Dabar pagalvojau, kas įkvepia jums naujų jėgų, kai užklumpa problemos? Ar turit kokią vietą apmąstymams? Ar geriau užsiimat kokia nors veikla?
aš pvz atsipalaiduoju būdama gamtoje prie vandens..
Dabar pagalvojau, kas įkvepia jums naujų jėgų, kai užklumpa problemos? Ar turit kokią vietą apmąstymams? Ar geriau užsiimat kokia nors veikla?
aš pvz atsipalaiduoju būdama gamtoje prie vandens..
19 komentarų to “Ar turit savo vietą?”
Aha ir as prie vandens.. Bet tik prie tekancio,t.y. upes ar upelio. Ypac patinka vaikstineti kokios sraunios upes pakrasciais kur nebuna zmoniu, ir mastyti kazka..Jei dar pavasaris ar ruduo tai visai ir gyvent taip galeciau 🙂
o man tai tualetas. žinokit, kai pagalvoji viskas yra !Ir tylu, niekad niekas netrugdo, niekur neskubi, turi begales laiko apmastyt viską. asmeniškai pas mane puikiai girdis mintys, akustika padaryta su protu. Nepamirškim, kad ir vandens yra: Ir tekančio, ir stovinčio, šviežio ar nusistovėjusio, gal kam pelkės patinka, kitiems durpynai. visko yra !
Jeigu jau niekaip neateina įkvėpimas, tik panorėk ir jau krioklys ošia ! 🙂
Tereikia pabuti vienai.
zvejyba puikus atsipalaidavimo budas 🙂
puikus kol nieko nepagauni 🙂
ne visiems tas jausmas uzeina 😛
kaip tau negeda, zudyt nekaltus padarelius, juolab kad ju net nevalgai 😀
yra kas uz mane juos suvalgo 🙂
PupaUoga rašė:
vegetare ?
Smash rašė:
ne
Man kartą teko nemaloniai nudėti, nes norėjo pasprukti 😉
Nžn. Šiaip nelabai rasi vietą, ypač jei gyveni vieno kambario bute. Bet gal ir turiu, tik reikia sulaukti apie 22h ir tada įsitaisau prie viryklės, ten tokia šilta šviesa krenta. Glostau katinėlį arba pasineriu į knygą. Šiaip pastaruoju metu neriuosi tik į knygą ir nieko daugiau aplink nematau. Mąstyt nereikia. Tik vasarą dar turiu vietą, šalimais miškelis, ant tokio nukiužusio kelmo pasėdžiu, patraukiu dūmą, pamąstau, nusižiūriu vis naują šaką, ant kurios kada nors gal ir pasikarsiu L-)
Jei nelabai kur galiu ištrūkt, guliu savo kambary, ant grindų su ausinėmis ir gera muzika. Jauti kaip plaka širdis, karts nuo karto išilgai nugarą pereina šiurpuliukai ir rodos, visu kūnu junti visus kaimynų žingsnius. Kažkoks keistas jausmas.
yra mažai vietų,kur galiu atrast save ir dažniau ten pabūt.kol kas prie tokių vietų priskirčiau 2 skardžius ir Karoliniškių draustinį ar bet kurį kitą tankų mišką.taip pat vakarais sedet prie jūros,bet tai būna labai retai.
na,taipogi patinka Sereikiškese prie upes pasedet ir parukyt,klausant muzikos.
o šiaip,dažnai atsipalaiduoju ten,kur nera žmonių ir tyla.
Kažkur toli nuo kitų,
kad ir vidurį laukų,
su savo šuniu einu,
ir mintis savas girdžiu…
:ymapplause:
Dėkui, dėkui… :ymblushing:
Bet kur, svarbu, kad būtų tyla.
Mano kambarys, jauku ir niekas netrukdo, kai pasakau, kad neitų, leistų pailsėt.