ar tai turi įtakos jūsų bendravimui?Ar nesmerksite tokio žmogaus?Ar bendrausite su juo kaip su tokiu pačiu kaip ir jūs?
Naujausi komentarai
- Tradicija apie Vyriškas stilius – kas svarbu jį kuriant
- SamantaaaV apie Virtuvinių baldų kainos ir jų gamyba
- solveka apie Ką manote apie mineralinę kosmetiką?
- rurikas apie Dėžutės pigiau siūlomos įvairių formų ir dydžių
- Jurgiya apie Ar galima maudytis per mėnesines?
Ar jums svarbu kokį tikėjimą išpažįsta jūsų draugai?
Nemokami skelbimai
Populiariausios temos
Apsaugos priemonės ir nėštumas
Auto-Moto
Blevyzgos
Chatas.lt
Dalinkimės viskuo geru
Fauna/Flora
Forumiečių rinkimai
Forumo linksmybės
Forumo turgelis
Gatvės gyvenimas
Gražus ir sveikas žmogus
Grožis
Gyvenimas
Humoras
Intymaus gyvenimo smulkmenos
Jaukūs namai
Jausmų versmė
Karjera ir verslas
Kinas ir TV
Kitoks gyvenimas
Kosmoso platybės ir nepaaiškinami reiškiniai
Lieknėtojų klubas
Mada
Mistika
Mokslas
Muzikos pasaulis
Namai namučiai
Naujausios technologijos
Neatrasti talentai
Nepaaiškinama
Netradicinė medicina
Politika
Pramogos ir pomėgiai
Reikia pagalbos
Religija
Sekso vadovas
Sportas
Sveikata
Tas ar anas?
Virtuvės paslaptys
visuomenė ir kultūra
Įvairenybės
įstatymai ir pinigai
Šventės
Žmogus
28 Responses to “Ar jums svarbu kokį tikėjimą išpažįsta jūsų draugai?”
jei zmogus man idomus , mes randam bendra kalba ir t.t. , tai tikejimo klausimai tikrai negali sugadint to , isskirt ar kazka panasaus
o smerkt yra absurdas uz kitokia nuomone …nesmerkiu …
Nesmerkiu, bedrauju, bet… Tie vat religiniai skirtumai tarp tarkim kataliko ir musulmono atrodo menki, kai nepazisti nei vieno musulmono, o jei pabendrauji atsiranda ne tokiu ir menku skirtumu. Ypac santykiuose tarp vaikino ir merginos 🙄
Aš tai nesmerkiu.. bet jei dėl jo tikėjimo aš jausčiausi nesaugi arba jei jis darytu kokius dalykus kurie man nepatiktų tai tada smekčiau. 8)
tokių atsakymų ir tikėjausi…šaunu,kad nekreipiat dėmesio į žmogaus religiją 🙂
Tai labai svarbu, nes tikejimas parodo ant kiek zmogus apsishvietes, kaip jis vertina pasauli, kokios jo estetines normos, filosofines paziuros.
nu bet gal kokiam musulmonui mes,krikščionys,atrodom beraščiai…
Man jokio skirtumo.
jei tas draugas nekisa to savo tykejimo man , tai tada ne nemaiso
man nemaišo, turiu draugu kurie tiesa pasakius yra satanistai, bet jie geri žmonės, todėl aš apie religijas su jais tiesiog nešneku, o būtent dėl šios priežasties, kad neneigiu jų tikėjimų ir nesikišu jie su manimi, sakyčiau, yra gan atviri 🙂
Is esmes nesunku, kai tu nelieti religiniu temu. Taciau, kai pereini i si lygi skepticizmas nepersaldziausia doze.
Turiu labai daug įvairiataučių draugų, tarp kurių yra musulmonų, budistų, katalikų, protestantų, judėjų, chrišnaistų. Su tikinčiais labai laisvai randu bendrą kalba, nesvarbu kokios jie religijos. Vienas kitą apšviečiam žiniomis apie realigijas. Šiaip tikėjimas neturėtų būti kliūtis bendrauti su žmonėmis. O man ir nėra. Žinau, kad daug kas labai atsižvelgia į tikėjimą, bet aš…ne.
Man taip pat jokio skirtumo. Tik aišku, atsirastų, jei man bandytų įkišt tą savo tikėjimą.
vomas rašė:
Situ porele buvo pas i baraka uzsuke. Tikrai kazkokie neveiki. Gal 15 minuciu apie Dieva klausinejo…
Buuuchepaula rašė:
tai aisku neturi bet jei ten noretu mane y kist tai butu y takos
Na, as esu tolerantiskas visu tikejimu atstovams… nezinau, galbut todel, kad dar gyvenime neturejau karcios patirties… juk turbut visi esame girdeje apie ivairias neaiskias sektas, i kurias isitrauke zmones tiesiog zlugdomi …. Na bet cia jau turbut butu atskira tema – "silpnavaliai, lengvai paveikiami zmones".
