NA, pirmiausia atsiprašysiu jei jau toia tema buvo (neradau aš panašios)
Taigi, būtų įdomu sužinoti ar teko jums patirti kažkokių nepaaiškinamų ženklų egzistavimą prieš artimo ar pažystamo žmogaus mirtį? Na pavyzdžiui neraminantis sapnas, kažkokia keista nuojauta, staugiantis šuo ar pan.?
Aišku bus skeptikų, nes aš pati tuo netikėjau, bet prieš pusantrų metų man pačiai taip nutiko…. (deja, mirė mano mama). Taigi papasakosiu apie savo patyrimus (kartu ir giminaičių)
Mama visą laiką kiek pamenu turėjo problemų su sveikata (aukštas spaudimas). Vieną dieną tiap jau atsitiko kad ją ištiko insultas. Buvo užlieta daugiau nei pusė smegenų, keliolika dienų pragulėjo komoje, kurios man buvo tikrai tragiškos. Na ir žodžiu po visų tų įvykių, aprimus aistros pradėjo aiškėti labai daug keistų detalių, į kurias būčiau tikria nekreipus dėmesio ankščiau. Kas pagalvos, jog jau žinant liūdnas prognozes galima visko prisigalvot (na ta prsme žmogus guli komoj, nieo gero nežadama….) tia pasakysiu kad dauguma dalykų atsitiko būtent iki insulto.
Taigi:
pasirodo, tetai begaminant valgyt į virtuvės langą atsitrenkė paukštelis, kaip ji pati sakė – tia labai ją išgązdino, bet nuskrido. O atsitrenkt į tą langą nėra taip paprasta, nes jis yra kaip po verandoj, po stogu, na supratot tikiuosiu ką norėjau pasakyt. (Beto jau nuo vaikystės esu girdėjus, kad atsitrenkęs paukštis reiškia blogą žinią)
Taip pat (po visko pasakė sodo kaimynai) – kad mūsų šuo (auginam sode, voljere), kelias dienas staugė (panašiai buvo ir kaimynams). Taip pat staugė visą savaitę prieš nelaimę mamos brolio šuo, tik visi galvojo kad mirs močiutė (mamos mama), nes ji yra silpnos sveikatos ir reikalinga nuolatinė priežiūra (visgi daugiau nei 80 metų…)
Taip pat kelios dienos prieš nelaimę, mama kai kalbėjo su seserimi telefonu, pasakė jai – kad ruoškitės, bus man bus blogai (na ar kažkaip panašiai), aišku sesuo sakė taip nekalbėt ir t.t….
Taip pat, aš pati, kad ir kaip keista būtų tuo metu kažkodėl daug labiau norėjau būti namie ir bendrauti su mama, ko paprastai nebūdavo, nes aš studijavau kitame mieste, tuo metu atlikau praktiką (kurią kažkodėl atlikti pasirinkau niestelyje, esančiame žymiai arčiau namų, nors galėjau tikrai pasielgti ir kitaip….)
Dar šiektiek iš sapnų: močiutė tą naktį kai mamą ištiko insultas (tėvo mama, ir ji tada dar nežinojo, nes pasakėm tik ryte, na kad irgi blogai nepasidarytų), sapnavo kad vyksta karas, ir mes visi bėgdami įkritom į duobę, o iš jos išlipti mmo mama niekaip negalėjo (kiti išlipo), o poto ilgą tuščią stalą ir kunigą. Aš susseserimi irgi sapnavom tą naktį labai keistus sapnus (aišu mes jau žinojom, tia gal ir tia trėjo įtakos), ir kai pažiūrėjom sapnų reikšmes – tikrai atitiko… (na aš sapnavau šerną, poto vestuves, griaustinį ir dar kad langus keičiau)…. Žodžiu daug visko su tom pačiom riekšmėm.
Tą dieną kai mirė mama kažkodėl labai patraukė valyti langus, o ant namo priešais buvo atskridęs didžiausias kuosų būrys (čia buvo vasaros metu viskas), aš dar pagalvojau, kad jos tikrai neiko gero nežada. Taip pat tą pačią dieną ant tetos kaimynų namo stogo atskrido du krankliai (tie dideli juodi tokie, dar varnais vadina kartais) ir pradėjo kranksėti. Jos vyras dar pasakė – va pamatysi, už poros valandų paskambins ir pasakys kad mirė.
