

  10. Čia dar kažkokiam forume radau kaip kažkokia mergaite(panelė) rašė, tai padarysiu copy, paste 😆
    Papasaksiu tikra yvyki kuris nutiko mano kajme
    Su drauge nusipirkom uz 25lt. is tokios senutes pakabuka ant kaklo su kaukuolem… nju ir wakarajs uzsidedam ir ejnam i lauka…. tawakara as zjauriaj susipykau su ja praejo wakaras nakti jos motina man paskambino ir klause ar silvija ne su manim as pasakiau ne ryta manes ieskojo policija ir rado ir klausinejo kur silvija as pasakiau kad nzn ir tewaj twirtino kad nuo tada kaj susipykom jos daugiau nemaciau teko dar papasakot apie tas kaukoles…. praejo diena kajp as tos sawo kaukoles nenusiemiau ji wisalajka tunojo ant mano kaklo ir man paskambino silves mama pasake kad ja rado pasikoriusia miske su ant zemes kaukole ir ta kaukole buwo kruwina.. as nlb patikejau bet kaj teko sedet lajduotjuwese kaltinau sawe wisalajka kol kaukole buwo ant manes su tjs zmonem kuriajs susipykdavau jiems zjauriaj nesisekdawo..

    As ji pameciau ir po kurio lajko radau…. ir wel pradejo wisiem priesam nesisekt o man sektis po to nuejau pas ta senute bet jos nebuwo tas namas buwo su isdauzytajs langaj… galiu duoti tikslu ta adresa kur yra tas namas dabar jame wajdenasi….. ir kaj nufotkinsiu tj duosiu nuotrauka su kaukole oky?????????

  11. Dar kartą primenu kam neprie širdies tokia tema neskaitykit, o aš dar šiek tiek radau įdomių pasakojimų nors ir netikru, bet įdomu paskaityti ( bent jau man ) 😀
    Kraupus vayzdas… ant saltos žemės kraujo klane guli jaunas vaikinas, akys uzmerktos, o veydas perkreyptas skausmo… salia prie jo prisilenkus verkia mergayte, buciuoja jy tikedamasi, kad jos buciniai prikels jy gyvenimui… Bet jis net nekrusteli, kunas baygia atsalt, o mergayte jy buciuoja vis stipriau apsikabindama… Galū gale kay supranta, kad jis jau neatsikels, pabuciuoja jy paskutiny karta ir isėjus y gatve krenta sunkvezimiui po ratays su ta mintim, kad pamatys jy, ir vėl gales būt kartu… Ir vėl kraupus vaizdas… kraujo klane guli mergayte, akys uzmerktos, tyk ji sypsosi… Šypsosi tikedamasi, kad galės ir vėl jy pamatyti, vėl apsikabinti jy, jausdama siluma, o ne šalty…

  12. Štai tu gyvenai, gyvenai… gyvenai, gyvenai… ir sulaukei. Štai tau jau 20 arba 25, arba 30, arba 35, arba 40, arba 45, arba 50, arba 55, arba 60, arba 65, arba dar daugiau metų. Tu gyveni, tačiau nesijauti nei jaunas, nei senas. Visą laiką jautiesi… normalus. Tiesog visur aplinkui tave jauni arba seni, o pats tu – normalus. Ir štai šitokį tave staiga užklupo vakaras, sniegas ir lietus lipdo priekinį stiklą, „kiemsargiai“ nesusitvarko, todėl ant to stiklo čiurkšlėmis liejasi naktinių žiburių šviesa… Tu prisimerki, žibintų spinduliai tampa ilgi ilgi, o blakstienose įstringa ašara. Štai toji ašara – pati geriausia linzė, pats geriausias optinis prietaisas, kad kiaurai peržvelgtum visą savo gyvenimą.
    Tačiau tu leki per naktinį miestą, spaudi pedalą ir leki, skrieji savo automobiliu… Nes jeigu tau 20 arba 25, arba 30, arba 35, arba dar daugiau metų… Tokio amžiaus juk turi turėti nuosavą automobilį! Štai tu leki, o aplinkui daug daug mašinų… ir staiga aiškiai, tačiau ramiai supranti, kad kažkur greta, šitame sraute, tokiu pačiu greičiu… lekia tavo mirtis.

    Kaip atrodo ta mirtis? Juk ji visai ne kokia nors baisi, sena, stora moteriškė, juodais rūbais, su dalgiu ant peties. Ne, ne. Ji normalus žmogus, kuriam irgi 20 arba 25, arba 30, arba dar daugiau metų. Jis tiesiog kokio nors savo amžiaus, savo gyvenimo laikotarpio. Galbūt jis tiesiog nepatikrino stabdžių, o gal atvirkščiai, patikrino, tačiau išgėrė degtinės, nes jo blakstienose irgi įstrigo ašara, bet jis nenori kiaurai peržvelgti viso savo gyvenimo… Ir visai gali būti, kad būtent jūs, o tiksliau tu – jo mirtis.
    Bet tu ramus. Nes… o ko gi bijoti? Juk pats spaudi savo automobilio vairą, tau jau 20 arba 25, arba 30, arba dar daugiau metų. Jau ne kartą ramiai patikėdavai savo gyvybę lėktuvų pilotams, kurių nepažįsti, niekada nematei ir niekada neišvysi. Ir dispečeriams… ir mašinistams. Ir jeigu esi 20 arba 25, arba 30, arba dar daugiau metų, tai jau turi vaikų… Vesdavai juos pas gydytojus, atiduodavai šiems žmonėms savo mažylį…
    Tu ramus, tu už vairo. Ir jei šalia tavęs, tavo automobilyje dar kas nors sėdi… kas nors… tiesiog žmogus, tada žinai, kad rūpiniesi jo gyvybe daug labiau, negu sava. Todėl tu ramus. Nors visą laiką kažkur pašonėje, ar priekyje, ar už nugaros, tačiau visai greta tavęs tokiu pačiu greičiu lekia tavo mirtis.
    Koks skirtumas, kiek pragyvenai – 20 ar 25, 30 ar 35, ar 40, ar dar daugiau metų – nesvarbu. Juk tau atrodo, jog gyveni jau labai seniai. Gyvenai visada. O tavo antkapyje tarp gimimo ir mirties datų bus įrėžtas brūkšnelis. Tokio pat ilgumo, kaip ir visuose kituose. Nepriklausomai nuo to, kiek pragyvenai, 20 ar 25, ar 30, ar 35… Ir, žinoma, šis brūkšnelis bus daug trumpesnis už tuos žibintų šviesos spindulius, kurie taip pailgėjo ir išsikraipė tavo ašaroje. Mažytėje ašaroje, įstrigusioje tarp blakstienų.

  13. apie tikra meile.;@~

    Buvo isleistuviu vakaras. Saleje triuksmavo ir

    linksminosi jaunimas, grojo muzika, sukosi poros. As

    stovejau ir galvojau: "o vis tik kaip sunku palikti

    mokykla". As stovejau ir dairiausi. Ir staiga

    besidairydamas pamaciau grazia liekna mergaite, kuri

    stovejo nugara i mane. As maciau kaip virpa jos kunas.

    Man pasirode, kad ji verkia, ir as…neapsirikau.

    Priejes arciau, palieciau jos peti. Ji atsisuko, ir as

    pamaciau giliai melynas akis, pasruvusias asaromis. Ja

    pazinojau tik is matymo. Tai buvo mergina is kitos

    klases, taip pat abituriente. As stovejau ir

    nezinojau, kaip ja nuraminti. Norejau suzinoti jos

    asaru priezasti, taciau buvo nepatogu klausti. Ji buvo

    simpatiska mergaite, gelsvu plauku, apsirengusi balta

    suknele, apsiavusi baltais batukais. Turbut mano tyla

    jai igriso. Ji paziurejo i mane ir vel nusisuko. Bet

    pamates toki skausma jos akyse, nesusivaldziau ir

    palietes jos peti paklausiau:

    – Kuo tu vardu? Juk siandien tokia svente, kas tave

    nuskriaude?

    Ir tada ji pripuole prie manes ir vel gailiai

    pravirko. As supratau, kad taip verkti gali tik labai

    daug iskentejes zmogus.

    – Gal galiu tau kuo nors padeti?

    Is jos akiu vis dar tekejo gailios asaros. Paskui

    jinai pakele auksine galvute ir paziurejo man i akis

    ir tare:

    – Gerai, as tau papasakosiu viska…Tik ar tu panoresi

    manes isklausyti? Juk tai ilga istorija, dviem

    zodziais visko nepasakysi.

    Mano vardas Erika. Kai man buvo penkiolika metu, mes

    atvaziavome i sita miesta, as neturejau visai draugu.

    Vaiksciojau viena, istisomis dienomis. Karta as

    sedejau ant suoliuko parke ir skaiciau knyga, tik

    pavadinimo nebeprisimenu, bet tai neturi reiksmes.

    Kazkas smarkiai sutrenke man i peti. As pakeliau akis.

