na labai man cia dabar parupo!!!
papasakokit ka zinot apie cigonus meiles reikaluose???
REDAGUOTA MODERATORIŲ:
Atnaujinam tema ir papildom ja apklausa.
Pinky
Crocs™ Crocband™ Citrus/Grey 36,5
Crocs™ Crocband Sport Cord Clog Navy 47,5
Crocs™ Women's LiteRide Sandal Poppy/White 42,5
96 Responses to “Čigonai”
kadangi jie klajokliai istikimybes jiokios….
Aistringi labai. 😆
Nekenciu cigonu!!! 👿
manau jei tave TIKRAI isimyli cigonas tai bus amzinai ir nepriklauso ar tu to nori!
O man visai nusisikt kaip ten tie cigonai isimyli ir kaip jie ten gyvena 😮
Sky rašė:
is kur tokia nuostata…nemanu, kad ju meile kitokia – kazkokia kaipo antgamtiska, kad jei isimyli tai basta -visam gyvenimui 😆
na juk tai aktualu nes jei cigonas nori jis gauna… o jie isimyli kaip ir zmones… cigonas nera toks kaip kiti zmones(as kalbu apie cigonus tuos tikru, kur tabaruose gyvena)
na nzn nzn..kazkoks ismyslas..uzsinori ir gauna ..tarkim.. nors nelabai tikiu kad viska ir gauna
bet prie ko cia jo isimylejimas – t.y. visam gyvenimui
na juk jie tokie sukti tai akivaizdu… jie padaro taip kad tu net nespeji suvokti… na bet gal as klystu ir tuo labiau juk jie visi skirtingi…:P
vaje jei pamatau cigone , lekiu kuo toleu 😕
jo man taip pat kaskai nejauku prie ju ar su jais:D
dar nei viena klajiokliu tauta nepasizymejo ipatingu protu….
o sitie kaip erkes isisiurbe i musu zemele…. siuksles…
Sky rašė:
daznai tenka but?
latifa rašė:
kazi kokia normali mergina gali su tokiu susidet? taigi vienetai ju nera narkasos, vagys, sarmo kokio nevaro, ar cyzais kontrabandiniais neprekiauja
tai jau jo… su cigonais kazkaip nenoreciau reikalu turet. o jeigu ir tureciau tai reiketu labai mastyt kiekviena ir savo ir ju poelgi. ta prasme galvoti ka darai ir juos labai stebeti, nes progai apsitaikius apsuks paie pirsta ir dings..
krc jei tave pralenkia cigonas kisenes reik patikrint 😀
nu jeigu kam butu idomu paskaityti apie cigonus tai cia vat pakankamai…
Romų tradicijos, šventės, apeigos
Pagarba vyresniems
Ypač turtinga romų tradicija – pagarba vyresniems, kuriems romai skiria ypatingą dėmesį, juos gerbia ir myli. Turėdami ilgaamžę savo gyvenimo patirtį, senoliai padeda spręsti šeimos kivirčus ar kilusius nesutarimus bendruomenėje. Jų sprendimais pasikliaujama, kad ir kokie šie būtų.
Vestuvės ir skaistybė
Pati svarbiausia akimirka mergaitės gyvenime – vestuvės. Mergaitė tam ruošiasi nuo mažens. Ji žino, kad per vestuves išaiškės jos dorovingumas, t.y. ar mergaitė tebėra skaisti. Todėl kiekviena save gerbianti mergaitė stengiasi nesuklupti. Nekaltybės išsaugojimas iki vestuvių nepaprastai svarbus reiškinys, lemiantis moterų ateitį, santykius su vyru ir jo tėvais. Dukters nekaltybės įrodymas per vestuves – garbė jo motinai. Jei ji jau praradusi nekaltybę, tai baisus pažeminimas laukia jos šeimos ir artimųjų. Tokios merginos niekas nenori vesti, ji yra smerkiama.
Kadangi Lietuvos čigonai išpažįsta katalikybę, jaunieji tuokiasi bažnyčioje. Nuotaka vilki balta suknele, kuri simbolizuoja skaistumą. Jaunikis vilki kostiumu ir baltais siuvinėtais marškiniais, pasipuošęs auksinėmis grandinėlėmis bei žiedais.
Romų vestuvės yra dvejopos: tėvams pritarus ir tėvams prieštaraujant. Pirmuoju atveju jaunikis su tėvais atvažiuoja pasipiršti ir, gavę būsimos nuotakos bei jos tėvų pritarimą, pradeda ruoštis vestuvėms.
Antruoju atveju jaunuoliai myli vienas kitą, bet tėvai nepritaria jų sąjungai. Pabėgimas traktuojamas kaip nepagarba vyresniems, ypač – tėvams. Kadangi pabėgusi mergina praranda nekaltybę, čigonai tai laiko jos "sugadinimu".
Laidotuvės
Kalbama, kad čigonai savo senolius palikdavę miške. Šis teiginys klaidingas. Čigonai yra katalikai ir laikosi Dievo įsakymo gerbti tėvą ir motiną, be to, to paties reikalauja ir jų papročiai. Tai būtų nusikaltimas saviems papročiams. Tačiau ateina laikas kiekvieno žmogaus gyvenime, kai jam tenka palikti šią ašarų pakalnę.