Niekaip nesureikšminu savo draugo/draugės religinių pažiūrų, jei šis nepuola fanatiškai jų man prikišinėti. Diskusijos religine tema – visai kas kita; aš mielu noru bendrauju su žmogumi, kurio nuomonė yra priešinga manajai, jau vien dėl to, kad taip praplečiu savo pažiūras (bais egoistiška, miau miau miau). O ir diskusija su žmogumi, ne visai man pritarančiu, išsirutulioja įdomesnė (jei neprieinama prie asmeniškumų, įžeidinėjimų ir demagogijos): kur pastoviai linksėti galvą ir kartoti „aš pritariu!“, o kur energingai grįsti savo nuomonę.
Jau vien dėl to naudinga – pats daugiau sužinai apie save ir savo tikėjimą: koks jis tvirtas, ar nuomonė taip pat tvirtai grįsta. Ir, galų gale, įgyji pakantumo: nebereaguoji taip karštai į religinius prieštaravimus ar savo pasaulėžiūros kritiką. 🙂
soulvoicas rašė:
zinai, as pasakysiu tau , visi mes silpnavaliai ir trapus ir tikrai nera sudetinga apgaut:)
Nesmerkiu tikinciuju, megstu padiskutuoti apie religija, deja jie daznai isizeidzia.
Jei kiekvienas cia esantis pagalvotu gerai ,kas yra religija ,o kas tikejimas,gal maziau klausimu kiltu,na nebent noretu vieni likti religingais ,kiti tikinciaiseis.mat buti tikinciu ir religingu yra du skirtingi dalykai,pats zodis Tiketi reiske tiketi kazkuom,pasitiketi,kazkoke gyva esybe,kam zmogum,kam Dievu,o religija tai,kazkoke tai konfesija,kurei zmogiukai tarnauja ,nezinodami daznai,del ko daro,kai kokius kvailus patarnavimus,judesius,rankyciu bucevimus ir dauk dauk kitokiu nesamoniu… 🙂
Someone rašė:
labai taiklus pastebejimas. as irgi skirstau i tas dvi grupes 🙂 as save priskiriu antrai, esu zmogiukas, kuris priklauso konfesijai, daranciai daug, kitu akimis ziurint, kvailu patarnavimu, judesiu ir pns. tik man jie kazkodel neatrodo kvaili, o turintys gilia prasme, nes tie kvaili judesiukai daug paprasciau padeda suvokti visa esme; dauguma ju perpasakoja ivykius, kuriais mano konfesija remiasi, o vaizduojamoji medziaga, kaip zinia, lengviau padeda isigilinti i esme.
vaikysteje, kai mane mociute nusivesdavo i baznycia, budavau santurus, praktiskai visalaika sededavau ramus, ziuredmas i viena taska. bet nereiskia, kad as klausydavau ka sneka sventikas. man tai atrode tolima ir visai neidomu, o ir daugumos relginiu terminu reiksmes nezinojau, tai kokia prasme. taciau visada sekdavau kunigo ranku judesius, veiksmus, nes man tai atrode neiprasta, nekasdieniska. todel kunigui atliekant kazkoki tai veiksma, mociutes klausdavau ka tai reiskia ir kodel jis tai daro. taigi, vaizdines priemones yra dalis integravimosi i religijos esme, pagrindus.
Buuuchepaula rašė:
man tikejimas konkreciu dievu parodo zmogaus intelekto ribotuma.
gal tu ir teisus. [sarcasm]kadangi, visi mano pazystami agnostikai yra intelektualai, tai as nesistebiu, kodel esu toks bukas. nu ka, tox gyvenimas.[/sarcasm]
Faint rašė:
matai, tu biski nesupratai, ka norejau pasakyti. jei kada buvai misiose, zinai, kad kunigas be bereiksmiu ranku mosikavimu atlieka tam tikrus ritualus, kurie turi reiksme, apie kuriuos ir kalbejau. Seip nustebtum, mano mociute pakankamai protinga, zino kas kame ir kaip, tai perdave man, todel galiu dalintis su kitais.
🙁
zmogui, beabejo. juk paaiskinau
Žinoma, kad svarbu, kaip ir bet kokie kiti įsitikinimai, nuomonės, vertybės. Tikėjimas (o ne religingumas, prietaringumas, imlumas fobijoms ir išankstinėms nuomonėms) yra žmogaus vizitinė kortelė. Ją turėdamas gali žiūrėti, ar tai, kuo žmogus tiki, yra ir jogyvenimo būdo dalis, ar tai veiki jo vertybes. Jei žmogus galba apie artimo meilę, nes apie jas rašoma Evangelijose, bet pats nemato nieko artimesnio už save patį, aišku, kad tokiu žmogumi neverta labai pasitikėti ir kad tolkimaisui ir aukščiausi kalnai, į kuriuos gali su juo leistis,gali būti nebent kalnų parkas vidudienį.