ar zmogui reikia tikejimo? kodel? kaip manote?
as manau, kad kiekvienam zmogui reikia kazkuo tiket… kodel? galbut todel, kad sunkia akimirka turetu vilties ir pan… bet as cia izvelgiu dar ir taip: gal but dievas tera sugalvotas baznycios visuomenes labui (tik cia nelabai aisku ar tai tikrai i nauda)?… juk tikintis zmogus tvirtesnis, ne taip bijantis suklupti, nes galbut zino, kad dievas pades jam atsistoti, zino, kad kazkas salia jo. tarsi nuolatos saugo ji… o netikintis NIEKUO labiau pazeidziamas, o sulupus-sunkiau atsikelti…
nu as ir vel pradedu filosofuot truputi 😀 . idomu nuomones isgirst…
30 komentarų to “Ar žmogui reikia tikėjimo?”
gal …kazkiek tiesos yra
bet …argi tikinciam is dangaus krinta visokiausios panoretos gerybes , staigiai festivaliskai isprendziamos visos problemos, rupesciai ir t.t.
kas taip tikejosi , pamato kad ne visai taip yra , Dievas jei duoda tai dovanai ir nebutinai "nusipelniusiem", kitu akimis, savo pamaldziu ar / ir dorovingu moraliu gyvenimu
o neberia kaip is gausybes rago gerybemis ivairiausiomis kaip uzmokesti ar koki jauka , kishi uz "derama" elgesi , kodel… nes jam nereikia vergu ir nereikia is baimes ar su islyga duodamos jam- netikros- meiles
bet tai nereiskai , kad nepadeda… padeda , bet daznai net nejunta zmogus arba tada , kai nesitiki arba jau nebesitiki ..t.y. labiau slapta slepingai ..pvz per kitus zmones ir niekas kaip fakto nepasakys , kad cia buvo 100 proc Dievo darbas, o ne tavo paties pastangos suveike ar aplinkybes pasisuko tau palankiai :}
.. bet su laiku arba isiziurejes , gali pastebet kas cia prie ko
Su tikejimu jauties geresnis, laimingesnis..
yra dvi pusės: materialinė ir dvasinė. gražu jei tai pavyksta suderinti , nes dominuoja daugiau materialinė – tikiu ką matau , ką galiu pačiupinti – tas tikra. tai su religija gali nieko bendro ir neturėti.
Mano manymu, tikėjimas svarbus, nesvarbu nuo to kuo tiki, tikėjimas suteikia optimizmo, pavyzdžiui: žmogus serga onkologine liga, ir jam pareiškia, kad tau liko gyventi apie pusę metų. Žmogus neprarandantis vilties tikintis, kad jam pavyks išsigelbėti, kabinsis į gyvenimą, bandys išsigelbėti ir pasveikti. Optimistas, manau, turi daugiau galimybių pasveikti, nes nusiteikimas turi didžiulę įtaką žmogaus gyvenimui ir gyvenimo kokybei.
kiekvienas žmogus kažkuo tiki. vienam centas rankoje tikėjimas , kitam nepagaunamas vėjas laukuose ….
toro rašė:
butent! ir as taip manau!…
Reikia, nes kitaip netures ka veikti 🙂 Ir jausis nepilnavertis, nezinos is kur kiles ir kokia turi misija cia zemeje.
hm… o tu manai, kad tikintis zmogus mano turys cia, zemeje misija?…
na kodel visa laika turime vaikytis misiju, tikslu..
na nejau negalim pagyventi ta savo gyvenima tik sau 😆 pasimegaujam gyvenimu
liliute rašė:
Kas tave vercia jomis laikytis? Ce kiekvieno zmogaus reikalas.
nesupratai manes 8)
nemanau, kad mums tik atrodo, kad kazka darome. jei yra rezultatai, tai ne is niekur… siulai ramiai gyvent… bet tik pamastyk… tada zmogaus gyvenimas butu betikslis ir visiskai beprasmis…
na isiskaitykit pagaliau i tai, kas parasyta.. 😈
nieko as NESIULAU
tik pamasciau….
sako, kad viska apsprendzia likimas, tai kam mum stengtis, ar "mes savo likimo kalviai"
netikiu kad likimas nuo pradzios iki galo apsprestas …jis kinta ir breziasi pagal zmogu , jo poelgius ir sprendimus
va gal lemtis tai yra numatyta zmogui, ta prasme globalus dalykai – prigimtiniai : charakterio budas, talentai, uzduotys , neisvengiami susitikimai su zmonemis niekuriais ir kaikurie ivykiai …del kazko
aciu debeseli uz nuomone, nors tu supratai, ka norejau pasakyti 8)
toks toki suprato 😆
avietinis_ debeselis rašė:
bet tame ir susideda visas musu gyvenimas, tai ir keicia musu kelius, lemia musu tolimesnius veiksmus 🙄
Visiem reikia tikejimo. Reikia palaikymo ir pagalbos is kazko, kai jau kaikurie dalykai nuo taves nepriklauso. Senovej siaip kaip pastebejau zmones tikrai nebuvo durni. Gi tie visi filosofai tikrai yra nemazai nerealiu minciu issake. Tai jei jie nedurni buvo, tai ir sumaste, kad reikia sukurti zmonem kazkoki staba, kuriuo jie galetu tiketi ir nepalusti. Kiek yra kitokiu tikejimu zmoniu ir tipo jie dabar eis visi i pragara, o tik mes i dangu? nemanau. Tai tiesiog issimanymas, kuris palengvina visu gyvenima. Jei ne jis tai as jau isivaizduoju kaip padaugetu visokiu zmogzudysciu, plesimu ir savizudysciu..
