radau idomu straipsneli apie tai
Didysis išbandymas
Kai Bažnyčia bus paimta, Šventoji Dvasia patrauks savo sulaikančią ranką (2 Tes 2,6–7) ir žemėje prasidės tikras pragaras. Vėl ims tiksėti pranašiškas laikrodis; prasidės septyniasdešimtoji savaitė (Dan 9,26). Viešpataujančia pasaulio jėga bus Romos imperija, sudaryta iš dešimties tautų konfederacijos ir vadovaujama žiauraus karaliaus, kuris dar prieš Bažnyčios paėmimą susidoros su savo bendrininkais, kad įtvirtintų absoliučią valdžią (Dan 7,7–8; 23–24). Labai gali būti, jog Jungtinės Valstijos (t.y. „salos“) bus apjuostos naujosios Romos (Ez 39,6). Imperijos valdovas, Apr 13 vadinamas „žvėrim“, 2 Tes 2,3–4 įvardijamas ir kaip „nuodėmės žmogus“, o 1 Jn 2,18 kaip Antikristas. Jis – paties Šėtono personifikacija. Antikristo pasirodymas pradės septynerių metų tironijos ir dar nepatirtų siaubų periodą, žinomą kaip išbandymas, arba didysis išbandymas.
Antikristo veikla koncentruosis aplink santykius, kurie įsitvirtins naujai atkurtoje Izraelio tautoje. Antikristas su Izraeliu sudarys diplomatinę sutartį, kuri leis žydams atstatyti šventyklą bei atnaujinti savo aukojimo sistemą, ir jie perkels savo sostinę į Jeruzalę. Tačiau praėjus trejiems su puse metų po sutarties pasirašymo, Antikristas pergudraus savo sąjungininkus žydus (Dan 9,27). Jis išniekins šventyklą, įeidamas į ją ir įsakydamas nedelsiant sustabdyti aukojimą, nes yra pagonis. Jis pats pasiskelbs Dievu ir pareikalaus, kad visos žemės žmonės jį garbintų. Jis bus Dan 11,31 ir Mt 24,15 aprašyta „sunaikinimo pabaisa“. Kad įvykdytų savo šventvagiškus reikalavimus, Antikristas atsigręš į savo bendrą, vadinamą netikru pranašu, ir įgalios jį priversti visus žmones garbinti žvėrį. Tai bus daroma naudojant brutalią jėgą, stebuklingas galias (įskaitant apgaulingą mirusiųjų prikėlimą) bei ekonominį spaudimą. Garsųjį „žvėries ženklą“, paslaptingąjį simbolį 666, dispensacionalistai prilygina pasaulinei vyriausybei, kuri kompiuterių eroje valdys visus ekonominio ir verslo gyvenimo aspektus. Trejus su puse metų tie, kurie atsisakys paklusti Antikristui, bus terorizuojami.
Išbandymų periodu, išgirdę „dviejų liudytojų“ (Apr 11,3–12) skelbiamą Evangelijos žinią, daugelis žmonių atsigręš į Kristų ir bus žiauriai persekiojami. Kaip tikintieji, jie priešinsis žvėries valdymui, ir todėl jiems nebebus galimybių ką nors pirkti, parduoti ar išlaikyti savo darbus. Jie bus persekiojami ir naikinami. Iš žvėries pakalikų nagų galės išsisukti tik tie, kurie slaptavietėse bus pasislėpę maisto bei kitų gyvenimui būtinų reikmenų.
Prasidės Jeremijo 30,7 minėtas „nelaimės metas Jokūbui.“ Izaijas 28,15 pranašavo: „Kadangi sakote: ‘Sandorą sudarėme su mirtimi, sutartį sudarėme su Šeolu; atšniokštęs nuožmusis tvanas mūsų nepasieks, nes mele radome prieglaudą, apgaulėje – slėptuvę“.