Čigonų laidotuvės vyksta tris dienas. Mirusysis šarvojamas namuose. Viename kambaryje šarvojamas velionis, kitame būtinai paruošiamas stalas svečiams. Stalas turi būti nukrautas mėgstamiausiais mirusiojo patiekalais ir visas tris dienas žmonės turi jais vaišintis. Manoma, kad tada velionio siela ramiai ilsisi. Į laidotuves žmonės nėra kviečiami, bet sužinoję, kad mirė jiems pažįstamas žmogus, atvyksta jo pagerbti.
Iš T. Bagdonavičienės straipsnio, knyga "Lietuvos čigonai", garnelis 2001
****************************************************
cia geras.. ypac paskutinis sakinys 🙂
Čigonai – tai atrodo dažnas reiškinys su kuriuo susitinkame gatvėse, sakyčiau ne tiek,kad reiškinys ir net tiek,kad dažnas, bet erzinantys žmogėnai. Jie nedirba, nes nieko nesugeba,o užsiima nelegaliu bei pelningu verslu. Mūsų juodieji verslininkai arba pardavinėja kontrabandines cigaretes, arba užsiima aferizmu, arba bando parduoti valkataujantį šunį visai už prieinamą kainą – 20 Lt. Šiandien ramiai sau ėjau gatve net netikėdama, kad netrukus laukia toks košmaras, susidūrimas su čigone akis į akį. O jos būtą tikros katalikės, na tokia vos ne vienuolė šventai tikinti,kad jai papūtus iš jūsų piniginės išnyks pinigai,o sulaukus šešių viskas atsiras. Gal aš ko nesupratau, bet jos tas klausiamas žvilgsnis nuolat sakė – nejaugi, tu netiki? O nuo ko prasidėjo… Kulniavau iš turgaus namučio kaip prieš mane išniro ji ir pradėjo prašyti 10 ct. Kas tie 10 ct, gal žmogus valgyt neturi ( pamaniau aš ) ir netrukus jau kračiau piniginę ieškodama tų centų, radau 20 ct ir padaviau. Ji pradėjo suokti,kad man Dievas atlygins ir išsitraukė kortas paprašydama traukti vieną. Iš pradžių atsisakinėjau, bet pagąsdinta,kad dabar jau sustoti nevalia – traukiau. O kas gali nutikti jeigu stovime viduryje gatvės ,kur pilna stebinčių akių. Čigonė timptelėjo už rankos ir net nepastebėjau kaip atsidūrėme nuošaliame kampe. O tada ir prasidėjo nesąmonės, oi atsiprašau – tikrų tikriausi burimai.Išpranašavo – Vienas juodas ( tamsus matyt) vyras labai mane myli, bet mūsų charakteriai nesutampa visai ir dar ne tik charakteriai, bet viskas nesutampa – amžius ir tt. Kažkas mano šeimoje serga sunkia liga ir dar pasakė,kad man bus bloga žinia – mirtis gal kokia. Užsiminė ir apie šviesų vyruką, kuris už mane vyrensis, mane myli, bet aš to nežinau ir net neįsivaizduoju. Tai čia buvo tik pradžia,kurios man jau užteko,kad eičiau ir tik kai susiruošiau tai padaryt – nepavyko. Tada jai labai parūpo mano amžius, piniginė aišku labiau. Kelias minutes visaip įtikinėjo ją prasegti, sakė,kad nieko neims ir dar vis kartojo,kad ji ne aferistė ir visi ją čia pažįsta. Man rūpėjo kaip greičiau nuo jos nueit, nes jau užuodžiau apgaulę. Tiesa, buvo sunku tai padaryti. Staiga ištraukė iš mano piniginės popierinį pinigą. ( Ačiū tikriausiai Dievui,kad ne 100,o tik 20 ) ir pradėjo mane su juo visaip žegnot, liepė pūst ir kažką sakyt. Aš akimis tik sekiau jos ranką,kur mano banknotas, nes nenorėjau būti išdurta. Vienu judesiu mano pinigai dingo,o vietoj jų pasirodė ir gi mano, tik jau ne 20 Lt, bet 2 ct. Ir čia dar ne pabaiga, turėjau sulaukti šešių vakaro, niekam apie tai neprasitarti ir lygiai 6 pakartoti kažką panašaus į ,, Tu pradingei ką žuvis vandeny“. Mano veidą papuošė idiotiška šypsena ( pradėjau nesitvardyti ) , žiūrėjau jai tiesiai į akis ir visaip kaip maiviausi, rodydama,kad netikiu. Ir vėl grasinimai… Sakė,kad ji tuoj papūs ir dings visi mano pinigai, jeigu dar juoksiuos iš jos, sakė tik pasakys ir apsipilsiu kraujais. Kuo toliau, tuo labiau man darėsi juokinga ir mintyse vis kirbėjo kaip dabar išdurti ją. Tuomet plačiai išplėčiau akis ir tariau : jeigu taip viską žinai, tai pasakyk ką aš darysiu greit. Žinoma, kad atsakė jog eisiu ir visiems viską išpasakosiu,o mano galvoje sukosi žodis – Policija, Teisingumas. Dar apie 5 – 10 minučių tokio pokalbio su ta miela čigone, dar tiek laiko klausiausi jos grasinimų, aiškinimų,kad sąžinės neturiu,o viską aš užbaigdavau – gražink pinigus. Pamiršau pasakyt,kad ji teigė jog galiu nuogai ją išrengt ir pinigų nerasiu,nes jie išnyko, bet kažkodėl pokalbio gale,kai įsitikino,kad neišeis apgaut jie atsirado josios delne. Tada liepė man duot 3 lt, na turėjau geležiniais 2 ir grąžino mano banknotą. Nueidama surėkė – grįši namo, rasi lavoną, – o aš jai atgalios, – aš tau 2 Lt daviau, o tu man dar drįsti lavonais grasint ir be to einu dabar į policiją…
Viskas baigėsi čigonės linkėjimu dėl policijos, – eik, eik jie ten tave ryte išdulkins, tie policininkai.
