180 laipsniu reversas. ar sunku pakeisti viska is pagrindu, pradedant savo gyvenimo filosofija, baigiant senais-naujais draugais, …?
pries keleta metu nusprendziau keistis, nors nezinojau kaip, bet buvau pasiryzes bet kam, kad tik viskas butu gerai.
supratau, kad nera nieko sunkiau kaip atsisakyti senu iprociu ir suformuoti naujus.,bet rezultate viskas atsiperka su kaupu.
ar butinai turi kazkas nutikti, kad ateitu kazkoks supratimas, kad buvo kazkas negerai..
21 Responses to “Ar sunku viską pakeisti?”
viska pakeisti? nesamone! negali pakeisti savo kasdieniniu iprociu, valgymo, kalbejimo manieru, draugu kaip kokios dantu pastos! gal ir istvertum kelias dienas, bet TU esi TU ir anksciau ar veliau tai islis, pats sau jausiesi svetimas. tarkim, anksciau buvai tikintis, o dabar pagal savo naujus isitikinimus visiskai neigsi religija ir sventai tikesi naujomis tiesomis? zmogus keiciasi kiekviena diena, laipsniskai, po truputi. kam reikia radikaliu permainu?.. 😕
Upe rašė:
supratimas gal gali ir be to ateiti , bet imsiesi to tik kai tikrai kazkas svarbaus nutiks.
As sutinku su TRS nuomone. Netgi is savo patirties galiu pasakyti, kad iki vienos nelaimes seimoje edemes kaip zverys, o po jos ilgam laikui aprimom, bet ziuriu, kad tas "nuostabusis" bendravimas grizta i senas vezes. Prisiminus ta ivyki bandai save sustabdyti, nes antra karta gauti tokia pamoka- tikriausiai ne visi istvertu.
jeigi nedaeina kitaip, tai tada buna tas geras bum …buna ir tokiu, kad maza nepasirodo…matyt , taip reikia, kitaip zmogus daro savo …nedare isvadu arba nenorejo , neatsiliepe i raginimus , tai va ir atsitinka poto taip
pasikeis viskas savaime bet per prievarta nieko nepadarysi,turi susigalvoti nauja veikila su ja ateis is nauji draugai,tik savyja pasikeisi tik laikui begant
Upe rašė:
Aš manau galima.. jei tau niekas netrukdo ir nesimaišo po kojomis. Ne. manau kad nebūtina, kad kas nors nutiktų.. tiesiog gali pasikeisti požiūris ir viskas.. 8)
Hmm… Kaip čia pasakius . Per vasarą aš labai pasikeičiau . Ne aš pats nesikeičiau tiesiog pradėjau būti savimi . Elgtis kaip man patinka . Seniau stengdavausi prisiderinti prie "chebros" . Bet dabar man px ką kiti apie mane galvos (na gal nevisiškai bet beveik 😉 ) . Tikrai žymiai geriau būti savimi nei stengtis neišsiskirti iš kitu . O šiaip manau 180 laipsniu iškart pasikeisti neįmanoma . Galima keistis po truputi bet taip staigiai pasikeisti neįmanoma . Jei tu ir stengsiesi pasikeisti pasikeis tik išorė . Vidus liks toks pat . Tu tik apgaudinėsi save .
Upe rašė:
Vyduje pasikeitimai vyksta savaime ir nuolatos. Mastymas, poziuris – kinta su metais. Nieko keisto, kad tik praejus nemazam laiko tarpui po kazkokio tais ivykio, i ji zvelgiama kritiskai.
O tai ir provokuoja rastis norui tobulint save tiek vidumi, tiek isore.
Deja, pastaraji totaliai pakeisti yra labai sunku. Paaugliui – dar sunkiau. Vien del to, kad siam yra kur kas svarbesne aplinkiniu nuomone.
Didesni ivykiai yra kaip pastumimas i prieki. Tai tarsi pagalba. Uznugaris.
Bet turint daug valios imanoma ir be ju.
Svarbiausia, yra zinoti ko konkreciai ieskai. Rast save.