Izraelis susies savo likimą su dievinamu pasaulio diktatorium, bet šio kėslai pradės atsiskleisti. Į priekį ant ugniaspalvio žirgo iššuoliuos antrasis iš siaubingųjų keturių apokalipsės raitelių – šis veiksmas simbolizuoja nenumaldomą karą žemėje (Apr 6,4).
Nors Antikristo politinė valdžia bus milžiniška, ji sieks ne visur. Taigi visuotinis karas prasidės, kai Rusijos vadovaujama šiaurinė konfederacija, Dan 11 ir Ez 38–39 vadinama „šiaurės karaliumi“, agresyviai pajudės į pietus, Izraelio link, tikėdamasi įgyvendinti ir caristinių ir komunistinių valdovų viltis užvaldyti Artimuosius Rytus bei jų milžiniškus turtus ir išteklius. Pagal The Scofield Reference Bible bei daugelį kitų komentatorių, Ez 38–39 minimi Gogas ir Magogas yra Rusijos princas ir žemės.
Įsitikinęs, kad Antikristas nesuorganizuos yrančios žydų valstybės efektyvios gynybos, Rusijos vadovas susijungs su „pietų karaliaus“ pajėgomis, suformuos arabų–afrikiečių konfederaciją (Dan 11,40) ir apguls Antikristo vyriausybę Jeruzalėje. Tačiau bedievis Jeruzalės valdytojas surengs sėkmingą kontrataką, kuri savo ruožtu išprovokuos tam tikrus „rytų karalius“. Dėl to du šimtai milijonų kinų karių perplauks Eufrato upę ir patrauks į Palestiną (Apr 9,13–16; 16,12).
Palestinoje susitiks galingiausių pasaulio jėgų armijos. Tai, kas prasidėjo kaip konfliktas tarp Antikristo ir šiaurinės konfederacijos, peraugs į visa apimantį karą, kurio tikslas bus sunaikinti kiekvieną izraelitą. Armijas apims antisemitinė karštligė, ir jos atsigręš prieš žydus, iš kurių daugelis veltui bėgs į dykumą, tikėdamiesi išvengti kraštą užgriuvusios negandos. Armijos iš pradžių apguls Jeruzalę (Zch 14,2), paskui susirinks Megido slėnyje, kuris hebrajiškai vadinamas Harmagedonu, arba Skerdynių kalnu. Tai paskutinė septyniasdešimtosios Danieliaus savaitės diena.
Jėzus sugrįžta
Tą akimirką, kai atrodys, jog Dievo išrinktoji tauta patiria antrą genocidą, danguje staiga pasirodys Jėzus, Dovydo Sūnus, ir atkeršys Antikristui, jo armijoms bei sąjungininkams. Raitelis ant balto žirgo, vardu „Ištikimasis ir Teisusis“ teisingai teis ir kovos. Jo akys švies kaip ugnies liepsna, o ant galvos jis turės daug diademų. Jis vilkės krauju permirkusiu drabužiu, ir jo vardas bus Dievo Žodis. Ant jo drabužio ir ant strėnų bus užrašyta: „KARALIŲ KARALIUS IR VIEŠPAČIŲ VIEŠPATS“. Jį lydės dangaus galybių pulkai ant baltų žirgų, jo šventieji, apsivilkę tyros baltos drobės drabužiais. Iš Viešpaties burnos eis aštrus kalavijas. Jis vienu smūgiu ištiks tautas, o vėliau valdys jas geležine lazda (Apr 19,11–16). Jis išvaduos pagonių pasaulio jėgų, vadovaujamų žvėries ir netikro pranašo, apgultus žydų likučius. Žvėris ir netikras pranašas bus įmesti į ugnies ežerą.
Taigi Harmagedono mūšis baigsis didžiausiomis žmonijos istorijoje skerdynėmis (Apr 19, 17–21). Bus išžudyta tiek daug žmonių, jog kraujo ežeras slėnyje sieks žirgų kamanas. Mirusiesiems palaidoti reikės septynių mėnesių įtempto darbo. Paukščiams ir laukiniams žvėrims bus tikra puota: „Rysite galiūnų kūnus ir gersite žemės vadų kraują; tai avinai, ėriukai, ožiai, jaučiai“ (Ez 39,18).
