2024 23 liepos

55 thoughts on “Ar esate rašę dienoraštį?

  1. Rašiau dienoraštį 11 ir 12 klasėj. Ką nors ten parašydavau kasdien, rašiau apie savo mylimąjį, apie kūrį svajojau. Dabar retai ką nors parašau į savo dienoraštį, nes svajonės jau išsipildė, taip parašau jei kas labai svarbaus, įdomaus, įsismintino įvyko.
    Šiaip dienoraštis manau tikrai labai geras dalykas, norint išlieti savo jausmus, išsilieti, ypač jei neturi žmogaus, su kuriuo taip galėtum artimai bendrauti. Nors ir patiems mylimiausiems žmonėms ne viską išpasakojam, ar net ne viską norim papasakoti. Tas kitas ‘pasaulis’, apie kurį žinome tik mes ir slypi dienoraščiuose. Kas žino, gal akda vėl pradėsiu rimtai jį rašyti.. 🙄

  2. būdama paauglystėje rašiau dienoraštį, man patiko, be to, kai neturėjau tokios geros artimos draugės, kuriai galėčiau viską išsipasakoti, tai dienoraštis tada buvo vienintelis dalykas, kuriame galėjau išlieti visus savo jausmus. dažniausiai tai ir buvo susižavėjimai, kažkokie jausmai vienam arba kitam vaikinui. 😉

  3. rasiau koki 10 kartu visus suplesiau ir ismeciau.
    kai prasidejo paauglystes laikotarpis paemiau graziausia savo sasvini ir pradejau rasyti apie vaikinus su kuriais draugavau arba jauciau simpatijas kokias. buvo ju daug, bet ateina ir praeina, parasau as ten, po to perskaicius siurpuliukai nueina per kuna, sypteliu ir tiek. o kai ysimylejau (neseniai supratau kad tai gali buti tikra pirmoji meile) rasiau viska ka jauciau, ka norejau pasakyti jam, kuo abejojau ir pan… pati jy palikau ir kankinausi puse metu galvojau praeis – praejo. kas kart perskaichius vel puldavau y asaras prisimindavau kiekviena sunku to pusmecio vakara ir nusprendziau palikti praeini ten kur niekada neprisiminciau – sudeginau visa dienorasti ne palikau nieko kas man jy primintu… nesigailiu. bet gailiuos kam JI palikau…
    va taip va 🙂

  4. Aš rašiau dienoraštį nuo ketvirtos klasės.Ir dabar dar vis jį rašau.Bet nežinau gal vėliau ir neberašysiu,nes dabar aš tiesiog paauglė todėl rašyt į dienoraštį beveik visada yra ką.O beto aš neturiu nė vieno draugo kuriam galėčiau išsipasakot,o jei ir turėčiau tai kam žmogų apkraut savo problemom?Geriau išsilieti ant popieriaus.Po to labai įdomu paskaityti ką anksčiau rašei,kaip su laiku keitėsi tavo mintys…Dienoraščio rašymas vienas pagrindinių mano užsiėmimų.Rašinėju jį visur-namie,mokykloj,mieste,kur tik bebūčiau…

  5. Turiu,ir kartais atsiverciu,bet pagalvoju kad durnai yra issipasakot kazkokiai knygai ir tada suplesau por alapu i prieki ir oparasau kokia durna fraze tada as dienorasciams,sakau ne 😀

  6. Kazkada 14 metu rasiau dienorasti taciau ji perskaite kazkas is artimuju.todel dabar nenoriu rasyti kazka tokio ka gali suzinot kiti.geriau jau sirdutej nesiot 🙂

  7. Jei tau kada gyvenime plyš galva nuo minčių, tai patikėk manim. Padės.. Kai išrašai tave slegenčias mintis, jos tarsi iškrenta ir nesileidžia gilyn. Paskiau tikrai smagiau jautiesi.. Nejaugi tau nebuvo niekados taip, kad norėtum viską išsipasakot?

