Jaspersas sakė, kad vaikai dažnai būna genijai. T.y. vaikai dažnai iškelia genialius klausimus. Pav. Aš visą laiką galvoju, kad aš esu ne tik aš, bet ir kažkas kitas ir pan. Kai aš perskaičiau, supratau, kad ir aš buvau genijus.
Buvau kokių keturių metų bamblys, ką tik iš kokono išsiritęs. Su tokiu mama jau gali po visą svietą bastytis, pas drauges tąsytis. Apie ką jaunos mamos kalbasi? Žinoma, apie vyrus. Va, ištekėjau už šito, o galėjau ir už to, ir anas piršosi ir t.t. O aš žaidžiu kamputyje ir galvoju: o jeigu mano tėvas dabar būtų kitas, tai ar aš būčiau AŠ AR KAŽKAS KITAS. O dar neduok diev mergaitė….šakės…
O gal ne vienas aš toks, gal daugiau filosofų yra… 😀
Crocs™ LiteRide Flip Navy/Melon 36,5
Crocs™ Bayaband Sandal Kid's Candy Pink 27
Crocs™ Bayaband Sandal Kid's Candy Pink 30
59 Responses to “Filosofiniai trupiniai”
O taip, aš irgi dažnai galvodavau, jei nebutu mano tevai susitikę, jei nebūtų taip ar taip nutikę, tai kur aš dabar būčiau? Gal kitoj šeimoj kurnors afrikoj būčiau gimus 🙂
Kitaip sąkant tapatumo problema. Kas yra tas aš, o kas tas kitas. Kur baigiasi mano ribos, o kur jau nebe aš. Iš tikro tai yra problema. Nes jei neturėčiau kalbos, manęs nebūtų. Nebūtų kaip suvokiančiojo. Ir t.t.
Aš galvojau, kad mano tėvai ateiviai…
O ką jus abu aprašet tai irgi tokių minčių buvo…
is tikro tai cia dauguma vaiku taip masto…seip savo vaikytes nepamenu bet kai daug laiko praleizdavau su seses vaikais tai vienas seses vaikas 4 metu mokejo zodziu skiemenis suskaiciuoti…o mums tik mokyklojreikedavo arba artimu zmoniu zodiako zenklus zinojo gimtadieniai kada…o kitas ir labai gudrus vaikas judrus labai padauza bet tokiu dalyu prisimasto
Nova rašė:
Ką turi omeny??? 🙄
O as visad galvodavau,kad visitiek buciau gimus pas savo tevus,tik jei veliau tai butu ivyke,tai atrodyciau kitaip,bet charakteris tas pats butu 😆
Imagine rašė:
Viskas kas yra žmogus tai kalba. Nėra kalbos, nėra žmogaus. Nes nėra suvokimo. Rodos 19-ame amžiuje kūdykis buvo pamestas džiunglėse. Po keturių metų rado išaugintą vilkų. Žmogum taip ir netapo. Ne tiek daug mes turime.
as is ankstyvosios vaikystes mazai ka pamenu… tik tai kad vyresne sese mane pastoviai musdavo ir apgaudinedavo 😆 daug verkdavau… bet visi daug verkdavot ar ne?
Visa kas yra genialu yra paprasta.
Vaikiskas protelis atrodo negaletu nieko ypatingo ir nesumastyti, taciau visgi jis yra dar neapviniotas ziniu voratinklio ir tyras paprastumas pagimdo ta genialuma. Taciau ne filosofija, tam reikia tapti Zmogumi.
nematau as cia jokio filosovavimo 😀 tiesiog budama maza ir netgi dabar kartais pagalvoju, kas buciau, jei mano tevai nebutu MANO tevai…
tiesiog vaizuotes vaisius…noras geriau suprasti pasauli…
Nova":3fovfzna] Imagine rašė:
Mane tokios mintys veda tik į beprotybę…
Kas būtų, jeigu būtų…
Ir galvok visą gyvenimą kas būtų…
Nebyliai kalbą turi. Jie yra mokomi kalbėti. Žodynas jų siauras ir daug ko jie nesupranta. Tai atskira tauta. Bet būtent pabendravus su nebyliais supranti kiek daug mes turime. Ir kiek nevertiname ką turime.
