Turiu tokią gruopiokę, kuri mane erzina iki beprotybės. Jos daugelis savybių atitinka tas, kurių JOKIU BŪDU nenorėčiau turėti (egoizmas, savikritikos stoka, labai siauras požiūris, 0 tolerancijos kitokiems, 0 geranoriškumo, užtat labai gera nuomonė apie save…). Atrodytų, kas čia tokio: erzina – nebendrauk. Ne taip jau viskas paprasta. Aš jai LABAI patinku. Ji vis tik laukia progos prisigretint, pabendrauti. Vis bando įsiprašyti į svečius, vaidina, jog mano vaikinas jos labai geras draugas (jis jos irgi nekenčia), o mes – fantastinės draugės (jokio pagrindo jai tikrai nesuteikiu taip manyti, nes bendrauju taip, kaip ir su visais, gal netgi mažiau). Matau, kaip ji bando perskaityti mano sms (na, kai turiu mobilų rankose, baigia išsinarinti akis). Mano širdis kažkaip neleidžia jai tiesiai pasakyti, jog MES TIKRAI NESAME ir NEGALIME BŪTI DRAUGĖMIS. O ir amžius ne tas, jog peštumėmės kaip smėlio dėžėj. Atrodytų, bandau jai siųsti kažkokius signalus: nesiimu iniciatyvos bendravime, dažnai būnu abejinga jos atžvilgiu, jei nuomonės nesutampa, išsakau savają… Kas blogiausia, aš jos taip nemėgstu, jog netgi atsisakau vakaro su kitais grupiokais, jei žinau, kad ir ji bus (nes, matot, ji paprastai būna prilipus prie manęs).
Taigi, patarkit, kaip diplomatiškai nuo jos išsisukti?
Arba, kaip išmokti ją toleruoti? (su visu likusiu kolektyvu – viskas puiku. Nors mes visi labai skirtingi žmonės, manęs tai nė kiek neerzina)
Siulau daryt tai kas jai nepatinka
Ignoruok ir toliau. Po kiek laiko turetu atsikabinti.
Skipper rašė:
Sakai? O jei mes esam pažįstamos 10 metų (aktyviau bendraujam kokius dvejus-trejus metus)…
tai pasakyk jai kas tau nepatinka, anokia čia problema, su plyta per galvą negausi 😀
Ji gal tave įsimylėjusi? 🙂
Kas čia per bėda ? Pasakyk jai tiesiai į akis ką apie ją manai , pasiųsk nx ir tvarka . Tau mažiau nervus grandys ir gal ji padariusi kokias tai išvadas pasikeis .
Nu nu, visi cia tokies drasus, siuntineja visus… 🙂 Taip ir dauzo draugai vienas kitam snukius prigere…
Nieko siust ant 3 raidziu nereik, bet gali tiesiai sviesiai pasakyti visa tai, ka tu stai parasei mums : jog ji tave erzina, jog tu nemegsti jos, tavo vaikinas nemegsta jos ir ji aplamai gadina tau gyvenima. Pasakyk taip sviesiai tiesiai, be uzuolanku. Jei tu tikrai nori ja atkratyt nuo saves – tai pasakyti tau neturetu buti sunku. O tada jau priklausys nuo jos sveiko proto – arba ji tikrai atlips arba tiesiog bus dura ir toliau viskas bus po senovei. Vo tada jai galesi sakyt/daryt kanors ir griezsciau, jau nebijant jos visiskai izeisti.
