Įdomu būtų sužinoti ar turite kokių nors baimių? Sakoma, kad kiekvienas, netgi iš pažiūros drąsiausia žmogus kažko bijo, galbūt netgi kažko paprasto ir natūralaus, kas kitiems nė kiek nekelia baimės.
Aš asmeniškai bijau nuskęsti. Nebijau vandens, bet bijau nuskęsti. Jeigu vandenyje nejaučiu žemės po kojom man jau prasideda isterija.
O ko bijote jūs?
Ecovacs Window Cleaning Robot WINBOT X
Dell Latitude 7490 Black, 14 “, Full HD, 1920 x 1080 pixels, Matt, Intel Core i5, i5-8250U, 8 GB, DDR4, SSD 256 GB, Intel UHD, No Optical drive, Linux, 802.11ac, Bluetooth version 4.2, Keyboard language English, Keyboard backlit, Warranty ProSupport Onsit
Ocean Mist Volume Apimties suteikiantis šampūnas, 100 ml
468 Responses to “Baimės (fobijos)”
gal ir kvailai skambes, bet as bijau nakti, kai tamsu, paziureti i veidrodi, atrodo, kad pamatysiu kazka kita, ne save…
Sako kai ilgai ziuri i veidrodi, gali pamatyti velnia. Ir as, kai ilgai ziuriu i save veidrodyje, pradedu bijoti kazko… Rodos ziuriu i save, bet matau kazka kita… Taip pat kaip ir zawe, as bijau paskesti. Taip pat bijau savo kambario tamsoje. Gal tai ir vaikiskai skamba, bet jauciu kazkoki nemalonu jausma, lyg dar kazkas su manimi jame butu. Keisciausia, kad pries koki pusmeti labiausiai patikdavo buti tamsiame savo kambaryje… 🙄
a-fire-inside žinok man tas pats 😕 Labiausiai bijau, kad kas nors nenutiktų mano artimiesiems… (čia ne fobija, o daugiau baimė..).
zawe rašė:
As tai bijau bijot 😉
Imagine, zinok ir as del savo artimuju bijau,bijau, kad, kas gali jiems atsitikti, kad galiu juos prarasti…
As daug baimiu turiu . Didziausios baimes tai pasenti , mirtis , mirti smurtine arba staigia mirtim , iseit i pensija . Dar yra baime senatvej buti ligota . Pvz. susirgt alchaimerio liga , diabetu , epilepsija, atgulti i patala .
tikriausiai mano baime pati keisciausia… as bijau ziureti i sulinio vidu, man atroso kad aas i ji ikrisiu…
ir dar bijau eit viena vakare (ypac rudeni) lauke, kai einu pro namo kampa man atrodo kad kas nors is ten issoks su peiliu ir papjaus mane 😳
Ir man, kai ilgai žiūriu į veidrodį, atrodo, kad matau kažką kitą. Bijau aukščio. Kartais tamsos. 😀 Keista baimė, bet kazkada vos nemiriau, kai uzspringau, tai…
miargyte rašė:
Bijau vienatves… 🙄
as tai dar labai bijau eit per tiltelius, kurie veda per upe, ezera arba per palangos tilta… brrr… arba kai su autobusu ar dar kuo nors vaziuoji ir buna kamstis ant tilto… man atrodo, kad tiltas ilus ir as paskesiu…
nemanau, kad baimes gali buti keistos ar kvailos, bent jau tam zmogui, kuris kazko bijo….
Yra visokiausių baimių, manau jos atsiranda, jei kas nors vaikystėje yra nutikę, tik mes neprisimenam, o paskui visą gyvenimą bijom vieno ar kito dalyko, ar reiškinio. Tikrai nėra keistų ir kvailų baimių, jos iš kažkur atsiranda, ir tas atsakymas slypi mūsų pasąmonėje…
bet kitos baimes buna tiesiog pavojingos musu paciu sveikatai. mano kaimynas yra klaustrofobikas ir netycia mes uzsitrenkem kambaryje tai sakes buvo baisu ir man del jo, jam pasidare bloga, logiskai nebegalejo mastyti, vienintelis noras istrukti, net pasikalabeti su juo buvo neimanoma,o durys, kurios buvo uzsitrenkusios dauze tol kol delnai krauju pasruvo ir sustabdyk, kad nori, stumia mane (bandziau ji sulaikyti, kad nedauzytu duru) nuo saves ir dar pati galejau gauti…
Oho geras 😕
as tai bijau nuskesti,pvz kai einu per palangos tilta tai galiu isproteti,taip tai buna viskas gerai bet jei zinau kad vandeni nesieksiu dugno tai jau sakes.siaip bijau kaip cia r rase vakarais vaiksciot viena ir bijau tamsos,anksciau to nebijojau bet mane labai paveikia knygos ir filmai,tai kai prisiskaiciau s.king knygu nezmoniskai pradejau bijot tamsos,gerai kad po mazu viskas praeina…
jo, Imagine, buvo ne pyragai, as anksciau nezinojau, kad jis turi tokia fobija ir jis niekam nesisake, todel kai nebegalejom atidaryti duru ir jis pradejo siauteti nesupratau is pradziu… bet jei atvirai jei antra karta tokia situacija pasikartotu, ka daryti irgi neisivaizduociau, nes po visko kai mes kalbejom jis man sake,kad neprisimena, kad as buciau su juo kalbejus, viskas per migla, tik prisimena, kad mane nubloskeant zemes ir, kad negali susivaldyti… kai pagalvoji, kas butu jei kokiame lifte butume uzstige?
zinau kaip tokiu atvejiu nuramint…is kocelo per galva 🙂 na as bijiau tai aukscio..visas drebu kaip kur nors auksciau uzsilipu….dar bujiau mirti…ir vien per tuos dokumentinius filmus pvz komanda prisiziurejiau visokiu nelaimiu tai pats issigandau lb..pvz kaip zmogus eina per gatve ir kazkoks veilokas girtas vairuotojas uzmusa. ir t.t tai dabar visai kitaip pradejiau ziureti i gyvena ir gyventi se diena..beje atsargesnis palikau
as labiau bijau ne aukscio, bet to smugio, kai atsitrenki i zeme…
😀 ce geras
nieko cia gero kai jauti adrenalina lekdamas zemyn ir staiga booom!
Jau kai boom, tada nieko nebejauti 😆
kodel?gali jausti skausma,o jei po boom ,ne viskas, gal visa gyvenima prisiminsi ta pirma ir paskutini suoli po, kurio sedi invalido vezimelyje tada ir pradei galvoti,kad tas boom galejo buti paskutinis,to ir bijau,kad po kritimo gali likti gyvas, bet jau ne toks kaip buvai pries tai- todel lipdama kur nors aukstai pagalvoju ar taip gali man atsitikti ar ne, nors jei taip bus lemta ir jokie galvojimai nepades…
Aišku būna, kad žmonės išgyvena iškritę iš 5 aukšto.. bet tokio jausmo tikrai nenorėčiau pajusti.. 😆
o jeigu reikia lipti toks darbas 🙂
yra irodyta, kad kuo jaunesnis krenti tuo mazesne tikimybe uzsimusti arba labai rimtai susizaloti. o man ir medzio nereikejo, kai buvau maza kritau nuo stalo ir susilauziau ranka, dar buvau susilauzius koja, bet cia jau kita istorija…
man atrodo kuo jaunesnis zmogus tai jam dar kaulai yra minkstesni…bet taip pagal mane iseina kad jis nukrites ististu…o rimtai kazin del ko taip yra 🙂
atvirai pasakisu nezinau, bet jei kaulai minkstesni tai jie neistyzta, o yra kaip kremzles minksti ir lankstesni, bet buna isimciu zinau toki atveji, tiksliau maciau is 7 auksto iskrito visiskai girtas vyras ir nieko, atsistojo ir svirduliuodamas nuejo. na va ir girto velnias neima…
tinginys rašė:
netikiu is tokio aukscio nukristi…. ir nieko ..man atrodo kad kai jis isisblaivys pamatys tikras pasekmes bus kokie visteik sonkauliai silauzyti… visa laime jam kad neuzsimuso.. ir as viena zn atveji kai girtas zmogus isejo i balkona parukyti ir pamete ta cigarete tai jis sumane nusokti is trecio auksto 😀
ivairiu kuriozu buna… bet pati pameginti cigaretes (ir siaip nerukau) pasiimti is trecio auksto,kuri yra ant zemes nebandyciau 😆 kaip manai galetum dirbti koki stogadengio arba pan. darba?
Siaip yra sakoma, jog girtas zmogus niekad nesusilauzys kelio girneles, o trzvas vos tik stuktelejas i taburete, gali ja susitrupint… Siaip sis posakis paremtas faktais…
(tipo girtam velnias pagalve pakisa)
Kai girtas, tai nejaučia skausmo, gali mušti kiek nori, nieko nejaus, nes tas alkoholis kaip kokie nuskausminamieji. Tiktai kitą dieną, kai jis išgaruoja pasireiškia pasėkmės 😆
ir po didelio soko nejauti skausmo, tik veliau pradedi
o del to stogdengio tai as taip vasara uzsidirbi LT su tevuku kartu 🙂
nezinau, cia gerai ar blogai 🙄
darbas geras, bet zn pati kodel aukstokai cia jau blogai… 🙂
ta pati ir as pagalvojau, bet sakinio niekaip nesugebejau sedeliot 😳
a_fire_inside rašė:
laukiu….
tu tik isivaizduok kaip as tau svelniai glostau galvyte sakydamas kokie svelnus tavo plaukai 🙂
mmm… o de lzodzio glostau- tai jauciu suprantu apie ka kalbi, nes pas mane tas pats 😉
Ei vaikuciai, 🙂
Aš irgi tą patį norėjau sakyti 😉
na jo, bet dar niekas priekaistu nereiskia… o gal padarom atskira savo tema „glostymai“ skirta trims? 😉
tai ka mes ten visalaika vienas kita glostinetume :)?
ne………
a_fire_inside rašė:
arman vienai ne per gerai? hm…,mielasis,zmogus be egoizmo bespalvis 😉
Na tai sukurkit tą savo glostymųsį temą ir bus ramybė, kas norės tas prisijungs!
