Kaip manote , ar po kiek tai amžių praeis kapitalizmo epocha ? Jei taip kodėl ir kuo mes ją pakeisime ?
34 thoughts on “Ar žmonija pakeis kapitalizmą ?”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Įtraukiančios diskusijos visomis gyvenimo temomis
Kaip manote , ar po kiek tai amžių praeis kapitalizmo epocha ? Jei taip kodėl ir kuo mes ją pakeisime ?
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
kad keist visu pirma reiketu turet kuo keist 😀
Manau, kad kapitalizmas niekur nedings, nes kiekvienam žmogui reikalinga nuosavybė, kad kažkas būtų sava. Kodėl? Žmogus be daiktų yra niekas, žmonės save realizuoja tik per daiktus, todėl jiems ir reikalinga nuosavybė. Bet manau, kad dings bent toks kapitalizmas koks yra db. Kažkaip norisi tikėti, kad anksčiau ar vėliau gausis kapitalizmo ir komunizmo mišinys…šiaip prie viso šito pasaulis db ir eina
Renagade rašė:
Čia galima tik paspėlioti. Imant istoriją, tai galima pastebėti svyravimą nuo materialinių dalykų prie dvasinių, bet ateityje tikriausiai tas variantas nelabai tiks. Vis dėl to priespaudos ir išnaudojimo gerokai sumažėjo. Gal būt galimas toks variantas, kad materialus kapitalas virs tik įrankiu, priemone siekiant kitų vertybių. Šiaip galima ir dabar pastebėti, kad Amerikoje, kur materialus stabilumas labiausiai vertinamas, pati gamta bando išklibinti tai ir parodo, kad tas materialus stabilumas nėra jau toks stabilus, o tikriau labai ir labai trapus. Kada tornadai, uraganai, potvyniai tą materialų turtą nušluoja ir nepalieka nieko kas atrodė stabilu ir buvo vadinama nuosavybe. Čia savaiminis, nuoseklus ir ramus perėjimas į kitą epocha, bent man, sunkiai įsivaizduojamas. Turėtu būti ryškių sukrėtimų sudrebinančiu visą žmoniją, kurie priverstu pakeisti mastymą.
Logosas rašė:
Melas.
Žmogus, kuris save realizuoja tik per daiktus yra tuštybė. Ką tuom norėjai pasakyt, plačiau, prašau?
Algis957 rašė:
Uraganai karibuose siautėjo jau seniai ir nemanau , kad "tai gamta bando kažką įrodyti " , nes tada , 2004 cunamis neturėtų pulti tokių varganų šalių kaip Indija . Manau vieninteliai dalykai kurie gali pakeisti žmonių mastymą yra religija ( kuri per daug užsiėmusi kamieninių ląstelių ir gėjų santuokų draudimo įtvirtinimu ) arba visiška socialinė degradacija .
Renagade rašė:
Na taip, gamtos stichijos būdingos visiems laikams, tačiau aš kalbėjau apie ryškų suintensyvėjimą. Ir tai vyksta Amerikoje, bent jau tą pabrėžia žiniasklaida. Aš tokios statistikos tai nerenku, o sužinau iš įvairių žmonių pasisakymų žiniasklaidoje. Ir man tikrai sunkoka įsivaizduoti, kad religija gali pakeisti žmonių mastymą. Juk akivaizdžiai religija pastaruoju metu praranda savo autritetą ir jos įtaka silpsta. Kažin kokia šiuo metu yra statistika, koks procentas krikščioniškuose kraštuose įvardina save tikinčiuoju krikščioniu, ir koks procentas praktikuojančiu krikščioniu. Tikriausiai, kad ne daugiau kaip pusė, o ir iš jų, nemaža dalis mano, kad tikėjimas reikalingas tik sėdint bažnyčioje ar kalbantis su kaimynu. Juk tikrai yra nemažai tokių, kurie bažnyčioje pasimeldžia "atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams" ir tik išėję iš bažnyčios pratrūksta pykčiu ant viso pasaulio, pradedant nuo mažo berniuko šūktelėjusio kieme po langu ir baigiant aukščiausia valdžia. Tad tikrai tikinčiu ir gyvenančiu tuo yra tikrai nedaug, o ir jie nelabai pasitiki bažnyčia. Ir aplamai, juk kada viskas gerai klojasi, žmogus jaučiasi daugiau mažiau saugus ir pavalgęs, tai paskata giliau susimastyti ir kažką keisti yra labai maža. O kada pusę gyvenimo dirbęs ir kaupęs atseit saugų pargyvenimą per vieną dieną viso to netenka, o dar ir ligos, kiti nepritekliai prispaudžia, tada jis jau būna priverstas ieškoti kitų vertybių, kitos, stabilesnės atramos ir ima keisti mąstysena ir pasaulėžiūrą. Iš naujo peržiūri savo vertybių prioritetus. Ir tada susidaro sąlygos keistis visai žmonijai. O materialiniam pragyvenimo lygiui gerėjant įsivaizduoti kokius tai kardinalius pokyčius man yra labai sunku. Tačiau kategoriškai nesakau, kad tai iš viso neįmanoma.
