Sveiki, ar kas domites budizmu/esate budizmu.Mano nuomone tai logiskiausia religija mokanti kaip gyventi ir pan.
Ar budizmas yra savanaudiska religija
17 thoughts on “Budizmas”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Įtraukiančios diskusijos visomis gyvenimo temomis
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Budizmo tikslas nirvana, kuris pasiekiamas aštuonlypiu keliu, ar tai gali būti egoistiška?
Daugiau apie budizma. kas tas 8lypis kelias?
Google it… Jomajo… Sukramtyt ir įkišt burnon…
Someone rašė:
Na man idomios jusu nuomones apie budizma,ir google tokiu nuomoniu neras man
Nu tiesiog Budizmas mazdaug yra priesingybe krikscionybei (tuo man Budizmas patinka). Budizme turi islaisvinti savo siela ir kuna. Buda yra skaitomas kaip mokytojas ir jam yra dekojama kiekviena karta po meditacijos(treneruotes). Budizmas taip pat moko, kad viskas(turiu omeny VISKAS) yra imanoma ir pasiekiama kol turi tikejima ir dirbi link savo tikslo. Niekas kitas negali padeti kitiem zmonem tik tu. Tikrai idomi religija, kitaip nei Krikscionybe kur turi melstis Dievui ir laukti stebuklo, cia sakoma atvirksciai,kad pats turi gyventi ir daryti, o ne melstis danguj.
P.S Beje kad nebutu audru ant manes tiesiog tiesiai pasakau. Cia tiesiog MANO NUOMONE apie Krikscionybe.
Misucra rašė:
Jokių audrų ir nekelsiu, tiek pastebėsiu, jog tai ką priskiri krikščionybei yra būdinga tik katalikybei; protestantizme yra viskas atvirkščiai; po Reformacijos krikščionių dogmatinė teologija susiskaidė į labai daug atšakų
Nu apie katalikybe ir sneku nes Lietuvoje man ja ir kyso.
Ale vis tiek žmonėm reikia stabo. Jei ne Dievo, tai Budos. Kas, kad jis laikomas mokytoju — kodėl reikia jam kažkaip ypatingai ‘dėkoti’?
Oni rašė:
Čia gerai pastebėjai – žmonėms visvien reikia stabo… Galbūt todėl, kad sąmoningai ar pasąmoningai, bet žmogus iki galo pats savimi nepasitiki, ir kitais taip pat. Be to, žmogus vienoje ar kitoje religijoje ar mokyme (Budizmas, Konfucionizmas ir pan.) atranda sau kažkokių įdomių, imponuojančių dalykų, susidomi jais ir pats nepastebi, kaip jie jį užvaldo.
Gerai, kai žmogus kuo nors tiki, logiškai ir sąmoningai savo tikėjimą pagrįsdamas, ir prasti reikalai, kai tikima aklai, įrodinėjami neįrodomi dalykai ar kai kaskart nusiperdus, tris kartus žegnojamasi… Persdamas aplink bažnyčią ant kelių ropoja, o po to nuėjęs į parduotuvę, pavagia saldainių maišelį… Daug nelogiškumų žmonių elgesyje galima aptikti, bet stebėtis nereikėtų. Nors ir nesistebėti sunku… 8-|
ProtoKuolas rašė:
O kaip galima logiškai ir sąmoningai pagrįsti savo tikėjimą mistine būtybe? Sutinku, kad galima logiškai pagrįsti tikėjimą, pavyzdžiui, kad rytoj lis: štai esi meteorologas, pasižiūri, kad link Lietuvos juda koks nors ciklonas, stebi slėgio kitimą… ir pagrįstai tiki, kad lis. O kaip dėl tikėjimo Dievo egzistavimu? Tai visiškai neracionalus įsitikinimas.
Pavyzdys su lietumi gal ir ne pats tinkamiausias, bet skirtumą, manau, supratai.
Tarp kitko, vakar kaip tik Kamiu esė perskaičiau dar taiklesnį pastebėjimą dėl tokio nelogiškumo žmogaus elgesyje: "[…]antai Himmleris, pavertęs kankinimus mokslu ir amatu, grįždavo naktį namo per užpakalines duris, kad nepažadintų savo mylimos kanarėlės." : )
Būtent! Apie tai ir rašiau. Tik niekur nerašiau, kad galima logiškai pagrįsti tikėjimą mistinėmis būtybėmis… Labiau linkstu prie mokslo ir prie protingų mokymų, negu prie religijos. Štai, pavyzdžiui, pasižiūrėk: dvi istorijos – viena iš Konfucijaus mokymo, o kita – iš Biblijos.
