Liūdnai pagarsėjęs kiemas jau nebeišgali paslėpti savo paslapčių.
Kiekvienas kiemo praeivis prisimena tai, kas čia yra nutikę…
Pamažu namuose pradeda gesti šviesos, žmonės išeina,
kiemą jau senai apleido ir saulės šiluma. Išdžiaustyti skalbiniai
įsisavino pelėsiu dėmes, kurias ir ant pilku plytelių kątik išklojo lietus.
Tu išeini paskutinis, išjungi vienintelio likusio žibinto šviesa.
Matai??? tas pats takelis kuriuo ėjai į mokykla, ta pati aikštele
kurioje dūkai su draugais,tik dabar ji apleista.
Tačiau tu išeini, nes nei žiemos baltumas, nei lietaus pastangos negali nuplauti kiemo paslapčių.
"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"
DS rašė:
Hmm…Gražu..
Am tas DS man su kažkuo labai panašėja… 😀
Visai idomiai kai pora kart perskaitai. Nors tiesa pasakius ir nieko labai jau ypatingo – mintys ir tiek. Mintis yra bet to kabliuko tai nelabai bent jau man 😛
kuo kaip liudnai pagarsejes sis kiemas?