Neretai beskaitant knygas pamatome gražių posakių arba tiesiog šiiap įsimintinų sakinių, taigi čia dėkite labiausiai jums įstrigusias citatas, galite parašyti autorių ir knygos pavadinimą 😉
TEFAL Slow Juicer ZC255B38 Type Electric, Silver/ black, 200 W, Extra large fruit input, Number of speeds 2, 82 RPM
BISSET BSBE91SISX03BX
Dormeo Renew Eucalyptus 3.5 cm čiužinukas 90X190
46 Responses to “Citatos iš knygų”
Mary Pipher "Prikelti Ofeliją":
Elena iš Trojos paskatino karą ne todėl, kad daug dirbo.Džiuljeta buvo mylima tikrai ne dėl gabumų matematikai :))
(kandi pastabėlė apie perdėta dėmesį išvaizdai ir kaip tai propaguojama kūriniuose)
"-Dieve padėk. – Nugirdau, kaip Rytis tyliai pasakė Pauliui.
Iškišau pro duris galvą ir pasakiau. – Viską girdėjau! Ir be to, jeigu Dievas gyventų žemėje, žmonės išdaužytų jam langus.
-Ji teisi. – Pritarė Paulius."
Avietytė – "Robas egzistuoja, kažkur už realybės ribų". 56pusl., II tomas.
;;)
O Akilanda tu mane stebini 🙂
And so the lion fell inlove with a lamb.
What a stupid lamb.
And what a sick, masocistic lion.
"Man pavyks, paikai pamelavau sau. Niekas neįkąs."
I hear voices in my mind and you’re worried that you’re the freak
Dėl trijų dalykų buvau visiškai tikra.
Pirma, Edvardas vampyras.
Antra, kažkuri jo dalis – nežinojau, kokia stipri ji gali būti – trokšta mano kraujo.
Ir trečia, aš besąlygiškai ir neatšaukiamai jį įsimylėjau.
– Negi tau niekas nesakė? Gyvenime teisybės nėra.
– Ar jie žino, kad aš žinau? Ar man galima žinoti, kad jie žino, kad aš žinau, ar ne?
[Bela]
– Saulėlydis mums pats saugiausias paros metas. Lengviausias laikas. Bet ir tam tikra prasme liūdniausias… Dienos pabaiga, nakties pradžia. Tamsa tokia lengvai nuspėjama, ar ne?
[Edvardas]
-Tai, kad atsisakau vyno, dar nereiskia, jog negaliu megautis jo aromatu…(Edvardas)
Buvo sunku nuspresti, ka vilktis. Vargu ar kokiame nors etiketo vadovelyje aprasyta, kuo rengtis, kai tavo mylimasis vampyras vedasi tave namo supazindinti su vampyru seimyna…(Bela)
"For almost 90 years I’ve walked among my kind, and yours… All the time thinking I was complete in myself, not realizing what I was seeking and not finding anything, because YOU weren’t alive yet."
„You are most important thing to me now“~ Edward.
Aš tau jau sakiau, kad tu tikrai miglotai matai save. Tu skirtinga nuo visų, kuriuos iki šiol pažinojau. Tu žavinga.
Galbūt aš ir nesu žmogus, bet aš vis dar vyras. Edwardas Cullen
Aš nebuvau įdomi. O jis buvo. Įdomus… Ir protingas… Ir paslaptingas… Ir tobulas… Ir nuostabus… Ir, pasirodo, sugebantis pakelti visą furgoną viena ranka. Bella Swan.
I’m here and I love you.I have always loved you and I will always love you. – Edvardas.
Before you,Bella,my life was an endless night,very dark , but there were stars – points of light and reason… And then you shot across my life like a meteor. Suddenly everything was on fire: there were brilliancy,there was beauty. – Edvardas.
I’d never given much thought to how i would die…but dieing in the place of someone I love… seems like a good way to go
Sėkmė stengėsi kaip galėdama manęs išvengti. Bella Swan.
Death is peaceful, easy..Life is harder
-Galiu užeiti?-paklausė jis.
-Norėtum?-Neįsivaizdavau šios dieviškos būtybės, sėdinčios ant aplūžusios kėdės mano tėčio virtuvėje.
Na čia iš Twilight pirmosios knygos.
Aš turiu labai ilgą, gal nepatingėsit paskaityt.