    Salia manes stovejo aukstas, juodu plauku berniukas.

    Jis rankoje laike "ragatke". Man jisai atrode toks

    piktas ir negeras, todel nekreipiau i ji demesio ir

    skaiciau toliau.

    – O, kokia tu grazi. Ir akys tavo grazios…

    – O kas daugiau? – paklausiau as.

    – Na gerai, dabar susipazinkime, – tare jis.

    Jis istiese man ranka. As atsistojau ir greitu

    zingsniu pradejau eiti.

    – Na tu nepyk! – susuko jis.

    As pagalvojau, kad tai naujas budas susipazinti.

    – Atleisk, nezinojau, kad tu taip greitai isizeisi.

    Jis dar kazka sake, bet as jau negirdejau. Sekancia

    diena as isvaziavau pas senele ir grizau tik pries

    rugsejo pirmaja. Einu i mokykla ir girdziu saukia:

    "Erika!". Pagalvojau, kad pasigirdo, kadangi pazistamu

    neturejau. Staiga kazkas svelniai paeme man uz rankos.

    As atsisukau. Tai buvo jis…

    – Sveika, as taves visur ieskojau.

    – Kodel? – paklausiau as.

    – Pazinciai, argi tu neprisimeni? Mano vardas

    Viktoras.

    As norejau pasakyti, kad vis dar tebepykstu, bet

    negalejau. Istiesiau ranka. Jis paspaude ja ir pasake:

    – As patenkintas. O tu?

    Nezinojau, ka sakyti.

    – Tylejimas reiskia sutikima, – pasake mano naujas

    pazistamas.

    Taip ir prasidejo musu draugyste. Kartu eidavome i

    mokykla, kartu grizdavome namo, beveik visada budavome

    kartu. Jis buvo man paprastas draugas. O drauges man

    jo pavydedavo. Taip mes su juo isdraugavom dvejus

    metus. Pernai baigeme desimta klase. Susitareme eiti i

    vienuolikta, o veliau i instituta. Na bendrai viskas

    is eiles. Artinosi Naujieji Metai. As pradejau jausti

    jam kazka daugiau negu draugiskuma. Nes pradejau

    pavydeti, bet be reikalo. Jis buvo ir liko istikimas

    musu draugystei.

    – Zinai ka, sutiksim Naujus Metus dviese, pas mane, tu

    ir as. Zinai, Rika, – jis mane taip vadino. As tau

    turiu daug ko pasakyti ir pasakysiu lygiai dvylikta

    valanda.

    – O kas bus pas tave namuose? – paklausiau as.

    – Kaip kas? Tevai. Taciau mes busime vieni, kitame

    kambaryje ir mums niekas netrukdys. Tu gi zinai ir

    pazisti mano tevus.

    – Taip…jie geri, – atsakiau as.

    Naujus metus sutikome abu su Viktoru. Mano manymu,

    neteisus tie, kurie sako, kad kompanijoje linksmiau.

    Mes buvome dviese. Man buvo labai gera, kaip niekada.

    Laikas ejo greitai. Rodykle artejo prie dvyliktos. Jis

    apkabino mane ir tare:

    – Tau septyniolika, man astuoniolika, ir man atrodo,

    kad mes kalbesim kaip… Rika as myliu…labai

    stipriai pamilau.

    As stovejau ir nezinojau, ka sakyti.

    – Kas atsitiko, mieloji?

    – Nieko, Viktia, nieko. Tu dabar lauki, kad as

    pasakyciau ta pati. Taciau as pasakysiu tiesa. Tu man

    labai patinki, Viktorai, nezinia kas man gali daugiau

    taip patikti kaip tu. O kas yra meile – as dar

    nezinau. Ar tu bent karta girdejai apie tikraja meile?

    -paklausiau as.

    – Man pasakojo tevai. Anksciau, kur mes gyvenome buvo

    didelis ezeras, o jame isikure dvi baltos gulbes.

    – Tu norejai pasakyti apie meile, o pasakoji apie

    gulbes, – pertraukiau ji ir nusijuokiau.

    – Tai visai nejuokinga, tai net liudna. Paklausyk ir

    suprasi. Tas gulbes saugojo geri zmones. Jos visa

    laika buvo kartu. Viena karta pasove gulbina, ir jis

    mire. Likusi gulbe viena, ilgai buvo toje pacioje

    vietoje, kur buvo zuves gulbinas. Ir viena ryta,

    negaledama pernesti skausmo ir sielvarto, gulbe pakilo

    aukstyn, parode mirties kilpa, suglaude sparnus ir

    krito ant akmenu. Skaudziai sukliko gulbe, o zmones

    mate ta vaizda negalejo sulaikyti asaru. Na, dabar

    suprask tu pati, ar tai buvo meile?

    – Atleisk, Viktorai, as tai supratau, bet pasakysiu

    atsakyma veliau. Tu zusi? -paklausiau as ir

    prisiglaudziau prie jo peties.

    Ta vakara as buvau pati laimingiausia. Ir

    neisivaizdavau, kas gali buti laimingesnis nei as. Po

    Naujuju Metu musu draugyste dar labiau sustiprejo.

    Bet, deja, laime buvo neilga. Mes su Viktoru buvome

    draugo vardadienyje ir grizome velai. Ilgai stovejome

    prie duru. Staiga jis paklause:

    – Rika, galima tave pabuciuoti?

    Jis apkabino mane ir karstai karstai pabuciavo.

    Sekancia diena jis kazkodel neatejo i mokykla. As

    pradejau nerimauti. Dar niekada taip nebuvo, kad jis

    nepasakes man neateitu i mokykla. Nekantriai laukiau

    pamoku galo. Blaskiausi. Pasibaigus pamokoms as begte

    nubegau pas Viktora. Duris atidare jo mama. Pamaciusi

    mane, ji nusuko akis i sali.

    – Kas? Kas nors atsitiko Viktorui? – paklausiau as.

    – Nieko, Erika, nieko, gal viskas gerai praeis. Jis

    ligonineje.

    – Ka?! – susukau as.

    – Vakar jis jautesi gerai, dziaugesi, juokesi,

    siandien jam jau blogai, – susnibzdejo motina ir

    pravirko, kiek apsiraminusi pasake: – Siandien ryta ji

    rado gatveje. Pas ji kelios zaizdos kune.

    – Kaip? Uz ka ji taip! Ne! Ne! Tai netiesa!

    Nepastebejau, kaip atsiradau namuose. Kritau i lova ir

    gulejau beveik be samones. Paskui isgirdau skambuti ir

    mamos zodzius:

    – Uzeik, ji namie.

    Kazkas pravere duris. As atsistojau ir pamaciau

    stovincia Viktoro mama. Pabalusi kaip drobe, ji

    laikesi uz duru rankenos.

    – Kas? Kas nors su Viktoru, jam bloga, taip?

    – Nenusimink, Erika, liaukis, as atejau taves. Jam

    bloga. Jis nori tave matyti.

    Nepajutau kaip ipuoliau i palata. Jis gulejo.

    – Rika, Rika, mieloji Rika, – susnibzdejo jis.

    As negalejau susilaikyti ir pajutau, kaip skruostais

    rieda asaros.

    – Neverk, kvailute, stai matai kaip isejo. Man mazai

    jau liko gyventi, suskaiciuotos valandos, o gal net ir

    minutes.

    – Ka tu kalbi, nusiramink! Mes busime visur ir visada

    kartu. As myliu tave! – kartojau as.

    Jis ramiai klausesi ir buciavo mano rankas.

    – Rika, Rika, as taip…kad mes butume kartu visa

    laika.

    Jam ant kaktos issiverze mazi prakaito laseliai.

    – Rika, stai paimk, – sukaupes jegas, jis istiese man

    lapeli popieriaus, sulankstyta i keturkampi, – tai

    paskutinis mano laiskas. Man nelieka laiko pasakyti

    tau visko.

    – Viktorai! Viktorai! – susukau as. – Tu gyvensi,

    Viktorai! Gyvensi!

    Smarkiai kvepuodamas, tarsi bijodamas, kad truks oro,

    susnibzdejo:

    – Brangioji,Erika! Pabuciuok mane, pabuciuok paskutini

    karta, Erika…

    As vos atgaudama kvapa, pasilenkiau ir pabuciavau.

    Asaros temde akis. Jis neteko samones. I palata iejo

    gydytojas ir, paemes man uz rankos, pradejo vesti

    tolyn nuo Viktoro. Jis vel trumpam atgavo samone.

    – Sudie, mano brangioji mamyte, teveli, sudie,

    mylimoji Erika…as…

    Pakilusi galva sunkiai nusviro ant pagalves, ir as

    pamaciau, kaip Viktoras mirsta.

    – Isgelbekit ji, isgelbekit! – susukau.

    Jis sunkiai ikvepe oro ir… mire.

    – Viktia! – suklykiau ne savu balsu.