lauriut rašė:
Vai, vai. Gyvenimėlį, na ir koks gi tu spalvingas! Ir ką čia tau patarti..? Gal kiek teoriškai. Tikriausiai grupiokė visiškai neturi tų savybių, kurias tu gal būt jau ryškiai per daug dievini, garbini. Jei labai smarkiai kokias tai savybes garbini, tai savaime suprantama, kad jų neturinčius tu smerki. Štai tau ir žmogus šalia tavęs, kuris aiškiai tau rodo, ko tu negali pakęsti,. Nuo kokių savybių tu esi priklausoma. Kitaip ta priklausomybė vadinama prisirišimu. Čia jau taip greitai viskas nepasikeis. Gal per pusmetį, o gal net ir tik per kokius metus stengiantis galima kažkiek pasikeisti ir tuo pačiu viską pakeisti. Būtina savyje surasti būdų kaip ją toleruoti. Aišku, kad nesiūlau būti jos drauge, bet išmokti toleruoti jos nesmerkiant būtina. Mano dukružėlė, studijuodama bakalaurą, turėjo panašią grupiokę. Kiekvieną kartą, kaip susitikdavome, tai būdavo pagrindinė pokalbio tema. Ir ką gi..? Vis dėlto jai pavyko. Nepasakysiu per kiek tikslai laiko, bet tikriausiai ilgiau nei per pusmetį. Net ir mano dideliai nuostabai, ji atėjusi lyg tarp kitko pasakė, kad dabar ta grupiokė visai jau ir nebetokia atstumianti. Jai su ja jau visai net ir malonu būna kartais pabendrauti. O dar vėliau, tai ko ne draugės pasidarė. Pasikeitė dukrelės požiūris į kaip kuriuos gyvenimo aspektus, pasikeitė ir grupiokės elgsena ir požiūris. Na, dukružėlei gal kiek ir lengviau buvo, nes ji jau besimokindama mokyklos paskutinėse klasėse pasižymėjo analitiškumu, o aš nesnaudžiau. Tačiau vistiek jai nelengva buvo, kad ir puikiai viską žinojo, kas kaip ir kodėl taip, o ne kitaip. Tai gyvenimas ir jo keliami uždaviniai. Na, o tu jau vien klausdama „Taigi, patarkit, kaip diplomatiškai nuo jos išsisukti?
Arba, kaip išmokti ją toleruoti?“ giliai savyje jauti, kad kategoriški sprendimai ir veiksmai nėra patys geriausi. Tad tikiu, kad tau pavyks. 🙂
Na, gal ir geras poaziuris, bet…jei zmogus mane erzina, jei as jo nemegstu ir tikrai nenoriu jog jis paisytusi i mano draugus, na man skambba kiek kvailai, jog problema yra manyje (nemoku mat toleruoti jo ir bla bla); jog butent man reikia pasikeisti, pakeisti poziuri…taigi, iseina taip, jog vardan to, kas tas zmogus manes nebeerzintu, as turiu pats keistis, kad priimti ji toki, koks jis yra..nors as nuo pat pradziu na NENORIU to zmogaus kaip savo artimo….super. Cia tas pats kaip kad jei ateina prekybos agentas ir siulo tau preke, kurios tau nereikia, tu verciau ja nusipirk, kad veliau agentas neateitu su ta pacia preke dar kart…wow…didele nauda… ir lieka tikimybe, jog tas agentas ateis kita karta su kitu pasiulymu..kas tada ? Vel pirkt ? ..manau supratot ka pasakyt norejau
lauriut rašė:
As tokius zmones ignoruoju ir tiek. Ji tikrai neisipirstu i svecius ar pan. Nesuteik jokiu jokiu vilciu jai ir nuolat ignoruok.
Na, jei net tada neatstotu as jai viska i akis pasakyciau kai daestu 😀 Tu taip ir padaryk jei ji nenurims…
Siūlau nuoširdžiai pasikalbėti ir pasakyti kad nenori skaudint tėsiog ji pernelyg skirtynga nuo to ka tu gali toleruot ir jei ji nedurna atšoks o jei ir po to nesusipras visiškai ja ignoruočiau.