  8. ankschiau rashydawau dienorashty, bet db kazhkajp nebe… praejo noras kiekvienos dienos ispudzhius galechiau ishliet popieriaus lape.. nebenoriu ir shiek tiek tyngiu, nes kiekviena diena buna kazhko nepaprasta… 😆

  9. monika rašė:

    Norejau paklausti,ar rasot dienorasti? As tai kiek beturedavau dienorasciu,tai dazniausiai pirma puslapi parasydavau,o po to nugrusdav au i giliausia stalciaus kampa neribotam laikui 🙄 gal zinot kokiu patarimu ar ka kaip reiktu dazniau prisest parasyt?

  10. …Mane "užmuša" pasakymas,kad kaip Tu gali būti nelaiminga,kai esi viskuo aprūpinta,aprengta ir pavalgydinta…Na ir kas…geriau būčiau alkana…bet laiminga…o gal tiesiog aš nemoku įvertinti tai ką turiu 🙁
    žinau žmonių(suaugusių),kurie daug metų rašę dienoraštį…galų gale jį sudegino…ir su skausmu prisimena tai iki šiol,nes kažkas…norėjo sužinoti tai…ką kitas slėpė…

  11. Elfeee rašė:

    as ir kaskada rasydavau i dienorasti, bet mazdau 17m nustojau nes suzinojau, kad mano sese ji kiekviena diena skaitydavo kai manes nebudavo 😀 …

    Aš taip pat rašiau dienoraštį, bet kuriam laikui buvau nustojusi, nes mano užrašus paskaitė mano vaikinas. Tada vos neišsiskyrėme, nes jis perskaitė tai, kas priklausė tik man, ir jis niekad neturėjo nieko apie tuos dalykus sužinoti. Iki šiol jaučiu širdy skauduliuką, kad bandė įlįsti į mano gyvenimą per giliai…
    O rašydavau tada (buvo man 14-17 metu) kasdien, dienoraštis – geras būdas išsilieti. O ypač jei nori išlieti pyktį ar skausmą. Dabar tik retkarčiais ką nors parašau, nes bijau, kad vėl gali bandyti kas nors perskaityti… Nors ir prisiekinėja, kad šitaip nepasielgs…
    Aš manau, kad jei žmogus rašo dienoraštį, tai reikia gerbti jo apsisprendimą tai daryti. Nepateisinu to, kad būtų lendama prie kurio nors žmogaus per arti. Svetimo dienoraščio skaitymas be autoriaus leidimo, mano nuomone, yra nuodėmė. Nuodėmė prieš tą žmogų.

  12. Dienorasti turiu,bet mieliau savo jausmus islieju siaip ant kokio lapelio.Nzn kodel bet man taip lengviau.Kai rasau i dienorasti kazkaip vistiek mastau ka rasyt ir t.t, o kai ant kokio lapelio,tai rasau tai ka jauciu sirdy.

  13. Jo, rašiau, kai paauglė buvau.
    Kažkada paskaičiau… Bet visiškai nebuvo juokinga. Net išsigandau. Jau 14 metų būdama tarsi užprogramavau, koks mano gyvenimas bus. Ką studijuosiu, ką dirbsiu, kokį vyrą turėsiu. Ir visa tai išsipildė. Nežinau, kaip tai traktuoti. Ar kad nujaučiau, ar kad pati viską pasąmoniškai susikūriau.

  14. kelsis kartus buvau pradėjusi rašyti. karta rašydavau kiekviena dieną, smilkiai parašydavau kiekviena pamoką, kiekviena savo veiksmą. poto neberašiau. db turiu tokį paprastą sasiuvinėį, kurį pasiemu kaip būna labai sunku. ant popieriaus išdėsčius tai kas širdyje, pasidaro lengviau.

  15. Esu dienorasti rasius dar paaugle budama… Istikruju geras dalykas issikrauti. Daznai berasydama rasdavau atsakymus i tai kas mane kamuodavo. Pagrindines temos tai budavo meile ir mokslas. Dabar kai paskaitau tai net juokas suima 😆

  16. Jau nuo vaikystės rašau dienoraštį.Kažkaip nežinau..Gera išsipasakoti popieriaus lapui,juk Jis nekalba.Kai atsiverčiu vaikystės puslapius,kartais net akys paplūsta ašaromis,nuo prisiminimų ir pnš.
    Dažnai bijau vieno,kad kas nors paims mano dienraščius ir juos visus perskaitys.Bet taip pasielgtų tik labai "blogas žmogus".Kruopščiai juos slepiu,niekam nerodau.Juk tai mano gyvenimas,ne jų,todėl pašaliniai kištis negali.
    😉