– Mes į šį pasaulį atėjom ne savo noru, tai bent savo noru galim išeit. Jei žmogus dėl kažkokių visiškai asmeninių, individualių, jam vienam težinomų ir suprantamų suknistų priežasčių nebenori gyvent, kas gali jį priverst? Kas gali jam įsakyti ir toliau paklusniai tūnot supis.toj bandoj su bailiai mekenančiomis avimis, sočiomis kiaulėmis ir kitais gyvuliais, kurių vienintelis rūpestis – kaip nors išvengti skerdiko peilio, taigi – mirties!
Kas gali pasmerkt tą, kuris savanoriškai pasirinko mirtį? Už ką jį smerkt? Jį kaltins tik bailiai, kuriems niekad net nesisapnavo tikroji žmogiškoji laisvė. Taip, jie, visada ir visur drebinantys kinkas, pradės rėkaut apie silpnumo akimirką, apie bejėgiškumą ir žemą kerštavimą likusiems gyviesiems, suprask, jiems – drąsuoliams ir didvyriams. Pasiryžusiems gyventi toliau. Bet visi tie rėksniai ir demagogai dažniausiai net nežino, kas yra gyvenimas, jie negyvena ir tai pasamoningai nujaučia, todėl nugyvento gyvenimo pabaiga jiems atrodo tokia šiurpi. Jie nesupranta, kaip galima savanoriškai atsisakyti to, ko ir taip neturi. Žmogus sąmoningai pasirinkęs mirtį dažniausiai ir gyveno sąmoningai. Jis gyveno iš tikrųjų ir galbūt pajuto, kad jam jau užtenka to gyvenimo, tad pasako "Ačiū, Užteks. Viso gero!" Ir mandagiai išeina paskui save tyliai uždaręs duris.
J.Ivanauskaitė – SAPNŲ NUBLOKŠTI.
Iš New Moon
Someone rašė:
Someone rašė:
Someone rašė:
"Meilė neprotinga, priminiau sau. Kuo stipriau ką nors myli, tuo kvailiau elgiesi"
Someone rašė:
Someone rašė:
"Negyjanti plėštinė žaizda krūtinėje."
"Tai buvo labai keista,nes zinojau,kad mums abiems gresia mirtinas pavojus.Ir vis delto ta akimirka jauciausi gerai.Buvau sveika.Jutau,kaip krutineja dauzosi sirdis,ir mano gyslomis vel tvinkis karstas kraujas.Plauciai prisipilde saldaus kvapo,sklindancio nuo jo odos.Atrode,lyg zaizdos krutineje ne nebutu buve.Jauciausi sveikut sveikutele-ne isgijusi,o apskritai niekada nesuzeista"
"-Pirmiausia istekek uz manes.
Stebeilijau i ji ir laukiau…
-Ar jau galima juoktis?
Jis atsiduso.
-Bela tu mane izeidei.Ka tik tau pasipirsau,o tu manai, kad tai pokstas.
-Edwardai,buk geras,surimtek.
-As simtu procentu rimtas.-Jis zvelge i mane nemaz nesisaipydamas.
-Ak,liaukis,-su isteriska gaidele balse tariau.-Man tik astuoniolika.
-Na, o man beveik simtas desimt.Pats laikas vesti ir surimteti…"
"Edvardas svelniai mane glustelejo.
-As cia.
Giliai ikvepiau.
Tai buvo tiesa.Edvardas stovejo salia apsikabines mane.
Iki kol taip bus,istversiu ka tik nori.
Isitiesiau ir zengiau pirmyn pasitikti savo likimo,o salia ejo man likimo skirtasis"
“Svarsciau, kiek dar tai gali testis. Galbut kada nors, po keleriu metu, – jei skausmas susilpnes bent tiek, kad taps pakenciamas, – galesiu pazvelgti atgal i tuos kelis trumpus menesius, kurie visuomet liks patys nuostabiausi gyvenime. Ir, jei tik apskritai imanoma, kad skausmas pakankamai atlegs, tuomet tikrai jausiuosi dekinga uz visa ta laika, kuri jis skyre man. Daugiau nei prasiau, daugiau nei nusipelniau. Galbut viena diena galesiu i viska zvelgti taip.“
-Kaip manai, ar tai kada nors pasikeis?-paklausiau veikiau savęs. – Ar mano širdis kada nors liausis bandžiusi iššokti iš krūtinės kaskart, kai prisilieti?