Imagine,nesinervink 😉
mano beda – klaustrofobija…:/
bijau uzdaru patalpu(be langu)..o ypac lifto..nebent jis stiklinis.. 😀
o taip kaip ,svajone, liftu is vis negali vaziuoti, ar kas nors turi butu su tavim?
zawe rašė:
as bijau kad mane papjaus koks maniakas gyva 😯
Imagine rašė:
na cia jau daug baimiu visi privardino, tai nebesikartosiu. turbut keisciausia mano fobija ta, kad as bijau kristi. ne tai kad aukscio bijociau ar skaudaus smugio nukritus, bet grynai paties kritimo. tokio ilgo, veriancio sirdi. keisciausia, kad daug zmoniu soka su guma, parasiutu, nes jiem kritimas patinka, na o man tai baisus dalykas. vienu metu buvo uzeje, tai labai daznai sapnuodavau kosmarus, kad krentu. brrrr 🙄
sakoma, kai sapnuoji,kad krenti vadinasi augi
Liaudies išmintis 😀
as tai jau nebesapnuoju,bet ir nebeaugu, tik kartais kai lovoje staigiai pasisuki apima toks jausmas,kad iskrisi…
As tai ziauriai bijau voru.. 8)
o jau kaip as tarakonu bijau!!!!! 😕
Victoria rašė:
Nezinau ko bijau…Daug ko bijau.Bet mirties nebijau,bei tamsos nebijau. 🙂
miargyte rašė:
as kartais nesuprantu kodel jus ju bijot, juk jie nieko nedaro as anksciau juos kolekcionuodavau, nas uprantu jie slykstus, nemalonus, bet yra ir tokiu panele kurios ji isvydusios pradeda spiegti ir mosikuoti rankom…. gana kvailai atrodo.
Na aš tai ramiai į juos reaguoja, nupila šaltas prakaitas 😕 ………
a_fire_inside rašė:
na, as nespiegiu ir rankom nemosikuoju kai juos pamatau. mane tiesiog siurpas nukrato ir paparasau ko nors kad ji uzmustu arba lauk isnestu 🙂
Aš bijau tamsos…toks jausmas,kad tuoj kažkas pagriebs,kai tik išjungsiu šviesą.Bijau aukščio,nes esu kritus…tačiau(ačiū Dievui) nieko nesusilaužiau.Bijau vakare eiti viena namo…ir t.t.Daug tų baimių…jei labai gilintis,tai visų net neišvardinsi 😳
Krasavica rašė:
Žinok man dėl tamsos tas pats, atrodo kad kas nors pagriebs 🙂 kaži kodėl taip jaučiamės? Kai atsisuki nugara į tamsą, tai toks nemalonus jausmas perveria… brrr…
As bijau kur nors istrikti siauroj vietoj, kur mazai vietos pajudeti. Is pradziu sokas, poto dusint pradeda.
Knisliuk priminei man vieną atitikimą. Labai seniai, mes su drauge dūkom mokyklos sporto salėj (jos močiutė buvo budinti, tai mus įleisdavo). Taigi vieną kartą užlipau ant čiužinių, kurie buvo sukrauti ant lygiagrečių. Ir staiga jie pasviro ir užkrito už tų lygiagrečių, kurios buvo prie sienos, priplojo ir mane. Jutau, kai labiau ir labiau jie mane spaudžia prie sienos. Kojos pakibo ore, iš pradžių ėmė juokas, o paskui ėmiau rimtai panikuoti, nes pradėjo trūkti oro.. Draugė ten visaip stengėsi ištraukti padėti. Nežinau kiek aš ten buvau istrigusi, po truputi su draugės pagalba ištrūkau iš ten. Aišku kai viskas praėjo tai juokėmės 😆
Oj kaip man nepatinka pozeminiu pereju ir visokiu garazu, tuneliu ir pan…. man atrodo, kad ten koks manjakas mane papjaus… 😆
nu va kartais ish baimes ir naudos gauni, pasportuoji 🙂
joa, pasportuoju…:lol:
as bijau sawo tewo, ir pukuotu dideliu woru…
Turbūt baisiausia, kai žmogus bijai savo artimiausių žmonių…. 😕
As labai bijau voru, ypac dideliu. Siurpuliukai per kuna eina vien tik apie tai pagalvojus. O va praeita nakti miegu, ir staiga kazkas man kakla kutena. As ciupt… ir nutveriau. Nulekiu i vonia pirstus suspaudus paziureti, ka toki nutveriau, o ten pasirodo VORAS. Aciu dievui, kad mazas.
Dar bijau miegant koju pedas is po paklodes iskisti. Tuoj galvoju, kad kas nors jas man pagriebs. Tai, kad ir kaip karsta buna, pedos mano apvyniotos su kaldra buna. 😆
miargyte rašė:
Imagine rašė:
😕
bijau, kad nepasakyciau ar nepadaryciau ko nors tokio, kad paskui ant manes kas nors labai supyktu.
Bijau skausmo, bijau koki nors gyvi uzmust, taip slykstu pasidaro ir nukrato siurpuliai ir ateina mintys dar: „Kodel as ji turiu uzmusti?“ :/
O kokius gyvius tu turi užmušt? 😯
Nu jei tarkim buni prie ezero ir zabalius priskrenda ir nori ikast 🙂 brr…. ;D slykstu
😆
o as jej buciau neskaicius apie visu baimes tai buciau parasius kad uzdaru patalpu bijau tiktai …..o dar prisiminiau kad bijau tarakonu(ziaurus padarai)brrrr……poto vaiksciot tamsoj mieste ar siaip gatve einant labai nemalonu vienai…o dar kai dabar taip greit temsta 😳 …
Bijau kvailiu
paprasta, 🙂
hehe, neprisilogines rasiau sita posta ir uz Svecia parase. :)) nu vnz, mano ten mintis isreiskta. :]
Na tai aišku, jei esi vaikinas tai ko tau ir bijoti vaikščioti vėlai vakare gatvėmis.. tavęs niekas nepagrobs ir t.t.
🙂
as tai turiu tokia durna baime,nu gal as labiau ne bijau o nekenciu weidrodziu ir to ka matau juose 😀
Labiausiai bijau, kad mane palaikys silpnu…
Pasaulyje yra žinoma daugiau nei 600 fobijų, o dvigubai tiek dar glūdi pačio žmogus pasamonėje. Jau greitai startuosiančio projekto komanda ieško žmonių, turinčių baimes ir norinčių jas išspręsti ( o gal net panaikinti).
Kad žmogaus gyvenime įvyktų teigiamų permainų, kartais reikia sugrįžti į jo praeitį.
Kviečiame papasakoti apie savo baimę, o kvalifikuoti specialistai (nemokamai) stengsis Jums padėti.
Apie savo baimę galite pranešti
Tel. +37062093900 arba el.paštu: mantaskazlauskas@yahoo.com
Projekte „Sugrįžimas“ dalyvaus žmonės, kuriuos kankina įvairios paaiškinamos ir nepaaiškinamos baimės, kompleksai, nerimas.
„Mes grįžtame į žmogaus praeitį, kad pakeistumėme jo dabartį“
Tai tu čia iš tos laidos???? 🙂
Ne tik ziureti, bet prasom ir sudalyvauti jei turi kokiu nrs baimiu – fobiju
Na yra tų baimių, bet aš tai negalėčiau dalyvauti, kai mato visa Lietuva, prieš kameras, tai ne man 💡
As tai bijau buti isprievartauta.
Turbūt beveik visos moterys to bijo 😕
Kai kurios to tikisi. Kai kurios to nori. Kai kurios to laukia. Visokių būna. 😀
pritariu visimes kas tik ka raso apie tamsa nes nezinia del kokiu priezasciu labai bijau tamsos neduok dieve kas uzdarytu tamsiam kambary o nakti ojjjj bijau tamsos 😯
viskas pasikeis kai bus iolika 😛
man tai nepasikeičia jau visą gyvenimą 😳
imagine man irgi 😈
hmmm man tamsos baime su iolika baigesi, galvojau ir kitiems pns ….
na ka-klydau 8)
nu va tai gal del to kad tu tai vaikinas na ta tamsa ne tiek kambary baisi kiek lauke tikrai nesmagu eit tamsoj…tikrai yra nemaza galimybe kad kazkas bus negerai 🙄
Galimybe visada yra… 😆
bet vaikinams irgi pavojinga tamsoj..o kiek atvejų, kai vaikinus užpuola ir sumuša, suspardo nei iš šio, nei iš to…tai kad gatvėse dabar nesaugu tiek vaikinams, tiek merginoms… 🙄
kad ir kaip norėtume būti jauni, vis vien pasensime, kad ir kaip nenorėtume mirti, vis vien mirsime – tai gamtos tiesa.
Bijau pasent, susiraukslet ir mirt. Ai, ir aukscio dar. 🙂
melanija rašė:
alleluja
Kartais taip norisi kazka pakeisti…
Bijau ne pacios mirties – bijau mirti nuo sunkios ligos, bijau mirti dabar.Svajoju pasenti…Nes gyvenimas labai grazus. O baime mane tiek kankino, kad jau pagaliau poliklinikoj uzsirasiau pas psichologa – liko tik klausimas – ar pavyks ten nueiti?… 🙄
aukscio bijau
as tai voru bijau..net ir tu paprastuciu su plonytem kojytem..o jei eidamas per koki miska ar medzius uzhkabinu galva voratinklio siuleli tai kaip nesveikas pradedu kratytis ir su rankom musikuot..
senai kazkada ejau per gatve ir pries mane nebuvo sviesaforo to maziuko pestiesiems tai ziurinejau i kitus kur kokios sviesos..kazkaip man atrode kad zalia dega bet buvo man raudona ir ejau sau nerupestingai per gatve kai masina su boba uzhvairo ishsuko posuki ir gavau ish masinos sono ir nukritau ant tos gatves po to kazkokio bobulyte pribego pakele ir nuvede ant saligatvio..svarbiausia kad buciau biski greiciau ejas ar masina staigiau sukus ir viskas man..nuo to laiko bijau eiti per gatve ne tam skirtose vietose..
manau, voratinkliai niekam nėra malonūs, aš jų irgi negaliu pakęsti ir bijau, kad tik neįlisčiau į juos 😀
aukscio bijau
tamsos
voratinkliu ir kirmeliu
as sia vasara buvau prie juros ir norejau nulipt prie upelio nu ir isispainiojau i voratinklius 😀
Nu jo, gal ir keista, bet aš turbūt iš visko, ką perskaičiau, tai nieko nebijau…Nu būna, nemalonus jausmas toks apima nuo tarakonų ar vorų, bet tai šleikštulys, ne baimė. Ir dar-visa, ko bijote, būtinai atsitiks. Iš patirties čia varau 😀
O gal bijom todėl, kad taip jau atsitiko..
O aš kažkaip atvirkščiai- nei aukščio, nei kritimo, nei smūgio nebebijau, nors buvo laikas, kai labai bijojau.
Siek tiek bijau aukscio, greicio. Anksciau paniskai bijodavau voru. Jeigu man pasakydavo, kad patalpoje, kurioje esu as, kazkur po grindis laksto didziulis voras, tai pradedavau taip spiegti ir tiesiog sienomis islekdavau is kambario… 😳
Aš irgi labai bijau kutulio. Ir bijau, kai man liečia kaklą – nerealiai kutena.
Tai čia tiesiog kutena, o ne fobija kokia tai 😀
Kas čia do fobija? 😆
topikinis bl uzknisai.. kiek gali wisur ta nesamone kist????????? o del fobiju tai bijau tamsos ir upiu nes wienakast upei wos nenuskendau
Jūroj lengviau paskęst turbūt..