Karalystė
Tada Jėzus stovės Alyvų kalne ir užvaldys savo karalystę (Zch 14,4). Išlikusieji izraelitai bus surinkti ir teisiami kaip ir pagonių tautos (Ez 20,37–38; Mt 25,31–46). Po to prasidės tūkstantmetis Kristaus valdymas, kol Šėtonas bus surištas ir įmestas į „bedugnę“ (Apr 20,3). Išsipildys sandoros, sudarytos su Abraomu bei Dovydu, ir izraelitai atgaus savo Mesiją.
Daugelis Senojo Testamento pranašysčių apibūdina tūkstantmetę viešpatiją kaip šlovingą politinio teisingumo, socialinės harmonijos, materialinio klestėjimo bei dvasinio atsinaujinimo laiką (Ps 72; Iz 2,1–4. 11; 65,17–25; Jer 29,10–14; 33,10–16; Ez 11,14–21; 34,20–31; Oz 14,4–7; Jl 3,18–21; Am 9,11–15; Sof 3,9–20; Zch 14,9–21). Ir dispensacionalistai, ir istoriniai premilenaristai sutinka, kad karalystė bus aukso amžius ir kad Izraelis atsigręš į Dievą bei bus sugrąžintas į savo žemes. Kristaus valdymas bus tvirtas, bet geranoriškas.
Tūkstantmečio pabaigoje Šėtonas ištrūks iš nelaisvės ir vadovaus trumpam maištui. Jo pajėgos apguls šventuosius, bet Dievas pasiųs ugnį iš dangaus, kuri praris juos. Šėtonas bus įmestas į ugnies ežerą, kur pasiliks visiems laikams. Paskui bus prikelti visi bedieviai mirusieji. Jie stos prieš didelį baltą sostą, kur bus teisiami pagal savo darbus ir amžiams pasmerkti. Tada pasirodys naujas dangus, nauja žemė ir naujoji Jeruzalė, kuri taps amžina buveinė visiems žmonėms iš įvairių epochų, kurie buvo išgelbėti tikėjimu. Į šią tikinčiųjų grupę įeis Senojo Testamento šventieji, Bažnyčios nariai iš visų pasaulio šalių, žydai, kurie buvo ištikimi Dievui išbandymų periodu ir pripažino Jėzų savo Viešpačiu ir Gelbėtoju, kai jis pasirodė, ir netgi gimusieji per tūkstantmetį, kurių širdys buvo tikrai nuolankios Kristui.
Visų minėtų milenarizmo atšakų sekėjai visiškai sutaria paskutinių laikų istorijos pabaigos klausimu. Kaip teigiama 2 Pt 3,10–13, senas dangus ir žemė praeis, o teisiųjų namais taps nauji. Daugiau niekada nebeįvyks maišto prieš Dievą. Žmoniją amžinai lydės teisingumas, saugumas, taika, harmonija ir džiaugsmas. Dėl šios palaimintos vizijos galime būti garantuoti; nesutariama tik dėl detalių.
Robert G. Clouse, istorijos profesorius Indianos valstijos universitete (JAV
http://www.prizme.lt/straipsniai/straip … p_articles
44 Responses to “Jėzaus sugrįžimas”
Siurpokas straipsnelis.. 🙂
Ruoskites, tikintieji…
van helsing. rašė:
cha cha
netikintys irgi ruoskites
nes nieko cia nekeicia- tikiu ar netikiu…jei yra kam gryzt ir turi sugryzt , tai ir sugryz visiem 😀
Slepkit maista rusiuos… 😆
gerai cia van helsing pasakei 😀
van helsing. rašė:
avietinis_ debeselis rašė:
van helsing.":2csz1usm] avietinis_ debeselis rašė:
avietinis_ debeselis":e4kpvt7e] van helsing.":e4kpvt7e][quote="avietinis_ debeselis rašė:
hmm… 😀 puikybe negerai
o kas dar be jos ir isdidumo ?
