Kažkada vakaro tamsoj sukeverzoti žodžiai.
Pirmyn, ponai komentatoriai.
Smilkstantis cigaro dūmas tapo tau vaizdinius naujus.
Nuskęsk juose kaip erelis beribių padangių erdvėse,
Pajusk laisvę ir skrisk, nes tik jai vienai vergaut gali,
Skrosk kulka visomis trajektorijomis ir nusidėti neužmiršk,
Nes nepuolęs jau niekad ir nebepakils.
Kavos auštančios dvelksme surask tu prisilietimą to,
Kuris sužadins melodiją tavo viduje.
Įkvėpk ramybės šilumos ir be gailesčio ją sutrypk,
Nes nematęs tamsos, dienos šviesos taip pat nebeišvys.
Lietaus gaivaus ošime užgesink seniai besmilkstančias liepsnas,
Ryte išaušus valanda tau juk užžiebs naujas.
Sudegink savo baimes išrastas, pamink, ką sako kiti,
Nes nežengęs pirmyn, tik atgal tesugrįžti.
Purvinų gatvių pakraščiuose atrask slapčiausias savo sielos kerteles,
Kiekvieno praeivio širdyje išraižyk naujas dėmes,
Užmiršk visas kaltes , užverk šešėliams praeities duris,
Nes niekad negyvenęs, antrą kartą jau nebenumirs.
Nors siame reikale turbut visiskai nenusimanau, bet man patiko 🙂
pakvipo bohema 🙂
Maybe, maybe B-) ..
laukiam nauju 🙂 – ivertinsim
Kažką savito tekstas turi, bet labai neužkabino.
strangelove rašė:
Abejoju, ar greitu laiku jų bus..(: Priežasčių neprašykit. Begalės.
Bet dėkui ir už čia šiuo kelis komentariūkščius(:
Pravda rašė:
Joo… Sielos gausmas… "Tu užmerk akis, užsikimšk ausis, girdisi vis vien žemės gaudesys"
Atrodo viską pasakiau.
Ladai išsiblaškęs perskaičiau, tai tik kažką supratau ir nedelsdamas įkėliau į wordą, ir palikau apatinėje juostoje. Va dabar, puse pirmos nakties, tai kaip tik tokiems skaitymams.
Vertas kūrinys. @};-