sviestas sviestuotas bla bla bla
kelmas rašė:
pilnai pritariu siai pozicijai
Nova, kiekvienas yra filosofas, kai nereikia galvoti ką į skrandį įsimest, ką apsirengt ir kur miegot…
Nova rašė:
Tai kas tada yra "aš"? Kas yra buvimas savimi? Ar tai tik kalba? Aš pvz manau kitaip, bet noriu tamstos nuomones 😉
He, he kiekvienas iš jūsų galvojat, kad esat labai individualūs. Niekas netrukdo turėti tokias iliuzijas. Bet 99,99 procento esate bendrybė. Įrodykit, kad aš ne teisus. 😀
kelmas rašė:
Būtų malonu sulaukti argumentų.
Nova":2cf3iz8c] Imagine rašė:
Viskas kas yra žmogus tai kalba. Nėra kalbos, nėra žmogaus. Nes nėra suvokimo. Rodos 19-ame amžiuje kūdykis buvo pamestas džiunglėse. Po keturių metų rado išaugintą vilkų. Žmogum taip ir netapo. Ne tiek daug mes turime.
Žmogumi taip ir netapo, nes nematė pavydžio. Jis galbūt buvo toks, kokie buvo mūsų proproproproproproproproseneliai. Niekas negimsta, mokėdamas kalbą. Ją išmoksta, stebėdamas, klausydamas.
Nebyliai yra tokie patys žmonės, kaip ir mes. Jausmus, mintis galima išreikšti ne tik kalba. Kalba – gan primityvus būdas.
Taip taip, tu teisus, be abejo. Jei tau nuo to geriau ir tai glosto tavo savimeilę.
Jokio filosofavimo čia nematau, tik kažkokių faktų žėrimą ir nuomonės reiškimą.
>Nebyliai yra tokie patys žmonės, kaip ir mes. Jausmus, mintis galima išreikšti ne tik kalba. Kalba – gan primityvus būdas.
Deja ne. Nebyliai gyvena kelis šimtmečius atgal. Kalba ne tik kalbėjimas, bet suvokimas. Primityvi kalba, primityvus suvokimas. Visi anekdotai apie čukčią yra jo nesugebėjimas suvokti civilizuotą pasaulį, bet čukčia sniegą gali apibūdinti ( gamtą) 300 žodžių. Lietuviai apibūdinkit sniegą bent dvidešimčia atskirų žodžių.
čia jau ne apie tai kalba 🙄
norvegai turi apie žvejyba labai daug žodžių, afrikiečiai apie karščius, tai priklauso nuo gyvenamosios vietos, o ne nuo civilizacijos….
lonelybird rašė:
Manau, kad buvimas savimi, tai yra "aš", yra mūsų jausmai ir mintys.. o ne kalba.. gali išmokyti papūgą kalbti, bet tai nereiškia, kad ji jau taps žmogumi… Svarbiausia yra jausmai ir mintys, tai ir esame mes.. sneketi galime daug ką, bet vidaus savo ir minčių neapgausi..
Papūgos žodžių kartojimas ir žmogaus kalba tai …begalybė.
Neturėsi kalbos neturėsi pats savęs. Bet daugelis, deja, to nesuvokia.
>Žmogumi taip ir netapo, nes nematė pavydžio. Jis galbūt buvo toks, kokie buvo mūsų proproproproproproproproseneliai. Niekas negimsta, mokėdamas kalbą. Ją išmoksta, stebėdamas, klausydamas.
Pagal Oni išeina, kad žmogus yra elementari papūga. Kalbėjimas prilygsta kvaksėjimui. Ta mergaitė vėl atsiradusi tarp žmonių po keturių metų žmogum tapti jau negalėjo, nes nesugebėjo suvokti. Žodžius atkartoti sugebėjo, bet ji buvo tik papūga.