avietinis_ debeselis rašė:
Netikiu tom nesamonem. Ir tie isakymai gana kvaili.
van helsing. rašė:
… ne tik darbais , bet ir mintyse ….
avietinis_ debeselis":3eu1s2ey] van helsing. rašė:
ir netapsi ..
avietinis_ debeselis rašė:
Jis tau darys bloga ir toliau jei jam neirodysi kad taip negalima. O tikejimu to irodyt manau tikrai nepavyks.
mylet, tai nereiskia taikstytis su blogiu, negerais darbais, melu..privalu tai taisyt i gera
avietinis_ debeselis rašė:
Tik, deja, pasaulis vistiek lieka toks koks yra. Zmones nelabai keicias.
lasas po laso ir akmeni prataso..
Norėčiau papasakoti istoriją apie vieną vyriškį. Jis gyveno tokioje vietovėje, kur pro šalį tekanti upė dažnai patvindavo. Kai vanduo nuslūgdavo, potvynio purve likdavo daugybė smulkių upės gyvūnų: krabų, žuvų. Tada tas vyras išeidavo ir kur tik pamatydavo spurdantį padarėlį, rinkdavo ir paleisdavo atgal į upę. Kartą jį užkalbino vienas nustebęs praeivis: "Kam tu renki? Juk upė buvo patvinusi šimtus kilometrų, koks skirtumas, jei išgelbėsi kelis krabus?". Bet atkaklusis šiam atsakė: "Koks skirtumas tų šimtų kilometrų atžvilgiu, aš nežinau. Tačiau tikrai žinau, kad šioms žuvims ir krabams, kuriuos įmetu atgal į vandenį, tai didelis skirtumas".
Nė vienas iš mūsų negali panaikinti šio pasaulio kančių, tačiau kiekvienas, kur bebūtų, gali joms užkirsti kelią arba jas sušvelninti. Mes neturime taikstytis su kančia. Kančia savaime nėra gerai, netgi tuomet, kai duoda gerų rezultatų. Nors Mato 5 ir sakoma, kad yra palaiminti visaip kenčiantys, tačiau tai nereiškia, kad norint būti palaimintam reikia ieškoti kančių.
avietinis_ debeselis rašė:
Nu gal kazkiek ir keicias zmones… Dabar satanistus nori ne degint o plytom uzmetyt…
pagalvojau, gal tau tiket tiesiog -"nepatogu" – laikytis istatymu nenori , atsisakyt kaiko ???
Tikėjau į Dievą, nebetikiu ir tikiuos, jog netikėsiu.
Paklausit kodėl netikiu, atsakysiu nežinau, tikriausiai durnas jis man atrodo, nu gal ne jis bet tos visos tiesos ir panašiai.
Gal klystu, jog netikiu, o gal ir ne…
Nezinau , aš nežinau, esu pasimetęs, truputi netikiu o kitaip pagalvojus, jei nebutu visko kas susije su Dievu kaip atrodytu , butu kazkas karaliavę, o ir nieks neišsigalvotu,ehmm…
Bet tas pasaulis su Dievu ir tt atrodo labai jau mystiška ir ne tai kad saugus o baisus, velniai, demonai šėtonai.. brr, netikinčiam lengviau…
nzn….man atrodo negalejo but taip, kad butu nebuve nieko su Dievu..tai jei taip gajai visa tai yra laikosi …vadinasi jis yra ir cia jo valia
avietinis_ debeselis rašė:
Nevien del to.
tai kas dar??
avietinis_ debeselis rašė:
Vel is naujo aiskint?..
van helsing. rašė:
gali 😉
avietinis_ debeselis":29vowy8m] van helsing. rašė:
gali 😉
Gal geriau paskaitinek ankstesnius pranesimus…
skriaudzia artimas zmogus??
avietinis_ debeselis rašė:
Ne visai. Gal kartais nelabai sutariu bet man nesvarbu. Tiesiog ta religija man atrodo kvaila.