    Bet jis jau negirdejo mano riksmo. Amzinai uzmerke

    akis, kurias as taip mylejau ir kuriu taip greitai

    netekau. Laidojo mano Viktora po dvieju dienu nuo

    mirties. Ta laika as vaiksciojau kaip ne sava, lyg

    pakvaisusi. Pries pat laidotuves nuejau i parduotuve

    ir isrinkau didele grazia puokste raudonu roziu. Tai

    buvo paskutine dovana mylimajam Viktorui. Priejau prie

    jo namo. Viduje buvo daugybe zmoniu. Siaip taip

    prasiverziau prie karsto. Jis gulejo taip meiliai, jog

    atrode, kad miega ir tuoj atsimerks, ir pasakys:

    "Labas, Erika". Staiga as pamaciau jo mama. Ji stovejo

    ir ziurejo i ji klaikiu zvilgsniu, bet bijodama

    atitraukti akis. Turbut jinai norejo amzinai isiminti

    jo veido bruozus. Motina stovejo ir kazka snabzdejo.

    Jos plaukai per sias dienas pasidabravo. Staiga

    uzgrojo laidotuviu marsas. Per mano kuna perejo

    siurpas. Kas buvo toliau neatsimenu. Visi sustojome

    prie duobes. Atidenge karsta…paskutines minutes ir

    as daugiau nebepamatysiu jo. Uzdenge karsta ir pradejo

    leisti i duobe.

    – Palikit ji!? Jis tuoj pabus! Palikit ji! – surikau

    as.

    Mano zvilgsnis susitiko su jo mamos zvilgsniu. Ji

    ziurejo i mane lyg isprotejusi. Staiga ji susuko:

    – Sunau! Mano sunau! Neiseik is musu! Pasilik su

    mumis!

    Prie jos priejo vyriskis. Tai buvo Viktoro tevas. Kaip

    paseno per tas dienas. As puoliau prie duobes, kur

    leido Viktora, gulinti karste, bet mane atitrauke.

    Vietoj duobes, i kuria ileido karsta, liko tik mazas

    smelio kauburiukas, ant kurio buvo daug geliu, ju

    tarpe ir mano raudonos rozes. Visi pamazu issiskirste.

    Negalejau pagalvoti, kad daugiau nebepamatysiu jo. Ir

    tada prisiminiau jo laiska:

    "Mano brangioji, mylimoji Erika. Juk tu zinai, kaip as

    beprotiskai myliu tave. Tu – mano gyvenimo zvaigzde.

    Mieloji Erika, as prasau taves, vardan musu draugystes

    ir meiles – buk tyra. Man atrodo, kad tu, Rika, mano

    pazada istesesi. Kaip as noriu visa gyvenima buti

    salia taves, bet deja…deja…Tu supranti. Tik tu

    neverk, negalvok apie nieka. Mano mintys bus su tavimi

    iki paskutines tavo gyvenimo minutes. Galvok apie

    mane, kaip galvojai apie gyva, sunku…oi…sunku

    palikti tave, Erika, zinant, kad tu gyvensi ir myli

    mane. Jeigu as galeciau gyventi… Ach, jei

    galeciau… Baigiu rasyti, nes jauciu, kaip artinasi

    paskutine mano gyvenimo akimirka. O dabar nepamirsk

    legendos apie baltas gulbes. Lik sveika, mano

    brangioji Erika! Prisimink mane. Tavo Viktoras."

    Jinai tyledama padave man laiska, vos sulaikydama

    asaras. Po kiek laiko jinai pasake:

    – Dabar as suzinojau, kas yra meile. Ir stai

    isleistuviu vakaras, o jo nera… nera kartu su

    manimi.

    Staiga jinai pakele melynas, pilnas asaru akis i mane.

    Akys skundesi skausmu ir sirdgela. Greitu judesiu ji

    pagriebe is mano ranku laiska ir isbego is sales

    laukan. As puoliau vytis, bet be reikalo. Kai isbegau,

    ji jau buvo uz kampo. Ir staiga… as isgirdau caizu

    stabdziu cypima. Kai pribegau prie kampo, pamaciau

    ziauru vaizda. Erika gulejo po masinos ratais kaip

    jauna baltute gulbe. Balta suknele primine baltos

    gulbes sparnus. Rankoje ji laike balta popieriaus

    lapeli. Tai buvo Viktoro laiskas. Staiga jinai atmerke

    melsvas akutes ir gailestingai susnabzdejo:

    – Stai ir vel as su tavimi. Dabar busime kartu,

    Viktorai…

    Subego zmones. Atvaziavo greitoji. Gydytojas apziurejo

    mergaite ir pasake:

    – Mire…

    – Ir del sito ji, baltoji gulbe, zuvo paciame gyvenimo

    zydejime. Kaip staiga nuvyto besiskleidziantis jos

    jaunystes pumpuras, – pagalvojau as. Ir vel pazvelgiau

    i Erika.

    Ji gulejo pasruvusi kraujyje, o pro besisypsancias

    lupas, matesi baltuciai smulkus dantukai. Rankoje ji

    laike stipriai sugniauzta laiska. As dar karta

    perskaiciau tas eilutes, kurios labiausiai matesi:

    "…nepamisk legendos apie baltas gulbes. Lik sveika,

    mano brangioji Erika! Prisimink mane. Tavo

    Viktoras…" As dar karta pazvelgiau i Erika. Mano

    ausyse skambejo Erikos klyksmas ir caizus stabdziu

    cypimas. As pagalvojau:

    – Stai kokia ta tikroji meile…

  14. man tai cia kaip ir iskrypimas kiek – na tas noras skaityt visokias savizudybes. Tai kad kad is meiles. Siaip as nepripazystu tokio dalyko – zudaus, nes myliu. Tai jei myli – nebijok jau prisiimt dali atsakomybes uz ta zmogu. BEt ne, geriau as pasipjaunu ir stai taip irodau savo meile jai. Kas is to ? Juk geriau nebus tikrai.

  15. Recenzentas rašė:

    hahh titanika matej??
    2 metus atgal musu kaimynas (ne visai kaimynas,jo sodyba uzh kokiu 20 metru..) pasikare.Vieni sako alkocholis davede,kiti – nes zhmona paliko..

    titanike nenusizude , o gelbejosi ..gelbejo mylima zmogu- aukojosi

  16. Tebunie aš iškrypus ( nors tokia tikrai nesu ) . Jeigu man patinka vat tokios visokios istorijos tai vadinasi aš iškrypusi ? Nu ka aš žinau.. Tiesiog įdomu ką žmogus dėl žmogaus gali padaryti.. o čia jau vapše nukrypot nuo temos.. apie sriubas ir guminukus pradėjot rašyneti…Dar kartą pasiskaitykit temą..

  17. Pakaruokli su nebegyvos merginos kunu i visas puses siubavo nerimstantis vejas… Atmerktos,lyg i toli zvelgiancios merginos akys buvo perpildytos skausmo,kuri galejo suprasti tik meiles neteke zmones kurie yra virte i bejausmes butybes kaip ir ta nebegyva mergina…Jos saltoje,sustingusioje rankoje buvo sugniauztas lapelis…Ant jo buvo parasyti keli,nuo lietaus susilieje zodziai…Iskaityi buvo galima vienintelius zodzius – "Myliu ir mylesiu…"

  18. aij va.. turiu tokia dainą gal kas irgi turit – PENTAGRAMA – JIS IR JI (jei norėsit galėsiu įkelti į viena psl, iš kurio galėsite parsisiųsti.Tipo kiek girdėjau vienas vaikinas dėl merginos nusižudė, ir jo garbei draugai sukūrė dainą.. Kiek girdėjau čia Panevežy .. Va žodžiai dainos
    JIS ir JI………

    Kodel drugys gimsta,kad numirtu?
    Kodel gele prazysta,kad nuvystu?
    Kodel sniegas krenta,kad istirpu?
    Ar meile skirta tam,kad kankintu.?

    Kodel sunku istarti myliu,
    Kai tai savy jauti.?
    Kodel laime nusigrezia,
    Kai ji jau taip arti?
    Kodel pasaka paibaigia knygos vidury?
    Ir palieka gilu randa kazkieno sirdy?

    Kodel pradeti uztenka tik kokiu kontaktu?
    Uzbaigti sunku kai nerandi y sirdy rakto,
    Si istorija tikra,gal banali,bet ir skaudi
    Veikejai JIS ir JI…

    Rudenio vesoij ji nusileido is aukstybiu
    Ir buvo jam svarbesne,uz kalna brangenybiu,
    Suzavejo jy jos aksomine oda,
    Deimantines akys,neferdites figura…

    Jis mane,kad amzina,kad jam ji skirta,
    Deje likimas parode,kad tai buvo tik klaida,
    Ta diena,sms,puse keturiu
    "atleisk palieku,neuzduok klausimu"

    Kodel drugys gimsta tam,kad numirtu?
    Kodel gele prazysta tam,kad nuwystu?
    Sniegas kam krenta su likimu istirpti?
    Ar meile tik tam kad randa palikti?