  17. Rasiau mazdaug dvi ar tris savaites nes tai buvo mano uzduotis integruotam mokymuisi, bet to dienoraasciu nepavadinciau, juk i ji rasome tam kad issiliet ir kad tai liktu tik jame ir mumyse… 😉

  18. Jei pajusčiau,kad iškilo grėsmė,kad perskaitys ar net jau perskaitė…tiesiog sudeginčiau…Prieš 3sav. norėjau tai padaryti,tačiau viliuosi,kad gal vis dėl to neprireiks… 🙄

  19. as tai rasiau kaskada penktoij klasei ar dar net sestoij, bet septintoij klasei nustojau rasyt, nes galwojau, kam cia to reikia, gali dar kas perskaityti mano paslaptis. Durnių laivas to dienorasčio rašymas… 😆

  20. panikė rašė:

    as tai rasiau kaskada penktoij klasei ar dar net sestoij, bet septintoij klasei nustojau rasyt, nes galwojau, kam cia to reikia, gali dar kas perskaityti mano paslaptis. Durnių laivas to dienorasčio rašymas… 😉

  21. Global rašė:

    panikė rašė:

    as tai rasiau kaskada penktoij klasei ar dar net sestoij, bet septintoij klasei nustojau rasyt, nes galwojau, kam cia to reikia, gali dar kas perskaityti mano paslaptis. Durnių laivas to dienorasčio rašymas… 😉

    Taip, labai idomu veliau paskaityt, prisimint senus gerus laikus, vaizduotej atnaujint ivykius…

  22. spin2liukas rašė:

    Smilga nesupratau kazko.. o kodel tave tevai ishsiunte gyvent i vilniu viena..? buta jusu seima cia turi ar kazka nuomuoji? kazkaip idomu pasidare

    😀 hehehe

  23. Rasau labai ilga laika…nuo pat 2 klases…aisku,su didelem pertraukom.metus rasau,puse metu nebe,ir taip jau daug metu…jau du pilnus dienorascius turiu prirasius,dabar rasau treciaji ‘dienorasti liudnai dienai’…isties,turiu didele baime,kad kasnors ji perskaitys(mama).as ja pasitikiu,manau,kad jai paciai nebutu itin idomu skaityti mano sapaliojimus,bet kartais susimastau,kad jei ji sugalvotu ji perskaityti,butu lb blogai,nes jame isdestau tokias mintis,kuriu NIEKAS neturetu zinoti…kartais man netgi atrodo,kad vienintelis dienorastis pazista tikraja mane…todel labai ji saugau nuo pasaliniu akiu.

  24. supranti,as niekada nerasydavau ka as nuveikiau sia diena ir tt…rasydavau tik isimintinus ivykius,mintis,santykius su draugais/seima…na ir aisku apie tarimas meiles,kuriu nebuvo labai jau daug,bet visgi jos uzime didziaja mano dienorascio dali 😉 be to,buvau maziuke,ka galedavau prirasyti tokiu metu?!

  25. Man nelabai sekdavosi juos rašyt, atrodė, kad prirašau nesąmonių ir tiesiog išplėšydavau lapus, arba sudegindavau. Dar bijodavau, kad kas nors jį ras. Taip, kad pavykdavo jį rašyt neilgai. 😆

  26. Plastake rašė:

    Jo, rašiau, kai paauglė buvau.
    Kažkada paskaičiau… Bet visiškai nebuvo juokinga. Net išsigandau. Jau 14 metų būdama tarsi užprogramavau, koks mano gyvenimas bus. Ką studijuosiu, ką dirbsiu, kokį vyrą turėsiu. Ir visa tai išsipildė. Nežinau, kaip tai traktuoti. Ar kad nujaučiau, ar kad pati viską pasąmoniškai susikūriau.

    geras ❗

  27. Kazkada rasiau,bet turiu tokia ykyre mama kuri vis kisa savo nosi y mano reikalus ir viska nori zinoti. teij vat kai suzinojau kad ji mano dienorashty nuolat skaijto,nustojau rashyt…. 🙁

Parašykite komentarą