1. Kažkas Konfucijaus paklausė: "Ar reikia už bloga atsilyginti geru?". "Tai kuo Tu tada mokėsi už gera? Už bloga atsilygink teisingumu, o už gera – geru", – atsakė Mokytojas.
2. "…Tuomet Jozuė kalbėjo viešpačiui tą pačią dieną, kurią jis atidavė Izraelio sūnums amoriečius, ir tarė jų akivaizdoje: Saule ties Gabaonu, nejudėk, ir Mėnuli ties Ajalono slėniu.
Ir saulė bei mėnulis sustojo, kol tauta keršijo savo priešams."
Argi tai neparašyta Teisiųjų knygoje? "Taigi saulė sustojo dangaus viduryje ir nesiskubino nusileisti ištisą dieną.
Nei anksčiau, nei paskui nebuvo taip ilgos dienos, viešpačiui klausant žmogaus balso ir kovojant už Izraelį" (Jozuės 10, 12-14).
Joks mokslas dar nepajėgė išaiškinti, kokiu būdu Saulė, kuri iš viso nesisuka aplink Žemę, ėmė ir sustojo. Taip pat neįmanoma suprasti, kokiu būdu dvigubai pailgėjusi diena nė kiek nesutrikdė planetų judėjimo ir užtemimų taisyklingumo.
Man jau net nesinori kalbėti apie tai, kaip Dievas pirmiausia sukūrė šviesą be jokio matomo šviesos šaltinio: "Tepasidaro šviesa, – įsakė dievas. – Ir pasidarė šviesa" (Pradžios 1,3). Na o po trijų dienų jis galų gale sukūrė ir Saulę su Mėnuliu… (Pradžios 1, 14-19) 😮 Čia net nekyla klausimas – tikėti visu tuo ar netikėti, kaip ir nekyla noras bandyti išsiaiškinti, kaip visa tai galėjo įvykti… Ką jau ten – čia nėra kuo pralinksminti net pačių nereikliausių vaikų…
Iš skaitančiojo Bibliją ir panašią literatūrą, kaip taisyklė, nereikalaujama suprasti ką tai reiškia, tačiau protingas žmogus negali nesistebėti tokiais dalykais. Kvailystės ir nieko daugiau. Na o Buda – bent jau ne dievas. Budizme net dievo sąvokos nėra ir nėra tokių kvailysčių kokios išlenda, kai žmonės per daug įsijaučia į antropomorfizmą. Budų yra ne vienas, bet dažniausiai kalbama apie Sidartą Gautamą, neva gyvenusį 623-544 m. p.m.e. Gal ir neblogų dalykų jis mokino – ten bent jau mistinių nesąmonių – tik minimalus kiekis. Bet žmonės griebia bet ką, kas tik po ranka pasitaiko, vien tik tam, kad savo nevisada suprantamą ir paaiškinamą elgesį sulyginti su "autoritetu" (dievais, mokytojais ir pan.). Atseit, gerai pasielgiau ar negerai… Padariau taip, nes dievas taip liepė, ar vienoje protingoje knygoje perskaičiau, kad reikia daryti taip ir ne kitaip…
Neretai būna, kad žmogus nebūtinai tiki Dievo egzistavimu, bet dėl viso pikto žegnojasi kas du žingsniai ar retsykiais net į bažnyčią nueina (aišku, ne architektūros pasižiūrėt). Ar tai ne įrodymas, kad jis savimi nepasitiki ir bijo to, ko nežino? Ar visa tai racionalu ir logiška? Nemanau… Kas kuo dangstosi… Kiekvienas savaip. Kaip ir Himmleris, kankinęs mokslo vardu ir po žodžiu "Mokslas" slėpęs savo nesveiką psichiką…
Šiaip manau, kad religija, kokia ji bebūtų, buvo sugalvota tam, kad būtų galima be didesnių pastangų ir su didele finansine nauda valdyti didžiules žmonių mases. Tokia mano nuomonė ir kol kas aš nematau ničnieko – absoliučiai jokių protingų faktų, galinčių šią teoriją paneigti.
Bet tikėjimas mokslu ir tikėjimas kažkuo (galbūt) pramanytu iš esmės skiriasi. Mokslu reikia ne tiek tikėti, kiek priimti jo atrandamus faktus ir pritaikyti juos, plečiant savo pažinimą, kai dievu/bilduku/gnomais reikia tiesiog tikėti, atmetant visus mokslo prieštaravimus. Štai kas yra tikras, besąlygiškas tikėjimas! : ))))
Žmogus tikėjimo klausimu per daug primityvus. Kad ir kokių gražių dalykų jam duotų tikėjimas kažkokia aukštesne būtybe, jis vis tiek viską suprimityvina iki jam lengviau perimamų apeigų ir stabo garbinimo. Nes neva tuomet tikėjimas tampa labiau apčiuopiamas, nors realiai tai tampa tik mechaniškais lankstymaisis priešais ant kryžiaus prikabintą žmogaus lavoną.