    Drugys gimsta tam,kad suteiktu dziaugsmo,
    Gele prazysta,kad atskleistu grozi,
    Sniegas krenta tam,kad nuswiestu
    Tamsia ziema-musu sirdis…

    Drugys gimsta tam,kad suteiktu dziaugsmo,
    Gele prazysta,kad atskleistu grozi,
    Meile skirta,kad padetu,rasti drugiuij-zieda geles…

    Wiskas baiges,kai isejo Metaij senejo ir y nugara kwepawo 2005
    Paskutinis saliutas buwo wisko pabaiga
    Ir kartu pradzia,tapo kuriam jos nebera
    Liko tik prisiminimai,nuotrauka ant stalo,
    Milijonai klausimu,swaiginanciu be galo,
    Tik akimirkos uzteko,gywenti del jos,
    Dabar laukia amzinybe kupina kancios…

    Nustojo groti ausyse,metersono marsas,
    Wietoje sirdies liko tiktai-farsas,
    Diena be jos,jam prilygo-amzinybe
    Jis skandino ta jausma,kad pamirstu realybe…

    Kancia buwo per didele,jis jos neatlaike
    Uzrase sau ant kaklo,jos wardo pirma raide,
    Atsalusy jo kuna zmones rado is ryto,
    Ten kur jie-pirma karta susitiko…

    Gywybes jau nebuwo,bet jausmas pasiliko,
    Jis istirbde sniega ir wel gele isdygo,
    Drugys deje ant jos jau nenusileis,
    Nes mirs kartu su juo,kai rytas ateis…

    Drugys isskrido,gele nuwyto,
    Sniegas istirpo ir meile dingo,
    Welniop ta nelemta nakty,
    JIS ir JI nebebus jau kartu…

    Drugys isskrido gele nuwyto,
    Sniegas istirpo ir meile dingo,
    O,kad galetume atsukt laijka,
    Wiskas galejo susiklostyt kitaip,
    Welniop ta nelemta nakti,
    JIS ir JI nebebus jau kartu…

    Drugys gimsta tam,kad suteiktu dziaugsmo,
    Gele prazysta,kad atskleistu grozi,
    Sniegas krenta tam,kad istirptu,
    Ar meile skirta tam kad kankintu..?

  19. Mažame miestely kūrėsi nauju namų kvartalas.

    O ji buvo dvylikametė mergaitė. Pati gražiausia mergaite iš didmiesčio. Vieniša, tyli, rami… Bet jai draugų nereikėjo . Jai nereikėjo nieko…

    O jis buvo paauglys ir savimi didžiavosi. Savo keturioliktąjį gimtadienį šventė savaitę ir jautėsi užaugęs. Jis mėgo trankią muzika, niekad nenustygdavo vietoje. Jo sustabdyti negalėjo niekas…

    Jie tapo kaimynais ir nepastebimai susidraugavo… O jų draugystė buvo tikra.. tokia tikra kokios įsivaizduoti neįmanoma. Jis turėjo daug draugų, o mintyse tik ją vieną…

    O toji mėgo tyla, mėgo svajoti…Jie buvo kaip vanduo ir ugnis. Bet vienam kito reikėjo. Reikėjo taip kaip žolei reikia lietaus, kaip vaikui mamos, kaip ligoniui vilties, dienai nakties, pradžiai pabaigos.. kaip žuvims vandens, o paukščiui sparnų…

    Vienas kitam rūpėjo, bet jie tai neigė nors jiems buvo gera…taip gera kaip su niekuo kitu… Romantiški vakarai, bendri tikslai juos jungė. Ir ta grandis neturėjo nutrūkti.

    Jie užaugo ir buvo nebe vaikai, kurie norėjo žaisti. Jie buvo du angelai, kurie vienas apie kitą svajojo… O jis buvo drąsesnis ir kiekvieną dieną jai sakė „MYLIU“. Ji jautė tą pati, bet buvo kitokia… Mergina mėgo tylą ir vieną dieną tarė jam :

    – Tu gali patylėti?! Aš noriu ramybės. Noriu tylos.. Nekalbėk ir nekrutėk, nes man nusibodo krebždesys…

    Jis nutilo, bet ji rėkė toliau:

    – Nepajudink nė pirštelio, užtilk ir net nekvėpuok.. Aš noriu suprasti tyla, o su tavim to padaryti negaliu…

    Jis tylėjo ir žengė…Žengė žingsnį, kurio niekas nepaaiškins… Kurio nesuprato nei pats. Jis krito.. Krito nuo stogo ant kurio jiedu stovėjo… Ji nulipo paskui… Ir tada ji suprato, kad tai buvo meilė…bet buvo. Stojo tyla.. Tyla, kurios ji nesugebėdavo išgirsti. Jis nekalbėjo ir net nekrutėjo… Jo širdis nebealsavo… Tada mergina šaukė ir trypčiojo, nes nuo to laiko nebeapkentė tylos…. Tylos, kurioje žuvo meilė…

    Pasaulis ne toks kokį norime matyti, bet toks kurį nematydami padarome…

  20. Saule kilo apsviesdama
    Tavo tamsias akis kurios ziurejo y mane…
    Ir tavo lupas kurios man kartojo: Amzinay
    Saule leidosi…
    Nemaciau tavo akiu…
    Nemaciau tavo lupu…
    Bet jos vis dar kartojo: Amzinay
    Dabar stoviu ir ziuriu y tave…
    Guli nekvepuodamas juodam karste…
    Matau tavo akis…
    Matau tavo lupas…
    Tik jos jau nekartoja : Amzinay
    As issitraukiu peily ir susmeigiu jy sau y sirdy … 
    Jauciu kay jo astrus asmenys susminga man gyliai y kuna…
    Perverta siaubingo skausmo krentu ant taves…
    Dabar jau mano lupos istaria paskutiny karta : AMZINAY

  21. Kai gyvenimas atima meilę…

    Kartą gyveno mergaite ir berniukas. Gyveno jiedu nei toli nei arti vienas kito, juos skyrė bemaž 10 kilometrų. Kai jie pirmą kartą susitiko buvo graži ir saulėta vasaros diena. Jiedu vaikščiojo paežere ir klausėsi paukščių čiūlbėjimo, bet už visas paukščių giesmes jiems buvo gražesni vienam kito žodžiai. „ta diena buvo gražiausia mano gyvenime“,- tyliai mąstė mergaitė. Taigi taip prasidėjo graži draugystė. Berniukas ir mergaitė turėjo vienas kitą ir jiem nebereikėjo nieko- jų širdyse gimė meilė. Bėgo karštos vasaros dienos ir jiedu buvo kartu, žiūrėjo vienas i kitą ir tarė pačius gražiausius pasaulyje žodžius- jie sakė vienas kitam: „Aš tave MYLIU“. Tai buvo ne tik žodžiai, tai buvo labai gražus ir tyras jausmas, kuris privertė pasijusti laimingais. Tai buvo meilė kuri ,rodės, niekada nesibaigs, kuri buvo tokia nuostabi, kaip rožės žiedlapiai (bent jau taip mane mergaitė). Tačiau po kiekvienos rožės žiedlapiais slepiasi spygliai, o po kiekvienos vasaros ateina ruduo. Ir jis atėjo, atėjo į berniuko širdį. Meilė blėso kartu su krintančiais rudeniniais lapais. Ir berniukas pasake mergaitei, kad jų pasaka baigta, kad meilės nebėra ir jiedu nebegali būti kartu. Mergaitė išgirdusi tuos žodžius negalėjo tuo patikėti, jos meilei dar nebuvo atėjęs ruduo. Ir ji verkė, verkė… Kaip verkia rudens dangus lietumi. Ji tyliai snabždejo: „Mano pasaka dar negali baigtis, aš nenoriu, kad ji baigtųsi“. Ašaros riedėjo jos skruostais, o meilės kupina širdis plyšo iš skausmo… Ir jos pasaka baigėsi, meilė dingo su paskutiniais nukritusiais lapais ir buvo nuplauta lietaus. Ji mirė..Kartu su vasara..

  22. xsix nu tu teisus, kalta čia meile 😉
    rain_crow eik kitur grybauk.
    Ar tai svarbu? tai niekas ir neprašo skaityti toliau, o kam man tas pabaigas grąžinti, kokios yra tokias pateikiu

  23. Iskaudinta rašė:

    agirdi visų pirma aš tau ne koks grybas, nebanguok tu čia .. Neturi proto daryk ką nori..Surado temą kur apie guminukus kalbėt.. Kazys bl..

    😈

    guminukai.. mmm…

  24. Iskaudinta rašė:

    aij va.. turiu tokia dainą gal kas irgi turit – PENTAGRAMA – JIS IR JI (jei norėsit galėsiu įkelti į viena psl, iš kurio galėsite parsisiųsti.Tipo kiek girdėjau vienas vaikinas dėl merginos nusižudė, ir jo garbei draugai sukūrė dainą.. Kiek girdėjau čia Panevežy .. Va žodžiai dainos
    JIS ir JI………

    Kodel drugys gimsta,kad numirtu?
    Kodel gele prazysta,kad nuvystu?
    Kodel sniegas krenta,kad istirpu?
    Ar meile skirta tam,kad kankintu.?