– Tikiuosi, kad ne, – kiek išdidžiai tarė jis.
Pėdsakų nesimatė, lapeliai vėl nurimo, tačiau negalvodama žingsniavau pirmyn. Nieko kita negalėjau daryti. Turėjau nesustoti. Jei liaučiausi jo ieškojusi, viskas būtų baigta.
Meilė, gyvenimas, prasmė… baigta.
Buvau kaip pasiklydęs mėnulis, – mano planetą sunaikino kažkoks kataklizmas, nusiaubė kaip kokiama katastrofų filme, – kuris ir toliau sukasi glaudžia orbita aplink jau tuščią vietą, nepaisydamas traukos dėsnių.
"Prisiminti draudžiama, pamiršti baisu."
"-Kas tave labiau vilioja: mano kraujas ar mano kūnas?- paklausiau."
Ilgai negalėjau atitraukti akių nuo jo veido.Spitrijau į jį, trokšdama, kad ateitis niekada neateitų.Kad ši akimirka truktų amžinai,o jei ne,kad jai pasibaigus nebeliktų ir manęs.
Someone rašė:
Someone rašė:
Vargšas, paklusnusis Džeikobas ;DDD
Someone rašė:
Someone rašė:
Liūnokai suskambėjo ;/
Someone rašė:
Šita tai gera ;DDD
Someone rašė:
Čia kietai ;DDD
Someone rašė:
Someone rašė:
Pasireiškus Kalenų silpnybė mašinoms ;DDD
Someone rašė:
Someone rašė:
Someone rašė:
Someone rašė:
Someone rašė:
"Romeo buvo vienas mėgstamiausių mano personažų. Kol nesutikau Edvardo"
"Negalėčiau gyventi Rojuje, jeigu ten nebūtų Edvardo"
"Neįsivazidavau, kad galėčiau dar ko nors šiame pasaulyje išsigasti, juolab skausmo. Tai vienas iš nedaugelio privalumų, kai visko netenki"
"Žinojau, kad jo čia nėra ir vis dėlto jaučiau jį esant neįmanomai arti, pirmą kartą taip arti po…po pabaigos"
"Laukiau kol vėl apmirsiu arba ims skaudėti. Nes butinai ims skaudėti. Sulaužiau savo nustatytas taisykles. Užuot bėgusi nuo prisiminimų, žengiau pirmyn ir pasitikau juos."
"Kad ir kaip stengiausi apie jį negalvoti, nesiekiau pamiršti"
"Kartais likimas mus nuveda ten, kur reikia"
"Meilė suteikia kitam galią tave palaužti"
"Tam, kam galėčiau gyventi, man tereikėjo vieno dalyko – žinoti, kad jis egzistuoja."
"Ji negyveno, tik egzistavo"
"Mačiau iš tavo akių, kad ištikrųjų patikėjai, jog man tavęs nebereikia. Patikėjai pačiaia kvailiausiais, pačiais absurdiškiausiais žodžiais – tarsi galėčiau egzistuoti nemylėdamas tavęs!"
"Kokios galėjo būti pramogos šitaip.. kenčiant."- Edward.
"Čia jaučiausi kaip rojuje – kaip gražioje salelėje pragaro vidury."
Oho, nemaniau, kad tu tokia super fanė… 🙂
Nuolatos užsirašinėju citatas iš knygų 🙂
Avietyte visa knyga baigia sucituoti 😀
Negirdimais zingsniais mirtis vėl iselino i kambari, kur ka tik buvo padvelke nemirtingumu – iselino negirdimai ir tylomis, kaip kurinijos priekaishtas viska valganciam zudikui zmogui, kuris, postringaudamas apie taika ir meile, pjauna gerkles eriukams ir dusina zuvis, kad sukauptu jegu toliau postringauti apie taika ir meile. – Erich Maria Remarque, ‘Juodasis Obeliskas’
Viskas galima, jeigu Dievo nera. – Fiodoras Dostojevskis, ‘Broliai Karamazovai’
Mes amzinai liekame atsakingi uz tuos, kuriuos prisijaukiname." – Antuanas de Sen-Egziuperi, ‘Mazasis princas’
:babatuke: rašė:
Kone garsiausia citata iš šios knygos 🙂
Aha 🙂
Imagine rašė:
sita tai kultine. dar kazkokia yra gera apie ta prisijaukinima, bet nepamenu
Someone rašė:
Kaip citata ilgoka,bet miela 🙂
Šita paskutinė labai graži 🙂
Ką tik perskaičiau Adomo Mickevičiaus poemų knygoje frazę: "Yra stebuklų žemėje ir danguj, Kurių net nesapnavo jūsų protas." W. Šekspyras.