Taip pat (na čia į temą, bet jau su mama nesusiję) – kai tetai buvo vėžys, močiutė nuolatos sapnavo kunigus ir vestuves, ir sakydavo kad kažkas slepia kažką (tuo metu mes dar nieko nežinojom, buvo slepiama). Ir vat tu netikėk tokias dalykais.
Taigi būtų labai malonu jei ir jūs pasidalintumėte savo patrtimi (jei tokios turėjote)
Ai, dar prisiminiau… viena pažystama pasakojo kad jos senelis mirties naktį sėdėjo ir sakė – man reikia sulaikti trečios valandos (nakties). Kai jo paklausė kodėl – atsakė reikia ir tiek.. Ir ką jūs galvojate – 3 nakties ir mirė. Kraupu, kažkodėl man atrodo, kad žmogus tikrai jaučia savo mirtį, kad ir kas ką sakytų…..
Na aš irgi tikiu 50 procentų tokiais dalykais, nes man pačiai kartais skauda širdį, atrodo kaip subadyta būna. Oro kartais trūksta, silpna būna. Kartais atrodo jog galiu suklupti tiesiog. Gal man taip nuo įtampos, per daug mokausi, todėl ir širdis streikuoja. Bet niekas iš mūsų nežino kiek mums skirta gyvent. Gyvas žmogus gali numirti ir miegodamas. Bet aš kartais nujaučiu, kad kažkam iš mano artimųjų ateina galas ir numiršta kas nors. Gyvenimas trapus, reikia gyvent šia diena, negalvot apie mirtį.
Mūsų šeimoj visos moterys jaučia brangių žmonių mirtis. Sapnai, prasta savijauta, keistas elgesys ir tt.
Selencia rašė:
Pas mane prasti sapnai visada būna ir savijauta kartais lėva.. Tai dbr pas mane turi kažkas numirt?
Pezat. Bloga nuojauta būna, vienas kitas blogas sapnas, bet tai viskas. Pastoviai nesikartoja.
Death_noice rašė:
Žiūrėk, ką komentuoji. Aš apie brangių žmonių mirtis ir jų numatymą. Hello? Earth?.. Taip, tai kartojasi prieš kažkam mirštant. (O žmonės irgi nekrenta kaip musės nuo papliauškos kas dvi minutes).
Selencia rašė:
Krenta. Afrikoj.
Į temą – jo, yra tie reiškiniai. Pati nesu patyrus, bet mano pusbrolio žmona nujautė mano močiutės mirtį. Namas, kuriame pusbrolio šeima gyvena, pastatytas ant močiutės žemės, prie jos mėgstamos liepos. Pusbrolio žmona "girdėjo" ją vaikštant po namus (po tą žemę..) Ryte buvo pranešta, kad naktį (būtent tą valandą, kai ji girdėjo močiutę) ji mirė.
Man šiandien pasidarė silpna, širdį dūrė, bet niekas nematė. Galbūt, kad jau dvi savaites sėdžiu namie. Mane uždara atmosfera labai veikia. 🙁
panikė rašė:
mamai teciui , tikiuosi, pasakei?
O, kam sakyt praeis. 😉
kai mire dede ta nakti sapnavau ji, jis sake, kad daug nesamoniu buvo pridares, bet tai buvo jam skirta ir tas sapnas perispyne su sapnu, kad jis tapo medziu ir storas jo kamienas tarsi per prievarta buvo perlauztas per puse… sapne jautesi mirstancio emdzio skaumas… ryte paskambino ir pranese apie jo mirti.
toro rašė:
toro, o tu zinojai anksciau , kad tavo dedei negerai kazkas ir panasiai, ar tas pranesimas apie mirti, buvo kaip griaustinis is giedro dangaus- jei taip, baisiai idomu.
taip zinojau, jau du menesius komoj pragulejes buvo. Tik paskutinis kontaktas sapne ivyko butent ta nakti…
geriau papasakokit ką nors teigiamo, ir taip per tv visur prisižiūriu ir pririskaitau negerų dalykų, dar čia,.. papasakokit dar gal kada įsivaizduojat savo mirtį tai išvis bus viršūnė, nx išvis tokias temas kurt …
toro rašė:
o tai ka- buvo dar daugybe kontaktu be to paskutinio? – ta prasme, karts nuo karto sapnuodavai savo dede?
panikė rašė:
😀
Aš taip pat tokiais dalykais anksčiau netikėjau. Negaliu sakyti, kad dabar tikiu, bet bent jau kategoriškai neneigiu. Per šiuos dar tik beįpusėjančius metus teko atsisveikinti su nevienu artimu bei ne itin žmogumi, bet kiekvieno jų išėjimą buvo galima jausti. Kaip? Banalūs ženklai: staugiantys šunys, sapnai ir t.t.