    Kodel sunku istarti myliu,
    Kai tai savy jauti.?
    Kodel laime nusigrezia,
    Kai ji jau taip arti?
    Kodel pasaka paibaigia knygos vidury?
    Ir palieka gilu randa kazkieno sirdy?

    Kodel pradeti uztenka tik kokiu kontaktu?
    Uzbaigti sunku kai nerandi y sirdy rakto,
    Si istorija tikra,gal banali,bet ir skaudi
    Veikejai JIS ir JI…

    Rudenio vesoij ji nusileido is aukstybiu
    Ir buvo jam svarbesne,uz kalna brangenybiu,
    Suzavejo jy jos aksomine oda,
    Deimantines akys,neferdites figura…

    Jis mane,kad amzina,kad jam ji skirta,
    Deje likimas parode,kad tai buvo tik klaida,
    Ta diena,sms,puse keturiu
    "atleisk palieku,neuzduok klausimu"

    Kodel drugys gimsta tam,kad numirtu?
    Kodel gele prazysta tam,kad nuwystu?
    Sniegas kam krenta su likimu istirpti?
    Ar meile tik tam kad randa palikti?

    Drugys gimsta tam,kad suteiktu dziaugsmo,
    Gele prazysta,kad atskleistu grozi,
    Sniegas krenta tam,kad nuswiestu
    Tamsia ziema-musu sirdis…

    Drugys gimsta tam,kad suteiktu dziaugsmo,
    Gele prazysta,kad atskleistu grozi,
    Meile skirta,kad padetu,rasti drugiuij-zieda geles…

    Wiskas baiges,kai isejo Metaij senejo ir y nugara kwepawo 2005
    Paskutinis saliutas buwo wisko pabaiga
    Ir kartu pradzia,tapo kuriam jos nebera
    Liko tik prisiminimai,nuotrauka ant stalo,
    Milijonai klausimu,swaiginanciu be galo,
    Tik akimirkos uzteko,gywenti del jos,
    Dabar laukia amzinybe kupina kancios…

    Nustojo groti ausyse,metersono marsas,
    Wietoje sirdies liko tiktai-farsas,
    Diena be jos,jam prilygo-amzinybe
    Jis skandino ta jausma,kad pamirstu realybe…

    Kancia buwo per didele,jis jos neatlaike
    Uzrase sau ant kaklo,jos wardo pirma raide,
    Atsalusy jo kuna zmones rado is ryto,
    Ten kur jie-pirma karta susitiko…

    Gywybes jau nebuwo,bet jausmas pasiliko,
    Jis istirbde sniega ir wel gele isdygo,
    Drugys deje ant jos jau nenusileis,
    Nes mirs kartu su juo,kai rytas ateis…

    Drugys isskrido,gele nuwyto,
    Sniegas istirpo ir meile dingo,
    Welniop ta nelemta nakty,
    JIS ir JI nebebus jau kartu…

    Drugys isskrido gele nuwyto,
    Sniegas istirpo ir meile dingo,
    O,kad galetume atsukt laijka,
    Wiskas galejo susiklostyt kitaip,
    Welniop ta nelemta nakti,
    JIS ir JI nebebus jau kartu…

    Drugys gimsta tam,kad suteiktu dziaugsmo,
    Gele prazysta,kad atskleistu grozi,
    Sniegas krenta tam,kad istirptu,
    Ar meile skirta tam kad kankintu..?

    Labai grazi daina… Ir be galo liudna.

  25. zudytis neverta del nieko,na nzn kaip ten del mylimo zmogaus netekimo,bet siaip tai labiaus verta stengtis gyventi,o ne baigti gyvenima,gyventi sunku,bet uztat jis mum duoda ir gero,gyventi verta del to kad isgyventum

  26. wutte bent vienas zmogus su kuriuo sutampa poziuriai.
    solnycea> Tai gal galetum rekomenduot koki psichologa ? Jeigu tau jos nepatinka, nereiskia kad ir visiems nepatinka..Kas nors tarkim patinka skaityti istorijas apie dvasias ir pan. tai jie irgi iskrype? As juk nesizudau ir nieko nedarau, tik idomu paskaityt.. Patarimas tau, jeigu kas nors nepatinka trinkis galva su savo tokia nuomone, man nesvarbu ka tu galvoji
    zaliai_balta taigi daviau nuoroda, ten ta daina italpinta, gali parsisiusti.

  27. Ameli rašė:

    siaip zudosi tik looseriai, negebiu savizudziu 👿

    nop..nepritariu..mano nuomene kitokia..nu nesakau, kad zudosi drasuoliai, beat ir nusizudimuj rejkia drasos..
    zudosi palausti zmones, o ne kokie loozerej ar dar kokie yskrypelej..juk daug zmoniu zudosi ir ne wisi is ju buna silpni…

  28. ir visdelto nesutinku su tavimi, nes savizudybe tai nera nei drasos nei bailumo poelgis, jiems mirtis naturali busena, jie susitaiko su tuo faktu kad zudysis ir ramiai tai padaro. Va tas "ramiai" poelgis ir siutina mane, nes tai as laikau loozeriskumu, nes vietoj to kad ieskotu kaip cia issisukus, jie ramiai susiplanuoja savo mirti. I HATE IT ……

  29. thugas rašė:

    zudimasis tai nezmogaus noras nusizuditi ,o paluzes zmogus kuris nori pabegti nuo savo problemu.. ir ju negalima vadinti liuzereis ar kitaip peikti…. tiesiog juos reik uzjausti… 😥

  30. Pritariu Ameli – noras pabegti nuo problemu sau atimant gyvybe – tai tiesiog bailumo ir silpnavaliskumo pavyzdys. Jie net nepagalvoja kiek skausmo sukelia artimiems zmonems tokiu poelgiu. Jie negalvoja uz pasekmes. Ir kas saket cia, jog uzjaust reik tokius – nesamones. Tada uzjauskit ir narkomanus ir zudikelius ir pan. Nes visi jei nori lengvesnio gyvenimo, taciau nesistengia suktis, jog to pasiektu.

  31. Ameli rašė:

    ir visdelto nesutinku su tavimi, nes savizudybe tai nera nei drasos nei bailumo poelgis, jiems mirtis naturali busena, jie susitaiko su tuo faktu kad zudysis ir ramiai tai padaro. Va tas "ramiai" poelgis ir siutina mane, nes tai as laikau loozeriskumu, nes vietoj to kad ieskotu kaip cia issisukus, jie ramiai susiplanuoja savo mirti. I HATE IT ……

    supranti ka pasakej?pati pasakej kad taj nera nej drasos,nej bajlumo poelgis..o weliau sakaj,kad lajkaj ta "ramiai", kuris tawo pacios zodziais yra susijes su sawizudybe,tu jau lajkaj loozeriskumu..

  32. tu manaj kad tie kurie zudosi yra sudo gabalaj?.omg 😯 ..tu pawyzdiuj nepagalwojaj kad pasaulyje yra zmoniu, kurie yra pakankamaj stiprus/tiesiog labaj stiprus ir juos paprasciausej per daug pawejkia taj kas wyksta aplinkuj ir jie nusizudo..as nematau cia didelio silpnumo..

  33. Ameli rašė:

    wutte rašė:

    tu manaj kad tie kurie zudosi yra sudo gabalaj?.omg 👿

    Tuos kur murgdo arba pripranta arba galiausej paluzta ir nusizudo…
    tai kad ir yra kad nenusizudes niekas nepasikejs… ,bet ir nusizudzius nieko gero neatcitiks tiesiog artimieji ir kas pazista paliudes 1 daugiausej pora men ir uzmirs….

  34. thugas rašė:

    Tuos kur murgdo arba pripranta arba galiausej paluzta ir nusizudo…
    tai kad ir yra kad nenusizudes niekas nepasikejs… ,bet ir nusizudzius nieko gero neatcitiks tiesiog artimieji ir kas pazista paliudes 1 daugiausej pora men ir uzmirs….

    "arba pripranta arba nusizido" na jau geriau lai pripranta, nes kol gyvas visad turi sansa kazka pakeist, aisku jei nori kazka keisti, daug kas kazkaip rimtai susitaiko ir nutoja kovoti. Bet is kitos puses tas "pripranta" gali reiksti kad tu vis vien zudaisi, ne fiziskai o moraliskai…

    o del to paliudes ir pamirs tai tu ziauriai neteisus… tarkim vaikinas nusprendzia nusizudyti ir palieka rasteli kuriame sako, kad mergina jo nesuprato, tu manai ji kada nors sugebes susitaikyti su kaltes jausmu ??

    taigi tu neirodei kad savizudybe gali buti stiprumo apraiska.. Sekantis ..

