Kaip norėčiau nebūti žmogus… Kaip norėčiau būti jaunyste. Gražiausi žmogaus gyvenimo metai. Gyvenčiau iš pradžių jame, po to kitame ir žinoma… tavyje. Žinočiau, ką manai apie mane, ką jauti… Jei tau skaudėtų – paguosčiau, verktum – nuraminčiau, džiaugčiaus kartu su tavim… tau aš visada padėčiau… Bet jaunystė – abstrakti sąvoka. Tu manęs nematytum, nejaustum… Ir vėl aš likčiau, tik šešėlyje…
13 thoughts on “Ir aš noriu pasidalinti savo kūryba (rašau miniatiūras)”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Fainiai parasiai 😛 .
dekui:), tikejausi iš karto sulaukti kritikos, o čia iš karto pagirta, miela:)
Nu kodel tikiesi blogiausio siaip tikrai graziau as net isijauciau……
Gerbiu tavo kuryba vien todel, kad bent sugebi ja uzrasyti lietuviskom raidem. Pradzioje truputuka rimas per vienodas kazkoks pasirode, bet siaip labai sauniai parasyta. 8)
Nu nemanau ,kad cia rimai turejo buti juk ne eilerastis ,o labai grazus ir ispudingas kurinys. Beje visada kai skaitau labai issijauciu.
Na gal ir neturetu rimu buti, bet jie yra, o jei jau yra tai turetu buti ne tokie vienodi.
Nu nezinau as ne poete 😀
Anapus, na ka tu cia db – zmogus tiesiog parase minciu tokia "srove" ir tiek. Juk kai tu ka mastai ir bandai uzrasyt – nerasai visa laika gi eilem, ane ? yra cia rimo, nera – ne tame esme – svarbu jog mintis pati idomi. Galetu autorus ir daugiau ka parasyt mum ivertint
ka as? as savo nuomone turiu ir ja issakau, pagyriau tai ka manau buvo verta pagirti ir pastebejau tai kas uzkliuvo,nemegstu vien girti ar tusciazodziauti, tobulumui ribu nera todel nesinori jog mergaite uzmigtu ant komplimentu.
dekui dekui, dar keletas yra kitame skyrelyje ,, dar keletas" biski tip isejo, kad i skirtingus parasiau, paskaitykit:)ir vertinkit:)
nesupratau, kodel ana tema ,,dar keletas" palikta kaip pvz?bet uzrakinta?
Na nežinau,ar kūrinio,tarkim proza ne eilėraštis,kad neitų sueiliuoti.
Nesamonė.
Viskas slypi minčių gylyje.
Žinoma tenka pagalvoti,kiek nukrypti nuo originalo.
Ir gali gautis neblogas remiksas…
kodėlčiukė,aš atsiprašau jūsų,kad pabandžiau paremiksuoti
jūsų kūrinėlį.Tikrai nieko asmeniško.
Aš jį galėsiu ištrinti vėliau,kaip nereikalingą…
Kaip norėčiau nebūti žmogus,
mano mintys lyg paukštis skraidytų.
Kaip norėčiau jaunyste pabūt,
žmogui laikas gražiausias gyventi.
Gyvenčiau aš jame iš pradžių,
poto galbūt ir kitame.
Galiausia vėl sugrįžčiau pradžion,
kur ilsisi būtis tava.
Žinočiau,tavo minčių lauką
ką apie mane tu manai.
Žinočiau ką jauti jei skauda,
jei tau skaudėtų – guosčiau aš.
Jei verktum,nuraminčiau tavę,
nubraukčiau ąšaras veide.
Džiaugčiaus kartu su tavim mielas,
padėčiau tau aš visada.
Jaunystė – abstrakti,lyg laikas,
tu manęs nematytum vėl.
Nejaustum,ir aš vėl ištirpsčiau,
ir vėl aš likčiau,šešėlyje mirties.