Jūsų aš priklauso nuo to kiek esate gave. Ir kuo daugiau gave tuo tas aš yra didesnis. Bet tik tas kuris tai suvokia yra tikras aš. Deja tai dėsnis.
Nova rašė:
Tu pats/pati taip manai….
Yra tokia knyga "Džiunglių vaikas", parašyta autores Sabine Kuegler, ji pati ir buvo tas džiunglių vaikas ir dabar parašė knygą.. tai ji išmoko kalbą ir papasakojo savo gyvenimo istoriją pasauliui…
Mano manymu vistiek kalba yra ne tai, kas is tikro yra mintys ir jausmai.. kuriu niekaip neapgausi.. iš kur gali žinoti, ką žmogus iš tikruju galvoja, kai jis kažką šneka??.. tai du skirtingi dalykai..
Ir dar manau, kad didesnis aš yra pas tuos ne kas daugiau gave, o kas daugiau davę kitiems.. Čia tik mano mintys.. 😉
Ar daug kačiukas gali duoti? Ar daug jis turi? Nieko negaves, nieko neduosi. Pirma reikia gauti, o tik po to…
Nova rašė:
Taip, kalbą išmokstame kaip papūgos. Stebėdami bendraujančius aplinkinius. Kalba yra priemonė išreikšti jausmus/mintis. Bet tai nereiškia, kad, nemokėdami kalbėti, mes būsime bejausmiai.
Tai mergaitei tikrai turėjo būti sunku. Paimkim kokį gyvūną. Nuo mažens pakeitę jo aplinką, kur jis būtų tarp kitos rūšies gyvūnų, pastebėtume, kad jis su jais kažkiek supanašėjo. Vėlgi, dėsnis. Žmogus – ne išimtis. Jei atsižvelgiant į evoliucijos teoriją. Visi vieni iš kitų mokėsi, taip pažengdami į priekį. (žmonės) O vienam žmogui tarp "žemiau esančių" gyvulių iš ko imti žmogiškumo pavyzdį? Mažas vaikas yra mažas vaikas. Kūdikis nesėdi ir nefilosofuoja. 🙂
Mažas vaikas išnaudoja didesnį % proto, nei suaugęs.
Manau, kad šia tema toliau nediskutuosime, bet yra kita, ne mažiau įdomi.
Ar žmogus evoliucinuojasi. Ar galima sakyti, kad žmogus evoliucinuojasi.
Juk jei paimsim Kokį Aristotelį ar Platoną ar Safoklį tai mes, tikrai niekuo nuo jų nesiskiriam. Tiesa, gyvename civiluozat pasauly, bet ar nuo to tampame protingesni už tuos, anksčiau gyvenusius. Ar mum ką nors davė civilizacija? Ar mum ką nors davė krikščionybė?
Pasnekekim apie tai kaip mes skiriames dabar nuo Aristotelio laiku..
Skiriames tuom, kad nebesuvokiame kas esame ir kas mums svarbiausia.. paskestame masese ir prarandame individualybe! Darome ne tai ka norime, o tai kad itiktume kitiems.. tampame priklausomi.. vertybes keiciasi, zmones sunkiai suvokia gyvenimo tiesas ir gamtos desnius, kurie lemia musu gyvenimus..
Anksciau i viska galbut buvo ziurima giliau, ta prasme giliau i save, siekiant save pazinti ir issaugoti savo individualuma. Protingesni netapome, manau atvirksciai.. ir cia nereikia sakyti, kad mes protingesni, nes isradome kompiuterius ir t.t. Proto galia mazeja, nes kompiuteriai viska atlieka 😆
Mes niekuo kokybiškai nesiskiriam nuo Antikos ar net Egipto laikų. Bet kiekybiškai skiriamės. Pasaulyje yra daugiau mokslo žmonių, o ir bendra išsimokslinusių žmonių kiekybė yra didesnė. Taigi, dabar einame kiekybės keliu. Iš to seka, kad turės ateiti naujos kokybės metas. Koks jis bus? Galima tik spėlioti.
