Daiktai ikalina zmones. Ar gi tai netiesa? Zmogus taupe 5 metus, nusipirko issvajota mersa, o nakti net miegoti ramiai negali, nes bijo, kad mersa nuvarys 😆 Juokinga? Na bet tai tiesa. Ar ne geriau tada jam golfas? Panasiu pavyzdziu milijonai… Pasamprotaukim ivairiose situacijose 😉
MOMENTUM Atstatanti NDF veido emulsija, 30 ml
Acer Professional Series P1285B XGA (1024×768), 3300 ANSI lumens, 20.000:1, Black,
Samsung Galaxy J3 2016 J320F Black mobilus telefonas
43 Responses to “Daiktai įkalina žmones”
Taip, tiesa. Gal ir nevisai tiksliai pavyzdys pateiktas, bet ar daugelis eina iš namų be mobiliojo?
Boxeris rašė:
Aš, kai jo nėra kur dėti, arba kai tiesiog noriu ramybės. 🙂
Dar vienas pavyzdys – toks neapčiuopiamas, bet visiems reikalingas internetas. Jei man dingtų internetas, nebūtų kur prie jo prisijungti ir t.t… Aš gal mėnesį bandyčiau atsistoti į normalias vėžes ir atsiminti, kaip kada ir kas vyks, nes mano GTD (get things done) sąrašai prieinami tik internetu.
Jei ne internetu, tada "delninukai" ir visi kiti el. notebookai… Tiesioginė priklausomybė nuo jų, kai nebesugebi visko susigrūsti į savo galvą. Išprotėt galima.
O visa tai juk taip nepastovu…
Daiktai neįkalina, jokiu būdu. Jie suvaržo žmogų ir tampa jo gyvenimo dalimi.
iš dalies taip, bet iš dalies ir ne. 😀
Kada žmogus neturi pinigų ir 10 metų kaupia pinigus. Ima nuo algos po 10 litų ir į koinę kiša. Pagaliau pritaupo ir nusiperka mersą.. tada taip. Jis jį "prausia" blizgina, laiko šiltai garaže, darbe po langu pasistato ir kas 5 minutes pasitikslina ar jis tikrai dar ten.
O kai žmogus uždirba 1OO`OOO litukų į metus tai jis tikrai nesaugo.
Yra toks posakis kad kaimietį iš kaimo gali išvyti, o kaimo iš kaimiečio niekaip… taip ir čia galima pritaikyti.
Ir dar, internetas. Suvaržo bet ir padeda. Aš visur matau atsvarą..
zipas rašė:
Padeda, jei gebi juo naudotis, tiesiog naudotis, o ne paversti savo gyvenimo dalimi, kaip ir mobilųjį, tarkim. Kiekvienas dalykas, kuris suvaržo, padeda. Dėl to ir varžo, kad padeda. Tik nuo tos pagalbos atprasti vėliau tampa sunkoka.
Taupydamas, dėdamas pinigėlius į kojinę, žmogus būna priklausomas nuo to "merso" dar tada, kai jo neturi.
S1n1 rašė:
Bet ar nemanot, kad zmogus apie pacius daiktus galvoja itin daznai ir pastoviai bijo kad niekas jo daiktam nenutiktu? Ar tai negalima pavadinti kalejimu? 🙂
S1n1 rašė:
Taip, gal ir galima, bet tai nuo pačio žmogau priklauso, juk nuo to kad nerimausi del mašinos, paliktos kieme niekas nepasikeis, tai koks tada tikslas nerimauti? Beda ta kad žmones to nesuvokia, o kad ir suvoktu būtų sunku ramiam išlikti. Aš irgi po tos nakties, kai man vos mašinos nenuvarė, negalėjau užmigti, nors suavokiau kad ar aš jaudinsiuosi, ar ramiai miegosiu, niekas nepasikeis nuo to. Turbut reikia stiprią valią turėti ir mokėti save kontroliuoti, kad išliktum ramus.
Taigi, ne daiktai ikalina žmones, o patys žmonės save įkalina, neigiamu mąstymu.
Jei nerimausi, būsi atsargesnis BENT.
Pamenu karta isvykau i Kauna, o telefona palikau Vilniuje.. Pastebejau tai tik tuomet, kai mane nuo jo skyre 100 km.
Kaip dabar pabudinti ta busena.., mhm..