  35. Ameli rašė:

    thugas rašė:

    Tuos kur murgdo arba pripranta arba galiausej paluzta ir nusizudo…
    tai kad ir yra kad nenusizudes niekas nepasikejs… ,bet ir nusizudzius nieko gero neatcitiks tiesiog artimieji ir kas pazista paliudes 1 daugiausej pora men ir uzmirs….

    "arba pripranta arba nusizido" na jau geriau lai pripranta, nes kol gyvas visad turi sansa kazka pakeist, aisku jei nori kazka keisti, daug kas kazkaip rimtai susitaiko ir nutoja kovoti. Bet is kitos puses tas "pripranta" gali reiksti kad tu vis vien zudaisi, ne fiziskai o moraliskai…

    o del to paliudes ir pamirs tai tu ziauriai neteisus… tarkim vaikinas nusprendzia nusizudyti ir palieka rasteli kuriame sako, kad mergina jo nesuprato, tu manai ji kada nors sugebes susitaikyti su kaltes jausmu ??

    taigi tu neirodei kad savizudybe gali buti stiprumo apraiska.. Sekantis ..

    ce tik filmuose ir eilerasciuose buna tai.. nes kitaip nesizuditu ir nerasitu savo brangiausejam tokio laisko…. 🙄

  36. Deja rugpjucio menesi mes palaidojom mano pusbroli …. Labai gerai zinau kaip jauciasi jo panele …. nors ir mes likusieji giminaiciai ir draugai vis dar neatitokome, o praejo daugiau nei menuo. Apie jo tevus, seseri ir broli is vis patyliu, po to ivykio galima sakyti visa seima suzlugo …

  37. nukrypstat nuo temos… Ar jūs matot prasmę diskutuoti šia tema?? Visi žmones turi savo nuomones, kurios skiriasi, todėl teisių ar neteisių čia nėra. Visi yra tiesūs..ir nesistenkit ikišti savo nuomonių.. geriau kokių istorijų įdomių pavarykit 😉

  38. Iskaudinta rašė:

    nukrypstat nuo temos… Ar jūs matot prasmę diskutuoti šia tema?? Visi žmones turi savo nuomones, kurios skiriasi, todėl teisių ar neteisių čia nėra. Visi yra tiesūs..ir nesistenkit ikišti savo nuomonių.. geriau kokių istorijų įdomių pavarykit 😉

    ta prasme apie savizudybes?? 😯 jus nesveiki …

  39. Ameli rašė:

    Iskaudinta rašė:

    nukrypstat nuo temos… Ar jūs matot prasmę diskutuoti šia tema?? Visi žmones turi savo nuomones, kurios skiriasi, todėl teisių ar neteisių čia nėra. Visi yra tiesūs..ir nesistenkit ikišti savo nuomonių.. geriau kokių istorijų įdomių pavarykit 😉

    ta prasme apie savizudybes?? 🙄

  40. zinot, toks jaumas, jog jums (iskyrus Ameli) su protu kazkas negerai. Krc kas per nesamones rasot – ginat savizudzius. Ir neaiskinkit, jog as cia junesuprantu ar jog jus ju neginat – as matau, ka rasot. Stipri zmones paluzta . . Haha, nonsense. Tai ir yra skirtumas tarp silpno zmogaus ir stipraus – tarkim jei abu tokie skesta- stiprus stengsis visaip islaikyti save virs vandens ir gelbetis, o silpnas pagalvotu "ai, kam kankintis" ir bul bul bul. Isvis, kaip galima savizudybe toleruot . .

  41. Smash rašė:

    zinot, toks jaumas, jog jums (iskyrus Ameli) su protu kazkas negerai. Krc kas per nesamones rasot – ginat savizudzius. Ir neaiskinkit, jog as cia junesuprantu ar jog jus ju neginat – as matau, ka rasot. Stipri zmones paluzta . . Haha, nonsense. Tai ir yra skirtumas tarp silpno zmogaus ir stipraus – tarkim jei abu tokie skesta- stiprus stengsis visaip islaikyti save virs vandens ir gelbetis, o silpnas pagalvotu "ai, kam kankintis" ir bul bul bul. Isvis, kaip galima savizudybe toleruot . .

    As jug neskatinu savyzudibiu tik sakau kad reike padeti tam zmoguj kuris linkes link savizudybes… 🙄

  42. LOL, nieks ir nesako, jog skatini tas savizudybes. Ir kalbam ne apie tai, jog reik padet zmogui, kuris galvoja apie savizudybe, o apie tai, jog jus ginat savizudzius ir sakot, jog zudosi ir stiprus zmones. Aplamai, paskaityk ka prirasinejot ir pamatysi link kur lenkiu

  43. Smash rašė:

    LOL, nieks ir nesako, jog skatini tas savizudybes. Ir kalbam ne apie tai, jog reik padet zmogui, kuris galvoja apie savizudybe, o apie tai, jog jus ginat savizudzius ir sakot, jog zudosi ir stiprus zmones. Aplamai, paskaityk ka prirasinejot ir pamatysi link kur lenkiu

    AS savizudziu liuzereis ir t.t. nevadinu… jug myrusiu negalima peikt …  🙄

  44. Ameli rašė:

    Iskaudinta rašė:

    nukrypstat nuo temos… Ar jūs matot prasmę diskutuoti šia tema?? Visi žmones turi savo nuomones, kurios skiriasi, todėl teisių ar neteisių čia nėra. Visi yra tiesūs..ir nesistenkit ikišti savo nuomonių.. geriau kokių istorijų įdomių pavarykit 😉

    ta prasme apie savizudybes?? 😯 jus nesveiki …

    pati tu neswejka..kiekwienas zmogus turi tejse dometis jam patinkanciaias dalykajs..nu ir?..tu su sawo nuomone niekajp nepakejsi manosios,,

  45. Dzinglazz rašė:

    Nu jo…, kiekvienas bomzas ar kitoks valkata – STIPRUS zmogus.., juk jis kovoja kiekviena diena del laso alkoholio ir kabinasi is naujo i gyvenima 😉 man ir tas pats zudosi zmones ar ne..beat prisiminkit, kad jejgu nusizudysit,kazkieno zodziais busim patys pakutiniai loozeriai ir lopaj..po sawizudybes tajp apie jus kalbes!! ziauru…

  46. wutte rašė:

    tu wisaj nenukrypaj nuo temos 😉 man ir tas pats zudosi zmones ar ne..beat prisiminkit, kad jejgu nusizudysit,kazkieno zodziais busim patys pakutiniai loozeriai ir lopaj..po sawizudybes tajp apie jus kalbes!! ziauru

    whahahahahahahahahaha !!!!! oi prajuokinai. Skamba tipo taip "vat matot – jus zudytis norit- o jie jus looseriais isvadins . . uh kokie jie blogieciai ! bet nebijokit, zudykites, neklausykit ju, nes jie klysta"

    Ir isivs, man dzin ka manot. Ginkit savizudzius (tai yra tie, kurie nusizudo del palygint kvailos priezasties), arba eikit patys zudykites – jei tik jums tai patinka

  47. Pati pries kelis metus norejau mirti, bet niekaip neisdrisau sau kazka pasidaryti, bandziau ir ant tilto lipt ir po masina liest nieko vis kazkas isgelbedavo, o db sakau dideli aciu jiems ir galiu pasakyt gyvenimas grazus, tie kurie taip daro neturi tikslo gyventi, ir teij skaudu, ka patryriau as nelinkiu nei vienam!!!!!

  48. O teij lb ilga istorija, bet manau mane tada prazude silpnumas, nepritapimas, rupescio is tevu trukumas, sunku paaiskint tiesiog buvau visu atstumta,bet issikapsciau ir db savo stiprybe didziuojuosi!!!!gal tik db nemoku pasitiket zmonemis!!!

  49. Mano tėvas pasikorė, dar virvę nupjoviau…. (1997m.) Ir kas jam užplaukė, atrodo viskas buvo gerai… Norintys nusižudyti žmonės yra menki ir neturintys valios, jei man kas blogai, nesiseka aš dar labiau stengiuos kovot už save.. ir žinau, kad tai dar ne pasaulio pabaiga, visada gali būti blogiau, ir kaškam yra…. 😕

  50. Iskaudinta rašė:

    Gal kas žinote kokių tai pasakojimu, apie tai kaip vaikinas nusižudė dėl merginos, ar pan., būtų įdomu paskaityti 😆

    Kam isvis reikia zudytis gyvenimas grazus.Nesuprantu tokiu zmoniu,kam tau tokiu pasakojiu isvis reikia?

  51. vsiems atrodo kad zmones menki, gal is dalies jie tokie yra bet kai esi vienas, Vienas kai tavo draugai tave isduoda kai tau nesiseka niekas, niekur tik db lb blogsta padetis paluzti, nes niekas tau nepadeda<esi vienas be tikslo ir be noro ka nors daryti jei niekas taves nevertina uz tavo pastangas!!! mane nukele, galiu atsakyt!!!