Kitiem žmonėm, kurie vaikystėj skendo moralinė trauma gali būti iki gyvenimo galo. Gerai, kad tu tai atsimeni kaip nuotykį. 😯 Jau geriau tiesiog užmigt ir..
Siaip del deguonies trukumo uzmiegama, tai…., kaip ir jokio skirtumo…
Bet tu užmiegi ramiai, be jokio baimės jausmo.
shlyksciausia bajme, kuria turiu yra tiltu bajme. nju shejp perejt koki tilteli galiu lengvaj.. jei tik nepaziuriu y vandeni… o kaj wazhiuju autobusu ar shejp kokia transporto priemone per tilta ir sustoja… shakes.. tjp bajsu buna.. atrodo kad tas tiltas sulush ir ykrisiu y vandeny ir paskesiu.. brrr…. Palangoj iki galo tilto manes niekas nenutemptu.. net iki puses tilto..
dar bijau skausmo.. daugiau bijau ne fizinio skausmo, o to skausmo, kaj prarandi kazka brangaus…
bijau ir aukscio..
aj bajliuke esu…. 😕
Palangoj prie pagrindinio tilto yra toks mažesnis, geležinis. Tai pro šitą ir aš bijau vaikščiot. 😕
savu noru ash nykajp neshokciau 😆
Man tramplinai baimę sukelia. Bijau šokt net nuo to pačio žemiasio baseine, o ten aukščio išvis nėra. 😆
`ButterfLy` rašė:
aj kox skirtumas, surishta ar nea, tajp ar tajp plaukt nemoku 😆
Tai gal tu ir nesugalvok nuo tiltų šokinėt.. 😆
nju neaaaa… nebent nusizhudyt sugalvociau… bet ir taj neaa… 😆
Ne pats geriausias būdas nusižudyt. 😆
nereikia, mergaitės, žudytis, gyvenimas yra nuostabus. 😀
Niekas ir nesižudo, tai tik šiaip kvaili pamąstymai.. 😆
kartais tokie pamąstymai ir suveikia 🙄
Oi ne, neduok Dieve! Aš išvis mėgaujuosi gyvenimu ir tokios mintys net nekyla.. 😉
neaaa… daba per daug ydomu dalyku vyskta kad zhudyciausi 😀
tikėkimės, kad tie įdomūs dalykai nesibaigs dar ilgai 😀
ash ir tajp tikiuosi 😀
Mane tai knisa kai draugai ar siaip pazystami pradeda kalbet kad gal noretu nusižudyt.. taip susinervinu noris trinktelt.. atrodo turi viską draugų, šeimą ir dar šauna tokios mintys..cia smalsumas ar kas as nezinau bet nervoja mane.. nesuprantu jų 🙄
Paauglystė..
Na o as bijau laiptiniu man rodos kad tuoj is kokio kampo islis kas nors ir man ka nors padarys as net dienos metu bijau lipti laiptais jei liftas sugenda tai tiesiog praskuodziu kiek kojos nesa o jei dar vakarais liftas neveikia ir sviesos nera laiptinej tai isvis ziauru buna iki astunto auskto vos nedabegu 😛
😉
miargyte rašė:
Menulio sviesa rašė:
Bijau AUKSCIO 😐
Bijau daug ko, nemalonus ar slykstus kai kurie gyvunai. Bet fobijos tai visai kas kita. Anksciau paniskai bijodavau sunu, net mazas suniukas labai baisus buvo, negaledavau praeiti, o jau kai kas zaidzia su suniu ir tas kandzioja rankas!!!! Baisesnio vaizdo neisivaizdavau. Beje namie laikem suni, jo as irgi bijojau. Bet dabar praejo, turime kita suni, ir jau nebijau. Bet dar viena fobija neisnyko. Bijau "kaklo", t.y. bijau, kai kas liecias pie kaklo, o jei suima kas rankom, sustingstu. Nekenciu saliku, nedeviu golfu ar kitu rubu, kurie liecias prie kaklo. Net kai vaikas liecia kakla – negaliu pakesti. Siek tiek prisipratinau prie vyro. Tai va. Reiktu gydytis, bet tiek to, jau nebetrukdo. 😀
Sugalvojau. Visgi bijau siaurų angų, kur reikia lįsti, pvz. į kokias olas. Nu jau nei už ką 😯
O ar lindai į tas angas Auxaplauke?
O ar lindai į tas angas Auxaplauke?
Ne, nes bijau. O jeigu neišlysiu. Bijau būt palaidota gyva gi. Net nupurte 😕
o su tom angom tikrai įdomu. Aš tai jas įveikinėju kai miegu.
Oj…Kai perskaičiau komentarus, tai prisiminiau ir aš kiek visko bijau. Bet tikriausiai pati didžiausia baimė, tai uždusti. YPAČ buti užkastai gyvai, tarp žemių…Negalėti kvėpuoti…Brrr…kai pagalvoju, tai tikrai siaubingiausias dalykas. Labai bijau dusti po vandeniu, kai viską aplink maždaug matai, bet neina įkvėpti, nieko daryti…Dar viena baimė – kai mane suriša. Kai negaliu pajudinti rankų ar kojų. Tada pradedu klykt kaip nelabai sveika, bet kitaip tiesiog negaliu. Siaubingas jausmas. Taip pat labai bijau pusiau apšviestų vietų. Kai kampą gatvės matai, o paskui – tamsa. Apima šiokia tokia panika viduje, ima lįst kraupios mintys į galvą. Syki teko eiti vakare iš pusseserės namo. Ji gyvena tolokai, tas kelias veda per sodus ir yra labai blogai apšviestas. Paėjau kelis žingsnius ir tiesiog daugiau nebegalėjau. Atrodė, kad mane kažkas seka… Parbėgau kažkaip namo, labai labai greit, net nelabai pamenu. Grįžau uždusus. Tikrai šlykštus jausmas.
Stasys rašė:
Kaip? Papasakok.
Kaip? Net nežinau kaip pasakyti. Stovi jau viduje ir žinai kad į priekį. Kažkaip viskas keistai , angos siauros , žemai , jausmas ne koks.
Šitie dalykai pragyvenami , praeis 😆
Nesiartinu prie gyvunu didesniu uz mane 🙂
Pagalvojau, kad nelįsčiau niekur, iš kur negalėčiau išlįst. Seniau tokios baimės nebuvo.
gal kažką kitaip pradėjai vertinti?
Labai daug ką. Sakyčiau viską. Gyvenimas gerai į kaulus davė. Visom prasmėm.
matai , yra dvi pusės. Viena sunkiai paleidžia , skaudžiai , kita – tikrina ant kiek esi pasiruošęs , verta priimti ar dar tegu "pasismagina".
Man toks jausmas, kad tiesiogine prasme pasišaipė. Davė viską – lengva ranka ėmiau. Tada viską atėmė ir dabar vėl siūlo pasiimt, tik pastangų nežmioniškai kainuoja, o aš to niekada nedarius, nemoku stengtis.
Kaip vaizdžiai viską išdėliojai. Malačius. A. Mamontovo dainą pameni " tai ką turi – skirta ….". Pasiklausyk , jis žino apie ką dainuoja.
Mistikoj pradėjom apie išbandymus , pagundas. Tų dalykų yra tik reikia atsargiai , kad per giliai neįlysti. Reikia bent stengtis.
Man atrodo, kad aš lįsčiau į kokią angą 😆
Maža tai ir aš landžiojau, pas draugę balkone grotos tankios tokios, o mes išlįsdavom 😯 Nu bet dabar – nei už jokius pinigus nepriverstum.
Bijau liftu vaziuoti i koki pvz 9 auksta. Man atrodo kad trosai tuoj truks ir…
Dar tas girgzdejimas… 😯
tikrai, prisiminiau, kad ir aš bijau liftų…gerai, kad netenka jais važinėtis, nes gyvenu antrame aukšte 😉
liftais as kiekviena diena po daug kartu i 8 auksta vazineju jau 21 metus tai jie man dzyn, nei uzstrigt nebijau nei ka, nebent nukrist nuo 16 auksto ir jei stabdziu sistema nesuveiks, kas abejotina 😛 nu ir beto didele vaizduote mano ir beto ko tik neprisiziurejes per telika ir kompa, ko nepersiskaites, tai tikrai man nejauku vienam tamsoje. jei nors kas yra salia, nors jis irgi bijotu kaip nezinai kas, tai as jau ane kiek nebijociau. rodos jau per senas tokiam dalykui kaip tamsa, bet ka padarysi, liko nuo vaikystes..
as pavyzdziui nemegstu vandens ir dideliu masiniu zmoniu susiburimu…
masiniu susiburimu as nebijau, bet nemegstu.. nervuoja
Paniskai bijau liftu..Todel jei yra galimybe visada lipu laiptais,o jei jau prireikia vaziuot,tai tiesiog drebu ir susiguziu kampe..nemalonu…Bandziau ja iveikt kiek kartu,bet nepavyksta 😕
liftai tai uždara erdvė ir galimybė kad kažkas nutrūks ir nukris. Negi abejos priežastys?
O as labai bijau kaciu!Man jos tokios nenuspejamos!Pris 4 metus sandelyje tiesiai man i veida soko kate,mazai truko,kad akis butu isdraskius! 🙄
ne veltui katė asocijuojasi su naguotu , uodeguotu , apaugusiu kailiu ….
Asocijuojasi? Kate tokia ir yra 😀
Nuo pat mazens as kaciu nemegau,tai gal kaip ir zinodama ta kate soko ant manes! 😆
Prie kačių gretinami ir šunys. Visumoje gauruotas kamuoliukas su dantim ir nagais ir prilyginamas vienam personažui. Tai kad ir Lietuvoj , vienoj šeimoj šuo sudraskė kelių metų vaiką. Šuo liko kaip ir išteisintas. Kas tą gali paaiškinti?
👿 Turbut nera zmogas kuris ko nors nebijotu.Bet baime kai issigasti turbut kitokia , naturali ; kazkas isgasdino ,-bijai arba jauti pavoju.Bet yra kitokia baime kuri sedi zmoguje ir islenda netikeciausiais momentais ,tokia baime yra fobija .Skaiciau ,kad fobiju yra labai daug rusiu.Ta fobija baisi tuo, kad kai apima atrodo sprogsi arba isprotesi, kazkokia stipri panika. man irgi yra buve…. Bet neseniai perskaiciau paprastus zodzius kurie mane keistai paveike, kad mes bijome pacios BAIMES.Ji yra musu priesas ir mes turime ja nugaleti ,ne tai ko bijome nugaleti ,bet pacia baime ,is jos pasijuokti ir islikti ramiems.