****************************************************
Čigonai dainuoja ir lietuvių liaudies dainas
2005 m. Spalio 7 d.
Klaipėdoje jų nedaug – vos penkiasdešimt aštuoni, jei vadovautumėmės 2001 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis. Tačiau jie nori būti matomi ir girdimi, nori, kad juos pažintume geriau.
Tiesa, patys čigonai, išgirdę šiuos skaičius, juokiasi. Marija, aštuonerių metų Fatimos mama, stebisi: "Vien aš pati turiu aštuonis brolius ir devynias seseris, ir jie jau patys turi vaikų – kiek, greitai net nesuskaičiuočiau… Mūsų šeimos didelės", – sako moteris smalos juodumo plaukais ir tokiomis pat akimis. Jos manymu, čigonų mūsų mieste turėtų būti bent triskart daugiau. Į mane savo mažas tamsias akutes įsmeigę gal dešimt čigoniukų pritariamai linkčiojo galvomis.
Kalbėjomės Klaipėdos antrojoje internatinėje mokykloje, kurioje po mūsų pokalbio turėjo įvykti čigonų ansamblio "Paše Jak" (jų kalba – "Prie laužo") repeticija. Visas būrys mano pašnekovų yra šio jau ketverius metus gyvuojančio ansamblio nariai.
Saugo tradicijas
Lipant laiptais į vieną iš mokyklos klasių ansamblio įkūrėja, Klaipėdos romų draugijos pirmininkė Tatjana Abramova sudrausmina vaikus – mat šie kažką šnibždėjosi savo kalba. "Tarpusavyje jie visada bendrauja savo kalba", – paaiškina T. Abramova. Ji šioje mokykloje, kurioje mokosi nemažai čigoniukų, dirba socialine pedagoge. Tatjaną taip dažnai galima pamatyti šių žmogučių apsuptyje, kad aplinkiniai netgi pradėjo kalbėti, jog moteris pati turinti čigoniško kraujo. "Ne, netiesa, – paneigia šypsodamasi Tatjana. – Tačiau kiek save prisimenu, šokau čigonų šokius. Romai visada buvo šalia manęs – kodėl, neklauskite, matyt, tokia mano lemtis."
Savo kalbą čigonai brangina, tradicijas ir papročius – taip pat, stengiasi juos išsaugoti. Nors Marija neneigia, kad "keičiasi laikai, keičiamės ir mes".
Ir išties – Klaipėdos čigonų gyvenimas yra visiškai kitoks nei daugelis įsivaizduojame.
Visų pirma, daugelio jų gyvenimo būdas – sėslus. Klaipėda – jų namai, ir taškas. Klausiami, ar tai neprieštarauja jų klajokliškai prigimčiai, mano pašnekovai vėl juokiasi. "Paklauskite vaikų, ką reiškia klajoti – jie netgi neįsivaizduoja, kas tai yra! – tvirtino Marija. – Daugelis jų gimę ir užaugę Klaipėdoje. Kokie dar arkliai, vežimai… Dabar mašinos jų ratai."
Įsiterpia Erika: "Aš tai žinau, ką tai reiškia. Kai buvau labai maža, prisimenu, kaip mes keliaudavome iš vieno miestelio į kitą. Mano dėdė laikė arklius… Bet šitaip gyventi nebenorėčiau", – sakė mergaitė.
Klaipėdos čigonai neturi savo taboro, jie nebesiglaudžia lūšnose – kaip ir kiti miestiečiai, gyvena butuose. Tiesa, sako, kad savų butų jie neturintys: arba gyvena Savivaldybės skirtuose, arba iš žmonių nuomojasi.
Dainuoti ir šokti prie laužo susiburia retomis progomis, dažniausiai – tik vasarą, išsiruošę kur nors į gamtą.
Ryškiaspalviais drabužiais, ilgais gėlėtais sijonais, skarelėmis bei masyviais auksiniais papuošalais moterys puošiasi taip pat retai, mieliau renkasi ne tokią iššaukiančią aprangą.
Tačiau aštuoniolikmetė Maneta sako, kad ištekėjusi nebegalės vilkėti kelnių – tai viena iš tradicijų, kurios privalu paisyti. "Kai ištekėsiu, nešiosiu tik sijonus. Be to, mes, čigonės, tekėdamos turime būti mergaitės. Skaistybę saugome ir šiais laikais", – tvirtino mergina. Beje, ji sako, kad vis dar pasitaiko, kai jaunikį dukteriai išrenka tėvai. "Tačiau merginos visada paklausiama, ar jai patinka tas vaikinas. Kartais užtenka tik žvilgsnio, kad suprastum, ar vaikinas yra tau skirtasis", – kalbėjo Maneta.