  52. asary_yte_e rašė:

    vsiems atrodo kad zmones menki, gal is dalies jie tokie yra bet kai esi vienas, Vienas kai tavo draugai tave isduoda kai tau nesiseka niekas, niekur tik db lb blogsta padetis paluzti, nes niekas tau nepadeda<esi vienas be tikslo ir be noro ka nors daryti jei niekas taves nevertina uz tavo pastangas!!! mane nukele, galiu atsakyt!!!

    as sutinku su tawo nuomone, kad wisi zmones yra lygus, taciau wa wienisusmas wiska gali pakejsti..cia kaj kurie rase, kad zudosi tie ,kurie neturi walios ir panasej..as su tuo nesutinku…

  53. zinoma, kad antaraja puse wsd susirasi, taciau kartajs zmones zudosi del to,kas slegia ju sirdy..pwz kokia isdawyste ar pan..newerta zudytis del antros puses taj tikraj, taciau kartajs kazkoks jousmas widuje(ziurint pagal situacija) gal priwesti prie sawizudybes 😉

  54. Anapus rašė:

    Someone rašė:

    zudos tie kurie be valios

    Man atrodo, kad nusižudyti reikia didelės valios ir didelio pasiryžimo.

    Įdomu kokios? 😯 Panaikint pasekmes pakankamai paprasta, o va panaikint priežastis net labai sudėtinga…

  55. AS sutinku su abiem pasisakymais. nusizudti reikia didelis drasos, nekiekwienas isdrys tai padaryti. Kiti zudosi noredami atkreipt demesy ir tikedamiesi kad juos isgelbes. Na pvz paskambina mentam ir tipo zudausi ar ten brangiems zmonem taip paraso, jie tikisi kad juos isgelbes. Sutinku su tuo kad jie ir bailiai, kad jie silpni. Juk tu zudaisi, tai wadinasi kazkas tau per sunku buwo, tu kazko bijai jei ryzaisi tokiam poelgiui. Is wis zudytis kokia prasme. Suteiki artimiesies zmonem lb daug skausmo. tu jau mires tai wiskas dzin, tu jau nebejauti skausmo, nematai kaip tawiskiai liudi, gal net kaltina sawe.

  56. zinau viena, bet cia per ziauru…vaikinas trenke merginaj kuolu ar vezdu per galva ir tiksliai neatsimenu del ko jis man trenke.. gulejau ligoninej tris savaites, buvo sunkus smegenu suzeidimas, bet as jam atleidau.. va ka daro meile.. buvo sunku prisitaikyt prie visko, nes buvau praradus atminti.. jis man papasakojo kas atsitiko ir del koman trenke… as tikraj blogaj padariau… verta to smugio buvau.. gailiuosi kad jsmugis buvo tik vienas… ;,(

  57. Raudona rožė

    ——————————————————————————–

    Ir vėl jis stebi ją iš viršaus. Kambarys kvepiantis švara, ant palangės pamerktos trys baltos tulpės, pro langą matosi medis, jau pradedantis skleisti pirmuosius pumpurus. Ant tobulai paklotos lovos guli tobulo kūno savininkė. Viskas aplink tobula. Kitiems, bet ne jai.
    Berydama ašaras, ji nulipa nuo lovos ir atsitupia. Iš spintelės ištraukia nedidelę, tačiau ir nemažą knygelę. Su ja rankoj nueina prie lango, pastumia tulpes į vieną šoną, o pati atsisėda kitame. Palangė pakankamai plati. Jis žino, kad merginai ten patinka. Mato kaip ji žiūri per stiklą į medį, jau žalioje pievoje, mato kaip ji stebi baltų tulpių ir baigiančių nužydėti narcizų didelius žiedus, besilenkiančius arčiau žemės nuo stiprių lietaus lašų. Ji iš kišenės ištraukia pieštuką, ir verčia knygelės lapą po lapo. Gražiu, ranka rašytu šriftu, prirašyta jau daug. Suranda tuščią lapą.
    …Tiek daug klausimų mano galvoje, bet visi jie – susiję su tuo, tuo vieninteliu. Kodėl? Negi ir mirsiu nesužinojus? Negi visiems taip pat sunku, kaip ir man? Juk viskas aplink taip tobula… Tik aš čia viską gadinu. Išsiskiriu iš visų. Visi mane pastebi. Visus ir įskaudinu. Ir viskas išeina man netyčia. Bet kodėl man? Jaučiuosi kaip raudona dygliuota rožė, tarp baltų, visai nesibadančių tulpių…
    Jis mato kaip ašaros rieda iš neįprastai gražių merginos akių, lėtai slenka palei nosį, žemyn veidu, pasiekia lūpą, tada krenta ant knygelės ir ten baigia savo kelionę, susigerdamos į liūdnus žodžius.
    …Kodėl? Kodėl? Kodėl? Ar man nelemta žinoti? Nusibodo man čia gyventi. Noriu ten, ten kur mane visi mylėtų už tai, kad aš kitokia. Už tai, kad aš raudona tarp baltų. Ir noriu, kad niekas nematytų tų mano spyglių – kad jie būtų po lapais. Ar egzistuoja tokia vieta?…
    Jis vėl mato kaip ji užverčia savo knygelę, padeda ją šalia baltų tulpių, atremia galvą į stiklą. Ji nieko nedaro – tik sėdi. Viskas dar vis atrodo idealu. Tik ji… Tik ji dabar atrodo dar ramesnė. Kaip didelė porcelianinė lėlė pasodinta ant palangės, prie baltų tulpių ir knygelės.
    – Ne, – taria ji balsu, – aš nepaliksiu šio neteisingo pasaulio nesužinojus kodėl. Nepaliksiu.
    Jis žiūri kaip mergina išeina iš kambario. Be jos čia viskas taip nyku… Ne už ilgo ji grįžta. Su virve ir raudona rože rankose. Nueina prie lango, paima baltas tulpes, išplėšia lapą iš knygelės, skubomis kažką parašo ir vėl išbėga lauk. Dabar jis jau nebesupranta kas darosi. Mato pro ją langą. Lyja. Labai lyja. Mergina šlapia, pasistačiusi kėdutę po medžiu, smarkiai pririša virvę prie šakos. Padaro kilpą, įmauna į ją galvą. Rankoje laiko baltų tulpių puokštę ir tą vienintelę raudoną rožę. Žengia žingsnį nuo kėdės. Ji nesimuisto ir nesistengia išsilaisvint, tiesiog atsipalaiduoja ir paskutinį kartą nužvelgia savo kambario langą. Jis mato visa tai. Mato kaip gėlės iškrenta iš jos šlapios, nebegyvos rankos. Viskas baigėsi. O gal ne?
    Jis girdi kaip moteriškas balsas suklykia lauke. Persigandusi moteris įbėga į jos kambarį. Apsidairo ir pamato lapelį ant palangės. Balsu skaito:
    – Aš neiškeliausiu iš čia nesužinojus. Aš turiu sužinoti viską.
    Dabar jis supranta. Dabar jis viską supranta. Tik savižudžiai lieka ten kur baisiausia. Tik savižudžiai lieka tarp rojaus ir pragaro. Tik savižudžiai lieka čia. Čia – Žemėje. Dabar ji klajos amžinai. Dabar ji turės pakankamai laiko išsiaiškinti viską.
    Tik jis, tas pliušinis meškiukas aukštai ant spintos, dabar liko vienas ir užmirštas. Užmirštas labiau nei bet kada…

  58. Iskaudinta rašė:

    ble* gal nebegrybaukit.. Tipo zudosi tik silpni zmones:]]]]]] o jus isdryskit nusizudyt…reikia labai daug drassos labai daug ;] ir stiprybes.. neviskas taip paprasta kaip atrodo..

    Kad ir kaip bebutu gaila – zudosi tik silpni zmones, ir dazinausiai tie kurie patys nieko nedarydami kaltina aplinka ir aplinkinius, kad jiems nieko nepadeda, kad kitiems sekas geriau nei jiems. Tai labai daznai zmones tiesiog nusprendzia, kad verciau nusizudys nei kurs ateiti.

    Tai yra grynu gryniausias pasidavimas, tai kur cia ta stiprybe?

    O dar baisiau kai kuriems tai ale romantika. Romantikai bl, jiems nusispjaut kaip artimieji, draugai del to jausis.

    Labai nori istoriju, prasau – ryk jas i sveikata:

    1. Vienas vyras isiskolino per savo kvaila ir neatsakinga galva ir vietoj to kad grazinetu skola nutare pasikart. Pasikore. Paliko du mazi vaikai ir jo zmona nasle likimo valiai.

    2. Mergina paliko vaikina. Sis vos ne prie jos akiu apsuko rata su motociklu ir isibegejes teskesi i siena.

    3. Vienas kiek zinau, siaip sau pastoviai nesekmingai bando nusizudyt. Del ko? net neaisku, priejom isvados, jog greiciausiai del demesio trukumo.

    4. Vienas issiskyre su zmona. Pradejo gert. Pragere visa savo turta. Pasikore.

    Vo tai tau ir drasuoliai!!!