turėjau pažystama tikra žiurkė, bet jos sugebėjimas nuvyti jai nepatinkančius žmone tikrai stebino, ji neapsikraudavo savęs aiškinimais tėsiog nesikalbėdavo, maždaug draugė prie jos atina ir pasakoja kaip jai sekėsi o ji nieko nesako o tik nueina.. manau gal žiauroka, bet kam gadintis gyvenima dėl tokių žmonių? manau ji teisingai elgdavosi ir nieko neaiškindavo.. tai gal ir tu taip pabandyk, o bendroje kompanijoje tėsiog kai prikimba pasižiurėk ir jai kalbėt nebaigus nueik.. turėtu suveikti, gal tada paklaustu kas tau yra o tu galėtum viska ir išdėt. gyvenimas ir be tokių geros energijos vampyru sunkus, tad neapsunkink jais savęs. o vaidinant geraja samariete paslaugos jai nepadarysi.. ui kaip ir mane tokios erzina.. sekmės tvarkantis 😉
O as siulyciau jeigu nepavyksta atsikratyti pasinaudok ja, skolinkis pinigus, paprasyk, kad uz tave kaikuriuos darbus atliktu, zodziu isnaudok. 😉
lauriut, tau neatrodo, kad tu pati turi tokias pacias savybes kaip ir tavo grupioke? – nesakau, kad tu bloga, bet dazniausiai taip ir buna kad pastebime kito aky krisla, o ant savo peties rasto jau nebe – man taip visada buna, tik kad tai suprasciau reikia ne vieneriu metu.
manau, kad jus esate kazkuo panasios ir abi tai pasamonej suprantat, tik tu esi pranasesne uz ta savo grupioke, todel ji bando i tave lygiuotis.
kitas variantas: grupioke bando pasinaudoti tavimi, kazkaip tu jai esi naudinga, o vaikinais tiketi nepatarciau – dar nereiskia , kad jis nemeluoja, jog jos nemegsta.
siulau buti tiesmukiskai ir sakyti jai ka galvoji, jei turi drasos 🙂
Smash rašė:
Čia truputi prasilenkei su esme, Tikrai čia kiek sunkiau kažką suprasti. Tikriausiai tau tokių patarimų ir nebūčiau rašęs. Tačiau tau jų ir neprireiktu. Tu net ir neklaustum patarimo. Ar tai blogai? Visai ne. Vieniems įmanoma pasukti kokių tai keliu, o kitiems ne, bet tai nepadaro vienus išskirtinais, o kitus atsiliekančiais. Paėmus atrodytu net skirtingiausius žmones kaip poiežių ir bomžą. Na ir niekaip nerandu aš tarp jų esminių skirtumų. Ir vienas ir kitas gyvena. Ir vienas ir kitas trokšta būti laimingais. Ir vienas ir kitas gali klysti. Ir vienas ir kitas yra, būna, reiškia gali būti. Ir vienas ir kitas negali būti kitu, kaip pvz. Bomžas negali būti popiežiumi lygiai taip pat kaip popiežius negali būti bomžu. Abu turi lygiai tas pačias teises į gyvenimą ir mirti. Ir kaip dabar pasakyti kuris iš jų iš esmės yra geresnis? Nežinau, man nepavyksta ir viskas. 🙂
Algis957 rašė:
ok, tebunie busiu nesusipratelis, bet stai ka tu cia "suvelei" taip pat man skamba biski jau i lankas nukeliavusiomis mintimis. Visa sita minciu antpludi buvo galima parasyti ir keliais sakiniais.
Smash rašė:
🙂
Oho kiek komentarų! Ačiū jums labai. Visokių įdomių pamąstymų parašėt, yra apie ką pasvarstyti.