Negauna darbo
Nors ir negyvena tabore, čigonai tvirtai laikosi drauge. "Visus svarbiausius sprendimus priimame kartu, savo bendruomenėje. Jei kas nors atsitinka – visi kartu tariamės, ką daryti. Todėl jei tarp čigonų atsiranda vagis, kenčiame taip pat visi. Mūsų mažai ir šešėlis krinta iš karto ant visų", – sako Marija, kurią labai skaudina šnekos, kad visi čigonai – vagys ir žmogžudžiai. "Visokių žmonių yra. Čigonai – tokie pat žmonės, kaip ir kiti. Tarp lietuvių irgi yra vagių ir plėšikų, – taip manantiems pasiruošusi atsakyti moteris. – Nuo diskriminacijos mes jau pavargome. Eidama su drauge į kavinę turiu bijoti, ar manęs neišmes! Įsivaizduojate, kokia tai gėda? Tiesiai į akis sako: "Jūsų tautybės žmonės čia nepageidaujami".
Manita pritaria: "Mums labai sunku susirasti darbą. Pasižiūri, kad čigonė, ir viskas – darbo nėra".
Marija: "Iš ko tada gyvename? Kaip Dievas duos. Aš, pavyzdžiui, turiu mikroautobusą, – pamoja kiemo, kur stovi nenauja mašina, pusėn. – Retsykiais išnuomoju kam nors."
Tatjana sako, kad paaugliai berniukai jau turi padėti išlaikyti šeimą, o merginos dažnai išteka labai jaunos, todėl čigonai ir nesiekia mokslo aukštumų. "Mokytis jie nori, mokykloje sekasi neblogai, – tvirtino Tatjana. – Tačiau neneigsiu, tarp čigonų yra ir tokių, kurie nei skaityti, nei rašyti nemoka. Stengiuosi padėti. Tam ir yra įkūrėme draugiją – teikiame romams įvairiapusę pagalbą."
Savos dainos – brangiausios
Kai prašnekome apie ansamblį, visi iškart pralinksmėja.
"Visi čigonai moka dainuoti ir šokti. Visi", – patikina. Mergaitės pasakoja, kad nesuskaičiuotų, kiek moka įvairiausių dainų. Ir visos jos, sako, labai brangios širdžiai, nes savos. Pradeda šokti jau nuo mažų dienų – žiūrėk, čigoniukas dar vos ant kojų pastovi, bet jau tūpčioja pagal muziką.
Ansamblio "Paše Jak" tikslas – propaguoti romų kultūrą, todėl koncertuose jo nariai dažniausiai atlieka savas dainas, bet mokosi, pavyzdžiui, ir lietuvių liaudies kūrinių.
"Mums labai patinka koncertuoti", – vienbalsiai tvirtina mažieji ir priduria, kad norėtų dažniau.
T. Abramova džiaugiasi, kad ansamblio nariai jau turėjo progos pasirodyti ir tarptautiniame romų šokių ir dainų festivalyje, ir kituose dideliuose renginiuose. Kasmet ansamblis kviečiamas į Jūros šventę.
Tačiau ką galima nuveikti už 1 500 litų?
Tokią sumą savo projektui pernai "Paše Jak" gavo iš Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus. Nors pinigai ir nedideli, nors dėl jų stygiaus tenka atsisakyti kai kurių kvietimų koncertuoti, T. Abramova nelinkusi skųstis. "Kiek yra, tiek užteks", – sako.
Rugsėjo pabaigoje ansambliui sukako ketveri metai, tačiau gimtadienis šįkart liko neatšvęstas. "Tikimės didelės šventės kitąmet, kai sulauksime penkerių. Viena Priekulės mokytoja, su kuria draugaujame, ta proga žada sukurti čigonų kostiumų kolekciją", – sakė T. Abramova.
*************************************************
Čigonai Lietuvoje
Čigonai yra viena iš nedaugelio neteritorinių mažumų Europoje, ir, beje, vienintelė tautinė mažuma, kuri niekada nekėlė teritorinių reikalavimų. 1989 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, šalyje gyveno 2 718 čigonų tautybės žmonių. Akivaizdu, kad ši grupė yra išskirtinė bendrame Lietuvos kontekste – tiek dėl jos vertinimo, tiek dėl realios situacijos.
Čigonų grupės morfologija
Čigonų gimstamumo ir mirtingumo rodikliai dažniausiai yra aukštesni, negu bendrai jų gyvenamai šaliai būdingi rodikliai. Gana didelę mirtingumo dalį sudaro vaikai ir jaunimas: viena vertus, tai susiję su gausiomis čigonų šeimomis, antra – su tuo, jog čigonai šeimas sukuria labai jauni – tarp 14 ir 20 metų amžiaus. Tai sukelia daugelį sudėtingų socialinių problemų, kurias turi spręsti tiek valstybė, tiek patys čigonai.
Didžioji dalis čigonų tautybės žmonių gyvena labai prastomis sąlygomis, jų buveinės neretai vadinamos lūšnynų rajonais. Čigonai, gyvendami izoliacijoje ir izoliuodamiesi patys, tarsi formuoja savitus getus. Problema ta, kad gausios šeimynos netelpa viename paprastame bute, o jų atskyrimas ardo tradicinį kolektyvinį gyvenimo stilių, mažina šeimos ir jos kartų ryšius, tradicinį jaunesniųjų pavaldumą vyresniesiems, bendrumo jausmą, tuo tarpu tyrinėtojų nuomone, čigonas, kaip individas, egzistuoja ir reiškiasi tik savo grupėje.