Tai W Šiakspyras ar A. Mickevičius?
Avietyte rašė:
Taigi išvertė A. Mickevičius.
panikė rašė:
kliedi kažką :))
Nelaimė – kaip stiprus vėjas. Ji neleidžia sugrįžti ten, kur norėtume – ji nuplėšia nuo mūsų viską, ką įmanoma nuplėšti, kad pamatytumėme, kokie mes iš tikrųjų esame, o ne norėtume būti. Arthur Golden "Geišos išpažintis"
siaip pritariu kai kurioms panelems – ne visi supranta, kas yra citata ir nuraso vos ne puse knygos =))
Pwz man knygoje įsiminė ne viena graži vieta tai ir nurašau, kaip citatą, čia supratimas visų skiriasi manau 🙂
Avietyte rašė:
Tai jei nematai, tai ten ne viena ilga citata o daug, kurios man labiausiai įsiminė, neturiu noro ginčytis…
Avietyte rašė:
matau, nesijaudink =))
citata yra tai, ka zmogus paskaites pagalvotu, o cia geras. arba priverstu susimastyti. ar pan =))
ugniesdeive rašė:
siaip citata yra tai, ka istrauki is kito kurinio ir idedi i kabutes, nepriklausomai nuo cituojamo teksto ilgio ar prasmingumo:D
taciau kadangi tema yra apie isimintinas citatas, sutiksiu, kad dauguma citatu is Twilight neatrodo ypatingos…
"Kai gyvenimas suteikia tai, apie ką nė svajot nesvajojai, neišmintinga sielvartauti, kai jis pasibaigia" – S.Meyer "Saulėlydis"
"Tikiu, kad baimė, kurią jauti stovėdamas ant bedugnės krašto, iš tiesų daugiau ilgesys.Kritimo ilgesys arba noras išskėsti rankas ir kristi" – I.Abedi "Kuždesys"
"Asmenybės susidvejinimas – trumpiausias kelias į dvasios pusiausvyra",
"Niekas nesukelia tiek triukšmo ir netvarkos, kaip absoliučiai blaivas žmogus, užsibrėžęs tikslą apversti pasaulį",
"Romanas su mano paties tėvyne man nelabai nusisekė",
"Svarbu viena – kokia toji būtybė, iš kurios širdies žvelgi į pasaulį" – M.Frajus "Amžinybės glėbyje"
"Kerštas galbūt ir nedoras daiktas, bet visiškai natūralus",
"Meilės reikaluose esančios dvi šalys : viena myli, kita leidžiasi save mylėti",
"Visada būti teisiam, visada laužtis į priekį ir niekada neabejoti – argi ne šios didžiosios savybės padeda bukaprotystei valdyti pasaulį?" – V.M.Tekerėjus "Tuštybės mugė" (I)
"Draugystė – daugiau negu talentas.Daugiau negu vyriausybė.Jinai bemaž prilygsta šeimai" – M.Puzo "Krikštatėvis"
"Kuo mažiau nuosavybės, tuo mažiau rupesčių ir daugiau erdvės minčiai",
"Beskausmės meilės nebūna.Jeigu tau atrodo, kad tu kažką labai myli, bet nepajauti jokio skausmo, o tavo širdis ramiai sau plaka ir niekur nesiverčia, gali būti tikras – nieko tu nemyli.Ir net nežadi pamilti",
"Po karo lieka ne tik griuvėsiai.Po karo lieki tu",
"Žmogus žmogui dažniausiai gali pasiūlyti vien vergovę",
"Juk gyvenimas vis vien išeina pats.Po lašą į mus kapsi mirtis",
"Gyvanti dažniausiai labai šalta",
"Persiplėšk per pusę – vis tiek liksi dabartyje" – D.Jazukevičiūtė "Anarchistės išpažintis"
"Laikas, rodos, sustojo; jis nebebuvo panašus į upę, kuri išplaukia iš tamsos ir dingsta tamsoje, – jis pavirto ežeru, kuriame be garso atsimuša gyvenimas",
"Prie stiklo žmonės labai greitai suartėja, bet užtat tarp vakaro ir ryto atsiranda tokių tarpų, kurie, rodos, trunka metus",
"Kuklumas ir pareigingumas susilaukia atpildo tiktai romanuose",
"Kas yra vienas, to niekas negali palikti",
"Kvailam gimti ne sarmata.Tik mirti kvailam gėda",
"Meilė – nuostabus daiktas.Bet vienam kuriam visada atrodo, kad ji per ilgai užtrunka.O antrasis sėdi pastiręs ir spokso.Spokso kaip beprotis",
"Juk be meilės žmogus – tai tik atostogaujantis lavonas",
"Melancholikas pasidarai, kai imi galvoti apie gyvenimą; cinikas – kai pamatai, ką iš jo padaro dauguma žmonių",
"Vienatvė – tikra vienatvė, be jokių iliuzijų – ateina prieš pat beprotybę ir savižudybę" – E.M.Remarkas "Trys draugai"
Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.