Algis957 rašė:
Prieš pora mėnesių aš savo tėvui tą kartojau , užpyko ant manęs ir viskas 😀
Renagade rašė:
Imagine rašė:
Gerai, db isivaizduok situacija, kad is taves yra atimti VISI daiktai, kuriuos tu turi, absoliuciai visi, tu lieki sakykim be nieko ir praktiskai nuoga. Kaip tu save tada realizuoji? Pradekim tada nuo pradziu (atmetant ta varianta kad visu pirma tu daiktus butinai nori turet kad isgyventum, einam is karto i tolimesni lygi). Kaip tu renkiesi savo apranga: tau rupi spalva, stilius ir t.t. kodel? todel kad tu per rubus taip pat isreiski save, kas tu esi tokia, kas tau patinka ir kas ne. Cia jau realizuoji save, rodai savo vidini as. toliau. Kaip tu isirengi buta savo ar nama, ar siaip nuomojama kambari. tu ji isirengi taip kaip tau patinka, vel bandai isreiksti save, kas domina tave, kas tau patogu, ka tu vertini, o ko ne. Perki masina: ziuri ne tik i galimybe ar gali ja ipirkti, gi neperki bet kokios masinos, aisku svarbu yra tau kad ji butu patikima, gerai vaziuotu, bet tai pat svarbu ir jos isvaizda. kodel? todel, kad tau tai rupi, nes noredama pasirinkti butent tokios isvaizdos masina, tu igyvendini savo susikurta ideja, kaip turi atrodyti tavo masina – isvada vel realizuoji save. Dabar pakalbekim apie darba. Taip, darbas visu pirma reikalingas kad isgyventum. Bet antra, darbas, tavo profesija su visais is to isplaukianciais daiktais (nes be tu daiktu kurie reikalingi tavo profesijai, tu negaletum to darbo dirbti) taip pat parodo kas tu esi, be ju tu negaletum igyvendinti, isreiksti saves, realizuoti save, savo galimybes..tu negaletum buti gydytojas, teisininkas, kepejas ir t.t. Sakykim kokia mociute pasodino darzeli geles savo ji jas priziurejo jos prazydo darzelis tapo grazus, db kazkokie vaikezai atbego ir sutrype jas… Jai sielvarta sukelia ne tik tai kad jai si tiek darbo idejus nieko nebera, bet daugiausia sukelia del to, kad ji butent taip norejo isirengti ta darzeli, ji idejo tiek pastangu kad galetu isreiksti save, isreiksti savo darzelio vizija, ideja kaip jis turi atrodyti pagal jos supratima – o kartu jeigu atspindes jos ideja, tai reiskia ir ja pacia..Apskritai mes turime daugybe daiktu, be kuriu jau nebeisivaizduojame saves, ir kartu turime daugybe daiktu, kurie gal ir mus nuomone neisreiskia musu, neatspindi musu, bet deja, be ju, mes ir negaletume to padaryti, vadinas jie mums reikalingi kad tai galetume padaryti, todel jie taip pat tampa musu dalimi, kad galetume save isreiksti.
O db atimkim visa tai, absoliuciai viska, kaip tu save realizuosi, kaip tu save igyvendinsi? automtaiskai imdamas daiktus isgyvenimui, tu kartu juose pradedi ideti dalele saves.
