2024 19 kovo

6 thoughts on “Gabrielės kūryba

  1. Ir štai prasidėjo dar veina diena, kada man trūksta tavęs. Negaliu apsakyti savo begalinio troškim, o gal net manldavimo, kad man parašytum./ Atsikėlus pažiūrėjau i veidrodį- pamačiau tą niūrų, užtinusiom akim nuo verkimo, susivelusiais plaukais palaužtą žmogų, kurio širdis kentėjo ir kentės.
    Ar reikėjo tau nors ašarą nubraukti? Atsakymas man ajškus: kam? Juk tu iskaudinai, o ne aš.
    Širdis juk tavoi geležinė, o siela lyg akmuo. Tau visiškai nesvarbu ką aš jaučiu. Svarbu- tu laimingas.
    Argi tau patiko elgtis kaip vaikui? Taip. Ir žinau kodėl. Juk aš buvau tuo zaqislu, kuriuo žaidei manim.
    Žaidei ir jausmais ir bučiniais, Nors nežinau kaip tu bučiuojies, bet tie bučiniai niekad nebus mano. Pamilau nors neikada nesitikejau. Pamilau, nes buvau naivi.
    Žinau odėl taip padariai. Juk ji buvo geresnė, gražesnė už mane, bet nemylėjo taip kaip aš.
    Idomu ar dar kas nors taip mylėjo ir mylės kaip mano naivi ssiela ir sirdis…
    Negaves to ko nori, ėmeisi vėl manęs… bet as tave atstūmus supratau, kadmyliu visa širdimi… Atleisk, kad sugrioviau tavo jausmus man kažkada jaustus, bet dabar gailiuosi ir visada taip bus.

  2. Ir štai dar vienas rytas be tavęs
    Ir visada taip bus.
    Net pagalvoti negaliu,
    Kad leidau viskam griūt.
    Sugrioviau vien jo meilę
    Atstumdama aš jį,
    Bet kai tik praradau širdis pradėjo nykt.

    Ir dar viena diena kai pažvelgiu pro langa
    Kažkada pro jį mačiau gėles ir marga spalva.
    Po daug dienų išlindus aš pamačiau kitokį vaizdą:
    Kovas, karus ir tą nežmonišką tau aistrą.

    Įkvėpus gryno oro, jis neatrodė šviežias,
    Tik įkvėpiau kartaus aš tavo šmeižto.
    Tą begalinę meilę galir kvailai atrodo,
    Bet nieko nėra kvailiau kaip tik mylėt be saiko.

    Ir dar viena naktis kai atveriu tau širdy kurios niekadanepamilsi.
    Ir kam as kankinuosi sapnuodama nakčia,
    Paliesk šilta ranka ir apkabink mane.

  3. Kiek kartų aš šaukiau tave sapne,
    Kiek kartų bandžiau užmigt viena?
    Kiek Nuobodžių gyvenimo akimirkų praleidau be tavęs viena.
    Ir kiek kartų norėjau pasakyt,kad myliu ir mylėsiu aš tave.

    Ir jei nebūčiau mylėjus ir nebūčiau kentėjus,
    Aš nebūčiau kentėjus ir nebūčiau parašius šių žodžių
    Kurie ir padeda man išgyventi.
    Gal aplinkiniams atrodau stipri ir šalta,
    Bet būnu toke kai negalvoju apie tave.
    Bet vos prisiminus as tave tampu bejege verge
    Verge- ne ta kuri nori būti laisva
    O ta kuri nori būti nepriklausoma nuo tavęs.

    Bandau save apgauti.
    Sakau,kad pamiršau tave,
    Bet taip neraĄ
    Ir ką bandau apgauti?
    Tik savo siela, kuri nežmoniškai geidžia tavęs.
    iR JEIGU LIKTJU PASKUTINIS NORAS-
    Man būtu su tavim kartu nors Keletą sekundžiu Pabūti
    Bet to nebus… Nes jei išeisiu tai išeisiu tyliai.
    Ir neikas nežinos dėl ko.