Panike. Neleisk visko taip pro pirštus. Būgštauti tikrai nereikia, tačiau visiškai nekreipti dėmesio irgi negalima.
Pasakyti, kad taip, tai tikrai yra tiesa kas čia parašyta nedrįsčiau, nes net nesu tikras ar tikėti pačiu tiksliausiu laikrodžiu pasaulyje. Juk net mūsų planetoje laikas nėra stabilaus. Atskirose vietose jis eina lėčiau arba greičiau. Tačiau šiuo metu linkęs tikėti, kad viskas yra susiję. Tiek akmuo, medis, gyvūnas žemė, kitos planetos. absoliučiai viskas. Tiek einant į mikro, tiek į makro. Nors kaip fizinis vienetas viskas atrodo atskira, tačiau einant gilyn pasirodo, kad viskas yra energija. Kaip ką galima pastebėti net plika akimi.Žuvų tunai be jokio išorinio signalo atlieka momentinius, staigius judesius kaip komanda, paukščių būriai taip pat. Viena mikro dalelė būdama nepriklausoma nuo kitos ir būdama toli viena nuo kitos, turi visą informaciją apie kitą dalelę ir elgiasi identiškai kitai dalelei. ir visa gyvoji ir negyvoji gamta reaguoja į kiekvieną vykstanti įvykį Visatoje. Yra įvairių tyrinėtojų įvairių nuomonių kodėl paukštis ar gyvūnas į vieną ar kitą būsimą įvykį vienaip ar kitaip reaguoja, tačiau tai labai sudėtinga suvokti. Kol kas tikriausiai užtektu tik žinoti, kad tai vyksta. Ir tai yra tiek natūralu, kaip kad metus akmenį žinoti, kad jis kurį tai laiką skries ore.
🙂
tikiu,jog taip buna,nes pati esu tai patyrusi.Mano drauge buvo po sunkios avarijos ir as viena nakti sapnavau savo vestuves ir buvau juodais nuotakos rubais.Mano veliuma nupute vejas ir mano drauge gaude ji.Maniau,jog mano draugei bus kazkas blogai,taciau kitas dvi naktis sapnavau,jog is uz lango lenda dvi rankos su juodomis pirstinemis.Pasakiau tevams,draugams,sakau bus tikrai mano draugei blogai.Taciau gavome telegrama,jog mire staigia mirtim,mano kriksto tevas.Tai stai kaip buvo.O kai mire mano mano mama,mes pabudome su vyru ta valanda ir laikrodis sustojo.O mamos brolio seima ,ta valanda,pazadino skambutis i duris,du kartus.Atidare nieko nerado.Dabar gyvenu ir bijau,nes ana savaite visa diena pauksciai atsimusinejo i langus,o vyras sapne mate save mirusi,gulinti karste.Zinokit,saziningai,labai neramu,nors stengiuosi visa tai logiskai paaiskinti.
Vetra rašė:
Nerimas ir baimę žudo. Reikia stengtis gyventi ir džiaugtis. Suprantama, kad viskas nėra tai paprasta ir lengva. Nerimas skverbiasi nesiklausdamas ir ne taip lenga jį nugalėti, tačiau būtina stengtis. Jau kažkur anksčiau rašiau Senekos mintį, kad bijoti ir nerimauti dėl gresiančios nelaimės yra absurdiška. Juk jos dar nėra šiuo metu. Jei ji ir ateis, tai tikrai nesustos, o praeis. O gal dar ir iš viso neateis, o gal praeis pro šalį ir neužsuks..? Tad nerimauti ir bijoti šiuo metu tikrai nėra nei mažiausio pagrindo. Juk šioje minutėje tikrai yra dar kuo džiaugtis, ir tikrai galima gyventi džiaugsmingai. "Mes gyvename iš to ką gauname, o kuriame gyvenimą iš to ką duodame", sakė Čerčelis. "Reikia ne tik gyventi, bet ir kūrti gyvenimą", sakė Robin Sarma. Tad kokį gyvenimą mes sukursime nerimaudami ir bijodami gyventi..? Ir ką mes gausime iš tokio sukurto gyvenimo? Ko mes galime iš jo norėti ar tikėtis tokį jį sukurdami..?