Algis957":35k60hq7] Renagade rašė:
Nelabai cia noriu veltis i diskusija kas liecia religija, nes cia ne sita skiltis yra. Todel pasakysiu tik, kad tikejimas nera lygu religija. Tikejimas apima religija, tai platesne savoka. Todel siuo klausimu pritariu is dalies Renegade. Jis sako kad viska galime pakeisti religija. Ne. Viska galime pakeisti tikejimu.
Logosas rašė:
Tai jau taip. Tikėjimu tikriausiai, kad galima pakeisti. Ir tikėjimas vistiek turėtu remtis religija, nes negali jis pakibti ore. Ir religija, ir tikėjimas taip pat neturėtu būti tapatinamas su bažnyčia, nors bažnyčia ir teigia religija bei tikėjimą. Tokiu atveju reikėtu iš naujo , tikriau aiškintis religijos pamatines tiesas ir pakeisti dogmas. O tai reikštu, kad reikia pakeisti ir mastymą, supratimą ir pasaulėžiūrą. Čia jau sutikčiau su Aristotelio pasakymu, kad "tik teisingas supratimas lemia poelgio teisingumą". O jeigu su esama mąstysena daugelis jaučiasi patogiai ir saugiai, tai kitaip mastyti juos yra sunku priversti. Ir čia aš jau vėl prieinu prie tos pačios išvados, kad žmogui tik smarkesnis sukrėtimas gali sudaryti sąlygas pajausti viso to tariamo saugumo ir stabilumo trapumą, kuris negali išlaikyti, o juo labiau atstatyti griūvančią būtį.
Logosas rašė:
Žinai kur čia jūsų esminė klaida? Kraštutiniškumai. Negali žmogus savęs išreikšti be daiktų, taip pat kaip ir be kūno, nes kūnas tam ir duotas, kad galima būtu valdyti daiktus. Tačiau juos tik valdyti, o ne tarnauti jiems. Ir vien tik per daiktus žmogus taip pat negali savęs išreikšti, nes jis virstu robotu. Jei žmogus pradeda tarnauti daiktams, jis juos kaupia ir nori jų turėti vis daugiau, jis jau privalo jais rūpintis ir taip tampa nuo jų priklausomas, ir nuskursta dvasiškai. Tad daiktai turėtu būti tiktai įrankis, priemonė realizuoti save, bet ne tikslas. Tikslas yra dvasinis gyvenimas, tik čia yra nepavagiamo ir neatimamo turto. Tik čia yra stabilumas. Kada žmogus yra dvasiškai stiprus, tai jokia jėga negali jo palaužti. Čia yra savęs realizacija.
Idomi tema ce pasitaike.Pakolkas zmogus gyvena tik del materialiniu vertybiu,o kaip bus toliau neaisku kaskaip as irgi linkes manyti kad zmogus turetu gyventi del svarbesniu dalyku nei materialines vertybes.
Logosas rašė:
Nelabai supranti ką aš noriu pasakyti . Tikėjimas – asmeninis dalykas , visiems savaip suprantamas . Religija – dalykas kuris žmogui padeda suprasti tikėjimą ir pasirinkti teisingą .
Religiją reikia keisti iš pagrindų , nes ji praranda įtaką , visuomenės pagarbą ( nenuostabu ) .
