Yra tokia problema neturiu pasitikejimo savimi pvz "pries eidamas i mokykla paziuriu ir veidrodi ir matau kad kietai atrodau(ta prasme isvaizda nesiskundziu) bet kai nueinu i mokykla viskas isnyksta,atsiranda baime kalbeti klaseje,pamokose,kelti ranka uzkalbinti mergina lyg kazko bijociau bet mokykloje visi norai pranyksta ir atsiranda baime ir nepasitikejimas savimi gal zinot kaip ta baime ir bendravimo problema sunaikinti?:)
30 thoughts on “Baimė bendrauti”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Gal kas tyciojasi is taves mokykloje?
Toks jausmas jog tavo klaseje butu koks nors klasiokas, kuriam LABAI nepatinka tie kurie "reiskiasi" – na tipo jei atsakineja, jei su panom gerai sutaria ir t.t. ir tu (ko gero ne vien tu) jo bijot.
ne i abu klausimus
o TAI TU SAU NEGALI ATSAKYTI I KLAUSIMA KO TU BIJAI?
Tai tiesiog nepasitikejimas savimi ir drovumas 😀
jei nepasitiketu savimi tai nepasitiketu ir namie 🙂
Galiu paklaust kiek tau metu?
man 16
tada praeis 🙂
Namie jautiesi visai kitaip ir liezuvis nesipina ir siaip atsipalaidaves. Nebijai pasakyt ka nors tokio, kur su draugu kompanija tave isjuoktu. Beje, is ko sprendi, kad praeis?
Skipper rašė:
paauglyste greiciausiai turejo omeny
Spuogai tik su laiku dingsta, o cia manau visiskai nepanasu.
Krivi, neatsakei i mano klausima.
Ko cia nesuprast, teisingai buvo pastebeta paauglyste. Nieko nuostabaus kad tokio amziaus zmones ypac jautriai reguoja i aplinka.I draugus ir t.t.
Einant laikui suprasi kad tai kas tave neramino ar kele baime buvo visiski niekai.maziau imk i galva kas ir kaip buk savimi buk atsipalaidaves. patikek tai praeis 🙂
Tai praeis, bet ne savaime. Kazkodel problemos sprendima visada megstame nukelti i ateiti. Kazkas tiesa pasake, kad didele itaka daro paauglystes amzius. Ir man taip buvo tavo amziuje, visada tyledavau klasej, i konfliktus nesikisdavau, nesireiksdavau ir pan. Vaikinams i akis neziuredavau, aisku ir nesikalbedavau. Kol viena diena ivyko luzis, cia kaip visi pritare "praejo". Tiesiog pagalvojau, kad nesu tokia kokia noreciau buti, pati sau nepatinku, ir paciai ne i nauda, kaip elgiuosi, aisku ir dar tam tikri ivykiai viska pastumejo ir po metu laiko mano charakteris pasikeite 180 laipsniu. Draugai negalejo atpazinti, bet pati dziaugiausi 😉
pinky seip as nieko nebijau tik bendravimo:D
Kaip galima bijoti bendravimo?
Detaliau man paaiskink.
Bijo, kad apsijuoks, kad kažkam nepatiks, kad kažką ne to pasakys.
Šiaip, siūlyčiau nueiti pas psichologą pasikalbėti, nes tai gali būti dėl kokios traumos vaikystėje, kad ir labai nežymios :).
Šiaip su laiku turėtų visa tai praeiti. Mažiau kreipk dėmesį į ką kiti apie tave mano. Tu esi tu, ir kiti turi priimti tave tokį koks esi.
Nekalbek taip, kad neapjuoktum ir nebus ko bijot 😀
ne del traumos ir pas koki psichologa???tigi sveikas esu =))
jei nueitum pas psichologa, dar nereiskia, kad nenormalus. ne pas koki psichopatologa juk:D
tikriausi busi senai pises :] skambink aurai.
krivis rašė:
on the other hand, sveikas tu tikrai nesi. sociofobija kvepia :]
krivis rašė:
Patikėk, tu tos traumos gali nė neprisiminti. O dėl psichologo, tai tikrai nesi nesveikas – tiesiog pasikalbėti su juo, atrasti problemą, kodėl tu bijai bendrauti ir tiek.