"Kiekvienas geismas, kurį bandome užgniaužti, tebetūno mūsų mintyse ir nuodija mus. Kūnas nusideda kartą ir išsivaduoja iš nuodėmės, nes veiksmas – tai savotiškas apsivalymas. Nieko nebelieka, tik malonumo prisiminimas ar saldi atgaiva. Vienintelis būdas atsisakyti pagundos – jai pasiduoti. Jeigu spirsies, tavo siela susirgs, ilgėdamasi to, ką jos pačios sukurti siaubingi įstatymai pavertė siaubingais ir neleistinais dalykais." O. Wilde – "Doriano grėjaus portretas"
“Yra legenda apie paukštį, kuris gieda tiktai vieną vienintelį kartą gyvenime, bet daug gražiau nei kas kitas šioje žemėje. Palikęs lizdą, jis leidžiasi ieškoti erškėčių krūmo ir neturi ramybės tol, kol suranda. Tada pragysta tarp dygių šakų ir, spausdamasis krūtine prie ilgiausio, aštriausio spyglio, persiveria širdį.
Mirties valandą, užmiršęs viską, jis gieda taip, kad jam neprilygsta nei vieversys, nei laštingala. Nepaprasta jo giesmė, vienintelė gyvenime, ir už ją atiduodama gyvybė. Tačiau visas pasaulis klausosi nuščiuvęs, ir dievas šypsosi danguje.
Nes tai, kas geriausia, atitenka per didžiausias kančias…"("Erškėčių paukščiai" Colleen McCullough)
:babatuke: rašė:
labai grazu :-
Yra ir filmas pastatytas pagal knyga 🙂
"Mano mirtis trijų metrų ilgio",
"Sizifo beprasmiškume glūdi tiesa",
"Prisiminimai reiškia senatvę",
"Pasaka – pamirštoji kalba",
"Literatūroje viskas gražu. Net bjaurūs dalykai",
"Jei susirasčiau harmoningą tiesą – pralaimėčiau. Ir pralaimėsiu, nesuradęs tiesos",
"Numirti su tikra iliuziją, tikras reikalas",
"Ironija priklauso patalogijai",
"Visos moterys sugrįžta. Visos vienoje" – A.Škėma "Balta drobulė (žiauriai gera knyga) 😀
"Kur du lietuviai – ten peilis prie gerklės",
"Merga tai ne arklys – nepakinkysi",
"Šaknim – į pragarą, šakom – į dangų",
"Ak, žodžiai, žodžiai. Sielų nuogumą dangstom jais kaip rūbais",
"Darbas – kaip malda. Kuo nuoširdesnis, tuo brangesnis dangui.",
"Bijok laimingų, jeigu jų yra, nes jiems nereikia nei dangaus, nei meilės",
"Tu nieko neturi, išskyrus skausmą",
(mano viena mėgstamiausių) -> "Tikėti lengva. Daug sunkiau gyventi" – J.Marcinkevičius "Mažvydas"
Someone rašė:
Idomiai kazkaip,noreciau paskaityti teksta, cia irgi is “Mazvydo“?