Panika turbut geriausiai tinka.
pixonas rašė:
mane tai irgi truputy kaikurie pixono postai šokiruoja, ar tu čia juokauji ar tu rimtai taip galvoji?
Kai paskaitai, ką tu parašai tai žinok sorry, nepyk bet.. taip gali rašyti žmogus, kuris nemato pasaulio… nemato realios padėties…
pixonas rašė:
Tai va tame ir esme kai kada zmogui daiktas tampa grotos, jis bijo del to!! Man butu baisu taip gyventi 😡
dabar beveik visi materilizmo aukos.
zmogui kuris nuolat stengesi pralopti daiktai sukelia nashta. Reikia stengtis neprisirishti prie daiktu, vertinti labiau savo protai nei ishorini pasauli ir jo daiktus. Cia tiktu tas pasakimas – "lengva pasakyti, sunku padaryti", tam reikia tam tikro kiekio uzsispyrimo, principingumo, charakterio.
Vienas protingas mano draugas yra pasakes – money comes and money goes. Todel pries perkant mersa reikia pries tai tureti garaza arba gyventi rajone, kuriame bijotu i tavo mersa paziureti, kad nakti ramiau miegotum 🙂
Su zmonem, kurie per daug reiksmina daiktus ir turta nelabai randu bendra kalba… 😕
negaliu gyvent be mobilaus , kompiuterio, interneto, esu pamisus del graziu masinu, geros aparaturos , graziu drabuziu,kosmetikos….na ir kas..nesijauciu ikalinta ..tie daiktai suteikia komforta patoguma dziaugsma ir tiek…
O kai negali ipirkti siaubingai patinkancio blizgucio, tada ir pasijaucia kaip stipriai esi priklausomas nuo pinigu.
Jauciuosi priklausomas nuo interneto .
Mes priklausomi nuo visu mus supanciu daiktu… isvaziuokit kur savaitem i laukine gamta, tuoj pat prades grauzti mintys apie kompa, telefona, telika, masina ir t.t. Nes mes prie ju esame priprate! Tai musu kasdienybes dalis, kiti zmones negaletu turbut net dienai su tuo issiskirti.. jei jau taip yra, tai jau visi tie daiktai valdo zmogu.. o cia jau negerai!..
Joline rašė:
pritariu 😉
Trumpai ir aškiai,esame priklausomi nuo visko..
Kiekvienam skirtingai. Man su metais materealus dalykai imi blankti pries dvasines vertybes.
cia su tuo mersu gal kiek kitokia situacija, cia paprashciausiai naturaliai stengiesi apsaugoti savo turta, tai nera prisirishimas tai yra normalu. Nejaugi paliktum mobilu ant suoliuko, ne nedelto kad prie jo esi prisirishes, bet del to kad kashkas gali ji paimti, todel logishka butu ji laikyti kuo arciau saves. Kuo brangesnis daiktas, naturaliai stengiesi ji labiau saugoti, nes jis jug pirktas uz kashkieno sunkiai uzdirbtus pinigus, taigi tai labiau savisaugos instinktas, o ne prisirishimas, lyg negaletum gyventi be to daikto.
nightex rašė:
Jau vien kad perki, reiskias jis tau reikalingas ir automatiskai prie jo prisirisi 😆
Noras apsaugoti savo turtą nėra blogai, bet paniška baimė, kad kažkas būtinai šiandien, būtinai iš tavęs pavogs mersą – tai jau paranoja. Reik suprast, kad, jei kas nors labai norės pavogti tavo mersą, tada jį ir pavogs, juk negali paaukot visos nakties merso stebėjimui… 😕
PerfectChaos rašė:
Tai va idomus klausimas kaip atsikratyt tos, paranojos, netik del prieraishumo prie daiktu, bet ir shiaip gyvenimišku situacijų. Kai pagalvoji kiek nervu sau išėdi vien dėl to, kad pergyveni dėl nebūtų dalykų.
Tiesiog nebepergyventi 😀
Imagine rašė:
bet pvz pastebejau zmones, kurie maziau galvoja, kurie maziau protingi, tie sugeba net nesukti delto galvos. Arba yra zmoniu, kurie moka itikinti sau, jog viskas gerai, nors ishtikruju ishgyvena gyvenimo krize ir pan….
Tai labai sauniai daro sitie zmones.. nes galvojimas apie problemas nieko gero neduoda… o viska tik dar labiau pasunkina..
bet jei mokinsies ish klaidu ir galvosi ka padarei blogai, kaip galetum pasikeisti, ka galetum padaryti geriau, manau tokiu atveju butu geriau. …Manau pozityvus mastymas yra gerai, bet mastymas apie dalykus, kuriu nenori prie gero nepriveda.