Įdomus man lietuvių požiūris psichologo atžvilgiu. Toks jaumas, kad pas psichologus tik psichai eina – taip tikrai nėra, griaukit tą mitą.
kaip jau kažkas minejo,gal klasej yra žmogus,kuris vos ne ‘vierchas’ klasej ir turit jam paklūst ir bijau būt palaikytas keistu ar pan?…ar čia šiaip baime apsijuokt?ar bijai mintis reikšt?…juk klisti yra žmogiska,nieko baisaus,jei kartą kasnors nepavyks. 🙂
krivis rašė:
Sakai nieko, bet bijoti bendravimo yra labai rimtas dalykas, kuris rimtai gali atsiliepti ateityje, santykiams su žmonėmis.. psichologas tau būtų puiki pradžia, juk ne ligoniai pas juos eina, o žmonės turintys kokių tai problemų savyje, arba bendravime su kitais.. taigi, pagalvok 😉
Nereikia jam jokio psi faktoriaus… Tai elementarus žmogus su elementariu dalyku – tylenis. O kodėl dabar visi nori būti "šūstri, kieti, grubūs"? Juk yra ir žmonių-tylenių, kurie APSKRITAI NEKALBA, JEI JŲ NEPAKLAUSI. tAI TAVO KLASĖS PROBLEMA, KAD SU TAVIMI NEKALBA, O NE TAVO ASMENIŠKAI. Susirask tokių pačių tylesnių draugų. kam gretintis prie tų "šūstrylų", kurie vis tiek gyvenime sėda labai labai žemai.
O tas "tylėjimo" instinktas praeis savaime, kai užaugsi. Nereikia bijoti tylėti – tai daug geriau nei kažką vaidinti, kad ale "esu bendraujantis, bet pamirštu pasakyti, kad kvailai bendraujantis"
Taigi neveltui Dievas davė mums dvi ausis ir tiek vieną liežuvį
Agarmi, jis neminėjo, kad nori būti ‘šūstras’ ir ‘kietas’. Jis tiesiog bijo ir to jausmo taip lengvai iš savęs neiškrapštys. O ypatingai tavo siūlomu sprendimu, kad jam net nereikia nieko bandyt užkalbint, kad jam nieko nereik daryt, tik tylėt ir laukt kol kas kitas užkalbins ir viską už jį patį padarys. Problema ne klasėje, o pačiame jame, kurią jis turi ir spręsti. Nieko nedarant viskas savaime nesusitvarkys, gali praeiti ne vieni metai ir kuo toliau, tuo gali būti blogiau. Turėtum pats, Agarmi, gerai žinoti, kad paauglystė yra savosios tapatybės ieškojimo metas, tad reikia padaryti viską, kad surastum save, nes nutylėjęs ir pasidavęs taip ir liksi užstrigęs bei sunkiai sugebėsi judėt pirmyn.
Pakomentuosiu ir tą posakį "neveltui Dievas davė mums dvi ausis ir tiek vieną liežuvį" – kai šnekamės su žmonėm, reikia dvigubai daugiau klausytis, nei malti liežuviu. Bet čia nereiškia, kad reikia visiškai tylėt, tarsi tas liežuvis net nebūtų duotas.
Ir tyleniai tampa Prezidentais…
Ir visškai nereikia nieko daryti – o viskas būtent praeina savaime… tai tik paauglystė, BET jei tai įsisavinsi kaip problemą, tai ir taps problema. Žmogui reikia mažiau prie kompo sėdėti, o daugiau kieme būti, tai ir tas "nebendravimas" labai greitai baigtųsi.
Tai būtent, jei žmogus supras, kad tai problema, kitas žingsnis bus jos sprendimas.
Kaip ir pats sakei – jei šiuolaikiniai paaugliai mažiau sėdės prie kompo ir daugiau bendraus akis į akį su kitais, čia jau bus pirmas žingsnis spendimo link. O juk čia nėra nieko nedarymas 😉 nieko nedarymas ir toliau tęstusi sėdėjimu prie kompo.