As bijau skrydzio lektuvu, bes 2005 metu rugpjucio menesi skriskamas is turkijos atgal i lietuva patekau i labai stipria turbolencija. Lektuvas vos nenukrito ir iki siok retkarciais sapnuoju, kaip skrendu lektuvu ir jis suduzta. Todel dabar bijau keliones lektuvu 😉
Pirmas dalykas gerai mastai -logiskai ,kas gali islysti tamsoje jei esi vienas kambaryje, nebent kokia dvasia.Bet jos nematomos ir jos nieko nedaro materialaus.Be to sako reikia bijoti gyvu ,o ne mirusiu.Zmogzudys irgi negali sedeti pasislepes ne is sio ne is to ,laukti tamsos ,kad tave nuzudytu, jeigu namai saugus, viskas uzdaryta.Lektuvu skristi is tikruju baisu ,bet jei reikia skrendi ,rizikuoji, galbut, kaip ir visur gyvenime.Nezinai kas bus ,gali ir plyta ant galvos nukristi.
as labai bijau woru, net negaliu y juos ziuret, wiena karta tewas mane gazdindamas su woru priwerte daryt atsispaudimus, tipo jei nedarysiu tai uzmes ant manes, tai kas man beliko, dar atsimenu, kaip werkiau..ir bijojau, kad neuzmestu ant manes to woro.. 😆
Koks žiaurus tėvukas 😆
O gal geras tas tevukas priverte sportuoti aisku susitares su voru, o dabar tas voras persekioja tave visa gyvenima ,gal spjauk tu ant voro ir nebebijok… 😮
😆 krūtas tėvukas
Gerai pagalvojau ir padariau isvada: bijau visko, ko negaliu kontroliuoti.
💡
mane tai persekioja numirėlių baimė…jeigu miršta artimas žmogus, tai atrodo, kad jis ateina į mano kambarį..ypač, kai mirė mano močiutė mano akyse, mano bute, tai paskui visą savaitę kankino tokia baimė, kad ji ateina pas mane, netgi namuose bijodavau viena likti… 🙄
Man panasiai kaip tau, Melanija, tik as bijau pasilikt patalpoj kur gyveno mires zmogus, tiesiog paniskai bijau, net i tualeta eit bijau. Ir atrodo suvokiu ta savo baime, bet negaliu perlipt per save nors tu ka.
O dar kai teko gyvent bute, kuriam prosenele mire…. Shakes, dziaugiausi kai galejau pagaliau is ten pabegt. 🙄
tai man irgi tas pats, atsimenu, kai mirė mano močiutė, aš važiavau vasarai gyventi į tą namą..nors laidotuvėse nedalyvavau, bet vien nuo minties, kad vat būtent šitam kambary stovėjo karstas mane tokios mintys žlugdė, kelias pirmas naktis net miegoti negalėjau, vis vaidendavosi, o name tai viena buvau…bet po kelių savaičių ta baimė praėjo, gerai kai vasarą trumpos naktys, 4 ryto šviesu būna, tai ir tos baimės paskui nebeliko
😕
taip, man irgi kapinės nėra pati maloniausia vieta, kai žinai, jog ten tiek mirusių žmonių…košmaras.. 😕
Gal geriau nebešnekam apie tai……….. 😕
na jei tik apie skeletus ir puvėsius galvosit tai…
taip, geriau apie tai net negalvoti… 🙄
nezinau kodel bet be galo nemalonu but zmoniu susiburimo vietose ir drauges sako kas tau yra nu ka zinau kas?nemalonu ir tiek 😯
As pvz bijau stoveti arti kokio krasto : stogo ar kito auksto pastato, nes yra naturali baime nukristi. Bet cia dar ne fobija, kiti buna net alpsta del tokiu dalyku. Dar nzn kodel bet bijau gelmes. I vidury ezero kazkaip nejauku plaukt. Juk kiek lavonu istraukia 8) [/img]
Auksinis Dede rašė:
Sutinku 100 proc. Paskaicius mintis apie baimes, atrodo, kad cia diskutuoja labai jauni zmones, dar nepazistantys gyvenimo ir bijantys labai nereiksmingu dalyku. Labai bijau to, ko negaliu kontroliuoti. Didziausia baime, kad mano vyras man bus neistikimas, kad as liksiu viena ir vienisa. Tai ivyko. Vyra turejau palikti, nes jis mylejo jaunas ir grazias, vaikai uzaugo ir isejo is namu. Likau viena. Dabar bijau eiti namo, nes cia nyku ir tuscia, spengia nemaloni tyla, apninka pesimistines mintys, kuriu negaliu kontroliuoti. Noriu, bet bijau artimiau susipazinti su kitais vyrais, nes vel bijau nusivilti. Gyvenu tarsi uzdarame rate, is kurio nerandu jokio isejimo- labiausiai noriu to, ko labiausiai bijau…
aisku..sunkokas variantas. bet jei apie baimes, mes bijom realiu dalyku, o tu abstrakciu. negalvok apie visus vyrus vienodai, nebijok ju, nebijok susipazint su nauju, nueit kur nors. svarbu i pasauli zvilgtelt kitu kampu. ot pvz as bijojau kadaise kad negrazus, neturtingas ir t.t. tai ir bijojau kad nesusirasiu sau merginos as niekada. bet laikui begant pradejau kitaip galvot, kai geriau pasauli ir save pazinau. supratau kad kazkam as vistiek patinku toks koks esu, nu ir ka, turiu nuostabia, miela mergina ir man (mums) gera ir tokim salygom kokios dabar yra, ne piniguose ir ne isvaizdoj esme, o zmonese. man gyvenimas dar tik prasideda, bus tu pinigu ir pramogu uz juos ir t.t. o tu nesikrimsk, negalvok kas buvo. galvok kad tu grazi, gera, kazkam patinki, belieka tik kad jis tau patiktu 😉
Didziausia baime – negaleti judeti. Kaip pvz siauros angos ar karstas uzkastas kaip magai daro. As judrus zmogus esu tai jei susizeisciau koki stubura ar kojas ampututuotu tai tikrai negaleciau gyventi, tada jau tikrai zudyciausi, nes negaleciau ramiai miegoti 😥
Nusisnekejai. Smarkiai. Beje, ko bijosi, tas ir bus. O situos dalykus mes patys sau uzprogramuojam. Netusciai svaistaus. Verciau mesk tas mintis is galvos. Nuosirdziai sakau.
as bijau uzdaru patalpu t.y esu klaustrofobike 😀
Ir vėl maniau, kad Melanija rašo 😉
Imagine, aš jau pasikeičiau avatarą, tegul Global turi šį. man anas jau buvo atsibodęs 😉
Aš bijau bičių ir aukščio
vo koki vaizdeli praradau! 🙄
melanija rašė:
Imagine rašė:
ir tau, Chomby?? 😆
Teks įsikalti į galvą
Dar bijau STIPRAUS griaustinio.Paprastų tai nebijau.
atsimenu, kai viena gyvenau močiutės name, tai buvo didelė audra su žaibais, griaustiniais, tai vat tada labai buvau išsigandusi..o šiaip jeigu esu ne viena, tai man nebaisūs tie griaustiniai 😉
Kai buvau kaime,tai vienas žaibas virtuvėj šviesą išjungė
taip, todėl ir aš bijojau, kad tiks stogo nenuneštų ar neužsidegtų namas 🙄
Nemanau,kad žaibas stogą nuneštų.Greičiau jau padegtų (jeigu medinis)
tiesiog vėjas buvo stiprus, ir bijojau, kad nenuneštų stogo 🙄
Čia tai jau tikrai buvo ko bijoti.Mačiau vaizdų kaip per uraganus stogai skraido…
va va, o aš dar viena nakvojau tame name…brrr..
Ne kas.Turėjo būti baisu. 😕
taip, ir bijojau 😉
Aš tai jokiu būdu neičiau prie bičių avilio
o kam ten eiti? tegul eina tie, kurie ir užsiiminėja tomis bitėmis 😉
😀 Tai jau tikrai
Kadaise irgi labai bijojau griaustinio ir žaibo. O dabar jais grožiuosi, faina. Džiaugiuosi, kad nebebijau. Tiesiog įsiklausai į tą gamtos balsą 😀
Aha.Kol tavęs nenutrenkia 😆
😆
man tai irgi laaabai patinka zaibai ir su kuo garsesniais griaustiniais tuo geriau, taip kad namas drebetu, kad jaustum kaip garso banga praeina per visa tavo kuna! 8)
Gaila man dabar jį pjaut, gerai sutariam minkšta sesės širdutė, viską atleidau 😆
Cool. 🙂
Aš bijau uždarų erdvių. Atsimenu,kažkada seniai, kai buvau maža, brolis su patalyne mane apklojo ir neišleido, tai iš baimės net apsiverkiau. Fu, baisu atsimint 😆
Vajė. 🙂
Čia ne jis man tą fobiją įvarė, aš ją ir seniau turėjau. Jis žinojo, kad to bijau, tai specialiai mane skriausdavo. Juk žinai, kaip brolis su sese bendrauja.. 😆
Papjaučiau užaugus tokį brolį. 😆
Žinau, kad sesės širdutė minkšta. 😆
bijau wazhineti liftajs 😀
Thanatos84 rašė:
Man baimes atsiranda savaime… pavyzdziui, bijau zaibu, nors nuo ju neteko nukentėti, o viena karta ezere skendau, ir buciau jau nugurguliavus, bet drauge laiku isgriebe… 😯 bet nebijau nei, vandens, nei maudytis, nei tiltu…
na as asmeniskai irgi turiu ta baime bijoti tamsos . bet nebelenkokios bet savo kambario kai tamsu man jame nejauku 💡
-{NSO}- rašė:
as turiu Arachnofobija (bijau nesweikai woru , wisokiu kitokiu wabalu) nakti kai sedziu prie pc langa prasidares priskrendu ju wisokiu ir woru ateina wisi aina po tapke …..o kai tapkes nerandu tai su telefonu traiskau
kai skrendu su lektuvu labai bijau kai tevas daro manevrus…. atrodo iskrisiu prolanga…. 😳 nu as ir bijau tamsoje but vienas….
ir paskutine mano fobija tai nzn kodel bet labai nejauku ir baugu stoveti prie vejo malunu (tu kurie elektra gamina) jie labiau paplite vokietijoje as ten daznai lankausi … tai kai stovi patikekit nakti shiurpas krecia… jo viena “Mentis“ didesne nei visas Sunkvezimis
“Fura“ turiu galwoj su priekaba…. o Sraigtas susideda is 3 “Menciu“ pats kotas dar didesnis nu baisu zodziu o ipac nakti… keisti garsai is ju eina…
Bijau Sunu. Jie man atrodo nenuspejami gali bent kada imt ir pult.
o dukru nebijai, jos dar labiau nenuspejamos, gi moteys busimos! 😆
o as noreciau prie tokio maluno pastovet, klausyt kaip sraigtas ora skriedzia…o da nakti..mmm.
as (toj pacioj vokietijoj) stovejau ant paauksitnimo kuris eina aplink maza aerodroma ir kur leidziasi tokie nedidukai lektuvai ir planeriai ir kai pora metru virs galvos praskrenda tai toooks jausmas! net kvapa uzgniauzia! kaifas! 😀
Paniskai bijau kucinsko, yvos, bavarijos, cicino, selo, mikutaviciaus, mango ir kitu musiskiu atlikeju kurybos.
o as tai bijau eiti nakti viena, nes atrodo, kad kazkas eina uz manes..
dfteknix rašė:
Nevaryk ant SEL nes gausi i barscius! 👿 jei nzn kokius jis hitus kurdavo seniau tai tylek! ir dabar dar gerus kuria!
