2024 16 balandžio

17 thoughts on “Gulbės istorija

  1. Jautri esu del tokiu istoriju, dramu ir pan 😀

    tik man keistas vis vienas dalykas. Tos asaros kitokios (chemiskai). Kai verki is skausmo tai akys parausta, o nuo tokio verkimo tik slapumus nubrauki ir nieko nesimato….

  2. HollywoodBaby rašė:

    Faina istorija, bet jei pamąstyt logiškai, tai labai jau hiperbolizuota. Kaip kokie Romeo su Džuljieta.

    Na, taip logiskai tai cia galejo ji baigtis kitaip, bet cia juk kaip PASAKA tokiom kaip mums princesem paskaityt 😉

  3. galima ginčytis kas tikra ar ne tikra.. iš vis kuo šiame pasaulyje galima tikėti..
    o tokios sentimentalios istorijos tik sušvelnina širdis ir pasilieka toks jausmas.. skaudžiai geras..
    manau tokie dalykai į nauda, per visus nors biškuti sentimentalius filmus bliaunu, net per multikus ir net kino teatre..ir man pox.. jei kažkam aš atrodau išskydus, savo jausmų saviraiška nėra blogas dalykas, ir beja ne visi tai sugeba.. sako setimo skausmo nebūna.. oi kaip nesutinku!
    Posha visur kur pasisakai iš taves sklinda toks nepasitikėjimas, pesimizmas ir pyktis.. be reikalo.. gyvenimas būna ir gražus reikia tik akis atmerkti.. :kla:

  4. skaitymas prilygo sizifo darbui, galais po galais, siaip ne taip iveikiau.negaleciau pavadinti, kad sugaistos 5minutes praejo perniek. pralinksmino tai, kad bendravardziui Andriui lekstumu neprilygstu. visa si megahiperboldrama turi bendru bruozu su penktoku rasliavomis. viskas pasiekta suzaidus mano,tavo, taves, manes, meile, nu ir aisku, gulbes.

    Pinke, tu ok, as taves nepersekioju, sutapimai 😉

Parašykite komentarą