Kaip? – tam padeda nauji zmones. Bendravimas, stebejimas.
as daznai kai viskas uzknisa sugriaunu viska ir pradedu is naujo…
daug ka gali pakeist..poziuri/..gyvenima..net gi save
http://dalius.serveriai.lt/science/index.php?option=com_content&task=view&id=61&Itemid=26
Joline rašė:
Ir kaip daznai tu taip viska pakeiti? 😆
Na, aš nemanau, kad taip vieną dieną nusprendus pakeisti viską iš pagrindų galima tapti kažkuo kitu, kažkuo kuo tu neesi. Tam reikia laiko. Kaip ir reikėjo laiko tapti tokiu, koks dabar esi. Žmogaus mintys, siekiai, charakteris, pati gyvenimo filosofija nesusiformavo per vieną dieną, per vieną dieną ji ir nepakis. Galbūt gilindamasis į save, savo santykius su aplinkiniais supranti kokių savo įpročių ar savybių turėtum stengtis atsikratyti. Bet tai pasiekiama tik per ilgą ir sunkų darbą su savimi.
Upe rašė:
Taip, imanoma pakeisti savo gyvenima is pagrindu, ir man labai gaila tu zmoniu, kurie neigia tai ir sako, jog neimanoma keisti iprociu, formuluoti naujus ir pan. Viskas yra imanoma, tiesiog reikia ne tik galvoti apie tai, o pradeti veikti.
Upe rašė:
Taip, dazniausiai zmogus tarsi atsimerkia ir supranta, kai kazkas atsitinka.. maciau daug gyvenimisku pavyzdziu is savo artimuju ir draugu gyvenimo.. kai elgdavosi tiesiog blogai, skaudindavo kitus, ir kaskart likimas siusdavo vis sunkesnius ir sunkesnius isbandymus, kol neivykdavo kazkas baisaus…. aisku, jei tai suprasi, tai ir pakeisi, jei nesuprasi ir nenoresi, elgsiesi ir busi toks pat, ir gyvenimas atnes vis sunkesnius ir sunkesnius isbandymus, kol viena karta rimtai is to nepasimokysi..
vuziukas rašė:
be abejo per viena diena nieko nepakeisi, kaip per viena diena nepastatysi namo, ar neuzauginsi medzio. Laikas.. visada laikas.. su laiku ir pastangomis galime daryti stebuklus su savo gyvenimais!
Smilga rašė:
Taip, Smilga, teisingai, paauglys kreipia demesi i kitu nuomone, jis iesko saves. Paauglysteje ir vyksta dideli pakitimai, jis bando su kazkuo susitapatinti, bando surasti, kas jis is tikruju yra… daznai zmones taip ir nesuranda savo tapatybes ir blaskosi visa gyvenima kaip gluosniai vejyje..
padekite isspresti problema.Mano draugas,brandus zmogus,daugeli metu gyvenes vienas,iprates pasisveikinant,atsisveikinant buciuoti bendradarbes,klasiokes,artimuju zmonas po tris kartus i lupas.Pradzioje keistai atrode,bandziau priimti naturaliai,bet ilgainiu tai virsta tikru nesupratimu,kam to reikia.Atsako,jog tai ju kraste(Utenoje)priimta ir keistai atrodytu,jei staiga jis iproti pakeistu.Tai ne pavydas,-bloga savijauta ir net nebesinori stebet ta ceremonija.Tai kuriam is musu reikia keisti ir keistis?
Man tokie "buckis buckis buckis" vyriokai primena padlaizunus.
Daug maz, va, imkit, mylekit mane, as toks mielas.
Ner zmoguje ne kruopelytes drovumo..
Jeigu nepatinka tik si savybe, tai paprasyk, kad liautusi. Argi jam sunku..
Paprasyk, kad bandytu pakeisti si iproti, pasakyk, kad gal del to ir kiti zmones jauciasi nepatogiai, kurie nera prate… pakaks triju savaiciu ir ta iproti jis nugales 😉
jis nori,kad pripazinciau kaip norma,nes tai jo gyvenime iprasta.Kaltes bandau ieskoti savyje,kodel netoleruoju,jei jauciuosi saugi.Kaip elgtumetes jus?Gal pasitaike panasiu situaciju
O kodel tau tai nepriimtina? Todel kad tu tuo metu, kai taviskis buciuoja kitas, esi nemaloniai nustumta i krasta.
Bet man rodos cia yra daugiau broblemu nei tik tie buckiai. Ir tikrai neatrodo, kad jauties saugi..
aciu uz nuosirdzius zodzius.Manau,tuo baigsis ir man.Tai gula sunkumu,net jei ir dabar butu kitaip,negalesiu suprast,kaip zmogus pats nevaldo situacijos,kad tenka primint,jog kazkas yra salia
gitaR rašė:
nenoreciau kad mano mylimas zmogus buciuotu kitas i lupas 🙂
ir pati nenoreciau but i lupas buciuojama bendradarbiu ..o del artimuju tai nieko pries
asmeniskai as paprasyciau , kad liautusi