Asmeniškai būčiau linkęs pritarti emocinio intelekto vystymui, bet…
Nova rašė:
kokybes metas?
emocinio intelekto vystimas?
gal galima butu placiau, matau jus labai apsisvietes zmogysta.
Butent, kad emocinio intelekto vystymas yra dabar labai būtinas, nes matosi, kaip jo truksta daugeliui zmoniu…
As linkusi manyti, kad jei kuo daugiau kiekybes, tuo maziau kokybes…
Prieš pora dešimtmečių amerikiečiai susidomėjo, kaip sekasi buvusiems abiturijantams. Ir ką? Pasirodo daugelis moksliukų (baigusių mokyklas su raudonais diplomais) gyvenime, deja yra vidutiniokai, o taip vadinami trejetukininkai gyvenime pasiekia gan daug. Ieškojo priežasties ir surado, kad visa lemia ne aukštas intelektas, o mokėjimas bendrauti, užjausti, būti draugišku ir t.t. Ką vėliau pavadino emociniu intelektu.
Prisipažinsiu, kad man gyvenime taip pat teko sutikti tokių ir anokių žmonių.
Pradžioj tiek. Atėjo draugai internetą teks palikti nuošaly.
bet ar tu supranti ka pasakej… tipo jeigu zmoniu daugeja tai jie emocishkai neevoliucijonuoja? stagnacija vien del to kad afrikos juodckiai nezino kad gandoncikai jau israsti? 😀
Nova, tu gal skaitei knyga tokia stora "emocinis intelektas"? 😀
Beje, ne visi baige su raudonais diplomais nemoka bendrauti… bet bendravimas su zmonemis, ju supratimas ir t.t. yra svarbiausia. Cia tai faktas..
Kažkada, rodos, kad iš Kazio Sajos išgirdau tokius žodžius, kad mintys eina eteriu ir kaip jos pas mus ateina, vienas Dievas težino, bet jos ateina keliem žmonėm vienu metu. Todėl daug yra ginčijamasi ar radio atrado tas ar kitas, ar lemputę atrado šis ar anas ir t.t.
Knyga, kurią mini buvo parašyta tuomet, kai aš savo ieškojimus pavadinau paprasčiau, o būtent emociniu kodu. T.y. kiekvienas žmogus turi savo emocinį kodą pagal kurį veikia. O šis kodas yra suformuojamas ankstyvoje vaikystėje ar net kūdykystėje, o gal ir dar ansčiau.
Pav. berniukas, gabus matematikoj ir sugebantis spręsti sunkesnius uždavinius nei bendraamžiai ir atitinkamai pagirtas ir įvertintas ( gaves emocinį impulsą) vystysis šioj sritį toliau. O tapes Fizikos, matematikos profesorium ir išsprendęs kokią nors sudėtingą problemą… tai iš tikro tas pats berniukas tik kokybė jau kita.
Babkės, kruta tačka, čiuvikos ir t.t. visa tai emocijos.
Em.., nelabai supratau apie ka eina kalba 😆
filosofus meginam primest. vo.
Smilga rašė:
Imagine rašė:
Drisciau sudvejot. Zmogaus asmenybe yra formuojama visa jo egzistavimo laikotarpi.
Smilga rašė:
Oi, kad taip būtų. 🙂
Nova":wp500huf] Smilga rašė:
Oi, kad taip būtų. 🙂
taip yra
Imagine rašė:
Smilga rašė:
Taip asmenybe formuojasi visa gyvenima, bet emocinis intelektas kudikystej, ankstyvojoje vaikysteje.. kaip ir per pirmuosius 5 metus susiformuoja vaiko charakteris.. toks gyvenimas..
