Man pastaruoju metu vis dažniau kartojasi tokie atsitikimai – mano geri draugai (vaikinai) mane įsimyli. Aš iš viso esu prieš draugystės gadinimą poros santykiais (kurie paprastai trunka žymiai trumpiau nei draugystė). Ir iš esmės tai yra labai bjauri situacija, nes aš esu garantuota, kad jei sutiksiu draugaut kaip pora su kuriuo nors iš tų vaikinų, tai tie santykiai truks ne daugiau kaip kelis mėnesius ir iš buvusių santykių neliks net draugystės. O jei nesutiksiu, tai arba tas vaikinas įsižeis, nes paminsiu jo savimeilę ( ir iš draugystės liks tik buvusio bendravimo liekanos ), arba po kažkiek laiko vėl ims mane kabint, tikėdamasis, kad pakeičiau nuomonę ir man vėl reikės spręst dilemą ką daryt. Merginos, gal turit panašios patirties? Patarkit ką nors, a?
17 Responses to “Draugystė ir meilė”
siulyciau nedraugaut ir bandyt isaiskint kad tau idomus tik kaip draugas…
gal taip bet pavyks tureti ta draugyste….
beje klausimas man biski keistas…jei su zmogum draugauji tai jis tave turi traukt ..o jei netraukia ir tu draugauji tai taves netraumuoja psichologiskai kad tenka su juo buciuotis jis tave liecia ir t.t ?
manau reiktų tau su jais visais permiegot, panele baby 😳
Joline, būna taip, kad žmogus patinka, bet tikrai ne ta prasme, kaip turėtų patikt vaikinas. Kartais atrodo, kad su tuo žmogum galėtum praleist belekiek laiko kartu. Pavyzdžiui man būdavo atvejų, kad kalbėdavom su draugais telefonu iki paryčių, bet ne apie kokias romantikas, meiles ir pan. Ir tada kažkaip pradedi pati save įtikinėt, kad gal, jei pabandysi su juo padraugaut, kas nors gero išeis. Taip kad nelabai čia yra kas nors traumuojančio.
o tu nemanai, kad svarbu ne tik tavo jausmai, o kaip ir anksčiau minėjai kito tavo pašnekovo/draugo nuomonė apie jūsų santykius? gal tau ten tarpiniai ir t.t., o jam bus jau nebe tarpiniai jausmai tarp pasiuntimo ir draugavimo. Išvis manau kad tokią draugystę gali suformuoti tik buvimas ilgą laiką kartų – tarkim mokykloj, univere ir panašiai. Kai nori nenori vistiek su juo būni, pažįsti jį ne šiaip kalbant su juo, o matant kaip jis elgiasi su kitais ir koks jis būna kasdieniniame gyvenime. Pvz aš tai nžn kaip galėčiau sukurti vėl tokius ryšius, kokius turiu su buvusiom klasiokėm – jos man draugės ir nieko daugiau. Galim nekalbėt kad ir mėnesį, o vėl susitikę – elgiamės lyg nesimatę būtumėm dieną 🙂
HollywoodBaby rašė:
Turiu patirties truputuka. Yra ir buvo toks draugas, su kuriuo bendrauti budavo taaaaaaaaaaaaip gera, ypac kai mane istikdavo depresijos. Na jis atrodydavo tobulas- mokedavo ziauriai maloniai nustebinti, buvo isradingas, protingas, romantiskas, nuosirdus ir idomus (ir tebera) ir jau du kartus taip atsitiko, kad: as turiu vaikina ir turiu drauga. Vaikinas kartais man tampa nuobodus ir daugiau laiko praleidziu su draugu. Po to ima grauzti sazine, kad pamirstu vaikina. Ir tada mastau, kad reiktu skirtis ir pradeti kazka su biciuliu. Bet kai tik buna likes vienas zingsnelis iki skyrybu, mano biciulis kaip vaikinas pradeda mane atsumti, islenda jo per svelnios savybes, drovumas, fizines traukos nebuvimas ir t.t. Beje, zinau, kad jis mane myli simtais prasmiu, as ji traukiu ir pan. Buna, susitinkam, pradedu zirsti koks maniskis nedemesingas, koks mulkis ir pan. Tada net nepajuntu kaip pradedu flirtuoti su biciuliu. O kai jis jau beveik patiki, kad esu jo, man kazkas lyg per galva trenkia ir as pamatau, kad nenoriu isvis su juo bendraut. Tai taip jau du kartus buvo griaunam draugyste ir vel atstatom.