Sakai kvaila. Ar mėginai kada paimti NT ir perskaityti? Paprastai , daug negalvodamas. Ne iš vieno girdėjau , kad kuo dažniau tas tekstas vartomas , tuo daugiau atsakymų jame randama. Yra vietų kur protu paprastai nesuvokiama , yra. Bet tai tik laiko klausimas.
Raštuose sakoma kad be žmogaus yra begalė kitų sutvėrimų , ir gerų ir blogų. Raštuose mokinama kaip elgtis su jais , kaip elgtis su žmonėmis , savo artimaisiais. Mokinama ko vengti ir kas būtina ir privaloma. Tėvai to neišmokys. Taip kad …
O satanizmas pratina naujokus prie perkamo kraujo ir pan. , poto atėjus didesnėms iniciacijoms pareikalaus aukų didesnių , nes tikslai bus didesni. Taip bus artėjama prie elementarių žudynių ir vardan ko?
O pasakyta kad nereikia daugiau aukų , jokių. Tik malonės.
Teko man matyti filmą kurio scenarijus taspats koks ir čia , gal žvėries ženklas toks ir pavadinimas nepamenu , ten tipo priimi mikroschemą , kuri paveikia tavo jausmus ir padaro šaltu paklustančiu žmogum , arba atsisakai ir miršti , tai va žmonės irgi laukė Jėzaus.
koks filmo pavadinimas?
avietinis_ debeselis rašė:
Gal zveries zenklas pavadinimas nepamenu , rode per lnk ar tv3 🙂
JĖZUS GRĮŽO !!! Ir jis linksmas kaip niekad 😀
na cia is dalies pasityciojimas 😀
toro rašė:
mus isgelbes Gendalfas !
bat rašė:
Uzsimauk zieda ant pirsto ir eik ziuret Ziedu valdovo 3 ir isitikink kad ten buvo pabaiga , nes gandalfo daugiau nebera 😉
Defas rašė:
Smash":3b3m1o1p] Defas rašė:
gal jau nelabai toli ?:}
Pirmoji sąlyga: žmonių sugebėjimas sunaikinti gyvybę
Pirmoji iš šių garsių pranašysčių kalba apie realiai susiklosčiusias sąlygas, kurios susidarys artinantis amžiaus pabaigai. Kristus sakė savo mokiniams, kad amžiaus pabaigoje “bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus. Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas žmogus. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos” (Mato 24:21-22).
Jėzus įspėjo, kad ateis laikas, kai žmonių niokojama erdvė taps bauginanti, ir visai gyvybei neabejotinai iškils grėsmė. Atsiras realios sąlygos nušluoti gyvybę nuo žemės. Todėl didysis suspaudimas yra toks gąsdinantis ir neturintis analogų kituose istorijos tarpsniuose.
Žmonės kariavo nuo pat istorijos pradžios – su akmenimis ir kuokomis, lankais ir strėlėmis, pabūklais, patrankomis ir artilerijomis bei kulkosvaidžiais – bet niekada neturėjo galimybės nušluoti žmoniją nuo žemės ir tuo išpildyti pranašystę. Situacija pasikeitė 1945 metais su pirmosios atominės bombos sprogimu. Turėdama tūkstančius branduolinių kovinių galvučių, žmonija įgijo gąsdinančią galimybę sunaikinti žmonių gyvybę visoje planetoje.
Tokios padėties niekada nebuvo iki XX-jo amžiaus vidurio. Ligi tol niekad nėbuvo iškilusi rimta grėsmė susinaikinti patiems save. Kristus tiksliai išpranašavo, kas laukia žmonių. Jo pagrindinis tikslas ir yra įsikišti, kad išsaugotų žmones.
