Kartais būna, kad perskaitai kokį eilėraštį, ir jis kažkuom įstringa galvoj, kažkaip paveikia tave, verčia susimastyt, o esant atitinkamai nuotaikai vėl išlenda į paviršių iš užmaršties gelmių 🙄
Ecovacs Window Cleaning Robot WINBOT X
Dell Latitude 7490 Black, 14 “, Full HD, 1920 x 1080 pixels, Matt, Intel Core i5, i5-8250U, 8 GB, DDR4, SSD 256 GB, Intel UHD, No Optical drive, Linux, 802.11ac, Bluetooth version 4.2, Keyboard language English, Keyboard backlit, Warranty ProSupport Onsit
Ocean Mist Volume Apimties suteikiantis šampūnas, 100 ml
6 Responses to “Įstrigę žodžiai”
Antrasis eilerastis tikrai labai neblogas, toks ekspresyvus… Dar vakar knygyne varciau jos ta eilerasciu rinkini "Ode dziaugsmui", bet nesusigundziau. Nepaisant pagarbos siai asmenybei, nesu jos kurybos gerbeja (sprendziu tik is poros jos romanu). Bet gal ir reiks kada prie progos pasiskaitineti… 🙄
Siaip nesu didele poezijos gerbeja. Prie tam tikros nuotaikos pasiskaitau ka nors lengvo, nors pastaruoju metu mane pradeda "vezti" siuolaikine moderni poezija (tik nekalbu apie visiskus krastutinumus, kur vietoj konkreciu zodziu – kazkoks rebusas, raides po visa lapa pasklidusios, o tu bandai isivaizduoti, kas gi cia galetu but parasyta… Gal "zole" ar "shudas"?).
Man visai miela ir lengva Cepauskaites poezija (gal del to neslepiamo moteriskumo ir paprastumo?), o ir kaip aktore man ji patinka, tad idesiu pora:
RAGANA
Tavo mylimoji yra ragana.
Ji sėdi po raudona musmire
ir žiūri į vieną tašką.
Ji įsipjovė pirštą,
kad tau skaudėtų,
apsibintavo galvą,
norėdama nubausti tave,
ji nėra fotogeniška,
kad nuotraukose tu
atrodytum gražiau,
ji tyli ir neatsako į klausimus,
nes yra labai užsiėmusi –
ji myli,
ji renka viską, ką randa gatvėje,
nes galvoja, kad tai tu pametei,
ir nuolatos ką nors pameta,
kad tu surastum,
ji skolinasi viską iš visų,
nes nori gražinti tau,
ji viską pamiršta,
nes nori, kad tu primintum,
ji painioja tavo vardą su kitų,
nes nori, kad dar kartą
pakartotum savąjį,
ji numezgė tau megztinį
su šešiom rankovėm,
kad stipriau apkabintum,
naktimis ji miega,
kad į ją žiūrėtum,
ji yra arti,
nes yra trumparegė,
o kai išeina į tolį,
visada pasiklysta,
tada atsisėda po raudona
musmire ir laukia, kol surasi,
taip ryškiai ir kantriai laukia,
o skruzdėlė keliauja
nuo pado iki smilkinio
ir atgal jau kokį šeštą
kartą.
KAIP GYVENI?
– Gerai, sakau, gerai.
Išsimiegojau.
Nieko nesapnavau.
Atsikėliau savo noru.
Pažiūrėjau į veidrodį.
Nepamačiau nieko neįprasto.
Prisiminiau vieną kitą žmogų.
Vieno kito neprisiminiau.
Nuvaliau trupinius nuo stalo.
Radau raziną.
Atidariau langą.
Kartą jaučiausi laiminga.
Du kartus nelaiminga.
Tris kartus niekaip nesijaučiau.
Kartą pagalvojau apie gyvenimo prasmę.
Du kartus apie beprasmybę.
Tris kartus nieko negalvojau.
Kosėjau.
Nieko neskaudėjo.
Nieko netrūko.
Niekam nerūpėjau.
Žiūrėjau žinias.
Perkirpo juostelę.
Davė interviu.
Bombardavo.
Nuskendo du vaikai ir automobilis
(atskirai).
Apie automobilį pasakojo ilgiau
nei apie vaikus.
Dirstelėjau į kiemą.
Dirstelėjau į piniginę.
Žvilgtelėjau į praeitį.
Sudėliojau praradimus.
Pasidžiaugiau atradimais.
Apžvelgiau įvykius.
Apmąsčiau kontekstą.
Įvertinau objektą.
Suradau sąsajas.
Išsiaiškinau priežastis.
Pagerbiau tylos minute mirusius.
Atsidusau dėl mylimo.
Pagalvojau apie motiną.
Persirengiau.
Gerai, sakau, gerai.
Momentum, siek tiek persistengta, man atrodo. Truksta subtilumo, taigi cia vienaip ar kitaip eilerastis.
Lauriut, a little bit nuobodoka. Reiktu idomesniu ppsukiu. Neuztenka vien pavardinti, kas ir taip aisku bei nuspejama.
Gražiausias kada nors skaitytas poezijos kūrinys :
Meilė
Reikės kažkuo tą tuštumą užpildyt,
Tą baisią tuštumą galvoj ir širdyje.
Ir mano rankos,kaip ir mano viltys,
Vėl šaukiasi į ją.Į ją.
Tiktai į ją.
Sudeginki mane.Pasmauk mane.Nunuodyk.
Tiktai paliesk mane.Tiktai paliesk.Paliesk.
Išvesk mane į aikštę ir prieš visus apnuogink,
Parodyk,koks aš menkas.
Tik būki prie šalies,
Kad tavo šviesoje aš augčiau tartum perlas
Aistringo vandenyno fantastiškam dugne,
Iškelk.Atidaryk mane.Tiktai neperleisk.
Neperleisk niekam.
Sunaikink mane,
Tik leiski bent akimirką nušvisti
Tuo,ką turiu,ir tuo,ko neturiu
Kaip savo kūdikį mane išvystyk,
Pakėlusi nuo žemės rankų nešvarių.
Ir gali būt:suniekintas,pamintas,
Išliksiu gyvas,pilnas,kaip ir tu.
Aš noriu,aš galiu,aš būsiu tau paminklas,
Kad visados nešiotumeis mane.
J.M.
Nusisypsojau, labai grazus eilerastis…. gal galetum pasakyti kieno jis?
Labiausiai įstrigęs eilėraštis:
Kokius žodžius ištarti, kad suteiktum džiaugsmo?
Kokiais žodžiais prabilti, kad atneštum laimę?
Kokiais žodžiais išreikšti draugystę? Santarvę? Laisvės pojūtį?
O gal tiesiog paimti už rankos?
Kokius žodžius kartoti, kad perteiktum Meilę?
Kokiais žodžiais prabilti, kad apgaubtum kitą švelnumu?
Ar reikia sakyti "Myliu tave"? Ar visuomet būtina tai sakyti?
O gal tiesiog paimti už rankos?
Kokiais žodžiais kreiptis? Kokiais žodžiais?
Ir ar tylėjimas – tai nieko nesakymas?
Jei paprasčiausiai žvelgiu į tave
ir šypsaus tau
O mano delne atsiranda tavo ranka
Tuomet tu išgirsi reikalingus žodžius
Mano tyloje…
Andžela (devyniolikmetė, mirusi nuo vėžio).
andzea <~ Justinas Marcinkevičius. 😉