    Supraskit pagaliau, kad niekas kitas zmogui negali padet kaip tik jis pats (Jei nori prikist draugus, tai draugus pats susirandi, o jie tave priima – tarsi kokia simbioze)

    p.s. iskyrus ligoniams ir invalidams jau mes privalom padet.

  59. esu uzsiregistrawusi one.lt ir kazkaip gawosi jog susirasinejau su dwiem vaikinais ir jie norejo mirti ..vienas sake nepakels rankos pries sawe kitas sake po puse metu ( taip ydomiai skamba) taigi buwo labai sunku bendrauti su jajs kai jie tik ware ant sawes ir sake jog negrazus kad durni ir pan .. vienas tai iswiso sake jog jam nepatinka mano toks poziuris (kadangi jis manes paklause kokia as esu sakiau esu faina ) pradejom diskutuoti kodel jis teisia mane viendelto jog as turiu pasitikejimo sawimi o jis ne ..zodziu reikejo kantrybes bendrauti klausyti kaip wiskuo nusiwyle ir panasiai … buwo ir gan sunku su jajs bendrauti … kai reikia zmoguj pasakyti jog newerta del kazkokiu smulkenu zudytis ..vienas is ju norejo mirti tik tam jog kazkokie (turbut jo artimieji ) susimastytu ka daro ? nejaugi werta delto nutraukti sau givybe ?

  60. rain_crow rašė:

    na neseniai vienas pazistamas papasakojo apie savo drauga kuriam visikai px pjaustosi gerai.. karta tranke galva i siena kol atsijunge. siule savo panelei zudytis na ji sutiko tas sako sokam i gatve po masinom na ji susilaike o ji soko.. na krc prarades vilti zmogus

    O jinai turbut paskui susirado kita, taip, kad mokykites chebra visada moteris praleidziam i prieki 😆

  61. Smash rašė:

    zinot, toks jaumas, jog jums (iskyrus Ameli) su protu kazkas negerai. Krc kas per nesamones rasot – ginat savizudzius. Ir neaiskinkit, jog as cia junesuprantu ar jog jus ju neginat – as matau, ka rasot. Stipri zmones paluzta . . Haha, nonsense. Tai ir yra skirtumas tarp silpno zmogaus ir stipraus – tarkim jei abu tokie skesta- stiprus stengsis visaip islaikyti save virs vandens ir gelbetis, o silpnas pagalvotu "ai, kam kankintis" ir bul bul bul. Isvis, kaip galima savizudybe toleruot . .

    Tu ir Ameli mano nuomone nezinot ka reiskia tikras gyvenimas. Man butu idomu pasiziureti kaip tu gelbetumeis jei tave is visu pusiu uzgriutu sunkumai iskaudinimai palikimai nesekmes netekimai… gal esi laimes kudikis kuriam niekad nieks nenutinka o gal nutinka bet kaip sakai esi stiprus ir isplauki bet nepagincisi jog buna kad ir patys stipriausi zmones paluzta, mes esam zmones ne robotai, turim jausmus kai atrodo viskas zlunga tai ir iseities nebematai… as nz as tau situacija kokia isdestysiu nes kitaip tu nesuprasi :

    tu begalo isimyli kokia panele leidziat laika megaujates meile… ji isimyli kita vaikina tau sirdis duzta tu nenori tuo tiketi, kai patiki tu paluzti… darbe ar mokykloj nesekmes, neiseina susikaupti, galu gale tave ismeta is darbo, pykciai su artimaisiais, netiketai mirsta koks dar begalo artimas zmogus, gal net esi tas "laimingasis" kuris neturi labai daug giminaiciu nes dievas juos jau seniausiai pasisauke ir mire tavo paskutinis artimasis ? jautiesi visiskai vienas, be paramos, neturi uznugario, nebeturi tikslo del ko gyventi, (gyvenimo tikslas -> meile) juk mums skauda kai kasnors iskaudina musu jausmus, juos galima pazeisti tiktai kai jauti ta meile, tu pats viska prarades jau nebematai prasmes del ko gyventi ir mieliausia tau is visko issikapstyti yra tas zodis antrasis pasaulis…

    Stai kaip viskas nutinka, as suprantu tu dabar gal net juokiesi nes esi totalus staciokas kuris nezino tikrosios gyvenimo prasmes, bet pamegink nors karteli isivaizduoti kaip netengi tau begalo brangaus zmogaus isivaizduok kaip tu suzinai ta zinia jog jo nebera kai tu esi jo laidotuvese ir ziuri i ji paskutini karta pamegink isivaizduoti kiek visko patyrei su tuo zmogumi ir patiri ir pamegink isaizduoti kad viso to nebebus.

    na jei po sito tu vistiek nesupratai del ko zmones zudosi, man taves be galo gaila ir istiesu palinkeciau kad netektu patirti tau sio nezmonisko skausmo kuris tave palauztu ir taip kartais netycia pasirodytu jog tu esi tas savo vadinamas "LUZERIS" ir nebeisplauktum i pavirsiu ir butu tau tas bul bul bul…

    gyvenimas yra meile kai ja suzeidzia arba nuzudo nebematai del ko gyventi nes meiles nebera o meile yra gyvenimas

  62. EeevELinux rašė:

    Iskaudinta rašė:

    Gal kas žinote kokių tai pasakojimu, apie tai kaip vaikinas nusižudė dėl merginos, ar pan., būtų įdomu paskaityti 😆

    Kam isvis reikia zudytis gyvenimas grazus.Nesuprantu tokiu zmoniu,kam tau tokiu pasakojiu isvis reikia?

    O as galvojau kad jus visi tuos pasaojimus supratote jog kalba eina ne apie savizudybe o apie begaline meile kuri galetu paaukoti net givybe vien tam kad buti kartu. siais visais pasakojimais norima parodyti zmonems kokia gali buti stipri ir didele meile. juk jei zmogaus nemyli tj tau kaip ir dzin butu ar jis mires ar ne… ir tikrai nesautu i galva zudytis nes yra toks dalykas kaip meile ir ji yra cia vaiksto ta pacia zeme kaip ir tu o jei ta kita meiles puse mirtu ir iskeliautu i kita gyvenima sitam gyvenime nebematytum prasmes gyventi o matytum prasme tam kitame gyvenime nes ten yra tavoji meile…

  63. axien rašė:

    Iskaudinta rašė:

    ble* gal nebegrybaukit.. Tipo zudosi tik silpni zmones:]]]]]] o jus isdryskit nusizudyt…reikia labai daug drassos labai daug ;] ir stiprybes.. neviskas taip paprasta kaip atrodo..

    Kad ir kaip bebutu gaila – zudosi tik silpni zmones, ir dazinausiai tie kurie patys nieko nedarydami kaltina aplinka ir aplinkinius, kad jiems nieko nepadeda, kad kitiems sekas geriau nei jiems. Tai labai daznai zmones tiesiog nusprendzia, kad verciau nusizudys nei kurs ateiti.

    Tai yra grynu gryniausias pasidavimas, tai kur cia ta stiprybe?

    O dar baisiau kai kuriems tai ale romantika. Romantikai bl, jiems nusispjaut kaip artimieji, draugai del to jausis.

    Labai nori istoriju, prasau – ryk jas i sveikata:

    1. Vienas vyras isiskolino per savo kvaila ir neatsakinga galva ir vietoj to kad grazinetu skola nutare pasikart. Pasikore. Paliko du mazi vaikai ir jo zmona nasle likimo valiai.

    2. Mergina paliko vaikina. Sis vos ne prie jos akiu apsuko rata su motociklu ir isibegejes teskesi i siena.

    3. Vienas kiek zinau, siaip sau pastoviai nesekmingai bando nusizudyt. Del ko? net neaisku, priejom isvados, jog greiciausiai del demesio trukumo.

    4. Vienas issiskyre su zmona. Pradejo gert. Pragere visa savo turta. Pasikore.

    Vo tai tau ir drasuoliai!!!

    Supraskit pagaliau, kad niekas kitas zmogui negali padet kaip tik jis pats (Jei nori prikist draugus, tai draugus pats susirandi, o jie tave priima – tarsi kokia simbioze)

    p.s. iskyrus ligoniams ir invalidams jau mes privalom padet.

    Tu bent ikerti ka tu cia sneki ? zudosi tie kurie jauciasi visu atstumti ir niekeno nemylimi… o ne tie kurie kaltina kitus kad jiems truksta demesio tie zmones kuriems jo truksta jie nera kalti gal kalti aplinkiniai ? kurie jos nerodo ? aisku galima izvelgti ir kita puse kad tas pats zmogus nieko nemyli bet… tu biski atsigauk is po traumos jinai norejo istoriju ne apie savizudybes o apie BEGALINE MEILE DEL KURIOS BUTU GALIMA PAAUKOTI NET GIVYBE!!! man is tavo visu siu zodziu pasirode kad esi gryna isterike visas tas tavo ironiskumas toks menkas gaila man tokiu kaip tu 🙁

Parašykite komentarą