Antroji sąlyga: šiuolaikinis Izraelis
Antroji sąlyga yra ta, kad prieš Jėzaus Kristaus sugrįžimą egzistuos šiuolaikinė Izraelio valstybė.
Joelio, Zacharijo ir kitų Biblijos pranašų knygose nurodyta, koks yra ypatingai svarbus žydų dalyvavimas Jeruzalėje prieš Kristaus sugrįžimą. Danieliaus 12:11 eilutės mums duoda suprasti, kad bus atnaujinti kasdieniniai aukų ritualai, o prieš pat Kristaus sugrįžimą jie bus nutraukti. Jėzus perspėjo: “Kai tik pamatysite pranašo Danieliaus sunaikinimo pabaisą, stovinčią šventoje vietoje… tuomet kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus” (Mato 24:15-16).
Sunaikinimo pabaisa kelis kartus aprašyta Danielius knygos 8-12 skyriuose susijusi su aukų ir šventosios vietos Jeruzalėjr išniekinimu. Tam, kad tokia pranašystė išsipildytų, šventojoje vietoje turi būti altorius, jei ten ir nebūtų pastatyta šventykla.
Ezros 3-me skyriuje matome, kad po pirmosios šventyklos sugriovimo sugrįžę žydai dešimtis metų tam skirtose vietose aukojo antrosios šventyklos statybai. Todėl aukojimo sistemos atgaivinimas galimas ir nepastačius šventyklos.
Iki XX-ojo amžiaus tai atrodė neįmanoma atlikti. Beveik du tūkstančius metų žydų tauta buvo išbarstyta po visą pasaulį ir Osmanų imperija kontroliavo jų teritoriją. Žydai neturėjo karinės galios, tad negalėjo sugrįžti į ankstyvesnę – savąją – žemę. Tačiau tai įvyko. Kai jų valstybė buvo atkurta 1948 metais, vis dar atrodė, kad žydai niekada nekontroliuos visos Jeruzalės. Bet 1967 metais, po Šešių dienų karo, Izraelis užvaldė suskaldytą miestą.
Kristaus pranašystė negalėjo išsipildyti, kai mieste šeimininkavo arabai ir turkai. Tik kai 1967 metais izraeliečiai atgavo Jeruzalę kontrolę, buvo paruošta scena šios pranašystės išsipildymui.
Kai kurios aplinkybės būtinos Kristaus pranašystės išsipildymui dar nesusiklostė. Izraelio valdžia, kad sumažintų religinę įtampą, nusprendė, kad Šventovės kalnas – vietovė, kur stovėjo šventykla ir buvo aukojami gyvuliai – turi likti musulmonų kontrolėje. Tačiau nuo 1989 metų telkiamos jėgos ir pradedami parengiamieji darbai šventyklos statybai. Keletas žydų grupių viešai organizavo šio plano vykdymą.
Šiuo metu tik santykinai maža žydų grupė mano, kad jie, ir nesant tiesioginiam Dievo įsikišimo, yra atsakingi už šventyklos atstatymą,. Šiuolaikinis Izraelis yra daugiau pasaulietinis; bet tai turėtų peraugti į dramatišką religinę aistrą ir sužadinti pakankamai jėgų restauruoti šventyklą ar pradėti aukojimo atkūrimą.
Tokia yra padėtis šiuo momentu. Žinoma, šios sąlygos gali pasikeisti dėl Artimųjų Rytų permainingo politinio klimato.
Trečioji sąlyga: nauja jėga pasaulio arenoje
Trečioji sąlyga – tai atgimstanti Romos imperija, apie ką daug rašoma Danieliaus ir Apreiškimo knygose.