Kinijoje yra sunaikintos bet kokios religijos apraiskos; patikekit manimi, visuomene nebeturinti jokios aukstesnes jegos baimes yra is tiesu siurpa kelianti; ji paklusta tik brutualiai jegai; moraliniu imperatyvu nebera
Saras rašė:
patiko 😆
Dekui 😀
psiH rašė:
Manau tikėjimo žmogui reikia.. Kaip kažkas minėjo, tai labai padeda sunkią akimirką. Tada galbūt žmogus nesijaučia vienas, jaučia kažkokį palaikymą.. 🙂
Gerai pasakyta – Imagine! Kaip manote – kuo skiriasi givulys nuo zmogaus?……supratote minti? 🙂
zmogus be tikejimo = zmogus be sielos
calionakymonka rašė:
Taip, matau esme supratai, calionakymonka 🙂
Visi kazkuo tiki, vienas dievu, antras savo auksine zuvele. Bet yra vienas dalykas, ne is vieno zmogaus teko isgirsti tokiu dalyku, tarkim, sako tikiu likimu, “ Jeigu lemta taubuti verslininku, tai juo ir busi, o jei ne tai ne “ ir is to pacio zmogaus lupu dar viena murmtelejima, “ Zmogus yra pats savo likimo kalvis “ Taigi prieikim prie to, jeigu tiki lemtim ir dar prie to pacio galvoji, kad zmogus savo likimo kalvis. Sie tu dalykai visiskai nesiderina, bet paklausus tuo zmogaus apie tai, “ Kaip likimas derinas su kalvyste?“ Tai atsakymas buvo jau nebe toks, “ Nu cia ir lemtis ir tavo darbai sueina i viena, ar kazkas panasaus“ Kai kasnors nutinka, daugelis sako, buvo lemta, arba jeigu kasnors nutiks tai sakys jeigu bus lemta, tai bus lemta. Nu zodziu visiska painiava. Kaip kazkas pasake, tikiu ta ka matau ir ta ka jauciu, ka galiu paliesti ar pakelti. Visiskai sutinku ir noriu dar pridurt! Silpnas zmogus pasikliaus likimu, galvos, kad lemta viskas ir plauksiu pasroviui, kaip bus, taip reikias ir turejo buti, o stiprus zmogus tokiais dalykais netikes, jis plauks pries srove ir tikes tai ko nori tiketi, darys tai ka nori daryti. Aiskus cia tik mano pamastymai 🙂
p.s kiekvienas galvoja savaip ir kiekvienas turi savo tiesa;)
Mielas EvaldaiM, jeigu būtum skaitęs "Meistras ir Margarita", turbūt prisimintum tokį Velnio ir Poeto dialogą. Poetas sako: "aš pats valdau savo likimą". O Velnias jo klausia: "štai tu susiruošei atostogų prie Juodosios jūros; nuspirkai bilietus, susikrovei lagaminą ir … susilaužei koją … čia kaip išeina, tu šito norėjai?"
O štai žemiškas pavyzdys. Prieš keletą metų mačiau Kauno klinikose moterį, sergančią erkiniu encefalitu. Kaip ir nieko ypatinago, kasmet susrga apie 600 žmonių. Tačiau toji moteris nevaikšto, ji sėdi invalido vežimėlyje ir po miškus evažinėja jau daug metų. Pasirodo, pas ją kažkas užėjo į svečius, o tam žmogui prie drabužių buvo prilipusi užsikrėtusi erkė, kuri ir ikando moteriai daugel metų miške nebuvusiai. Japonai pasakytų karma, o tu kam šitai priskirtum?
O kas dėl pastangų, taikliai sako anglai: "Dirbk ir Dievas padės". Jeigu domiesi plačiau, yra visas veikalas "Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia" (Max Weber)
Mantas_svecias rašė:
Na taip skamba graziai, bet nieko cia ispudingo. Jei kas i namus atnesa parazita, tai parazitui atviri keliai pagriebti auka, na tai ir nepasiseke moteriskei.
Mantas_svecias rašė:
Aš irgi turiu tokį pavyzdį: jau daug metų vaikštau pro savo kambario duris, ir nieko įpatingo nenutiko, bet štai šiandien ryte ėjau pro jas, ir į slenkstį susimušiau koją. Kas tai? Karma? o gal tai dievas mane baudžia? Juk tiek kartų ėjau pro tas duris, ir būtent šiandien, būtent ryte susimušiau koją… Man atrodo artėja kažkokia nelaimė… :-ss