Nezinau nuo ko pradeti pabandysiu papasakoti viska. Su savo mergina buvom draugai kokius 5metus ji man visada patiko mylejau bet is jos puses to nebuvo, tik pries puse metu ji man pradejo jausti siltus jausmus.pirmus menesius mes buvau patys laimingiausi ji sake kad mane myli ir as ja mylejau viska darydavom kartu budavom laimingi dziaugdavomes viskuom nesipykdavom viskas buvo nuostabu.bet pries kelis menesius ji isvyko mokytis i kita miesta, pirma menesi buvo viskas gerai pasiilgdavom vienas kito baisiai kai grysdavo atbegdavo apskabindavo ir toks siltas jausmas budavo kad visas pasaulis apsiversdavo aukstyn kojom. bet praejus dar kazkiek laiko pradejom pyktis del visiskai nereiksmingu dalyku neatrasymo nebendravimo pradejau pavydeti del visko pradejo kilti visokios minyts delto priekaistaudavau jai. as nieko neveikdavau o ji turedavo ka veikt ir delto pykdavau. issiskyrem del viso sito,bet as supratau kad blogai tikrai dariau tai pabandem dar susitaikyti bet matesi kad ji pyksta dar ant manes.. ir va dabar jau 2 savaites kaip mes "susitaike" bet nebejauciu is jos jokios silumos ji ignoruoja mane visiskai,parasau kanors neatraso.atroso po 4valandu visiskai ne i ta tema ir lygtais nieko cia nebutu buve bet ir tai paraso viena zinute ir dinksta. ar tai paskambina anksciau budavo myliu buckis ir t.t o dabar jauciu kad nori kuo greiciau padeti rageli.nebera silto bendravimo ir jokio demesio is jos. kai paklausiu ar tebemyli mane ji sako kad myli. bet nesuprantu gal ji tiesiog bijo pasakyti kad nebemyli? ji man reiskia viska myliu taip kaip nieko nemylejau ir nemylesiu,tiesiog negaliu be jos gyventi kekviena akimirka galvoju apie ja ir jauciu kad ja prarandu ir negaliu su tuom susitaikyt. Tiesa snekejau su jos geriausia drauge ji sako kad kalbejos ir mano drauge sake kad myli mane.. bet wtf? ka daryti ir kas vyksta patarkit:/
11 thoughts on “Bendra tema. Jis/ji tapo abejingas (-a). Ką daryt?”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Patarimas, jai dabar taip sunku ateityje bus dar sunkiai pamatysi. Ji ne tau susirask ta su kuria jausies laimingas 🙂
man atrodo ir pats zinai atsakyma, tik labai sunku pamirsti zmogu, kuriam jautei tokius stiprius jausmus..bet santykiuose reikalingi du zmones..
nieko gero neiseis, pamirsk ja, ismesk is galvos ir gyvenk toliau….ji ne tau, tu ne jai, taip jau buna.
Siūlau niekada neklaust žmogaus "ar tu mane myli?" Norės – pats pasakys, prievarta, skubinimas, dirbtinių santykių sukūrimas tikrai nepadaro nieko gero, lygiai tas pats ir su pavydu, norės – veiks ką nori, išduos, susiras kitą, nebendraus su tavim, čia jau mažai ką pakeisi, jei pats žmogus norės taip daryt. Ir dar, patariu, niekada neišsigalvot SAU problemų. Būtent dėl to išsigalvojimo ir susikūrimo dažniausiai ir kankinam save.
Manau jus išskyrė atstumas ir ji suprato, kad tavęs nebemyli, todėl taip trumpai kalbasi. Visada taip būna, kai atstumas išskiria du žmones ir vienas yra nelaimingas, svarbiausia tau dabar atsipūsti ir būti su draugais, kol ji mokosi kitam mieste, neužsidaryti namuose, nebūti jos auka. Arba jei nori pasikalbėk su ta mergina, kai grįš kurį nors savaitgalį, tada nereiks tau kankintis, o meilė greit dingsta, kai pradedi galvoti apie kitą žmogų neigiamai. Svarbiausia stenkis negalvot apie ją.
Sveiki norejau pasitarti….tai va mano istorija buvo tokia atvaziavau i kita kaimeli padirbeti man tada buvo 18metu tai va ten susiradau kur gyventi. o tave name gyveno mergina jai tada buvo 14…na ka as kiek laiko ten pragyvenes susipazinau su ja po kiek laiko mes bendravome vis artimiau ir artimiau kol pradejome draugauti..labai vienas kita mylejome tikrai matesi meile bet po kazkiek laiko mes pradejome karts nuo karto piktys…mes su ja pradraugavome 4.5 metu na iki tada iki praeitos savaites o issiskirimas buvo tame kad ji isvaziavo i klaipeda vasarai padirbti…mes susirasynejome viska bet ir pykomes.. tai va gavau is jos zinute kad neberasyk ir nebeskambink nes turiu kita….o as esu labai pavydus,ir jai vis rasynedavau sms.paskui su jos draugemis pasnekejau sake kad jos nemano kad ji turi kita o jai ir turetu tai tik musu paciu gerumui nes kiek sakiau mes 4.5 metus prabuvome kartu ryta ir vakara..tai ji nori pailseti o ji tik tera klaipedoje 2 savaites ir nemanau kad ten tarp ju gali buti kazkokia meile.na ji rudeniop grys atgal namo jis klaipediskis ji is toliau.manau kad ji manes pasiilgs…tai va ka jus manote ar mes dar busime kartu…ir dar vienas dalykas as jai nusiunciau laiska per pasta su graziais zodziais ir parasiau ten kad bukime draugais…tai kaip manote ar ji man atleis…. p.s daug nerasiau paklauskite detalesniu detaliu jodel taip viskas ivyko aciu laukiu jusu koentaru….