Europos Komisijos tyrimas parodė, kad devintajame dešimtmetyje įvairiose Vakarų Europos valstybėse suaugusių čigonų neraštingumas siekė nuo 50 iki 100 procentų. Komunistinėse šalyse, kuriose bendrasis lavinimas buvo privalomas, taip pat nepavyko pasiekti, kad dauguma čigonų leistų į mokyklas savo vaikus, taip pat ir to, kad lavintųsi patys suaugusieji. Dėl menko raštingumo čigonai neturi galimybių siekti įvairesnio ir įvairiapusiškesnio profesinio išsilavinimo, o tai savo ruožtu mažina jų galimybes sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.
Čigonų teisėsauga
Lietuvoje yra sukurta norminė bazė, sudaranti asmeniui galimybes teisiškai apsiginti pačiam ir apginti visuomenės interesus. Lietuvoje čigonams, kaip ir kitiems nepagrindinės tautybės gyventojams, nustatomos lygios su visais teisės. Tačiau bendrasis, jau nekalbant apie teisinį, čigonų neišprusimas trukdo jiems pasinaudoti savo teisėmis bei galimybėmis.
Čigonų ir čigonams skirtos organizacijos ir jų veikla
1992 m. susikūrė pirmoji visuomeninė čigonų tautybės žmonių organizacija – Lietuvos čigonų bendrija; 1996 m. ji pagal LR visuomeninių organizacijų įstatymą reorganizuota į Vilniaus čigonų bendriją. 1995 m. asmenys, gyvenantys Panevėžyje, Kaune, kitose šalies vietovėse, susibūrė į Lietuvos romų bendriją „Romano džijipe“, kurios skyriai vėliau įsikūrė Kaune, Panevėžyje, Ukmergėje. 1996 m. Pasvalyje pradėjo veikti vietos romų bendrija „Romano divs“, 1997-ais Vilniuje įkurta Lietuvos čigonų bendrija „Čigonų laužas“.
Atsiradus čigonų tautybės aktyvistų, susiformavus jų pačių visuomeninėms organizacijoms, susikūrė savotiška tarpininkų institucija, palengvinanti bendradarbiavimą su valstybinėmis instancijomis, todėl 1994-1996 m. prasidėjo naujas bendradarbiavimo su čigonais etapas. Šiuo laikotarpiu buvo stengiamasi Lietuvos visuomenę, žiniasklaidą, valstybines teisėtvarkos, socialinės apsaugos ir panašiose srityse dirbančias institucijas tiesiogiai supažindinti su čigonų gyvenimo realijomis, sudaryti čigonams sąlygas operatyviai gauti juos dominančią bei reikalingą informaciją. Periodiškai organizuojant įvairius renginius – pavyzdžiui, išvykas į taborą, jų gyventojų susitikimus su atitinkamų žinybų (Vidaus reikalų, Darbo ir socialinės apsaugos ministerijų, savivaldybių, seniūnijų, žiniasklaidos) atstovais, – buvo siekiama kovoti su vadinama „institucine“ diskriminacija, nuo kurios romai nukenčia itin dažnai.
Remiantis faktais, akivaizdu, kad daugiausiai praktinės naudos čigonų švietimo bei kultūros srityje davė nevyriausybinių organizacijų veikla. Šio dešimtmečio pradžioje Atviros Lietuvos fondas (ALF) kartu su Soroso romų fondu, kurio koordinatorė Lietuvoje yra Violeta Toleikienė, ėmėsi organizuoti pirmąją nevalstybinę čigonų mokyklą. Bendradarbiaujant su Lenkijoje veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis čigonų reikalams, nuo 1994-ųjų romų ir lietuvių kalbomis Lenkijoje leidžiamas žurnalas „Rrom p-o drom“, skirtas Lietuvos čigonams ir jų reikalais besidominčiai visuomenei. 1995 metais ALF bei Švietimo ir mokslo ministerijos tautinių mažumų sektoriaus pastangomis surengta pirmoji Lietuvos čigonų vaikų vasaros stovykla, o nuo 1997 m. rudens Tautybių departamento, sostinės švietimo skyriaus, ALF ir Lietuvos čigonų bendrijos „Romany Jagory“ iniciatyva Vilniaus 58-ojoje vidurinėje mokykloje pradėjo veikti pirmosios čigonų klasės valstybinėje mokykloje, kuriose vaikai mokosi pagal specialiai jiems pritaikytą programą.
1993 metų pabaigoje ALF pradėjo romų kultūrinės integracijos programą, nuo 1995 m. vykdomą kartu su bendrija „Romano džijipe“, Švietimo ir mokslo ministerijos tautinių mažumų padaliniu ir jaunimo iniciatyvine grupe „Transilvanija“. Kiekvieną vasarą organizuojamose čigonų vaikų stovykloje daug laiko skiriama jaunųjų romų estetiniam mokymui.