Womencat labai įdomiai papasakojo apie savo pažįstamą. Tai netgi suklusau, galbūt mes pažįstam tą pątį žmogų 🙂
2. Aš ją taip ilgai pažįstų, o ji mane erzina lygiai taip pat kaip, pvz, prieš kokius ketverius metus…
lauriut rašė:
isgyvenau tokia pacia situacija – 1:1
beje, katarais tiktai ne vda mokaisi? (nebijok nesu ta grupioke 😀 )
Ne, VDU 😀
Tikriausiai jau beveik viską esu išsakęs, ką galima buvo trumpai išsakyti, tad dabar gal tik pateiksiu kaip pavyzdį apmąstymams:
womencat pozicija
santykiu visiškai negaliu nutraukt, žinau, kad ji tokia bet negaliu palikti to žmogaus dabar vieno kai jai taip sunku, atsistos ant koju tada ir atsisijos.. tegu liksiu įskaudinta ar pan.. bet tokia jau esu negaliu praeiti pro ištiesta ranka, o žinojimas, kad tu padariai geriausio ką galėjai yra balzamas skaudančiai sielai.. tik nedėsiu tiek daug pastangų į tą draugyste stengsiuosi duot ne daugiau nei man tai per sunku.. ji moka būti ir gera, tik gal ne taip dažnai kaip to reikėtu. lazda turi du galus kaip šauksi taip ir atsilieps..tegu iš mano pusės būna daugiau gėrio, gal ji pasikeis ir įvertins tai kada nors o jei ne ką gi mano sąžinė bus švari.
v: žinau, kad nelinki.. supratau ką nori pasakyt. ačiū
womencat rezultatai, pozicijos pasekmės
aš va vakar atsiguliau ir pagalvojau ir ką aš tokio gero šiame gyvenime padariau, kad nusipelniau tokios laimės. kaip mylinčios šeimos? gerų žmonių sutiktų netikėtai
🙂
ei kuku negalima taip analizuoti žmogaus 😉
womencat rašė:
niu va ačiū nebeturiu žodžių.. :ymblushing:
Suprantu, kad nėra lengva tiesiog atsisėsti ir apie viską rimtai pasikalbėti.. išsakyti viską kas tau nepatinka ir ką galėtumėt daryti kitaip.. ar norite likti draugėmis ar ne… taip pat, turėtum išklausyti ir jos pusę – sužinoti kodėl ji būtent taip elgiasi.. žinau, kartais yra tiesiog įkyrių žmonių ir tokia jų prigimtis. Tačiau ji negali toliau tavęs taip kankinti, jei nebegali netgi viename vakarėlyje šėlti su draugais, jei ten yra ji.. supranti tu atsisakai labai daug ko, dėl jos.. atsisakai smagių vakarų su draugais, atsisakai kitų dalykų, nes nenori būti su ja.. tai pirma išeitis – pasišnekėti.. jei tai nepadės, tiesiog užmiršk ją. Eik ir džiaukis tai džiaugsmais, kuriuos tau siūlo gyvenimas, niekas neturi teisės jų iš tavęs atimti… nežinau ar mano patarimas kiek padės.. jei kils klausimų – pasistengsiu atsakyti 🙂
O jeigu tu sestadieni pasikvieti pas save draugu, arba salygoms leidus, pasidarai tranku tuseli, jai primelavus, kad busite su draugu dviese, o Ta, pirmadieni, per baisiai neidomia paskaita uzpila tave klausimais "kaip savaitgalis praejo", tu atsakai, tusa dareisi pas save, buvo unreal linksma, ir ji, be kruopelytes savigarbos, toliau laiko tave savo the best friend, zmogum, kurio tu nepakvietei nes netycia pamirsai?
Kazkaip sunku patiket, kad 4 metus nepakenciama butybe negali nuo taves atlipti, kuomet per sitiek laiko ir puikios draugystes buna uzsibaigia. Gal visgi per mazai tavyje abejingumo? Beje, kas paskatino jusu daznesni bendravima pries tuos 3-4 metus? Ir ar susitinkat kur nors dar, be universiteto?
Neturime jokio dažnesnio bendravimo be paskaitų. Dviese niekad nesusitinkam. Savaitgalius leidžiu su visai kitais žmonėmis. Kas mus dar sieja? Bendra mokykla, tad retkarčiais susieinam su bendra mokyklos chebra. Kodėl ji būna šalia manęs? Nes prieš studijas mane jau pažinojo, o naujus žmones ji priima labai sunkiai. Praktiškai neturi grupiokų tarpe draugų. Tad natūralu, jog jai maloniau būti šalia žinomo žmogaus, nei vienai.