Iš išgyvento spektaklio "7 sekundės iki mirties"

Tyla, ramybe ir
Siela pasiklydus ir
Asaru pilnos akys ir
Plystanti is vienatves sirdis ir
Saltos, ledines drebancios rankos ir
Veidai zmoniu kuriems kaip ir
Man gyvenimas tik prasideda ir
Man jis turetu nesibaigt ir
Testis, testis, testis..
Bet mano IR jau baigesi.
Tik jus kartokite IR.
Nesustokite..

____________________________________

Apgailetinos apgaules
Slepiamos po
Tokiais tyrais zodziais,
Kurie tik sukelia skausma
Galiausiai.
O veliau mes tikiname
Save ir kitus,
Kad tai klaida ir
Daugiau taip nebus,
Nors patys jau
Nebetikime MEILE.
Tada imame vaidinti
Svelnumo ir aistros
Operoje, kad
Nereiketu jaustis vienisais.

____________________________________

Tylet nera esmes.
Cia teatras,
Mes nebezinome savo vertes.
Rytoj ateis diena,
O mes kartosime spektakli.
Taip vel ir vel,
Kol jis pabos.
Tada galvosime
Kaip paivairinti,
Idet spalvu ir garso.
Darysime komedija,
Laiminga egzistavima..
O gausime tragedija.
Sugrioveme gyvenima.
Taip baigesi musu spektaklis,
Nes tu zmogau – bambeklis…

2006.06.06.