Negalima nepaminėti ir dar vienos iniciatyvos: 1997 m. Lietuvos žmogaus teisių centras kartu su Lietuvos jaunimo organizacija „Transilvanija“ ir Prancūzijos tautinių mažumų grupe pradėjo įgyvendinti „Tautinių mažumų integravimo į Lietuvos visuomenę“ programą. Šiame projekte dalyvauja kelios dešimtys lietuvių, lenkų, rusų mokyklų, išsidėsčiusių įvairiuose Lietuvos regionuose, ir jame itin daug dėmesio skiriama Lietuvos čigonų kultūros propagavimui. ALF, Budapešte įsikūrusio Atviros visuomenės instituto, Lietuvos čigonų bendrijos „Čigonų laužas“ ir Kauno čigonų bendrijos pastangomis, 1998 metų gegužę Kaune atidarytas Roma informacijos biuras, kuris rūpinsis čigonų švietimo, kultūros, socialiniais klausimais. Bus siekiama mokyti jaunus čigonus, padėti jiems įsigyti profesiją, įsidarbinti, spręsti kitus socialinius ir buitinius Lietuvos čigonų taboro rūpesčius bei problemas.
Populiarinant čigonų muzikinę kūrybą, Vilniaus rajone, Panevėžyje, Kaune ėmė veikti romų vokaliniai choreografiniai ansambliai – ši veikla susilaukė nemažos čigonų visuomenės iniciatyvos ir paramos.
Lietuvos periodiniai leidiniai apie čigonus
Daugiausiai čigonų tematika (kaip ir kitų atskirčių, pvz., moterų, prostitučių bei seksualinių mažumų, atveju) rašoma laikraštyje „Lietuvos rytas“ – jo puslapiuose buvo pateikta net 30 % visos čigonų temą liečiančios medžiagos nuo 1994 metų; antrasis – „Lietuvos aidas“ (11 %), po jo – „Respublika“ bei „Laikinoji sostinė“ (atitinkamai 8 % ir 5 % ):
kacenka jai nori kad kas cia tavo pranesimus skaitytu tai rasyk trumpiau 😀
galima padaryt posaki ,
kedainiuose cigonas sau baxuras
bet kaune gali ji kazkas parurint 🙂
Boxeris rašė:
Kachenka rašė:
_
Sky rašė:
na nemanau, kad ko jie nori, tą gauna,
nes kitaip gal nebūtų tokie "nevykėliai"
ir bepinigiai..
Klasioke su cigonu draugavo, pastoviai su melynem vaiksciojo. Issiskyre, tik kai jis pradejo vogti sidabra is jos namu. 😕
ERERY rašė:
br…kaip as ju nekenciu….mergos is kart i akis soka gincinasi rekia uz paluku griebia uz nieka jei atgal duodi visas taboras sulekia… 😯 visi aplinkui eina o jei kas prisikabina tai zinok cigonas…. tam mieste net paprasta zmogu baltaodi pavadini cigonu tai gali kaulus gaut nes cia didziausias izeidimas…
laurencija rašė:
o koks čia miestas?
Nekenciu cigonu. narkomanai.
Čigonai.Ve.
Nepažįstu jokiu čigonų,taip kad ir nuomonės neturiu 🙂
Dėdės Hitlerio idėjos pas mus islikusios 😀 fui ir as sakau kad jie slykstynes. bet jie ir bailus yra po viena ar po du.
Pazistu ne viena cigona ir is kai kuriu komentaru juokas eme 😆
Radži? 😀 beje girdejau jis ir nekuo nesiskiria.
Jei butu Radzi, tai sakyciau pazistu viena, bet gi sakiau, kad ne viena pazistu…
P.S. Jei tu cia man ta Radzi takei…
tai buvo prikolinimas. cia tu Radži isikandai 😀
Tai, kad po manim parasei… 🙄 Tai galvojau cia man taikai…
ant lauzo tuos krie prie parduotuviu cizas pardawineja 😆
Nu vis nevagia. O tai jau negrynakraujai čigonai reiškias 😀
Jus stereotipais gyvenat 🙄
Taip, gal ir stereotipais. Bet kol neįrodysi, kad taip ir yra mano požiūris ir vadovausis tais stereotipais.
Čigonai yra šiukšlės, išgamos, neverti žmonių vardo… jie išsigiomėliai, žudyt juos reikia… 👿
Persiprašau už rasizmą…
agarmis rašė:
Pritariu, kada darysim genocida tabore?
Su mielu noru ir kuo greičiau, kad mažiau žiurkiukų prisidaugintų… 👿
agarmis rašė:
Vitalija, nei tu supranti, nei ką…
Čia nereikia vaidinti Lygių teisių, nes taip nebus…
agarmis rašė:
Agar, nei tu pats ka supranti , nei ka …
Butum Romas idomu ar patiktu tokie kaimietiski pasisakymai kaip tavo … ,,,
agarmis rašė:
Oj dydysai viską žinantis argarmis, persiprašau JŪSŲ labai, kad nieko nesuprantu 🙄
Man irgi jie nepriesirdies, bet agramis tu cia persistengei, o jeigu istikruju yra kaip tu sakai tai belieka tave tik uzjaust su tokiu poziuriu.
Ok, kai jūsų vaikas per čigonus TAPS narkomanu, kai jus apvogs tie patys čigonai, kai jūsų vaiką mopkykloje muš tie patys čigoniukai ir apskritai, kai jus pats gausit į galvą nuo čigono vidurį baltos dienos prekybos centre, va tada pasižiūrėsiu kaip jūs kalbėsit….