Thanatos84 o su lektuvu skrides esi? taipogi nesveikas jausmas…. ypca kai mirties kilpa daro…. gaila kad su parashiutu nesu shokes….
Jenkis rašė:
as bijau su maziukais lektuviukais skrist 😉 o dideliais skrist dievinu!!!
Jenkis rašė:
zinau
deja neskridau, bet su mielu noru su tokiu dvivieciu sklandytuvu paskraidyciau, jokio variklio riksmo, tik dangus ir tu mazame lengvuciame lektuviuke skrodziantis ora, feel free!! 😀
vat as tai labiausiai bijau voru. nieko taip nebijau kaip voru. man net i juos ziuret baisu. niekada nesupratau zmoniu, kurie nori ta baime iveikt. man net baisu pagalvot, kad galesiu ju nebijot. kai juos pamatau, mane isterijos priepuolis istinka, nors tas padaras nieko nedaro tik kaba kampe
Imagine rašė:
Global, sorry, tai jau preitis, nekreipk dėmesio. Čia buvo pačią pirmą dieną. jau viskas gerai. Jau žinau, kad tas avataras Global, jis tau labai tinka 😉
sweet_candy rašė:
Thanatos84 rašė:
liftų bijau, lipti laiptais tenka 🙁
nzn rašė:
Vorų fobija turiu:DDD geriausia kai pvz balkone gaudai voratinklius ir koks mažas suskiškas voriūkštis užšoka…toks visas dryžuotas ir dar šokinėja:DD nors %$#@ 5 kelnes…arba tam pačiam balkone prasidarai vakare langą ir prieš tavo akis toks vos ne delno dydžio šlykštūnas ėda kažką….tada jau tikrai nesinori grįžt į balkona minimum 5 dienom:DD
Dar paniškai bijau aukščio…nors praeitą vasarą vyko tyoks persilaužimas kai atrakcionuose teko lipt ant tokios supynės kur varto nemažam aukštyje tai adrenalinas tokiai kaip man – nežmoniškas:DD
Aš, kaip ir daugelis iš čia esančių, bijau vandens, o būtent, nestabilumo, kai nejaučiu vandens dungo. Taip pogi bijau tamsos, bet ne namie, o kai būnu miške arba kaime/sodyboj.
labai bijau nuskesti ir buti palaidota dyva,seip bijau uzdaru patalpu del to pas mane didele vone su tooliku…:)
Labai nemegstu vienatves tamsoje :D, ir biciu….
bijau nakti eiti viena
agutia rašė:
kai buvau 13 metu bijojau nakti ir eiti viena pvz i parduotuve tai visa laika nesiojausi sakute jei gu ka:)saviginai
o aciu MINESOTA reiks pabandyt 🙂
ar gali taip būti, kad galima bijoti draugauti su viriškiu, aš bijau, man atrodo, kad bus blogai…. 😳
verenna rašė:
blogai kas? …nesvetimas jausmas siaip
agutia rašė:
nu as te nebuvau nieko pabedus sakute bet sau pacei maliniau…
Debesėli, jaučiu fobiją vyrams.Man atrodo, kad visi vyrai kurie aplink ,netikę.O jei ir suraščiau normalų atrodo, kad nieko neįšeis, aš jam pasirodysiu keista, nepatiksiu,arba jis mane apgaus ,apsimes kitokiu.nebetikiu jausmais.Rodos jiems rūpi tik seksas , turiu galvoj vyresnius… 🙁
verenna rašė:
Agutia, taip ir yra, nezinau kieno kalte, bet man tiesiog labai nesiseka, turejau keleta vyru savo gyvenime ir su visais issiskyriau.Patyriau bjauriu dalyku is ju- muse ,pas kitas ejo ,gere ,zodziu ,kaip koks prakeikimas, o taip svajojau tureti grazia seima, pradejau galvoti , kad ne tuos pasirenku, bet paskutiniu metu galvoju, kad gal as nenormali, truksta proto, esu neverta gero vyro ar draugo.Manau jei sutiksiu normalu , ne kiaule ,nemokesiu su juo bendraut arba ka nors ne taip darysiu , pasirodysiu senamadiska, nepatiksiu…
As bijau voru zinau, kad jie nedideli ir Lietuvoi nenuodingi ir, kad jie manes labiau bijo nei as ju, bet nezinau. 😀
Labiausiai bijau paloviu ir miegoti dviaukstes lovos aukste, kazkada vaikysteje sapnavau baisu sapna, o viena karta sese po lova pasislepe po lovo ir kad ciupo man uz kojos, taip issigandau, kad iki siol prie palovio koju nededu 😥
verrena man darosi tas pats …jau paranoja vystosi kad jie visi blogi nori manim tik pasinaudot….
bet taip ir buna priesiniesi priesiniesi tik atsileidi pradedi pasitiketi ir boom prisika i sirdi 🙁
verrena o nebandei pailset nuo vyru ? as tai norejau bet man neina
😀
as tai vaikstau i pasimatymus…ir zinok jauciu atsigaunu…tiek dar vyru demesio neturejau…telefonas net kaista:) gal atrasiu ka gero ir apsistosiu tie kurio kol vel iskaudins 🙂
Nusispjauk ir negalvok., kad įskaudins , o gal sutiksi gerą , kuris tave mylės 🙂
kad atrasiu jau nebetikiu zinok…tu kuriu noriu del kokiu aplinkibiu gaut negaliu nes ne is klp 🙂 ir is vis tie vyrai kiekvienas savaip trenktas
Kazhkaip nelabai tiketina!
Būtų tikėtina, bet viskas turi būti SAŽININGA , o kas garantuos, nors inešimo suma nedidelė gal ir verta rizikuot…
Kalbėjom su lily apie vyrus , o čia kokius pinigus siūlo, kad taip gerą vyrą pasiųlytų… 😉
Bet visa tai gali daryti tik zmones turintis savo banko saskaita, t.y. pilnameciai ir dirbantys…
verenna rašė:
man taippat labai nesiseka meileje, bet as zinau del ko- todel kad man gana sunku atsiverti , bendrauti sau nauju zmogumi tik geriausi draugai istikruju zino kokia esu. tiesiog sunku rasti bendra kalba su nauju zmogumi nes nesu iskalbinga, drovi siek tiek. nors esu tikrai simpatiska mergina ir mane pastoviai gatveje varsto vaikinu zvilgsniai, kazkodel nepasitikiu savimi, nors tikrai galeciau. bet…..
siaip nuo vaikystes esu truputy uzdaresne, ramesne, bet manau labai neigiamai mane paveike pries pora metu patirtas psichologinis smurtas, kai susipykau su klasioku. nuo tada kazkaip vengiu zmoniu 🙄
ir tau yra kazkas panasaus. tu nesi bloga, tiesiog tavo kelyje pasimaise tokie vyrai. ir asku fizinis smurtas tau lb pakenke. tai rimta. praverstu ir psichologas. kaip ir man…
Smurtas labai paveikė, nes supratau, kad vyrukai yra žiaurūs.O, jie visada norėjo, kad aš dėl jų aukočiausi, nieko sau nereikalaučiau.Ir visalaika į mane žiūri kažkokie vargšai, molariškai traumuoti.Tau,agutia, todėl taip yra, kad tu rimta.Tokioms sunkiau.Jiems reikia ‘šustrų’ panelių.Bet tikrai būk kokia esi ,,ateis laikas kai sutiksi fainą.
Psichologinis smurtas baisus kaip fizinis, bet dabar pamiršk praeitį, tikėk , kad yra ir normalių vaikinų.
Pas psichologę ėjau tikrai padėjo- pradėjau pati susigaudyti savyje ,įžiūrėti klaidas.Buvau anksčiau labai naivi, tikėjau, kad meilė daro stebuklus.
Dabar jaučiu baimę naujoms draugystėms, džiaugiuosi laisve, kol kas gerai. 🙂
siaip jei vaikinas man nepatinka, su juo lengavai bemdrauju, o jei tik jauciu simpatija – viskas, uzsidaro zioptai 🙄
o man atvirksciai esu labai temperamentinga sneki … daug kam jauciu pasirodau puskvaile blondine nerimta…
vyru nebijau..bendrauti su jais linksma ..idomu leisti laika…bet bijau myleti…nes jau du kartus ta pacia graziausia meile paniekino
verrena beg nuo tokiu jau turi suprasti kas tai per stereotipas vyras musantis moteris…
Jau dabar suprantu ir bijau grubių vyrų…Šiaip su visais smagu bendrauti, bet ,kad jie tik apie seksą galvoja, jei pradedi bendrauti, tuoj jie galvoja , kaip tave užversti. 😳 Dabar jau ir mylėti bijau ir draugauti, turbūt būsiu viena, gal geriausia. Dar jie žiūri ar galės tave išnaudoti.Gal man tokie tik pasitaiko
Agutia tu nesidrovėk, jie neverti to , kad tu prieš juos varžytumeis, būk su visais drąsi, tokias jie labiau mėgsta ir įsimyli.
del sekso tai man tik vienas toks pasitaike kuris jau baisiai lauze..visi kazkokie geri elgiasi graziai dzentelmeniskai
Suprantu, kad tau sunku, nors ir elgiasi gražiai, bet kai esi meile nusivylus… tada ir bijai. 🙁
verenna rašė:
zinau kad tokias labiau megsta, bet su savimi as nieko negaliu padaryti..
Bijau irgi zhiureti i veidrodi tamsoje. Labai keista baime, bet kaime bijau buti darzhinej, kur yra shienas. Kai buvau mazhas mane gasdino, kad ten kazhkas yra. Tj ir prilipo. Taip pat bijau kai kuriu vabzdzhiu. Labai nemegztu vapsvu. Buvo balkone susisuke nemazha avyli, kol ishnaikinau… Aj ir dar bijau paloviu, kai buvau gal kokiu 5 metu perskaichiau keleta sakyniu apie buki (padara kuris gyvena po lova) tj nuo tada kazhkaip taip yra…
klausyk Roni, tai tu visiškas bailys, nepagalvojai apie tai. 🙂
nepagalvojau. Bet dabar visad tik apie tai ir galvosiu. O kdl tik ash bailys?
todėl , kad išvardinai labai daug baimių…
lily9 rašė:
As cia biski ne i tema… Kodel kai nebuna vyru, tai nei vieno, o jau kai pasipila, tai laikykis?
kai nebijai veltis į naujus santykius- jų visada yra 🙂
As jau norejau kurti tokia pacia tema, bet gal geriau atgaivinkim sita…
As ziauriai bijau gyvaciu. Nors niekad tikros nemaciau( kiek pamenu)… Kai buvau mazas negaledavau net i gyvates nuotrauka paziureti, nes pradedavau drebeti, prakaituoti ir t.t. Istikro net nera skirtuma gyvate ar zaltys! Jei tas daigtas ilgesnis uz slieka ir neturi koju tai as jo bijau…
Kitokiu baimiu nera. Nebijau aukscio, tamsos, voru ir net mirties… Bet pamates gyvate neisivaizduoju ka daryciau!