Logosas":21eivmnf] Imagine rašė:
Gerai, db isivaizduok situacija, kad is taves yra atimti VISI daiktai, kuriuos tu turi, absoliuciai visi, tu lieki sakykim be nieko ir praktiskai nuoga. Kaip tu save tada realizuoji? Pradekim tada nuo pradziu (atmetant ta varianta kad visu pirma tu daiktus butinai nori turet kad isgyventum, einam is karto i tolimesni lygi). Kaip tu renkiesi savo apranga: tau rupi spalva, stilius ir t.t. kodel? todel kad tu per rubus taip pat isreiski save, kas tu esi tokia, kas tau patinka ir kas ne. Cia jau realizuoji save, rodai savo vidini as. toliau. Kaip tu isirengi buta savo ar nama, ar siaip nuomojama kambari. tu ji isirengi taip kaip tau patinka, vel bandai isreiksti save, kas domina tave, kas tau patogu, ka tu vertini, o ko ne. Perki masina: ziuri ne tik i galimybe ar gali ja ipirkti, gi neperki bet kokios masinos, aisku svarbu yra tau kad ji butu patikima, gerai vaziuotu, bet tai pat svarbu ir jos isvaizda. kodel? todel, kad tau tai rupi, nes noredama pasirinkti butent tokios isvaizdos masina, tu igyvendini savo susikurta ideja, kaip turi atrodyti tavo masina – isvada vel realizuoji save. Dabar pakalbekim apie darba. Taip, darbas visu pirma reikalingas kad isgyventum. Bet antra, darbas, tavo profesija su visais is to isplaukianciais daiktais (nes be tu daiktu kurie reikalingi tavo profesijai, tu negaletum to darbo dirbti) taip pat parodo kas tu esi, be ju tu negaletum igyvendinti, isreiksti saves, realizuoti save, savo galimybes..tu negaletum buti gydytojas, teisininkas, kepejas ir t.t. Sakykim kokia mociute pasodino darzeli geles savo ji jas priziurejo jos prazydo darzelis tapo grazus, db kazkokie vaikezai atbego ir sutrype jas… Jai sielvarta sukelia ne tik tai kad jai si tiek darbo idejus nieko nebera, bet daugiausia sukelia del to, kad ji butent taip norejo isirengti ta darzeli, ji idejo tiek pastangu kad galetu isreiksti save, isreiksti savo darzelio vizija, ideja kaip jis turi atrodyti pagal jos supratima – o kartu jeigu atspindes jos ideja, tai reiskia ir ja pacia..Apskritai mes turime daugybe daiktu, be kuriu jau nebeisivaizduojame saves, ir kartu turime daugybe daiktu, kurie gal ir mus nuomone neisreiskia musu, neatspindi musu, bet deja, be ju, mes ir negaletume to padaryti, vadinas jie mums reikalingi kad tai galetume padaryti, todel jie taip pat tampa musu dalimi, kad galetume save isreiksti.
O db atimkim visa tai, absoliuciai viska, kaip tu save realizuosi, kaip tu save igyvendinsi? automtaiskai imdamas daiktus isgyvenimui, tu kartu juose pradedi ideti dalele saves.
Matau mes skirtingai suvokiame tuos pačius dalykus. Dabar nesuspėsiu atrašyt, nes jau lekiu į darbą. Tačiau pagalvok apie Maslow piramidę, ir kas iš tikrųjų yra ta savęs realizacija.. iki greito.
Algis957 rašė:
Pritariu. Svarbu priverst zmones tiket viena ideja, kuri pajungtu juos visus jai, butent vienam tikslui. Ir jeigu ta ideja visus vercia jaustis saugiai ir patogiai, tada kaip sakant "pigiau grybu", dar lengviau. Bet paskutinis sakinys mane vis tiek suintrigavo, kaip ir ankstesni pasisakymai. Tai palaikai chaoso filosofija? Nes siaip yra dvi kryptis filosfoijos, kurios susijusios su pazangos ir tobulejimo skatinimu: tvarkos ir chaoso.
Algis957 rašė:
As visiskai sutinku tuo klausimu, kad zmogus ne priemone, o tikslas. Ir tikrai nesakau, kad daiktai zmogui gyvenime tampa tikslu, nors is mano ankstesnio pasisakymo gali taip atrodyti. Zmogus yra tikslas, o daiktai priemone. Jie vienas be kito negali. Tai mano ir buvo pagrindine mintis. Tiesiog daiktai tampa priemone save realizuoti, be ju tai neimanoma padaryti. I daiktus mes idedame dalele saves, jie tampa musu dalimi.