kestasSSS rašė:
As tavo vietoje tai tikrai taip nesizeminciau ir kaip suo nelakstyciau. Jei ji nori kito tai ir viskas tuom pasakyta. Rasi kita. Nesuprantu tokiu zmoniu kurie nesupranta zodzio ne. Supraciau kad jei ji na butu neistikima is smalsumo ir pan. Bet ji sako turi kita tai cia blogiau buti negali. Jei dar bent turi lasa savigarbos nesizemink del to del ko nesi kaltas.
Teisingai, atsitrauk iskelta galva.
Sveiki,
man 21, mano merginai 19. draugaujame jau virs 2 metu. siemet ji baige mokykla, istojo, ruosiames gyventi kartu (apie tai jau seniai galvojom). atrodo, stengiausi viska daryti, kad jai butu gerai: padeti, daryti iv. staigmenas, bet neseniai atvirai pasikalbejom, ji pasake, jog nezino, ka man jaucia, sake, jog nebetraukiu jos, kaip anksciau, neva pati saves nebesupranta, pasidare apatiska daugeliui dalyku, kartu ir man. savaitgali su jos tevais vaziuojame iskylauti, gal ten kas pasitaisys, arba kai gyvensim kartu. Ar gali buti tai neramumas pries studentiska gyvenima, gyvenima kartu? Patarkit, ka daryti, nes ji man tikrai svarbi?
Manau ji tiesiog atsalo. Taip nutinka nuolat ir nieko cia naujo. Abejoju ar ka bepakeisi, laikas ateis ir ji iseis, nes jeigu jau taip pasake tai cia yra pabaiga, sakau is savo patirties. Jauni dar jus. Turesit kitus! 🙂 Sekmes
Suprantu puikiai tave Vidmi. Mano patirtis tokia patį.
Galiu pasakyti geriau skirkitės, tas niekur nenuves, po dviejų metų bendravimo buvo tas pats jį atšalo, o man priešingai viskas pačioj viršunėj, ji tapo apatiška viskam, mieliau laiką leido su draugėmis, nei su manimi, kaip ir tavam variante po dvejų metų draugystės apsigyvenom kartu, galvojau viskas kaip tik pasikeis, dar du metus aš bandžiau kurstyti stengiausi tikrai iš paskutiniųju. Ir tikrai atrodė viskas buvo super sexas, jausmai viskas. Tik po išsiskyrimo supratau kad tuos du metus gyvenau rožinėse svajonėse kad viskas pasitaisė ir t.t. Nors ir atrodė viskas kad taip ir yra. Tik išsiskyrėm anot jos kad ji man atšalo ir nebemylį. Kai turėjom švęsti už savaitės 4 metų buvimą. Aš liejau sielvartą, atrodė viskas sugriuvo. Bet vistiek ja gyniau prieš draugus ir kitus, kokia ji gera kokia nuostabi atėjo ir pasakė kad atšalo nebemyli ir t.t. o ne kad su kitu pradėjo ir t.t. Tik po pusę metų po išsiskyrimo netyčia iš kai kurių bendrų draugų sužinojau kad ji buvo man neištikima ir tvatinosi kurį laiką su kitu dar mums draugaujant.
Jei jau atšalo nieko nebus patikek. Ji dar per jauna, rimtiems santykiams. Amžiaus skirtumas buvo 4 m tarp mūsų, kai susipažinom 18 ir 22.
Ir dbr turiu rimtą moterį su kuria susipažinau praktiškai lb greit po išsiskyrimo atsitiktinai iš lempos, vien dėl to kad nebūti vienam, kad su kažkuo bendrauti. Dabar su ją jau sukūręs šeimą. Esamę vis dar neatšalę vienas kitam ir laimingi.
P.S. Po viso to galių pasakyti, jei būtų galimybė atgal atsukti laiką ir bandyt kažką pakeisti, kad ko gero nieko nekeisčiau, nors ir žinočiau kad taip nutiks, nes kiekvienas gyvenimo momentas tavo gyvenime palieką kažką gero kažką blogo, bet tai yra patyrimas. Ir palaipsniui blogos akimirkos iš praėjusio tarpsnio pasimirštą, ir prisimeni tik gerąsias vis dažniau ir dažniau. Yra dalis tiesos, kad geriausias vaistas nuo sudaužytos širdies, kita mergina, nors pradžioj tai atrodo visai nerimtai.