Zidanas rašė:
Man tai buvo ir yra… Ai, gal kada ir nustosiu bijoti, bet dabar kazkaip sunku patiketi tuo…
As nerealiai bijau sunu. Mazas, didelis – neturi reiksmes. Pamatau uz tvoros, kad loja bijau vis vien, o jei persoks. Pamatau prirista, na ir vel ta baime, o gal atitruks, as gali garantuoti! Zodziu bijau… 🙄
S1n1 rašė:
Nezinau nebebijau ir viskas cia turbut nebuvo fobija
labai bijau peliu ziurkiu. negaliu i jas ziureti man jos slykscios. nei i piestines ar kokius nors zaislus nesvarbu. kazkaip net supykina… dar vengiu tamsos. nemanau kad cia baime tiesiog nepatinka man tamsoj buti… ir mazos patalpos slegia. kazkaip man oro pradeda trukt… nu gal ir viskas 8)
voru, aukscio. siaip ziauriai megstu vandeni, maudytis ir pan, bet jei kur nors plaukioju ir pagalvoju apie kanors baisaus tai pradedu bijot jog koks ahujenai didelis kokiu 40metru ilgumo kalmaras islys ir nusitemps mane 😀
man buvo kad plaukiau kazkaip giliau isidrasinus ir kazkoks gyvis brukstelejo per koja. issigandau nezmoniskai kad tai kokia zmogiaedelydeka ir daugiau stengiuosi neplaukt kur kojos nesiekia 😀
O aš tai labai bijau kalbėti prieš auditoriją, nors dirbu tokį darbą, kad tai daryti tenka dažnai. Kiekvieną kartą baisiausiai bijau, nežinau net ką daryti, kaip su tuo kovoti.
bijau mazu patalpu , gyvaciu , gilaus vandens , kraujo 😕
LoretaS rašė:
Daugelis bijo kalbeti pries auditorija, cia veikiau toks jaudulys, kaip ir pries koki pasirodyma…
40 metru kalmaras tai cia kaip 12aukstu namas…
as bijau tamsos, o kai pradejau lankytis forume apie tema "mistika" vaiduoklius ir t.t. ten pasiziurejau man siurpas perejo, dabar bijau is kambario iseiti velai… man baisu tiesiog negaliu iseiti visur atrodo vaiduoklis islys…ziauru… 😥
bijua biciu 😛 nes jos skaudziai kanda
Bijau kraujo ir visko, kas su juo susiję. Jei man ima kraują ar šalia manęs kažkas apie jį kalba, geriausias variantas – pasišalinti man iš ten, priešingu atveju nemalonumai. Nors kartais pavyksta ilgiau ištverti, o kartais nukrentu vos ne iš karto.
joi as irgi atsijungiu , akys aptemsta ir bac.. ant zemes be plionkes
man tai šeip įvarė tokią baimę..byškiuką..;>
nuo to laiko kai prieš mano akis mašinikė į sunkvežimį įsitaškė..;/
vat tada tai kai išlenda prieš akis lenkiama mašina taip staigiai.. mane tai žudo..tada visą kelią važiuoju kai prisišikus..;D
kuo toliau tuo labiau visko bijau 😀
as bijau paskesti
man tai nebaisus nei aukstis, nei wanduo, nei tamsa, nei mazos patalpos.. 😆
ir dar pastebejau, ko zmogus nezino, ar nera su tuo susidures tai to nebijo. na nzn paskest siuo momentu nebijau, bet jei jau skesciau tai ziauriai baisu butu.
Bijau dideliu vandens telkiniu. Nezinau kodel, man baisu ir nemalonu eit giliau. Uztat prarado dvasia keliones i palanga ar kur kitur.
as bijau nuskest… ir tas mane uzknisa.. dar kartais buna baime kaip nakty lipu laiptais atrodo kad kaskas mane stebi is nugaros…
Gal ir skambes kvailai bet turiu miego fobija. 😀
galbut prisibijau didelio aukscio, didelio greicio, bet tai nelaikyciau fobijomis, tai labiau savisaugos instinktai.
beje, dauguma amerikieciu serga triskaidefobija. skaiciaus 13 baime 😉 jie juk jo vengia, o tatai jau traktuojama kaip fobija
Paskęsi nebijau, bet bijau, kad paskęs artimieji..tarkim, būnam prie jūros ar ežeriuko…tai brolis mėgsta toli plaukt..ir visad bijau, kad nepaskęstų.. 😕
Daugiau kaip ir nieko nebijau..
fobija, kai paniskai bijoma, bandoma to vengti, kada reikia tam tikros pagalbos.
Žinau..
tai cia kaip irgi fobija nes pastoviai ta mintis zizia galvoj kad o jei kad atsitiks tau brangiam zmogui o jei atsitiks..
Krist nebijau, teko sokt su parasiutu, nuskest nebijau, jau pora kartu teko, tamsos irgi ne…
Vis susimastau kas is tikruju baugina. Atsakymas ne 1 galvoj sukasi. Labiausiai byjau zmoniu, nes kaip tik jie ir sukelia daugiausiai bauginanciu tragediju…
bijau aukscio kai neturiu i ka pasilaikyt…ir dar labai man baisu eiti juros tiltais…tas banguojantis vanduo… 🙄
Man paniką kelia didžiulės bangos..Ir vorai..
as bijau basas per zole eiti 😀
Na man būna, kad sunku užmigt, kai per daug apie nso prisižiūriu. Gal ir jie neegzistuoja, bet kartais atrodo, kad jie šalia. Taip pat ir pagrobimo baimė.
Bijau, kad neįsšsipildytų mano sapnai realybej. 🙄 Bijau lėtos mirties, taip pat nuodingų gyvių. Atrodo, kad pripaisčiau, bet taip yra…
scenos baime :D.
stipriausia baimes jausma turiu kraujui,lavonams ir auksciui. 😕
dumblui. tiksliau dumblinam dugnui ir zolem vandeny …. fee ..ir kirmelem …fui..
jo ir as bijau dumblino dugno ir zoliu vandeny 🙂
Maxtor00 rašė:
Na as jau is visu tu vaikisku tamsos ,peliu,ir vampyru baimes jau isaugau tad liko tik dvi 🙄 Todel nei antklodes ant galvos nededu,nei nardau,nei i kalnus lipciau..
as jusu bijau
Bijau mazu patalpu, jeigu tarkim kaikur uzsitrenki, man buvo taip kazkada lifte uzsitrenkiau net dusti is baimes pradejau.. bijau kraujo, silpna darosi pamacius…
I panika mane varo vanduo. Juros vandens, ezeriuko nebijau, bet arti vandens vaziuoti su masina paniskai bijau ir prasau kad niekas to nedarytu man sedint salia 😕
Experte rašė:
O jeigu ant kelio yra didele bala?
As kalbu apie vandens telkinius, ne apie bala.
Esu bailiukė.
Bijau vorų, sliekų, dėlių ir visų kitų šliaužiojančių šliužų bei ropojančių vabaliūkščių.
Bijau aukščio, išgriūti per langą, įlipti aukštai į medį – man svaigsta galva.
Bijau netekti brangiausių ir artimiausių žmonių (nmors tai natūralus dalykas žmogaus gyvenime).
Bijau viešai kalbėti.
Bijau viena eiti į nepažįstamą ir naują kompaniją (nemoku bendrauti).
Bijau pasakyti savo nuomonę (nesidalinu savo minitm su niekuo).
Bijau liftų. Jie man atrodo nesaugūs ir gali užstrigti.
Bijau maximose ir kitur esančių eskalatorių su laiptukais, kur leidžiasi žemyn. Man atrodo, akd kulversčiai nusiridensiu žemyn..
Bijau skausmo – tiek fizinio, tiek emocinio.
Bijau paskęst.
Ir išvis.. BIjau pati savęs..
mes brolis su sese tada 😀
tik del liftu tai man klostrofobija bijau mazu , uzdaru patalpu , todel nemegstu liftu
as retai liftais keliuosi, bet vis isivaizduoju kaip ten virsuj nutruksta kokie lynai ir as is kazkelinto auksto su visu liftu issiteksiu zemen… arba kad liftas uzstrigs, prades trukti oro ir niekas man nepades… arba kad tuoj atsidarys durys ir ieis koks prasmirdes bomzas ir prades kabinetis 😀
jo.. tu isivaizduok jei tu liktum uzstrigus lifte su tuo bomzu ,ir jis pradetu kabinetis prie taves..
viskas daugiau neisiu i jokius liftus 😯
na bent jau tada veskis kartu tau patinkanti berna , tada turesit ka veikt kol atvaziuos ir sutvarkys lifta 😉
Pati diziausia baime – GEDA!
Jau geriau mane tegu kas nors sumusa, kad net i ligonine atsidurciau,
bet to jausmo gyvenime nebenoriu patirt,
kadangi esu turejes kelis atvejus kai pries simtine minia
(dar kai mazas buvau)
esu labai apsikvailines ir dar dabar teskamba tas ju pasaipus juokas
ir tas sirdi veriantis pirstu rodymas… GEDA – tai jausmas, kurio niekam nelinkeciau patirt!
Tai jau tikrai.. geda yra pats nemaloniausias jausmas turbut… 😕
bijau tiltu… bijau tekancio vandens…. is vis…. ant Palangos tilto net silpna pasidaro…. o vat ezeru vandens nebijau…priesingai….
Bijau, kai einu pas dantistę 🙄
bijau gelmes, uzdusti, aukscio negana to pradeda reikstis kazkokie klaustrafobijos simptomai. atsidurusi uzdaroje, ankstoje patalpoje imu psichologiskai dusti… ir kas be ko bijau prarasti man brangu zmogu…
Bijau negalejimo pajudeti. Tarkim kurnors istrigti, buti uzdarytam kokioj anktoj dezej ar sedeti invalido vezimelyje.
nieko nebijau…na gal tik monofobija.
Bijau sukimosi aplink i viena puse, pvz kaip karuseles buna, bet velnio ratas ne is tu.