Taip, mokymasis is klaidu yra gerai. Klaida yra tada, kai ja pakartoji antra karta… O nuolatinis mastymas apie klaidas, problemas ir pan tikrai tik dar labiau apsunkina. Geriausia tam skirti koki pusvalanduka, apmastyti ir daugiau negalvoti, nes tai nuteikia neigiamai 😛
tuo paciu neigiama energija persiduoda ir kitiems….
Taip, tu visiskai teisus!
Dabar daugelis žmonių vergauja daiktams ir pinigams, o ne daiktai jiems tarnauja… Juk materializmo epocha įsialėjo…
O aš nesijaučiu priklausoma nuo daiktų. Tarkim išvažiavusi į gamtą, nepasiilgstu nei kompiuterio, nei interneto, nei teliko bei kitų elektros prietaisų. Tačiau mobilus yra gan reikalingas, bet nežaidimams ir ne wap’ui, o susisiekimui. Kad ir toje pačioje gamtoje. Tarkim, jei ištiktų kokia nors nelaimė-kad galėčiau greitai išsikviesti pagalbą.
Esu mates filma "Kovos klubas" (The Fight Club). Man tai buvo nuostabus filmas su gilia akiplesiska mintimi. Ten pagrindine ideja ir buvo prisirisimas prie daiktu. Zmogus, visa gyvenima grazines savo buta visokiais graziais daiktais viena diena suprato, kad tie daiktai jam nieko neverti. Jis dirba kiauras dienas ir uzdirba pinigus tik tam, jog juos isleistu naujai vibruojanciai sofai ar senoves kinu vazai. Jo gyvenimas radikaliai pasikeicia kai karta gryzes is darbo rado liepsnose paskendusi savo buta… Jam shukis "Dirbk Pirk Mirk" virsta … pamatykite patys. 🙂 This film will blow your mind!
Boxeris rašė:
Jei jau labai čiūdnas koks tel, tj neimu, o ir pirkt tokių nebeperku, svarbu kad skambintu ir sms rašytų, be tel iš namu neinu, nes tevai visalaika turi mane pasiekti, o kaip be tel susiekti su draugais… neimanoma 😀 ypatingai, kai vienas vienam miesto gale gyvena, kitas kitam, juk nevažinėsi pas visus pasikviesti kur nors:D
agarmis rašė:
čia jau nuo kiekvieno žmogaus asmeniškai priklauso. Man asmeniškai daiktai tarnauja man, o ne aš jiems.
Vartojimo epocha atėjo, todėl kiekvienas žmogus priklauso nuo daiktų… pasižiūrėkit į savo namus ir pamatysite, kad juose apstu daiktų, kurių mums nė nereikia arba jie mums visiškai nenaudingi (mes galime apsieiti ir be jų)… Tačiau daugelis dirba tik tam, kad įsigytų daiktą, nors visai nepagalvoja, kad jo jam nereikia… pasižiūrėkime į visokius maximos išpardavimus – visiškai nereikalingi daiktai, findikliuškos, kurios perkamos urmu tik tam, kad turėtume, bet ar jie naudingi čia jau kitas klausimas….
Nereikia melstis Vartojimui…
Tai cia savaime aisku. Bet nepamirsk kad tie pimpukai atnesa laimes, nors ir neilgam bet atnesa :} O gyvenam tam kad butumem laimyngi. Tai jeigu isnesa galimybes kodel nepagyvenus laimyngai? na aisku kiekvienam zmogui ir vis kitame amziuje kitaip suprantama laime. Vaikui kazkoks blizgutis maximoj gali buti nuostabiausias pasaulyje kol nepamatys kito, o suaugusiajam, jo kitokie poreikiai ir jo blizguciai su jo poreikiais vis didesni :}
Tau gali vaikinas pasipirsti ir be ziedo (praktiskai), bet jeigu pasipirs su ziedeliu ir graziu deimantuku ant jo manau tai tau suteiks didesni ispudi ir tai akimirkai didesne laimes doze :} Tai cia velgi… Nereikalinga, bet laimes tai suteikia :}
Nemanau, kad maximines sirdutes suteikia daug laimes kam nors :d 😀 na nebent maximai, nes ji pinigu uzdirba…