Bijau likimo ironijos tik 🙂
HollywoodBaby rašė:
Nereiktų gražios draugystės gadinti…bet net ir pati nežinau, man panašei dažnai nutinka. Turiu labai gerą draugą, mes su juo užaugom. Ir nors mes nekalbam apie meiles tarp musu, puikiai zinau kad jis man jaucia daugiau nei draugiškus jausmus, tiesiog jis supranta jei man pasiulys draugaut, mūsų draugytė nutruks nes jis man kaip brolis,aš jam daug kartų tai esu sakius ir jis mane supranta. Kažkaip nesmagu buna kai draugas su kuriuo taip smagu budawo pabut ima ir pasiulo draugaut…žinau ka tai reikškia, atsisakai paaiškini kaip viskas yra, poto dažniausiai nutruksta graži draugystė 🙁
draugyste yragrazios meiles pamatas….bet be fizines atistros meiles nebuna….
Mhm. Draugystė yra draugystė, o meilė yra meilė. Du skirtingi dalykai ir dažniausiai nesusiejami. Jei vienas myli, o kitas myli tik draugiškai – geriausia išeitis išsiskirti visiškai, idant neskaudint vienas kito. O ir bendrauti žinant, kad jam patinki, yra nei patogu, nei malonu, nei išvis kažkaip normaliai jautiesi.
Joline rašė:
Nedaryk to. Jei nėra fizinės traukos, gerų santykių nebus. Tu moteris vienaip ar kitaip, seksui reikia kitokių dalykų, nei vyrui. Beje, Joline, meilės nebūna net ir su fizine aistra. Nudegiau su tais padraugavimais su draugais. Daugiau niekad nedarysiu taip. Draugas yra draugas, meilužis yra meilužis.
HollywoodBaby rašė:
Sunkus čia atvejis ištikrųjų, susipažinau su vaikinu, bendravom, kaip draugai, bet jautėm vienas kitam simpatijas, po poros savaičių bendravimo jis man pasiūlė rimtesnius santykius, tačiau aš atsisakiau, nes man viskas pasirodė per greitai… Bet pasakiau jam, kad nesakau to griežto "ne" Jis tikino mane, kad supranta ir tikrai nepyksta. O dabar mes beveik nebesišnekam, o jo priežastis "laiko neturėjimas" Nors aš netikiu…
Bet pagalvojus, kas būtų jei būčiau priėmusi jo pasiūlymą? gal jis vėliau ir man kaip savo merginai nebeturėtų laiko…Shit ir blogiausia, kad sunku man jį pamiršti…
nesuprasi tu vyru avietyte…
ir blogiausia kad jie nervina, o be ju neiseina gyvent 🙂
Svarbiausia yra padaryt atvirkštinį variantą, t.y., kad jie be mūsų negalėtų (ne tik kaip be sekso partnerių).. 🙂
Sekmes 😆
Jus save vyrai apgaudinejat. Kiek mano gyvenimelis man leido pamatyti, tai jus tokie jautrus ir pazeidziami padareliai, kad mums nuolat reikia jus stumti ir remti. Ir deja, dazniausiai ne seksu 😉
Joline rašė:
tai vat tas ir yra.. ;//
Vėjavaikė rašė:
o jei ,tory of my life..
man taip budavo visa gyvenima.. kai kuriu jausmus žinojau o apie kelis, kad buvo įsimilėja sužinojau tik per savo vestuves..per kurias jie pareiškė kad padariau gyvenimo klaida.. o juk ne neitariau,kad tiek metu mylejo..
na as turejau tokia ignoracine/blondinine strategija kaip aš ja vadinu..
kai tik kuris iš mano gerų draugų imdavo rodyti jausmus tai pradėdavau ja naudoti, ji būdavo kelių etapu skirtyngai nuo limpančio draugo stiprumo..
a) įsijungdavau dūra ir apsimezdavau, kad nieko nesuprantu.. garsiai sakydavau kokie jus visi geri mano draugai ir dažnai..
b) kai vienas prilimpa as kitam draugui ano akivaizdoije rodau žimiai daugiau dėmesio, o jį vos neignoruoju, tik vos..
C) gerai kai turi vaikina ar meilės objekta.. tada jie jau pasiduoda be kovos..
ir galvotum kad taip nuolat su jais bekariaujant praradau draugus.. nea, puikiai sutariam dar ir šendien, keista ne vienam aiškinti kad sorry tu man tik draugas taip ir neteko, kažkaip išlaviruodavau..
linkiu ir tau sekmes ir ištvermės..
beja kai ištekėjau, dabar ta pati pastebiu iš draugių vyrų.. bet išsisuku.. jau pripratus.. tik erzina labai, atrodo jezau jezau jau pati nerealiausia esu iš visu..fui tie vyrai.. 😆