Sapnavau Kernagi is labai arti kad jis buvo jaunas ir grazus su plaukais ir tada sakau kodel jis toks grazus jeigu jam vezys ir mano akyse jis nuplinka ir pasensta. Ryte pabundu ir sako mama Kernagis mire.
Aš tikiu ir esu susidūręs. Be to vaikai tą labiausiai jaučia. Naktį kai mirė mano senelis (mamos tėvas) aš jį sapnavau, jis buvo pas mane atėjęs. Atsisėdo ant lovos krašto. Nieko nesakė tik šypsojos. Aš tada buvau dar vaikas bet labai nuliūdau kažkodėl. Ryte pasakė, kad senelis iškeliavo į dangų. Seneliui buvo antras insultas. Po kelių metų tėvo tėvas irgi mirė. Tačiau jis buvo labai sveikas. Aišku jam buvo virš 90metų. Bet niekuom nesiskundė. Aš ryte atsibudau ir nežinau kodėl bet labai prašiau tėvo, kad nuvežtu į kaimą pas senelį. Tėvas sakė palaukt iki penktadienio tada nuvež. Tačiau po valandos paskambino ir pasakė, kad mirė. Prieš pusmetį gėrėm pas draugą sodyboje. Jis turi kažkur 5metų sūnų. Tą vakarą vaikas labai buvo neramus. Visur landžiojo, kažko ieškojo. Kai paklausė tėvas kas yra tas atsakė, kad ieško dovanos seneliui nes tas tipo išvažiuoja. Nieks nieko nepagalvojo. O naktį sužinojom, kad jo tėvas staiga mirė.
Selencia":3t5bwqx4] Death_noice rašė:
Žiūrėk, ką komentuoji. Aš apie brangių žmonių mirtis ir jų numatymą. Hello? Earth?.. Taip, tai kartojasi prieš kažkam mirštant. (O žmonės irgi nekrenta kaip musės nuo papliauškos kas dvi minutes).
Aš apie artimus ir turėjau omenyje.
Tąnaktį, kai budėjau prie močiutės ligoninėj. Sėdėjau ant gretimos lovos. Ir žinai ką, ogi tą, kad tai ką pajutau, buvo kaži kas, ko negaliu nupasakoti žodžiais. Vienintelis dalykas ką galiu parašyti, tai kažkoks neapsakomas šaltis. Šaltis ne tas, nuo kurio oda pašiurpsta, o kažkoks kitoksai. Ir dar toks "žinojimas", kad ryt nebe bus jos. Daba supratau, kad kartais galiu pajausti kitam žmogui artėjančią nelaimę, vien tik stovėdama šalia jo. Į troleibusą vyras nenorėjo manęs praleisti. Išsiveržė pirmas, o aš automatiškai akis nuleidau į laiptelius. Ir žinai ką? Tiesiog kažkaip žinojau, kad jis ant jų pargrius.
Prisiminiau dar vieną atvejį. Kai gyvenau Vilniuje, savaitgaliais važiuodavau pas tetą. Tada buvo žiema, ir kur ne kur plikledis. Vėlai vakare, važiuojant pas tetą, močiutė nutarė mus palydėti. Pasakėme, kad kai grįšime, paskambinsim. Viskas buvo tvarkoje. Atvykome su teta pas ją. Skambinom močiutei, bet niekas nepakėlė ragelio. Baigėsi tuo, kad kažkur viduje, pajutau kažkokį jaudulį. Paskui praliupliupau ašaromis. Nesupratau kas darėsi, bet galvoje sukosi mintys tik apie močiutę. Pirmą valandą nakties, mama paskambino ir pasakė, kad močiutė ligoninėja, ją operuoja. Mat, kai mes skambinome, ji sėdėjo prie lango ir rūkė, atsirėmusi alkūne į radiatorių. Poto, kai suskambo telefonas, ji šoko bėgti jo pakelti, bet nespėjo, nes ranka nuslydo už radiatoriaus ir įstrigo. O ji išsigandusi ją staigiai trūktelėjo, norėdama ištraukti, bet gavosi taip, kad kaulas aukščiau alkūnės lūžo per pusė.