Beje, o aš kažką sakiau apie rusus? Įdomu tik kur… 😯
agarmis rašė:
Cha cha cha 😀 Įdomu tik, kas mane apsaugos nuo jų išpuolių? Gal Tu, Vitalija?
ne visi čigonai tokie kaip JUMS atrodo. Čigonai, aišku tie, kurie nori, dirba, kad galėtų geriau gyventi…
ir aš jų nei ginu nei palaikau, bet man toks požiūris, kaip JŪSŲ, į žmogų (nesvarbu, koks jis bebūtų) atrodo lb kvailas… juk ir tarp mūsų tautiečių pilna nusikaltėlių, tai ką mūsų tauta db vadinsis taip pat vagių, žudikų ir dar ten velniai žino kokių degradų kraštu?
o jei jau taip bijote, nekenti tų čigonų, tai nekreipkite į juos dėmesio, nebūkite ten, kur jų yra, ir ramiai sau gyvensite. ir dar MAN nereiks saugoti JŪSŲ nuo jų
😆 Juokingas pokalbis cia tarp jusu, bet matomai Vitalija toliau nei savo kompiuteris nebuvai, nzn kas darosi taboruose, nuvaziuok i vilniu pamatysi, kosmaras, mes pries metus vazivaom ir pasiklyde papuolem i tabora, tai zinok narkotiku galejom uzsipirkti 10m i prieki nes pasiulimu buvo dafiga, o kai pasakem, kad nereik pradejo grasinti kad langus masinos isdauzys padangas subadys ir apiples, ko cia mes vazinejam po ju "teritorija" be jokio reikalo.
Na ką padarysi, Vitalija, dar esi vaikas… Linkiu užaugti 😉
Jo vienas impotentas apie masinos sauguma pakalbejo, kitas apie savo kompleksus kuriuos atskleidzia varydamas ant romu, nes mat jam smelio dezeje kadaise cigonas sulauze kastuveli. Vaikuciai mazuliukai patys esat, ciu ciu ciu . Kuti kuti kuti .
na aš gi sakiau, susitikot su keliais tokiais, tai jau jums visi čigonai banditai… ką padarysi, kai apie grupę žmonių, nuomonė susidaroma tik susidūrus su keletu iš jų… 🙄
Nu Lietuvoj pilna tokiu "VISAZINIU" kurie tik kitus sudais sugeba apmetyti, o ne pastebi kad ne ka maziau issitepe yra.
Na na, vystyk vystyk…
pries normalius: nieko pries neturiu. bet tuos visus taborinius narkomanus sustatyt pries griovi pasiimt koki ak-47 ir suvaryt i visus is eiles. visvien niekam jie nereikalingi. narkotikus platina ir patys vartoja. ko ko narkomanu nekenciu labiausiai. o cigonu tokiu dauguma. bet nieko nesakau yra ir tikrai normaliu, protingu. siaip cigonai, necigonai bet lietuviai uzsienyje irgi nekoki varda turi. visi skirtingi.
Normaliam cigonui lietuvoj sunkiau negu kokiam forsui lietuviui, butent del to, kad cigonas
o tie visi lygiateisininkai: tiesiai klausiu esat ten buve ar ne? jeigu ne tai ir neubaukit cia. ir apskritai normalus cigonai taboruose negyvena. yra tokiu normaliu kur turi savo namus, butus tai tie man lygiai tokie pat zmones kaip kiti. bet tuos taborus tai grynai sudegint. ir dar toms visoms vitalijoms: nuvaryk i tabora, gauisi i galva ir pakeisi nuomone.
Vitalija rašė:
Vitalija, o tu į lauką karts nuo karto išeini? Nueini toliau nei mokykla ar draugų tūsas? Ar pabendrauji su vyresniais žmonėmis, ne tik su pacanais? Ar skaitai pagaliau ką nors? … Jei taip būtų, daugeliu požiūriu pakeistum nuomonę…
agarmis i visus tavo klausimus atsakymas: taip. su vyresniais bendrauju daugiau nei su savo bendraamziais 🙄
Nezinau man nera svarbu ar zmogus cigonas, ar jis kita tautis, ar jis kitos spalvos. Pagal mano mastysena visi mes esame lygus ir as nesuprantu tokiu kaip agarmis… O jei tu agarmis butum cigonas, tau patiktu kad kuris rektu kad va juos reik zudyt ir t.t.
Ir cia tik mano nuomone, todel iskart sakau gali nepult nes as i issisokelius nekreipiu demesio.
Vitalija, Turbūt tau 15, o bendrauji su 17 mečiais 😀
man 17 🙄 patenkintas?
Vitalija rašė:
deja, ne teveliai…. o gaila….
o taip db jauskimes aukstesniu, nes esate vyresnis. 8) o jei vyresnis, tai dar nereiskia,. kad esate, pone protingesnis
Deja, bet esu… 😉
matau…. ir leidiziates i gincus su vaikais…. sakyciau nelabai protingai elgiates….
agarmis konpensuoja savo kompleksus gincydamas su "vaikais", nes tik cia gali buti kietas 8)
piktas dede tu agarmi
na, matot, vaikams svarbiausia būti "kietiems" 😀
o tu emo ? 🙄
Eeeee rašė:
Eeeee rašė:
ADD rašė:
agarmis rašė:
ne senumą, o brandą… 😀
as tai zaidziu 🙄
o tu kodel?