:babatuke: rašė:
taip 🙂
"Pastebėtos biseksualumo tendencijos";
"Kvailumas – tai kalėjimas, iš kurio išeiti į laisvę neįmanoma. Kad ir koks nepriekaištingas būtų tavo elgesys – tas nuosprendis neapskundžiamas… iki gyvos galvos. " ;
"… pasaulyje yra pilna kvailių, kurie neriasi iš kailio norėdami įrodyti, kokie jie protingi.";
"Religija yra proto tinginystė, nes visada yra lengviau tikėti kažkuo, nei bandyti išsiaiškinti, kodėl viskas būtent taip sutvarkyta.";
"Galbūt mano žodžiai pasirodys keisti, ponai socialistais, progresistai, humanistai, bet aš niekada nesirūpinu artimu, niekada nebandau ginti visuomenės, kuri manęs negina ir apskritai rūpinasi manimi tik norėdami man pakenkti. Jeigu aš negerbiu nei visuomenės, nei artimo ir esu jiems tik neutralus, tai vis tiek jie dar lieka man skolos neapmokėję."
Kiekvieną kartą, kai skaitau knygą, būtinai pasibraukiu kokią mane užkabinusią citatą. Paskui visas perrašau, renku į krūvą. Tik vat teliko šitos. Arba aš išmečiau per generalinę tvarką visus sąsiuvinius, arba kažkur taip užkišau, kad neberandu.
Sukrečiančios psichologinės knygos "Anapus pasaulio" Norvegų rašytojo Karl Ove Knausgard išsakyta mintis
"Likimas per didelis, kad tilptų į mūsų ankštus gyvenimus;likimas yra tai, kas egzistuoja už mūsų, ko mes nematome, bet kai kada nujaučiame."
" Kai Avė buvo Angelas, jis ne tik mito Šviesa, bet ir šildėsi jos spinduliuose. Žemė, spalvota ir šilta jos gyventojams, jam atrodė pilka ir šalta. Kaip pusiau žmogus jis šalo, nors buvo apsirengęs drabužiais, kuriuos jam davė žmonės. Bet dabar jis turėjo šį tą, kas priklausė mažajai Būtybei, kurią anksčiau saugojo. Tas šis tas, kadangi buvo gauta iš jos, buvo šiltas daiktelis. Tos kruopelės šilumos jam turėjo sykiui pakakti. Žinojo, kad neilgam.
– Jau nebeilgai. Paskui jau bus tik Blogis. Tamsos šalis, – paskelbė į tuščią erdvę, o Juodasis Paukštis suūbavo ir pavirto pelėsiais, dengiančiais medinį slenkstį.
– Gamta – tai harmonija, o harmonija – tai deramos Gėrio ir Blogio proporcijos. Gal sugriovei tą proporciją? Gal kaip tik tavęs buvo per daug, – prabilo pelėsis drėgnu balsu.
– Harmonija – tai tik Gėris, vien tik Gėris, – užprotestavo Avė, o pelėsis nusijuokė ir pavirto juodu voru, kuris dabar keliavo Avės petimi. Avė krūptelėjo ir norėjo jį nupurtyti, bet paskui jam pagailo padarėlio.
– Angelai visko mokosi ilgai ir iš lėto, nes mano, jog turi begalybę laiko. Tačiau tu esi labai jaunas ir dar nespėjai nieko išmokti. Nedaug žinai, nedaug supranti. Esi bejėgis, nes Gėris, neparemtas Blogio išmintim, kaip tik toks ir yra – kaip bejėgis vaikas, – atsakė voras ir išaudė ilgą, ploną siūlą, kuriuo ėmė ropštis.
– Kuo tu vardu? – paklausė Avė, nors jam tai buvo nesvarbu. Juodieji veikiausiai neturi vardų. Iš kur galėtų juos turėti? Kas tuos vardus jiems gali duoti?
– Aš vardu Vėa, – atsakė voras.
-Vėa? Vadinasi, tai aš daviau tau vardą? – nustebo pusiau angelas.
– …arba aš tau. Esame dvi visumos puselės, ir sunku pasakyti, kuri iš jų atsirado pirma, – nusijuokė voras ir nukeliavo savo siūlu į viršų, stogo link.
– Ne, ne! Tai melas! Esame svetimi vienas kitam ir visiškai nepriklausomi vienas nuo kito, – bejėgiškai užprotestavo Avė, tačiau Vėa jau neatsakė. Jis audė savo niūrų voratinklį, kuriame užstrigdavo bejėgės luošo pusiau angelo mintys."