Pranašas Danielius, aiškindamas karaliui Nebukadnecarui sapną apie milžiniško žmogaus statulą, kalbėjo apie “karalystes”, iškilsiančias pasaulio arenoje. Viena iš pirmųjų karalysčių buvo Babilono imperija valdoma paties Nebukadnecaro (Danielio 2:28-38). Vėliau sekė trys kitos karalystės (39-40 eilutės). Šios keturios karalystės eilės tvarka buvo: Babilono, Medų-Persijos, Graikų-Makedonijos ir Romos imperija.
Kalbėdamas apie ketvirtąją ir paskutiniąją karalystę, Danielius sakė, kad ji “bus stipri lyg geležis; kaip geležis truškina ir griauna visa, taip ji sutriuškins ir sugriaus anas visas” (40 eilutė). Ir iš tikrųjų Roma tapo labiau dominuojančia už savo pirmtakus, ir jos valdymas tęsėsi šimtmečiais.
Tačiau Danielius išpranašavo kitas svarbias detales apie šią karalystę. Nebukadnecaro sapno statula apibūdina Romos imperiją; šios statulos kojos ir kojų pirštai padarytos “iš dalies iš puodžiaus molio ir iš dalies iš geležies.” Tai parodo, kad joje bus “geležinies tvirtumo”. Tačiau ji bus “iš dalies tvirta ir iš dalies trapi”. Be to, “kaip geležis nesimaišo su moliu”, taip ir šios karalystės dalys neilgai teišsilaikys kartu (41-43 eilutės).
Po to Danielius sako: “anų karalių dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta… Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai” (44 eilutė). Tai aiški pranašystė apie Dievo Karalystę, kuri tikrai ateis į žemę, kai sugrįš Jėzus Kristus.
Ar teisinga tokia įvykių seka? Juk senovinės Romos imperijoje Dievo Karalystė nebuvo įkurta. Jėzus Kristus nebuvo pasodintas aukščiausio pasaulio valdovo į valdžios sostą (1 Jono 5:19). Gal Danielius suklydo nusakydamas tuos įvykius?
Danielio pranašystės teisigas suvokimas
Atsakymą rasime, ištyrę, ką apie šias keturias karalystes kalba kitos pranašystės. Mes sužinosime, kad Romos imperija nesužlugo galutinai, jai lemta vėl atgimti.
Apaštalas Jonas regėjimuose matė, kas ištiks žmonijos istorijos paskutinėmis dienomis. Kaip ir Danielių, Dievas įkvėpė Joną užrašyti tai, kas įvyks prieš Kristaus antrąjį atėjimą. Apreiškimo 19 skyriuje aprašomas garbingas Jėzus Kristaus sugrįžimas į žemę, kuris pasieks kulminaciją nuverčiant ir sunaikinant “žemės karalius bei jų kariuomenes”, didįjį melagingos religijos vadovą, ir taip vadinamą “žvėrį” (Apreiškimo 19:19-20).
Šį simbolinį “žvėrį” atitinkantį ketvirtajai karalystei, Romos imperijai, matė Nebukadnecaras ir išaiškino Danielius. Žvėris, matytas Jono, ir statula, išaiškinta Danieliaus, iš tiesų egzistuos; o per Jėzaus Kristaus sugrįžimą tai bus sunaikinta. Tuo būdu pranašystės nurodo, kad žvėris ir Romos imperija yra vienas ir tas pats.
Imperija vėl iškils
Apreiškimo 17 skyrius mums pateikia papildomus paaiškinimus, idant geriau suprastumėme Imperijos prigimtį. Tuo pačiu paaiškina, kaip ji gali egzistuoti ir senovės laikais, ir Kristaus sugrįžimo laikotarpiu. Šiame skyriuje aprašytas skaisčiai raudonas žvėris, turintis “septynias galvas ir dešimt ragų” (3 eilutė). Jis aprašomas kaip esantis, po to kaip nesantis, vėliau vėl kaip esantis (8, 11 eilutės). Tai duoda mums raktą suprasti šias stebinančias pranašystes. Romos imperija egzistavo praeityje. Dabar jos nebėra. Tačiau ji prisikels gyvuoti iš naujo.