Nova":sbt8lo1a] Imagine rašė:
manau vaikai mąsto išradingai dėl to, kad pradinėj vystimosi stadijoje smegenys stipriai priima informacija ir geba labai abstrakčiai mąstyti (vaikas geba apie 10 kart geriau prisiminti informaciją nei paauglys ar suaugęs žmogus). Greita pradinė adaptacija.
Imagine":1fa5uqhd] Smilga rašė:
Taip asmenybe formuojasi visa gyvenima, bet emocinis intelektas kudikystej, ankstyvojoje vaikysteje.. kaip ir per pirmuosius 5 metus susiformuoja vaiko charakteris.. toks gyvenimas..
Nu nezinau… Gal..
Man buvo kitaip.
Visiem abiturijantam siūlau paskaityti. Keletas būsimų pareigybių:
Nuomonių ir nuotaikų direktorius
Žmonių raminimo direktorius
Vyriausias vaizduotės inspektorius
Intelektinio kapitalo direktorius
Keletas įdomių savokų:
Emocinė rinka.
Dvasios ramybės rinka
Susipažinkit, nesigailėsit
Paskaitykit. Galėsim maloniai padiskutuoti
lonelybird rašė:
butent kam kvarsinti sau galva del smulkmenu 😆
Nova rašė:
manau "žmonių raminimo direktoriaus" pareigas galetų eiti psichologas. Manau galimas scenarijus, jog informacinė visuomenė taps nebereikalinga, nes visos pareigos bus patiketos automatizuotu sistemoms. Manau netgi tolimoje ateityje robotai galetu pakeisti dramaturgo pareigas, tik tuomet iškyla klausimas, koks bus mūsų vaidmuo visuomenėje?
Kai paprase Nova pakeisti pavadinima, pakeiciau ir daugiau nebepasirode.. 🙁
Niekur tas Nova nedingo. Nusipirkau knygą "Svajonių visuomenė". Skaitau. Jei norėsit galėsiu plačiau papasakoti.
Pratęsiant "kas būtų, jei būtų" temą, tai sakyti, kad tamsta buvote genijus, manau, būtų gerokai nekuklu. Kiek aš leidžiu sau manyti, tai daro dauguma vaikų. Atsimenu, dar ėjau į darželį, tai su drauge mąstėm, kas būtų, jei jos tėvai būtų mano tėvai, o mano tėvai – jos tėvai. Ar mes būtume mes ar jau nebe mes.
O į evoliucijos temą. Evoliucija – ilgas ir sudėtingas procesas, kol kas nors iš ko nors pasidaro, praeina tikrai ne 2000m. Taip kad nuo Aristotelio laikų ne daug kas, logiškai mąstant, galėjo pasikeisti. O dėl informacinės visuomenės – aš kažkur skaičiau, kad pasaulyje sparčiai daugėja psichinių ligonių. Pamąstykim geriau, kodėl? Nes jie kitaip suprant aaplinką? O gal jie ne ligoniai, o kokie nors apšviestieji? Gal čia koks nors dvasinis nubudimas? Tarkim tas jūsų emocinis kažkas ten…
Apie vaikų genialumą kalbėjo Jaspersas. Aš tik prisiminiau savo vaikystės klausimus.
O ką tu ten toj "Svajonių visuonenėj " perskaitei? 🙄
Dėl savęs nieko naujo, kadangi savo laiku rašiau ekonomikos kursinį " Džiaugsmas ekonomikos moksle", kuriame nagrinėjau panašias perspektyvas, emocijų vaidmenį ekonomikoj. Domina mane tokie dalykai.
Knyga "Svajonių visuomenė" tikrai neverta 70 litų, kuriuos sumokėjau. Kaip paprastai būna su tokiomis knygomis, neištempia. Pradžia įdomi, o vėliau…
O tai, kad emocijos valdo šį pasaulį, žinoma seniai. Bet jaunimui, žinoma, susipažinti reikia. Manau, kad atsiras nauja specialybė -FUTURIZMAS- ateities spėjimo menas.