D. Terakowska
"Ten, kur krenta Angelai"
Sveiki. Aš taip pat turiu užsirašęs keletą citatų:
“ Užmigęs protas gimdo pabaisas “ Goja
Milan Kundera. “ Nemirtingumas“ (
“ Neapykanta klastinga, nes sumeta tave poron su priešininku “
“ Vedybų guolis- santuokos altorius. O kas sako altorius, kartu teigia- auka “
“ Liga- tai netobulumas, kurio reikia gėdytis“
“ Jaudulys: lakus kūno atpirkimas“
“ Kai žmogui suteikimas asilo vardas, jis ir pradeda elgtis kaip asilas“
“ Meilės jausmas visiems mums dovanoja klastingą pažinimo iliuziją“
“ Galva kupina svajonių, o užpakalis kaip sunkus inkaras traukia prie žemės“
“ Kai žmogų puola blogis, jis stengiasi jį nustumti kitiems. Silpnam žmogui stinga jėgos jį puolančiam blogiui atstumti. Jo paties silpnumas žeidžia ir žemina jį. Nelieka nieko kita, tiktai įveikti jį pačiam susinaikinant“
“ Kaip paaiškinti, kad žiedas sprogsta tą, one kitą dieną? – Atėjo laikas“
" Toks gilus kaip šulinys nuovargis“
“ Drova reiškia, kad priešinamės tam, ko geidžiame, ir gėdijamės, kad norime to, kam priešinamės“ )
“ Būk kaip vanduo“ Bruce Lee
Milorad Pavič. “Chazarų žodynas“(
“ Kai nubusite ir jums nieko neskaudės, žinokite, kad jūsų jau nebėra gyvųjų tarpe“
“ Akis tu nešiojiesi lūpose ir praregi tik prabilęs“
“ Nevykęs nusileidimas nuo kalno gali nubraukti sėkmingą kopimą. Greičiausiai jis suklydo grįždamas, leisdamasis į šį pasaulį nuo aukštumų, į kurias buvo užkopęs“
“ Pastebėjusi, kad sūnaus taurė tuščia, pridūrė,- vienos taurės pakanka, o dviejų- per maža“
“ Būk atsargus, tavo ateitis sugriaus praeitį“
“ Niežulinga toluma“
“ Dr. Sukas atsigręžė į jį su išraiška žmogaus, kuris vakare pastebėjo, jog kelnių sagos visą dieną buvo atsegtos“
“ Mirtis- vienintelis dalykas, kuris paveldimas atbuline eiga, iš jaunų pereina seniams, iš sūnaus tėvui, mirtį protėviai paveldi iš savo palikuonių tarsi aukštą kilmę“
“ Kur esu aš, ten ir mano slenkstis“
“ Jų širdys susitiko akyse“
“ Žinios- greitai gendanti prekė, kaipmat suplėksta. Kaip ir ateitis“
“ Atliekant šį darbą “ buvo daugiau šieno negu arklių“
“ Iš debesų šešėlių jis apskaičiuodavo kokiu greičiu lekia dangaus vejai“
“ Žmonėms ją smerkiant dėl laisvo elgesio ponia Efrosinija paniekinamai atšaudavo, kad nesiduos girdoma iš svetimų lūpų“
“ Visos, išskyrus Dievo, kalbos yra kančios kalbos, skausmo žodynai“
“ Paukštis, kuris medžioja pelkėje, greitai nuskęsta, jeigu nejuda. Jis kas mirksnį turi pakelti koją iš maurynės ir perstatyti, žengti toliau nepaisant, ar ką nors pagavo, ar ne. Tas pats skirta ir mums, mūsų meilei. Privalome judėti, negalima pasilikti vienoje vietoje, nes paskęsime“
“ Sako, kad yra savo drabužių kandis“
“ Mirtis džiūgavo, kad Petkutinas auga“
“ Žodynas yra tokia knyga, kuri reikalaudama mažai laiko kiekvieną dieną, atima daug laiko bėgant metams“
“ Knyga gali būti vynuogynas užlietas lietumi, ir vynuogynas, užlietas vynu“)
“ Doleris kyla kas dieną; bet kas naktį tavo gyvenimo kursas krinta viena diena“ E. M. Remarkas. “ Juodasis Obeliskas
Henry Jones rašė:
….mirtis tai tik laikas beribeje erdveje…
* "nuodeme leisti gyvam padarui kenteti;nuodeme gelbeti savižudi"(J.Ivanauskaite)