Bet niekada nesapnuoju jokių sapnų ar ko pan.
Prisimenu kažkur skaičiau kad jei koks paukštis įskrenda į balkoną, ar taip į butą, tai reiškia kad kažkas mirs..
TAI PASITEISINO! Man du kart buvo įskridę, ir du kart mirė du žmonės. Tiesa, vienas buvo žiaurus narkomanas.. 😕
Pas musu daznai balkone paukstuku pilna ,prie misku gyvenam :p
:babatuke: rašė:
turėklai tai nk.. turi įskrist į patį vidų.. ir šiaip balandžiai berods turi būt.
Aš prieš labai artimo žmogaus žūtį, mažiausiai metus sapnavau, kad ji miršta. Ją karste sapnavau ir t.t. Likus dviem savaitėm trenkėsi paukštis į langą. Tada turbūt sapnuodavau ją mirusią kasnakt. Pabusdavau apsiverkusi, šaukdama. Išties savijauta ne tai, kad prasta buvo, bet atrodė, kad lb nervinga dariausi, tiesiog nežinojau kur dėtis. Po Žūties, tarsi atsivėrė akys, kiek daug ženklų man buvo siunčiama, o aš nesupratau… o gal net nenorėjau net apie tai pagalvoti…
as per dvi savaites sugebejau susapnuoti kaip pati mirstu (kraupus sapnas. ziurejau y veidrody ir galvojau koks jausmas kai mirsti. tada kazkaip aky issiduriau ir nezinau kur bet abi akys dingo, o pro tas duobes smegenys iskrito. dar ilgai ant grindu be samones gulejau galvodama, jog mirstant ne taip jau ir skauda, tik tiek jog kazkoks nemalonus jausmas), tada dar kelis kartus kad dantys iskrenta. laaabai jau skaudziai krisdavo. visa kriaukle kruvina budavo (sapne aisku. ) be to nezinau kodel bet siuose sapnuose visada tam paciam kambary budavau. pasakiau mamai, ta net us sirdies susigriebe, sako jau kas mirs.. Bet jau 3-4menesiai praeje ir nieko… o kadangi paskutine mirtis buvo pries ~11metu, tai net neatsimenu kaip reagavau :ymblushing:
kornea rašė:
Sakau, tie paukščiai kažką reiškia 8-|
Deimina rašė:
Labai blogai yra sapnuoti tokius sapnus. Taciau tai nebutinai turi reiksti mirti, tai gali tiesiog reiksti kad kas nors is jusu seimos nariu susirgs ar jau serga kokia nors mirtinos ligos forma.
Deimina rašė:
Labai blogai yra sapnuoti tokius sapnus. Taciau tai nebutinai turi reiksti mirti, tai gali tiesiog reiksti kad kas nors is jusu seimos nariu susirgs ar jau serga kokia nors mirtinos ligos forma.
donelis rašė:
O gal čia tik sapnas kaip ir kiti sapnai?
jei po kiekvieno mano sapno apie mirtį mirtų po mano giminaitį, tai aš vienas giminėj būčiau likęs 😀
Būtent. Sapnai tėra sapnai.
Pries 20metu mire tolimas giminaitis pries jo mirti visa nakti kauke ir aplink nama lakste giminaicio motinos suo,ryte suzinojome,kad jis ligonineje mire.O pries du metus mire mano mociute,gera pusmeti pries jos mirti vos ne kas nakti sapnuodavau,kad mociute mirsta vaziuojame i kaima i jos laidotuves.O viena nakti susapnavau baisiausia kosmara kuris neuzilgo issipilde 🙁 Buvau persigandusi po tokio sapno negalejau niekaip jo pamirsti,papasakojau mamai,bet ji nelabai patikejo,kad gali issipildyti.O as dabar tikiu,kad artimas zmogus gali susapnuoti pranasiska sapna:(