  4. Ji žiūrėjo į dangų, o jam jis buvo neidomus.
    Ji uostė gėles, o jis tik cigarečių kvapą.
    Ji manė,kad jis subrendęs, o jis galvojo,kad ji tik vaikas.
    Ji mylejo jį, o jis savo draugus.
    Ji gyrėsi darugėm koks jis nuostabus, o jis tik speliodavo su deraugais kiek išdraugausit.
    Ji galėjo viską dėl jo, o jis nieko dėl jos.
    Ji buvo naivi, o jis drasus kaip liūtas.
    Ji buvo vergė, o jis Karalius.
    Ji vykdė visus jo norus, o jis iš juos tik juokėsi.

    Ji ėmė tolti, o jis to nematė.
    Ji išėjo iš jo gyvenimo, o jam buvo vienodai.
    Ji netikėjo jo meilę, o jis ėmė jos ilgėtis.

    Jis ėmė ilgėtis jos akių, ji tolo.
    Jis pasilgo jos, ji tolo….
    Jis negalėjo be jos nei dienos, jos nebuvo šale.
    Jis ją pamilo, pamilo jos plaukus, ji nekentė jo lūpų ir akių.
    Jis norėjo ję susigražinti, bet ji jau netikėjo meilę.

  5. Kodėl žmonės myli?Kodėl negali pamiršti meilės? Į šį klausimą ieškojau atsakymo metus… Bet kai radau.. supratau, Kad atsakymas lengvesnis uz orą…
    Pagalvok pats…. Kas yra širdis? Gyvybinis organas kuris palaiko tau gyvybe, išnešioją kraują po visą kūna… Kas yra kūnas? Tai AŠ… Mano siela…
    Ieškodama atsakymo pasiklioviau tik šeis duomenimis..
    Taigi jei širdis yra gyvybinis organas…Ir tu kažką labai myli… Kūnas pamiršti nori (ąš), bet kadangi ŠIRDIS valdo visus organus ir atve pačią tokiu budu tu turi 2 išeitis. Mylėti (nes nieko padaryti negali, tavo širdis užvaldo visa kūna tai yra tave) arba negyventi… Kekvienas žmogus pasirenka sau patogų būdą.
    Žmonės kurie pasiduoda… Kodėl?? širdis išnešioja meilę taip, kad žmogus persipildo ja kūne ir negali be jos gyventi,… tai kaip narkotikas… vieną karta pabandai.. negali sustoti, arba kaip vaistai… išgeri per daug apsinuodiji. Todėl net nesistengiu pamiršti meilės…
    Yra tik vienas patarimas kurį suvokiu ir patiu.. nors nežinau kada tai bus…
    Laikas užgydo žaizdas. nepasiduok 😡

  6. Prisipažinsiu, nors aš esu vyras (sako, vyrai neverkia; NETIESA: AŠ SAKAU: VYRAI VERKIA, – TIK GAL VERKIA TYLIAI – ŠIRDIES GILUMOJE – P A S L Ė P Ę – PAČIAS SKAUDŽIAUSIAS AŠARAS) ,betgi mane labai s u k r ė t ė šios perskaitytos eilė – kaip pats nuoširdžiausias i š g y v e n i m a s . . . Patikėkte, – nieko panašaus – dar nesu skaitęs! Tik vienas dalykas man nepatiko – tai Merginos užuominos apie pasitraukimą iš gyvenimo (spėju, gal todėl, išgąsdinti skaitytojai – apskritai nerašė komentarų?..). Kaip pagalvoji, mes gyvename – TIK VIENĄ KARTĄ, todėl – kalbos apie galimą "pasitraukimą" – labai jau blogai nuteikia, o meilių bus dar ne viena, deja, bus ir i š s i s k y r i m ų … O juk visa tai – mūsų išgyvenimai , mūsų prisiminimai ir, jei norite, mūsų patirtys ir, be abejo pgyvenimo pamokos … nors – ir kokios jos mums atrodytų – žiaurios …

Parašykite komentarą