* "kai Dievas uždaro duris,tai atidaro langą"
* "kas turi del ko gyventi,istvers bet koki ‘kaip’ " (Nyče)
* "Juk jeigu turi drasos nutraukti savo gyvenimą,panaudok ją tam,kad sukurtum ji geresni"
* "aitvaras kyla aukščiau pries veja,bet ne pavejui"
* "pripazines savo silpnuma zmogus tampa stiprus"(O.Balzakas)
* "svetimas ydas turime pries akis,savas-už nugaros"
* "žmones priprate viska pirkti gatava,todel jie ir neturi draugu,nes ju parduotuvej neparduoda" (Antuanas de Sant Egziuperi ‘Mažasis princas’)
* man patiko sis pasakojimas : " „Trys drugeliai“
Kartą miške skrido trys drugeliai. Tamsoje, tarp medžių, jie išvydo kažką šviečiant. Visi trys genami smalsumo priartėjo prie paslaptimi sklindančios šviesos. Pirmasis arčiau priskridęs sušuko „Ji šildo!“. Antrasis priskrido dar arčiau ir apdegęs sparnelius su skausmu suriko „Ji degina!”. Trečiasis sukaupė visą drąsą ir įskrido į laužo liepsną. (Jis vienintelis suprato kas toji šviesa, tačiau draugams šito papasakoti jau nebegalėjo.) "
* "ant karaliaus Saliamono ziedo buvo trys žodžiai : ‘ir šitai praeis’ "
kol kas atsimenu tik tiek..nors turiu užsirasius daugiau,bet tingiu dabar ieskot… 🙂
Apie Saliamono zieda turiu nusirasius jog ‘ Viskas praeina’. Kartais pagalvoju taip kai viskas uzknisa 😀
:babatuke: rašė:
"Kiekvienas atsitikimas turi tikslą ir iš kiekvienos nesėkmės galima pasimokyti. Niekada nesikrimsk dėl praeities. Geriau laikyk ja pamoka. Kiekvienas atsitikimas tau duoda pamoką".
Robin Sharma "Vienuolis, kuris pardavė "Ferarį"
"Kiekvienas sutapimas atrodė tarsi jūros nugludintas butelis, išmestas ant smėlio prie mano kojų, ant jo gražiai išgraviruotas mano vardas, o viduje pašaipus neišsifruojamas kodas."
"Įrodymų nebuvimas dar nėra nebuvimo įrodymas"
"Mums taip dažnai pasitaiko: žmonės desperatiškai nepaliauja kalbėję, nes jei jie liausis, mes išeisime, ir jie liks vieni su tuo, kas įvyko. Mes klausomės, linguojame ir užjaučiame, o kartu įsidėmime viską, ką jie pasako."
"Kartais skausmas žmones padaro beveidžius, panašiai kaip ir graikų tragedijų kaukės, bet kaikuriuos jis "nulupa" iki pačios jų esmės."
"Aišku, sudėtinga įrodyti, kad kas nors neegzistuoja, o pateikęs tai be svarių įrodymų, leidi pasireikšti sąmokslų teoretikams."
"Reikia vertinti mažytes smulkmenas ir nepatogumus labiau nei stebuklus, nes jie kaip tik ir įrodo, kad gyveni."
"Nostalgija- man duota dovana, o gal lemtinga yda. Kartais esu kaltinamas, kad reikalauju tobulumo, atmesdamas širdies troškimus, bet tiesa yra ne tokia paprasta. Aš puikiai žinau, kad tobulumas sudarytas iš nušiurusių, beformių dalykų…"
"Žmonėms reikalingas moralės kodeksas, padedantis jiems priimti teisingus sprendimus, šiuo atveju remiamasi į religiją."
"Nėra taip, kad pasielgi teisingai ir tikiesi atpildo, – moraliai teisingas dalykas pats savaime yra didžiausias atpildas."
"Kai darosi sunku eiti, reikia eiti tvirtai."
"Čirvų karalienei skirtas Skausmo tūzas, jis čia pasirodo, čia jo vėl nebėr…"
"Nedaugelis mirčių gali prilygti rafinuotai agonijai, kurią patiria likę gyvieji…"
"Miškuose"
Autorė: Tana French