Danieliaus paaiškinta statula turėjo kojas ir kojų pirštus iš geležies sumaišytos su moliu. Apreiškimo knygoje, 17 skyriuje, matome, ką reiškia dešimties kojų pirštų iš geležies su moliu mišinio. Dešimt kojų pirštų, atitinka Jonui apreikštą žvėrį su dešimčia ragų. “Tie dešimt ragų… yra dešimt karalių, kurie dar negavo karališkos valdžios, bet jie gaus ją vienai valandai kartu su žvėrimi. Jie turi vieną sumanymą ir savo galybę bei valdžią atiduoda žvėriui. Jie kovos su Avinėliu, bet Avinėlis juos nugalės, nes jis yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius…” (12-14 eilutės).
Dabar tampa aišku. Prieš Kristaus atėjimą 10 “karalių” – originale panaudotas graikų žodis nurodantis, kad tai bus valdytojai, nebūtinai karaliai – suvienys savo politines, ekonomines ir karines jėgas į sąjungą. Kai kurie bus galingesni už kitus. Lygiai, kaip geležis patvaresnė už molį. Šitokiu būdu pavaizduojamos skirtingos tautos ir kultūros. Viena, kas juos jungs, tai ištikimybė žvėriui. Šios konfederacijos turima valdžia ir galia egzistuos tik trumpą laiką, iki kol padarys lemtingą klaidą, pasipriešins Jėzui Kristui, Jo sugįžimo metu. Štai tada jie ir bus sutriuškinti ir galutinai sunaikinti.
Kai kas tai sieja su judėjimu integruojantis į Europos bendriją. Istorija pateikė įdomų faktą apie minėto judėjimo šaknis. Michael Elliot iš Newsweek neseniai pranešė: “1957 metų sausyje šešios šalys pasirašė sutartį senovės Romos Kapitolijaus vietoje ir įkūrė Europos Ekonominę Bendriją… Paul-Henri Spaak’o, tuometinio tuometinio Belgijos užsienio reikalų ministro, padėjėjas, prisimena, ką tuo metu kalbėjo ministras: “Ar jūs manote, kad mes padėjome pirmąjį akmenį naujai Romos imperijai?” Padėjėjas prisimena: “Tą dieną mes jautėmės tikrais romėnais”. (Don’t Spoil a Success, Newsweek, tarptautinis leidinys, 1996 01 29, p.40)
Bet kuriuo atveju, idėja apie naujosios Romos imperijos pradžią buvo šios tautų organizacijos įkūrėjų mintyje. Ši idėja ir toliau gyvuoja, kai viena po kitos griūna barjerai stabdantys integraciją, ir vis tampriau bendradarbiaujama ekonominiuose ir kariniuose reikaluose. Laikas parodys kuria kryptimi visa pasisuks, ir kaip greitai.
Kokia susiklostė padėtis? Turint omenyje žmonių savininkišką požiūrį, gali pilnai susidaryti prielaidos gyvybės sunaikinimui. Tam yra ne vienas būdas. Kontroliuojant Jeruzalę, nedidelė grupelė izraeliečių nori atkurti buvusią šventyklą ir pradėti joje atnašauti. Ir yra kitas dalykas: einama į Europos tautų vienybę. Teisingai padarysime, jei atkreipksime dėmesį į Biblijos pranašų įspėjimus ir neignoruosime pasaulyje susiklosčiusių aplinkybių.
Šis scenarijus, kurį mes aprašėme, labiausiai atitinka pranašystes, pateiktas pranašo Danieliaus ir Apreiškimo knygoje, prisiminus sąlygas, kurios susiklostė šiuo metu. Bet nepaisant to, kaip išsipildys šios pranašystės, Biblija lieka Dievo įkvėpta. Šios pranašystės išsipildys, nepaisant to, ar mes teisingai supratome visas detales, ar ne.