Bijau uzdaru patalpu
Bijau buti viena namuose (kartais)
Bijau tamsos (ta prasme kai lauke tamsu o reik kazkur eit)
ir bijau varliu
Cukrinė Avytė rašė:
taip iseina tu Paranoike…
Labiausiai ko Gyvenime bijau tai MIRTI 😥 nekalbant apie artimuju netekti
Bijau būti dėmesio centre, nes galiu labai žiauriai apsikvailnti ;D dar bijau eiti i karusėles, ne dėl aukščio, ne dėl greičio, o dėl to, nes galiu apsivemt 😀
bijau kalbėti auditorijai,aukščio, būti uždusintai,dvasių,gimdymo,išprievartavimo,būti palaidota gyva,lavonų,būti užhipnotizuotai,mirties,mirusiujų,būti išjuoktai,iškrypėlių,skridimo,būti tamsiose vietose,vorų,susirgti nepagydoma liga,artimūjų mirties…
bijau aukscio, taip pat nepatinka ziuret i veidrodi nakti, kai tamsu 🙄
nežinau,gal tai ir kvaila,bet bijau dideliu graviruotu veidrodžių, net nežinau kodel… 🙁
bijau dvasiu,nso,ir barygu 😀 !!!
Same, bijau dvasiu dar bijau kai krauja ima poliklinikoj nes pastoviai silpna buna o paskui lb nervuotas bunu, butina ce reikejo imt ir t.t o visa kita tai tik nesmagu ir viskas, o gal kas turit didelia baime fejeverkams? 😆
Bijau gydytojų. Net nežinau kodėl – niekada per daug nesirgus (tfu tfu tfu), bet vistiek bijau. 🙄
Jau rodos rašiau,apie tai,kad pradėjau bijoti paniškai vabzdžių,vorų,gal todėl,kad į mane darbe metė didelį skėrį,žalią,su sparnais,sudžiuvusį,bet gerai išsilaikiusį…Nesuprantu žmonių,kuriems linksma,gąsdinti žmogų jo fobijomis,net tada,kai tas žmogus puola į isteriją ir išbalęs nualpsta..Taip gali žmogui ir širdis sustot,jei jo širdis yra silpna..Bet kitiems į tai nusispjauti,nes jie galvoja apie save ir svarbiausiai,kad jiems linksma..Mane tokie dalykai siutina..Sekantį kartą jei vėl ką panašaus mes,nunešiu į rubinę ir įdėsiu į batą.. 🙄
Bijau uzdaru, ankstu patalpu. Negaliu vaziuoti autobusu ar troleibusu, o jei jau ilipu, visad ziuriu kiek artimiausioje stoteleje ilips zmoniu – atrodo kad ilips daug ir as neturesiu kuo kvepuoti. Netgi zinau is kur ta klaustrofobija atsirado – karta, kai buvau maza (kokiu 5~6m) su vaikystes draugu zaidem su didele deze. As atsisedau ant zemes, o jis mane su ta deze uzdenge ir neisleido. Prasidejo panika, kad uzdusiu. Nuo to laiko paniskai bijau ankstu patalpu. Pries kiekvienas menesines bijau buti nescia, speju laikui begant tai arba taps fobija arba imsiuosi celibato 😀
o kaip automobilyje ? zymiai ankstesnis nei autobusas
kelmas rašė:
ten nebuna daug zmoniu, nors bijau sest i masinos gala, kuri yra dvieju duru. Beto masinoj galima atsidaryti langa.. 🙄
nuomone rašė:
NANANAS":2n19pfh1] nuomone rašė:
Neaaa . Tam yra skirta tam tikra terapija. Gydyk tuo , nuo ko susirgai. Tai yra – susirask didele
kartonine deze , ir uzsimesk ja sau ant galvos (idialu butu jeigu i ta deze tilptai visa 😀
pradedu sau itarineti klaustrofobija.
Kartais, kai bunu ne viena itin mazoje patalpoje, imu jaustis nejaukiai 🙁
O klaustrofobija ne tada, kai būni vienas?
Ne ne, klaustrofobija tai uzdaru, ankstu patalpu baime… 🙄
.
Bijau ciuozineti ledo arenoje.
Tiksliau bijau ten nugriuti ir kazkas pervaziuos ir nukirs mano pirstus….
Ziauriai nesveika mano fobija 🙁
gebene rašė:
tajgi newiena karta tajp buwo, bet zhmones ten chiuozhineja su pirshtinem, ir pirshtu nej wienam nenukirto, tik sulauzhe
Ninja_Deer rašė:
Bijau didelių ir aukštų garsų, kurie mane taip išgąsdina, kad širdis pradeda virpėti, nes esu labai užsidariusi savyje ir dažnai sėdžiu namuose, todėl kiek daug visko bijau. Net tėvai nepadeda! 🙁
Dar bijau pasenti. Kai pasižiūriu į ligotus 70mečius, šiurpas nupurto. Kaip nenorėčiau tų laikų sulaukti 🙁 teesi našta artimiesiems, ir tiek..
gebene rašė:
spėju, kad šiais laikais daugelis nenori sulaukti senatvėms, kai seniems žmonėms toks sunkus gyvenimas nusimato.
Aš nejaukiai jaučiuosi kai nematau kas man už nugaros, visalaika turiu sedėti atsisukus tokiu kampu kad visus matyčiau.
Kiekvienas žmogus turi baimių.
Pvz aš labai bijau vorų. Ne dieną, bet naktį… 😐
kartą ir man pervažiavo ledo arenoj per pirštus.. gerai kad tik įdrėskė..tai dabar bijau eit į ledo areną..be to bijau vorų, nes vaikystėj traumą psichologinę turėjau, dar bijau aukščio, tiltų, naktį viena vaikštinėti po namus,bendrauti su žmonėm ir dar begalės dalykų..
dievokarvyte rašė:
ir nieko nemėgini keisti savo gyvenime? Tavo fobijos tave gyvą suvalgys.
žinau..tikiuosi jų atsikratyt..bet neišeina..gal išgyvensiu :kla:
Seniau turedavau baime, eiti pro anglu chebras susiburimus.. Nu ne tai kad baime bet sirdis greiciau musti pradedavo, ne del to kad galiu gaut i kaulus, bet del to kad prisikabins prades ar kokios cigaretes ar ko prasyt o pas mane anglu zinios minimalios buvo.. Db jau nebera to, anglu pramokau, pats kartais kokia cigarete is anglo nusisaudau kai pats nebeturiu 😀
dievokarvyte rašė:
Gal pasakysi koke ta trauma?{dl woru}
Joo as ir daug ko bijau….. bijau woru, bijau nuskesti , uzpringti ir mirti, bijau tamsos, bijau ilgu tamsiu koridoriu ir erdviu patalpu, ai ir dar visokiu dwasiu nu tipo kad kaska pamatysiu eidama tamsoje ar swiesoje bet tipo kaskoki padara fui net dabar siurpas krato xD 🙂
kai dar darželyje maža būdama netikėtai sau prieš nosį išvydau vorą didumo sulig mano ranka ir ne tokį plonutėlį, o storą.., ir išsigandau..po to nuo to laiko net mažiausias voriukas baimę kelia..aš tai vadinu psichologine trauma..
be galo bijau visokiu sliuzu-gyvaciu,kirmeliu… ir dar voru 😳
vaidusia rašė:
Keletas is mano fobiju:
Baime kalbeti vieshai
Baime saules shviesai/ultravioletiniu spinduliu zhala kunuj
Nauju dalyku/kazko naujo baime.
Baime bendruomenei
Baime medicininem procedurom ir astriem irankiam.
Vabzdziu baime
Baime buti subraizytam/baime susizaloti
Baime pamishimui…
Tiek.
Keletas… Pamiršai paminėti TIK
hmm baimių anksčiau neturėjau na gal tik mažiem baisiems vabzdžiams… bet šiaip po vieno nemalonaus incidento su viena mergina, bijau išeiti į miestą/kiemą, kad nesutikčiau jos… šiaip su žmonėm bendrauti nebijau, bet paniškai bijau jos, draugai sakė, kad jau viskas baigta, jau beveik metai praėjo nuo to įvykio, bet aš vis dar bijau, lyg visa tai būtų nutike šiandien 🙁
Kirtikante rašė:
ką ji tau tokio padarė, kad jos bijai?
na tiesiog draugės geros nuomonės pastūmėta pradėjau bendrauti su vaikinu, bendravom gražiai, apsikeitėm nr ir šiaip viskas buvo gerai, tik kol nesužinojau, kad susirašinėju su jo mergina… nieko blogo apie merginą nekalbėjau, draugauti nesiūliau, susitikti taip pat, tiesiog bendravau, nors ji jo pavidale susitikti prašė, bet aš vis nesutikdavau, nes žinojau, kad turi panelę. Nuo to karto tiesiog bijau net mokyklos koridoriais vaikščioti, nes ji mokosi toje pačioje mokykloje kaip ir aš.
Blemba, kada jūs išaugsit iš šito amžiaus, kai panos nepasidalina vaikinu…
Pati sakai, jog nesutikai susitikt, o apie jo merginą nieko blogo nekalbėjai ir t.t. Tai ko tau bijoti? Ji tau ką nors yra padarius?
Nebejuokink…
Ne nėra, nors praeidama koridoriumi su draugėmis pamėto replikų. Čia tiesiog mano baimė ir tiek.
Baimės niekada nenugalėsi, jeigu nuo jos bėgsi. Priešingai, ji dar giliau isišaknys ir gadins tau gyvenimą…
Jeigu ta pana tau mėto replikas, atsikirsk jai, pamatysi, daug geriau gyventi pasidarys. Laikui bėgant ir baimė dings, nes pradėsi savim pasitikėt…
Tu sakai – tu žinai! :kla:
Ištrinta
Bijau vabzdžių, vabalų ir t.t. ir didelio kiekio vandens (net ir baseinų :/ )
Mano drauge labai bijo mirties, jai net liudna pasidaro,kai apie ja pagalvoja. As vis jai kalu i galva ,kad gyvenimas grazus,kad esam dar jauni ir mirties nereik bijot,bet ji neklauso manes ,nors tu ka 🙂
skotukas rašė:
Mirties daug kas bijo, nes nieks tiksliai nežino, bus kas nors po jos ar nebe…
ADD rašė:
Mane ir tai labai domina,siaip galvoju,kad ,kaip musu nebuvo iki gimimo,taip nelieka ir po mirties. Bet nemanau,kad tai priezastis jos bijot 🙂
Priežastis ar ne, bet dauguma jos bijo dėl šios priežasties, nežinomybė kelia baimę..
ADD rašė:
Na juk nezinom ir rytoj kas bus, bet rytdienos tai nebijom 🙂
As nemirties bijau, bijau traumu kurios lieka visam gyvenimui, kai susilauzai stubura, kakla ir lieki paralizuotas arba netenki kojos ar rankos. :)’
skotukas rašė:
Aš kalbu ne apie tave, ir ne apie save asmeniškai, o bendrą vaizdą paimu…
Bendra vaizda paemus taipogi galima skaityt kad zmones byjo paties budo mirt.
Kaip ir to kad bus atskirti nuo visko kam prate kas supo nuo gimimo cia bendruomenei. Kaikurie isheina i vienuolynus, pasirenka but klajokliais, kiti zhudosi nepritape,iskaudinti,nelaimingieji.
Mirtis nera priskiriama fobijai,nes dazhnas musu byjo jos net nesant susidures pats su savo gyvybes praradimu. Mes byjom gandu apie ja,to ko ishauklejo ir iskiepijo aplinka.
