kaip uzaugint brandzia , atsakinga, sumania asmenybe ?
ogi nuo mazu dieneliu augint pratinant prie darbo, pareigos
darbas ir sveika asmenybe neatsiejami dalykai
beto tai tik i gera tiek paciam tiek aplinkiniams, nes uzauga darbstus, pareigingas , savarankiskas, atsakingas zmogus
ypatingai berniukai turi but auklejamai per darba , veikla
kaip sakoma dirbanti vienas velnias gundo , o tinginiaujanti – septyni…:)
Lenovo Ideacentre Y720 Cube stalinis kompiuteris
Lenovo Tab 2 A10-30L mėlynas planšetinis kompiuteris
Dell P2217WH 21.5“ skystųjų kristalų monitorius
28 Responses to “Darbine pedagogika”
Auklėjimas labai svarbus…Bet šiais laikais daug velnių auga, užtenka vien į mano dukterėčią pasižiūrėt, kuri nežinio ką reiškia pareigingumas, atsakomybė, pagarba… 🙄
Auklėjimas – labai slidus dalykas. 😆 Tiek mažyčių niuansėlių viską lemia, kad net baisu! Net patys nepastebėsim, kur kokią klaidą padarėm. Ne tik atsakingumo, darbštumo klausimu.
Paaugliai- kas kita. Jų nebeišauklėsi.
reikia nebambet … o paprasyt pagalbos , jei spyriojasi duot i galva:))) ( juokauju del paskutines frz)
reikia paprasyt , parodyt kad labai svarbi pagalba ..
bet kartais reikia..ne į galvą, kitur, bet reikia..profilaktiškai 😆
Vaikų mušti negalima iš vis. Nei per galvą, nei per užpakalį. Negalima prieš vaikus smurtauti net ir gerais tikslais. Negalima. Taip pamažu atitolini vaiką nuo savęs ir uždarai visus kelius į jo auklėjimą.
Iš tiesų, pagrindinis auklėjimas ir asmenybės formavimas vyksta iki paauglystės. Paauglystėje ji kažkiek formuojasi. Ji formuojasi visą gyvenimą. 🙂
Mušti- ne, auklėti- taip. Aš pati esu taip auklėta, ir esu dėkinga tėvams, kad mane taip auklėjo 🙂
Aki~lan~da:) rašė:
Kiek žmonių, tiek nuomonių. Aišku, dėl menkniekio nepulsi diržu švaistytis, bet jei jau kitos išeities nebėra, tada reikia. 🙂
Aki~lan~da:) rašė:
Jei vaikas sako eik tu nx, tai tada bandysi dailiai į jo sąžinę?
aišku, iki to dasileist irgi …
Aki~lan~da:) rašė:
Vaikas iš lubų taip nesako… Iki to tikrai da’sileisti reikia.
kiek metuku, tiek kartu per sedimaja pliaukst
kelmas rašė:
Ir dar tiek blynų turi suvalgyt. 😯
Jei vaikas klauso tėvelių ne todėl, kad gerbia, o todėl, kad bijo – blogai. Vaiko auklėjimas turi būti paremtas ne kažkokiom bausmėm, o ramiais santykiais, pamokymais, pasikalbėjimais. Kai vaikas nori pasikalbėti, jis turi būti išklausytas ir suprastas. Kai jo elgesys kokioje nors situacijoje tampa abejotinas, reikia su juo ramiai apie tai pasikalbėti, išanalizuoti situaciją ir padėti rasti teisingą sprendimą. Svarbiausia – neparodyti vaikui agresijos. Tarp tėvelio ir mamytės neturi būti jokios įtampos, jokių pykčių. Tėveliai visada turi elgtis labai ramiai, kad sudarytų harmoniją, nes jie yra gyvas pavyzdys augančiam vaikui, kurio akis nuolat visa tai fiksuoja.
Mano nuomone, dirzas priimtinas auklejimo budas. Gavau gal pora kartu, bet tikrai ne uz ora 🙂
S1n1 rašė:
va butent veikla darbas ..darbas kartu visokiam sh uzkerta kelia i galva lyst arba net isvaro lauk
Jet rašė:
Mušamo vaiko viduje nejučiomis kaupiasi agresija, kuri vėliau gali išlįsti. Mušdami, rėkdami mes žeminame savo vaiką ir pačius save. Kaip vaikas gali suprasti, kad negalima būti agresyviam, kai jo tėvai su juo taip pat elgiasi, kaip jam negalima. 🙂 Visas ribas laužo patys tėvai. Taip vaiko niekad neišauklėsi, tik demonstruosi savo nekantrumą, silpnumą ir nemokšiškumą, negebėjimą susitvarkyti su savimi, o tada – savo paties vaiku. Žinoma, pastarasis nėra blogas ir smerktinas, bet galima stengtis auklėt ir kitais būdais. Dabar S1n1 pasakys, kad nejaučia agresijos, tik dėkingumą. Galbūt kartas-du visko taip ir neįtakoja. Be diržo būtų da’ėję, tik dar prie to pačio būtum supratus, ko negalima ir kodėl. Pvz., susimušė vaikas su jaunesniu arba bendraamžiu, o tėvai jam gyvenimą aiškina, paėmę diržą. Kaip vaikas samprotauja: "Man negalima muštis, nes tėvai mane muš." Kažkas pan., tėvai negali reikalauti neagresyvaus vaiko elgesio, kai patys taip [nors ir iš meilės ir gerais sumetimais] elgiasi.
Oni, pritariu tau is dalies. Bat as gi nesakiau, kad musti vaika uz menkniekius reikia. Na bet pavyzdziui, jei vaikui 10 kartu kartoji, o jis vis vien nesusipranta, na tai jau nezinau tada, kas jo tevam belieka…
S1n1 rašė:
Supranti, toks požiūris, kad "kartoju, o jam ne’da’eina" yra pakankamai lėkštas. Reikia turėti omeny, kad vaikas iš pusės žodžio kartais ir nesupras. Tai nėra pasiteisinimas, jei vaikas nesuprato, ką kartojai. Tai tik priedanga. Savo agresijos, nepakantumo priedanga. Dažnai tėvai yra pakankamai nelankstūs bendravimo su vaiku klausimu. Diržas tikrai nėra išeitis. Aš irgi apie mušimą už menkniekius nekalbu. Bet vaikas turi suprasti, kodėl jis negali taip elgtis iš tikro, dėl ko tėvai nenori, kad jis taip elgtųsi. Kartoju, diržu to nepapasakosi ir iki galo neišaiškinsi.
Aišku, esam žmonės, prarandam kantrybę. Bet vaikas viską mato ir viską sugeria.
Sutinku, bet dirzas gali buti viena is alternatyvu, kurios nurasyti nereiktu 😉
S1n1 rašė:
O kodel pas tuos pazius tevus vienas vaikas buna geras, kitas blogas. Na cia aisku salyginis geris ir blogis, visuomene normom vertinamas, as turiu omeny… 🙄
S1n1 rašė:
Oni rašė:
S1n1 rašė: