Nežinau, ar tema čia tinka, bet…
Taigi, kažkada praradau sau labai brangų žmogų – draugę. Na, žinot kaip būna… Požiūrių nesutapimas, kategoriškumas, vėliau eilė kvailų nesusipratimų, kurių taip ir neišsiaiškinom. Buvo labai sunku, reikėjo laiko atsigaut. Buvau labai įskaudinta. Galbūt ir ji, nežinau. Atrodytų, jau praėjo penkeri metai po to. Panašiai laiko aš jos ir nemačiau. Žaizdos apgijo, lyg ir susitaikiau, priėmiau kaip natūralų dalyką (juk visi paauglystėje patiriame praradimų, kurie mus kažko išmoko, sustiprina). Tiesa, toj istorijoj kažkokį vaidmenį atliko ir jos sesuo, kuriai toli gražu netinka apibudinimas GERAS ŽMOGUS: kitų apgaudinimėjimas, jokios normaliai visuomenei suprantamos vertybių sistemos (girdėjau, kad dabar netgi ji yra kaltinama iš neįgalaus žmogaus išviliojusi nemažą sumą pinigų, vyksta teismai), keistas pagarbos bei meilės suvokimas… Teko ir man šiek tiek nuo jos nukentėt. Netgi nežinia už ką išgirsti įvairių grasinimų, nors mūsų NIEKAS nesieja.
Bet šio pasakojimo esmė ne tame. Aš jas labai dažnai sapnuoju. Mes kalbamės, vaikštom, geriam kavą. Šią naktį jos man norėjo kažką padaryti, jaučiau nežmoniška neapykantą. Kas įdomiausia, būtent sapnai mane priverčia apie jas, ypaingai buvusią draugę mąstyti. Kartais sapnuoju, kad jai blogai, nori pasikalbėti, susitaikyti. Kartais – ji atžagari, pikta. Aš nebežinau, ką daryti! Man jau atsibodo. Nemoku apsakyti, kaip sudėtinga penkerius metus taip gyventi. Šį mėnesį jas (ar vieną iš jų) sapnavau gal kokius 5 kartus. O būna savaičių, kai KIEKVIENĄ dieną.
Kaip man atsikratyti šių sapnų? Ką jie reiškia? Juk jau praėjo nemažai laiko!
Ačiū už nepatingėjimą perskaityti 😉
20 komentarų to “Dažnai sapnuoju tą patį žmogų…”
Per daug apie tai galvoji, tai viskas nuo neapykantos gal net baimes joms. Kuo maziau galvosi tuo maziau sapnuosi. Bjaurus dalykas tokie sapnai. Reikia "itikinti" save, kad tu su jomis "atsiskaicius" ir daugiau negali tureti bendru "reikalu". Sekmes!
o nekyla noras su ta exdrauge susisiekti?
Ir ką čia galima būtu tau patarti..? Keblu, tikrai keblu. Atrodo, kad viskas susigulėjo, žaizdos apgijo, bet tikriausiai taip nėra. Viskas liko kaip ir buvę tik nugrimzdo į pasąmonę, o tikriausiai ir dar giliau. Sąmonė dabar tų jausmų nebefiksuoja arba fiksuoja, bet jau labai silpnai ir sunkiai pastebimai. Tu tikriausiai tebesi nuo jos priklausoma. Priklausomybė išsivysto, kai kažką esi sudievinęs. Tai gali būti santykiai ar pati draugė. Kada santykiai pasidaro aukščiausia vertybė, tai jie jau nebegali ilgai išsilaikyti ir pradeda irti. Tada kyla baimė juos prarasti ir imamasi visų priemonių juos išsaugoti, o nepavykus atsiranda pretenzijos ir savęs gailestis. Tokiai būsenai užsitęsus emocijos pasiekia pasąmonę ir grimzta dar giliau. Iš ten jas išprašyti galima, bet tai jau užtruks ir nėra taip lengva. Reiktu prisiminti tuos santykius ir atsisakyti visų pretenzijų, visiškai ją išteisinti (ne pateisinti, bet išteisinti), suprasti. kad ji kitaip negalėjo pasielgti. Ji nesąmoningai elgėsi ne taip, nes tu buvai per nelyg smarkiai ją sudievinusi ir prisirišusi prie judviejų santykių. Negali būti taip, kad viską jai atleidžiu, bet to, vienintelio dalyko, niekaip negaliu atleisti. Reikia visiškai viską atleisti ir ne šiaip sau, o visa širdimi. Lengvesnis kelias, bet tikrai nežinau ar geresnis, būtu su ja susitikti. Kaip tau jau patarė "karjeriste". Tada nuoširdžiai viską su ją išsiaiškinti ir jokiu būdu nieko nekaltinti. Nei jos, nei saves. Kaltų nėra, yra gyvenimas.
Tikriausiai yra ir kitų būdų, bet apie juos aš nežinau. 🙂
Daug mastai paie jas ir sapnuoji.
O gal pabandyk susisiekt su drauge?
Sorry, užteršiu bišk šitą temą kitokiu klausimu. Naujos temos nekursiu, nebent už mane kas nors sukurs 😀
Jau kokius du – tris kartus (per maždaug pusmetį) sapnuoju tokio tipo sapnus, kad atsibundu kokioj nors vienvietėj lovoj, atidarau duris į kitą kambarį, ir pamatau savąjį miegantį mūsų lovoj su kokia nors pažįstama (porąkart buvo mano draugė, kitąkart – mano sesuo). Ką tai galėtų reikšti?
Tada maždaug reakcija sapne : "Kaip tu galėjai?" , o vaikinas atsako : "Aš neprisimenu, kaip visa tai įvyko". Vos ne muilas kažkoks gaunasi..
Bet vis vien tokie sapnai labai nemalonūs. Gal yra kam taip buvę?
Voveryte, manau pati mir atsakei i savo klausima 😉
Voveryte, tikriausiai giliai pasąmonėje bijai arba tikiesi jo išdavystės.
Pritariu Oni…
Baimes pasekme…
greiciausiai kad to bijai tai ir sapnuoji…
nors man yra buve kad susapnavau kad mano buves vaikinas turi kita ..labai aiskus sapnas buvo…ir is tiesu jis man buvo neistikimas…
Visų pirma, nežiūriu aš muilų.
Visų antra, neturiu pagrindo juo nepasitikėt arba to bijot. Tikrai tikrai ne.
Todėl ir nesuprantu tokių sapnų.
Bet vis vien ačiū už bandymą pagelbėt.
Jeigu jisai jau toks grazus kaip pasakoji tai gali but, kad tai vyksta. Graziems diedams, reikia graziu bobu :ymdevil:
Litovec2 rašė:
Nea, juo tikrai nieks nesidomi. Žinau, kad tikrai tikrai viskas gerai išdavysčių tema pas mumis.
Neneigsiu jog pas jus viskas ok, bet tik noriu pasakyti, jog niekada negali buti garantuota kitu zmogumi 100%….tiesiog buna kad net savim negali but tikras, o cia svetimas zmogus……
Beje, is kur tokia tikra kad i ji tikrai niekas neziuri ? Tu tiesiog gal to nezinai. Na nebent tavasis yra vienaakis, vienakojis padaras su didziuliu spuogu vietoj nosies ir jo dazniausiai vartojama fraze yra "as vel pridariau i kelnes buhuhuhu"…O tikriausiai toks jis ner, tad….
Smash rašė:
Esu tuo tikra. Tiesiog jis toks žmogus.. Yra labai patikimas. Bet ir nėra visiškai jokių detalių/elgesio nuskrypimų ir pan., kad galėtų kažkas būt. Be to, jis iškart po darbo grįžta namo, o savaitgalius praleidžiam kartu.
Yra jis gražus, bet kadangi ilgaplaukis, dauguma merginų į jį nespokso ir tiek 😉
Žinau, kad atrodau naivi. Bet taip nėra.
dar pradekit , pagal sapnus gyvenime sprendimus daryt ..bus isvis grazu … isminciai ..:))
…pasapnavai ir pamirsk , tai tik sapnas
avietinis_ debeselis rašė:
Ačiū už atsakymus ir patarimus. Atsimenu, praėjus maždaug metams, aš jai parašiau ilgą laišką, kuriuo uždėjau tašką ir, kaip man atrodė, viską sustačiau į savo vietas, nieko nekaltinau, linkėjau jai sėkmės… Tai buvo naujo etapo pradžia. Tačiau laiškas nebuvo išgirstas – jokios reakcijos. Taip pat paveikė prieš du metus naujųjų metų naktį, lygiai 00:00 sulauktas skabutis iš girtos jos kompanijos, įvairūs grasinimai, įžeidinėjimai. Negalėjau patikėti, ką girdžiu. Juk jau buvo praėję 3 metai!!! Aš nesu tas žmogus, kuris leistų, kad liptų ant galvos, bet man savigarbą neleidžia nusileisti iki to pačio lygio, ką nors aiškintis. Tiesiog per šlykštu! Nuo tada beprotiškai gailiuosi, kad tiek savo širdies atidaviau tam žmogui, kuris tesugeba purvais drabstytus nežinia už ką. Tik supratau vieną, ji manęs toli gražu nepamiršo. Tik nežinia, kas jos galvoje sukasi. Kartasi pamąstau, gal ir ją kankina tokie sapnai. Juk sąskaios iki galo nesuvestos, tikrasis taškas dar nepadėtas. Bent jau jos širdyje.
Turbūt suprantate, kodėl negaliu ir NETURIU jos susirasti po viso to. Tiesiog tai būtų žeminimasis, o ir labai abejoju, ar man viso to reikia. Tad bandysiu daryti tai, kas mano valiuoje: mąstyti pozityviai ir VISIŠKAI VISKĄ ATLEISTI.
(kažkokia sentimentali pasidariau :ymblushing: )
idomu , kodel taves nepamirsta ir drabsto purvais , kaltina del ko?
Kodėl? Nežinau tikrai. Ji visuomet buvo tas žmogus, viską pasileikantis sau, nemėgo dalintis emocijomis. Aš priešingai – emocionali, stengiuosi nepalikti klaustukų, kad vėliau nebūtų neaiškumų, nesusišnekėjimo. Tada man dar atrodė, kad TIKROS draugės turi būti atviros, viena kita pasitikinčios… To mūsų draugystėje iš jos pusės nebuvo, taip pat ir tuometinės mūsų vertibių sistemos stipriai pradėjo skirtis. Užsimaniau ją išauklėt, atvesti į doros kelią (dabar suprantu, jog tai ir buvo didžiausia mano klaida – nemokėjimas jos priimti tokios, kokia yra). Na, ir gavos kaip smėlio dėžėj: aš jai pasakiau, kad taip bendrauti, kai aš net nepažįstu jos antros pusės/-ių, nors esam draugės 10 metų, negaliu ir nenoriu. Kitaip tariant, mano prigimtinis kategoriškumas paėmė viršų ir aš pareiškiau, jog mes nebedraugės. O ji maždaug: nu ir gerai. Vėliau, kai atvėsau, dar sekė keli pokalbiai mano iniciatyva. Bandymas palaikyti tiesiog paprastus santykius, sveikintis susitikus gatvėje. Bet ji nepanoro. Pamąsčiau – nerūpiu, jei taip lengvai gali viską nutraukti. Buvo labai skaudu. Atrodytų, eilinis paaugliškas konfliktas, iš kurio būtų galima pasijuokti dabar susitikus, BET… Kažkas atsitiko. Po kurio laiko sužinojau, jog šitoj istorijoj nagus įkišo ir trečias asmuo. Iki šiol akyse stovi, kaip jis apsiašarojęs keliais laksto iš paskos, nes iš savanaudiškumo, dėmėsio ir dar nežinia kieno trūkumo (pats negalėjo paaiškinti, kodėl taip bjauriai pasielgė) tiesiog mane ir ją apgavo. (Ačiū tuomet dar madingai mirc’ai ir jos išlikusiems pokalbiams, kurie kartais taip netyčia iššoka tiesiai prieš akis…)
Tas etapas man davė ir labai daug: pakeičiau draugų ratą, vaikiną, suispžinau su filosofija, dar labiau įsimylėjau literatūrą, kurioje nuolatos ieškojau atsakymų. Sudėjau dabartinės SAVĘS pamatus 🙂
Laba,
Gal žinote ką reiškia sapnuoti buvusį draugą vos ne kiekvieną naktį, kad jis verkia , rašo man žinutes ar kad bučiuojames, nors jis pats mane atstūmė? 🙂