Dazniausiai zmones bijo to, ko nezino
Pala, aš kartais ne tą patį kartoju?
Geriau isiziurejes pasirodo, kad visgi tu;D Dazniausiai paskaitau paskutini posta jeigu ilga tema ir viskas :))
as labiausiai ir smarkiausiai bijau 3 dalyku:kirmeliu,zaibu ir dvasiu…. 😕
Likti vienisa… 🙂
As zmoniu bijau.
Kvaila, bet as bijau apkalbu. Net pagalvot apie tai baisu, o jau ka kalbet apie tai, kai kas nors MANE apkalba. 🙄
Apkalbos visada buvo ir bus.. jei jautiesi kalta dėl tų apkalbų (ta prasme jei joms yra pagrindo), tai turėtum keistis.. na, o jei bijai šiaip apkalbų iš piršto laužtų, tai tiesiog turėtum nebekreipti į tai dėmesio..
cherre rašė:
Tave tiesiog kankina nepasitikėjimas savimi.
TOMAZZ rašė:
Tai tau sociofobija tada 😀
Bijau skausmo,voru,vabalu ir kt gyviu.
As labai bijau gyvunu.. Ne karto nieko neesu auginusi, nes tiesiog bijau. Ir dar labai bijau vabalu, kirmeliu.. hhhrrr… 😡
Dadosata rašė:
As irgi klaikiai bijau voru! Siaubas kazkoks… dr bijau skausmo… o daugiau kaip ir nieko…
,
Fobija, tai butu ilgi koridoriai ir keliai, kai eini ir pastoviai atsisukineji pamatyt kas uz taves.
Oi bajeris snd buvo, ejau gatve ir visu garsu buvau uzsileidus muzika, todel nieko negirdejau kas aplinkui vyko, ir vis galvodavau kad kazkas eina uz manes, ir tjp atsisukinedavau, ir taip bump i stulpa 😀
mentionit rašė:
Nu as tai tikras bailys… Jau kai pavardinsiu dabar tai manau galesiu pretenduot i Bailiu Top 3. 😆
Sirijus, liksi senbernis.
mentionit rašė:
😆
Man dar visas gyvenimas pries akis! 8) Man dar tik 13 metu…
Auk didelis ir drąsus 😀
Bijau peilių ir uždarų patalpų.
kartais ima bauginti mažos patalpos. Bet nedažnai.
Labai bijau vorų, bijau tamsos, žiauriai bijau kankinančios mirties…na kai prieš mirtį labai kankiniesi ir t.t…
Dar labai bijau netekt artimų žmonių, bijau dantistų, skausmo, bijau susirgt baisiom ligom, basa vaikščiot po žolę ( man atrodo, kad užlipsiu and ko nors šlykštaus arba baisaus 😀
As tai bijau dideliu voru, t. y. tarantulu; labai bijau bet kokio skausmo; tamsos; smurto; bijau kai jau velu ir tamsu eiti nuosalesnei gatvelej kur tuometu neiti normalus zmones; arba kai jau tamsu ir einu viena bijau kai pamatau buri kokiu pagerusiu bernu; dar bijau dideliu palaidu sunu, nes jau kokius 3 kartus buvo uzpuole dar gerai, kad nieko rimto; daugiau dabar neatsimenu
Turiu fobija keliems dalykams:
Labai bijau būti primuštas, nes sugadintų mano veidą nepataisomai. Stengiuos nusileisti ir nesipriešinti ekstremaliuose situacijuose. Kažkaip saugau savo veidą, bijau susigadinti 🙁
getcscs rašė:
Manau to bijo visi. :}
—
Bijau vorų.Ar šiaip visokių tokių gyvių.
pastebejau dar viena savo baime: ZMONES 🙄
Bijau vorų. Tačiau daugiau tai ne baimė, o šlykštumas.
bijau israudouoti..pvz manes ko nors paklausia as tuoj pat israudonuoju ir stengiuos kuo grieciau ir kuo trumpiau atsakyt i klausima..man tiesiog geda kai kiti mato mane israudonavusia..tiesiog baisus jausmas israudonuot…esu nedrasi prie zmoniu su kuriais trumpa laika bendrauju arba jau senokai bendravusi, gal cia kalta baime israudonuoti?! tai man trugdo gyventi normalu gyvenima..neisivaizduoju ka daryti…tiesiog nekenciu saves…turiu begales trukumu…kazi ar rasciau savyje nors menkiausia pliusa..:/
Bijau prarast kurį nors iš 5 pojučių ar prarast galimybę kalbėt ar judėt. Ir dar bijau numirt vieniša.
Bijau misko nakti 😀
O man baisu velai vakare vaikscioti gatveje, tuomet man atrodo, kad kiekvienas praeivis kupinas kazkokiu baisiu ketinimu 😆 niekada neismoksiu pasitiketi zmonemis…
jaučiu daugiausia fobijų žmogus atsineša iš vaikystės. Viskas, ką matau augant draugų vaikams. Vieni vaikus gasdina tokiom tarnybos kaip policija, greitoji, o kiti ne, vieni prisigalvoja visokių "šniūrų" vaikštančių tamsoje, o tada vaikas net į kitą kambarį bijo nueiti. Tik tie kurie negasdinami, daugiau savarankiškumo įgauna, mažiau ožiuojasi, nebijo likti vieni.
:comp: labai panašų apie baimes ir savarankiškumą skaičiau, tai ir prisiminiau tuos "šniūrus", kai bijodavau į kitą kambarį žaislų nueiti.
http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/priedai/seima/savarankiskumo-pamokos-141390
Aš vaikystėje be galo bijodavau vienas būti tamsioje laiptinėje… 🙂
o as labiausiai bijau sunu… 🙁
Bijau artimo bendravimo ypac su merginomis, tai pat bijau akiu kontakto…
Bijau voru. Tai netgi ne baime o jau visa didziule fobija. Man net nereikia gyvo voro matyt (nesvarbi kokio didumo). Lygiai kaip ir gyva vora matant taip pat baisu matyt per tv. Baisu zurnale voro paveiksliuka matyt, tada kuo greiciau toki puslapi stengiuosi uzverst. net nuo paties zodzio "voras", kazkoks siurpulys apima. Anksciau tai kviesdavausi ka nors kad uzmustu vora o dabar gyvenu viena…. vaje kas mane isgelbes jei susitiksiu koki namie???? Visada gerai pasiekiamoje vietoje laikau nuodu puskikli, nuo visokiu ropojanciu vabzdziu. tai jau reikalui esant purskiu, bet tada dar voras nemirsta o juda kokias 2 minutes tai tada manes tame kambaryje nebuna… o ir po to dar koki menesi vaiksciodama po ta kambari vis pasiziuriu i ta vieta kur kazkada maciau tupinti vora…..baisu.
Victoria rašė:
Ir as bijau paskesti 😉
Man tamsa nepatinka, bet fobijos jai nera. Neturiu fobiju 😉
as tamsos bijau, nuo vaikystes taip ;;)
vaikystei prabegus, tamsa pasiliks uznugary :ymhug:
Joo, bijau as voru. 😀
Kai buvau dar visai maža, vakare sau ramiai spalvinau brolio spalvinimo knygelę, ir į kambarį pro balkono langą įskrido naktinis drugelis… Šakės, kaip persigandau. Apsiverkiau net.
Praėjo daugiau nei dešimt metų, o aš vis tiek bijau tų bjaurybių. Kol jie skraido lauke — nieko tokio, mat čia aš į jų teritoriją įsibroviau, o ne jie į mano, bet kai įskrenda į patalpą… Vasarą, su knyga benaktinėjant tam pačiam kambary, jame vėl iš kažkur atsirado drugelis. Galvojau, nualpsiu iš to siaubo. Truputį juokinga turbūt, kai pusiau suaugus mergina vidury naktų žadina mamą, kad ši išvytų drugelį lauk, bet o siaube, kokie jie negražūs iš arti… Ir trankosi į sienas, į lempą, lubas… Brrrr.
Oooo baisu net pagalvot.. 🙂 Aukscio bijau, skristi lektuvu bijjjau nors is ishores nepamatysi baimes..
uztat ilgai ziuredamas i veidrodi matau grazu angeliuka xexe:)
Neskridau lektuvu. Noreciau paziuret kaip man butu, nes labai didelis aukstis ir man nepatinka 😀
skridau labai iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiilgai ;D wisai nieko,is pradziu ibjojau bet paskui nieko baisaus
Man skraidymo fobija irgi trukdo gyventi. Kiek įvairių kelionių atsisakyta, kiek darbo pasiūlymų… Kas įdomiausia, man ji išsivystė pamažu. Gal po kokių poros metų aktyvaus skraidimo pajutau, jog pradedu bijoti. Dar po metų – jau visą savaitę negaliu miegoti prieš skrydį! Galiausiai pradėjau melstis skrydžių metu (ko ant žemės nedarau) ir kiekvieną kartą Dievą įtikinėti, jog aš dar galiu būti naudinga čia, žemėje. Žodžiu, kažkokia tragikomedija :)) Jau beveik du metai kaip nesėdu į šią kraupią transporto priemonę. Bet spėju greitai teks, nes draugui jau kantrybė nebelaiko (mat, jis norėtų mane retkarčiais pasiimti į savo komandiruotes, kaip daro daugelis jo bendradarbių, bet dėl mano fobijos jam tenka atsisakyti šios minties).
i koandiruote zmona imt 😮 wtf?
bijau vėžių, ir gyvų ir virtu, tiesa jau kokius 10 metų su jais nsusidūriau.. gal fobijos ir nebėra.. na bent virtiem, vaikas kai buvau vos neišokau iš 4 aukšto kai pusbrolis bandė virta vėžį man įduot.. :-s
siandien dideli balta vora priteskiau.. kaip reta nesimpatingi padarai 😀
womencat, o tu virta vezy valgiusi? man jie nereaaliai skanus mmm
As esu savo rankom juos gaudzius :))
feeee ;D
Pamenu kai studentas buvau, gyvenau vln, sauletekyje "new york’e". Guliu lovoje o tarakonai laksto per galva…va taip ishsivyste tarakonu baime:) baime kad ju neatsirastu namie:) :))
valgiau kai buvau mažyte, bet labai jau nepatikom pats mėsos rakimo procesas ir tada ten kažkur kiaukuto viduje isidūriau ir taip išsigandau lyg jis man ikandęs būtu.. nevalgau jų nuo tada ir krevetes kol pripratau reikėjo laiko, nesakau kad bliaut pradėčiau jei kištum man vėžį.. teko karta su tapke numušt gyva nes draugai kišo į akis.. tai lužo pusiau vargšelis, bet po to absiblioviau, nepatinka man jie tokie bjaurūs, manau ir skorpiono bijočiau, bet nežinau susidurt neteko.. valgyčiau viežiena tik kai išlupta.. ir kaiuto nesimato, nes jaučiuos kaip vabala valgyčiau.. fee.. /:)