Eeeee":3b4slsu9] ADD rašė:
a, tai tu boba su kiaušais. dabar viskas aišku.
Eeeee rašė:
Na matai, pats sakai, kad vaikas esi… na tai tada būka tas emo… ar kaip ten..
Aš prieš čigonus ir jų teises…
Purvini gyventuojai. Nemanau kad yra realu tiketis is cigono ishtikimybes, nors retas atvejis (kurkas retesnis nei tarp civilizuotu zmoniu) kad yra ir ‘normaliu’.
yra ju normaliu, bet didzioji dalis narkomanai ir idiotai.
dzipsiai ❓
Aitrule rašė:
čigonai kažkada turėjo galingą valstybę,
bet labai nenorėjo mokėti mokesčių biudžetui,
nusprendė: – be valstybės bus pigiau!
:respekt:
Taip, cigonu yra ir narkomanu, ir šiukšliu, ir purvinu, ir vagiu – bet ar kas nors yra bendraves su kitokiais? Klausinejat vieni kitu, kas su kokio amziaus zmonem bendraujat…juokinga…argi nera vyresniu zmoniu vagiu, narkomanu ir siuksliu? Matyt visi, kurie smerkiat cigonus tik zemiausiam sluoksnyje sukates ir nesat mokslo ragave, nes kitaip zinotumet, kad cigonu yra ir Hamburgo universiteta baigusiu, ir mokytojais dirbanciu, ir studijuojanciu… Labai geda visiems lietuviams uz taip mastancius kaip agarmis…
dar viena naivuolė… 😆
Čigonų išmintis byloja: Kas anksčiau atsikelia, tas gražiau ir apsirengia.
tai bendrauju kiekwiena diena.mano kaimynas pwz cigonas,sazininkai dirba ir t.t. jei ne iswaizda nepasakytum kad cigonas
su grynakraujais Radziais geriau nesipykt, dar koki vudu uzmes :))
Siandien zadejau kurti tema apie juos tai papildysiu sia tema apklausa 🙂
Nesu as nei rasiste, nei nacionaliste, bet nepatinka man cigonai. Galbut todel, kad susiduriu tik gatveje kai kimba kokia cigone "ateik mergaite isbursiu tave, virs taves juodas debesys". Niekada neatsisesiu autobuse ar dar kur salia cigono…Antipatija jiems jauciu, nors regis nieko itin blogo nepadare…
Nesvarus man jie tokie ir nemalonus.
Čigonas – dažnas atvejis ir Suomijoje. Tik jie ne šiaip sau imigrantai, jų dauguma atvažiavę Suomijon apie penkiasdešimt metų atgal. Istoriškai suomiai labai ant jų "varė" pradžioj, bet dabar jau jie yra "įėję" į visuomenę ir skaitomi beveik natūraliais piliečiais. Turi darbus ir normaliai elgiasi. Nė vieno čigono nemačiau tokio, kaip kad būna Lietuvoje. Išvados apie Suomijos čigonus – nieko prieš.
Žinau, kad Lietuvoje, ypač Klaipėdoje, yra tikrai normalių čigonų. Žinau, kad Vilniuje jie elgiasi taip, kaip jau anksčiau buvo aprašyta temoje.. Na, ką.. Ne vieni čigonai vagia, ar ne? Visada lengviau apkaltinti/pastebėti svetimą tautą nei saviškius. Ir vis vien manau,kad jie yra normalesni už mūsų valdžios atstovus..
Aitrule rašė:
Vienas žodis "ČYGONAI" viską pasako. Nepatinka jie man.
Sveiki.Daug teksto ir ačiū, kad dingusio palikau:) Ir apie šiuos, atsiprašau, sudėjau į košę tiek temų rodos ir taip spalvotai, kiek sugebėjau, nuotaika pasitaikė, kad nepagailėjau spalvų. Džiugu, kad neliko žinutės atminčiai čia… O pasisakius momento neapykantą pakeisčiau į "nemėgstu", ne tame buvo esmė man pykčio, o jau nebenoriu ir gylintis, bei google ne ten mane užnešė atrodo… Bet mano akim jie vis tiek yra purvas, skurdas ir lygos, na ir kitas grožis, o ape kultūra jų skaičiau pasakuose mažytė ir net žavėjausi, o realybėje nepamačiau susidurusi. Gal būna, o man taip pasitaikė ne tie čigonai, kaip ne tas medus,ir ne tos bitės, aprašymai matyt šalių ar laikų dar ne mano, o gal kažką tas pavadinimas "pasakos" pridėtas vis gi rimtesnio reiškė. 🙁 Be ironijos tai manau vengti reikia, kaip ir su narkomanais nesusidėti pvz.patariama ar kriminalinio pasaulio žmonėm….aš va už tai, o išimtys… kaip sakoma tikrai egzistuoja, bet tik dar labiau patvirtina taisykles. Geros dienos ir ačiū už kažkaip pagautą optimizmą čia netyčia patekus…Čia tik mano asmeninė tiesą, nepyksiu jei ir šitą pašalisit)
nepatinka, nes tinginiai nerealus