Renagade rašė:
Bet tikejimas ir kuria religija, o ne atvirksciai. Tikejimas yra pagrindas religijos. Religija atsiranda todel, kad daugelis zmoniu tiki tuo paciu dalyku, tomis paciomis idejomis. Todel mano nuomone reikia zmones pruversti tiketi kazkuo kas viska pakeistu is pagrindu…o is to issivystys ir religija..gal
Imagine rašė:
Maslow piramide nepakeicia mano minties, nes kaip jau atsakiau anskciau, tai is mano pasisakymo galejo susidaryt ispudis kad daiktai yra tikslas. Daiktai nera tikslas, daiktai yra priemone, per kuriuos save gali realizuoti, zmogus yra tikslas. Bet be daiktu saves realizacija tampa neimanoma, todel jie tampa musu dalimi. Na nebent irodysi man kitaip. Lauksiu atsakymo 😉
Logosas rašė:
Tai jau tikriausiai, kad taip. Chaoso teorija man suprantamesnė ir priimtinesnė. Kaip pavyzdžiui jei nori sutvarkyti rūbų spintą. Tai pirma reikia viską išimti ir pasidaro betvarkė, chaosas, o paskui viską po vieną tvarkingai sudėlioti jau nauja tvarka, tvarkingiau nei buvo. Ir jei nori pastatyti kažką naujo, tai reikia pirma sugriauti seną. Seno remontas, kad ir koks jis bebūtu niekada netaps nauju. Ir nauja epocha tampa neįmanoma. Tai būtu tik paremontuota sena.
kapitalizmas niekur nedings. sakykim,kad socializmas priestarauja zmogaus prigimciai, todel ji igyvendinti buvo utopija. tuo tarpu kapitalizmas, kuris atitinka prigimti, puikiai klesti.
Logosas rašė:
Tau tuoj Oni ausų išrašys už 4 pranešimus iš eilės . 😀
Logosas rašė:
karjeriste rašė:
biski savokas maisai; tai komunizmas buvo niekaip neigyvendinama utopija. klasiu lygybe, zmoniu brolybe ir .t.t., o socializmas ir dabar labai gajus visoje europoje 🙂 ir jis veikia nepalyginamai geriau kapitalizmo salygomis
ce tema apie kapitalizma o tie bicai ce vel velia apie savo religijas, jus gal kunigu seminarijoi studinat kas antras =))
Erebus rašė:
karjeriste":2vpp9xl5] Erebus rašė:
karjeriste jei manai kad religija yra kapitalizmo pakaitalas esi ziaurei trenkta,ar suvoki kad kaptitalizmas yra su ekonomika susiije.
Ta tavo religija visai kiti dalykai ce,galvok giliau biski o nekisk i galva ka tau ce kiti raso nes puse zmoniu ce patys nesuvokia ka paraso.
kapitalizmo pagrindas: ka uzdirbi – tas tavo
nematau ka keist ir is vis cia tos visos etikos, religijos niftemu.
Some1":2noegb1p] karjeriste rašė:
Gali neteršti čia ?
Some1":180vjsl6] karjeriste rašė:
Gal turputi pasisvieskit o po to kalbekit… jeigu manot kad religija ir kapitalizmas (ir ekonomika apskritai) neturi nieko bendro labai klystat. Jus bent issikelet sau toki klausima kada nors, kodel pvz protestantiskos salys yra turtingesnes (ir visada taip buvo) negu kad katalikiskos, arba isvis kita religija pvz islamo salys? manau kad ne, o turetu kilt jeigu jau taip kategoriskai destot savo mintis, kad religija neturi itakos. Bent isivaziavimui Jums i tema siulau pasiskaityt kelis mokslininku darbus (kas grindziama tyrimais ir mokslu apskritai) ir tik po to sneket , pradziai nepamaisytu Weber M. "Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia". O tada gal ir galesit kazka sneket, kad nesutinkant su isreikstomis nuomonemis, nes po kol kas matau tik nesutikima, o argumentu nulis.
Imagine rašė:
Supratau Lagose 😉
Imagine rašė:
Kapitalizmas yra ne nuosavi daiktai, o privati gamyba ir prekyba.
Dažniausiai privati gamyba ir prekyba žymiai lenkia efektyvumu bendruomeninę ir valdišką gamybą ir išteklių paskirstymą, todėl kapitalistinės visuomenės yra daug turtingesnės.
Neįsivaizduoju efecktyvės, etiškesnės ir teisingesnės santvarkos už kapitalizmą. Visos kitos sistemos remiasi išnaudojimu ir smurtu, o kapitalizmo pagrindas yra susitarimas, kūryba ir abipusė nauda.