Budistai to tokiais mastais nedaro, todėl man ir patinka labiau nei musulmonai ar krikščionys. Bet jie vis tiek turi savo mokytoją, apipintą visokių mistinių aplinkybių, kurį laiko autoritetu. Nereikėtų tuo labai stebėtis, turint omenyje, kad žmogus yra bais nesavarankiškas, todėl ir ieško tų autoritetų, kad tvirčiau jaustųsi kiekvienam žingsnyje. Jis nežino, ką daryti su savo gyvenimu ir kur jį dėti, todėl ir ‘atranda’ save vienoj ar kitoj religijoj, ideologijoj, whatever.
Daryti tai, ką daro budistai, t. y. susikurti sau rojų žemėje, galima ir be pačio budizmo. Ten, kur prasideda religija, dažnai prasideda ir fanatizmas, vadinasi, pasibaigia racionalus protas. O tas nėra gerai jau vien todėl, kad riboja žmogų, jam galbūt to net nesuvokiant.
Mano nuomonė dėl to, kam buvo sukurta religija, dar galutinai nesusiformavo. : ) Aš samprotauju taip: žmonės, nepajėgdami paaiškinti tam tikrų gamtos reiškinių, juos mistifikuodavo, susigalvodavo dievus ir iš baimės (!) juos garbindavo, jiems aukodavo. Toks tikėjimas iš nežinojimo yra suprantamas. Sunkiau suprantamas kitas dalykas — kodėl, atsiradus monoteistinei religijai, mokslo pažanga buvo sąmoningai stabdoma. Gal tikrai kad būtų lengviau manipuliuoti kvailų avelių banda?
Čia toks mėgėjiškas įrašas apie religijos sukūrimą, bet iš dalies taiklus: http://www.nepo.lt/lt/nuomone/istorijos … -religija/
Labai tinkamas žodis — manipuliavimas. Gi ne paslaptis, kad žmonės į religiją atsisuka dažniausiai krizinėse situacijose, ypač jeigu jiems kas nors ‘padeda’. Ir apskritai visas religijos užmanymas yra manipuliacija. Tai akivaizdžiausia paėmus krikščionybę beigi islamą — žmogus menkinamas, verčiamas jaustis nusidėjėliu, dėl to tampa kompleksuotas, ir nuo to jo religinės nuostatos tik stiprėja! Užburtas ratas, a?
Dar vienas įdomus dalykas yra tas, kad religingumas (taip pat konservatyvumas) atvirkščiai koreliuoja su žmogaus intelektu, t. y. kuo žmogaus IQ beigi išsilavinimas aukštesnis, tuo labiau tikėtina, kad jis yra ateistas. : ) Ta proga kelios nuorodos:
http://edition.cnn.com/2010/HEALTH/02/2 … index.html
Tik man vienas klausimas vis kirba galvoj: KAS buvo toks išradingas, kad sugalvotų visa tai — na, kad jam kiltų mintis, jog galima manipuliuoti žmonėmis, pasitelkiant į pagalbą religiją?
:-
Labas. 😕
Va va. Primityvokai žmonės tą dievą įsivaizduoja. Jei ne kaip žilabarzdį dieduką, sėdintį ant debesies ir besisvaidantį žaibais, tai bent jau kaip kažkokią garbėtrošką būtybę, kuriai reikia kiekvienam žingsny dėkoti už tai, kad esam čia. Nežinau, kaip kitiems, bet man toks paveikslas prasilenkia su teiginiu, jog dievas neva yra visagalis, geras ir teisingas. Žmogus matyt nepajėgus suprasti ir įsisavinti tokius dalykus kaip, pavyzdžiui, teisingumas ir visagalybė be bausmės baimės ir padlaižiavimo. Kaip kad Tu anksčiau jau minėjai, žmogus per daug įsijaučia į antropomorfizmą: sužmogina dievą, vadinasi, ir priklijuoja jam visokias žmogiškas ydas, nes jo vaizduotė kartais paprasčiausiai neišneša kažkokių abstraktesnių, jam pačiam nebūdingų ir nepatirtų dalykų.
Tikra teisybė, ir kas drįstų ginčytis su Tavimi… Dažniausiai taip ir būna, kad žmogui, tam dieviškam kūriniui, kuriam visagalis neturėjo pašykštėti loginių gabumų, tenka ištisas valandas aiškinti elementarius a posteriorinius dalykus, tad įsisavinti tokią temą kaip "teisingumas ir visagalybė be bausmės baimės ir padlaižiavimo" – tas pats, kaip perprasti kvadratinį trinarį… 🙂