2024 3 lapkričio

125 thoughts on “"Juodulys"

  1. Nu va apie giltinę ir aš susimasčiusi buvau…
    Nors kitaip…
    Kažkas čia iš forumo dalyvių yra "profesionalas" astralinėmis kelionėmis..Kažkuris iš jų pasakojo apie juoduosius kažkokius taškus,ar kaip jie ten…Gal čia tie patys,kuriuos mato žmogus prieš mirdamas?

  2. Man tai kazkokia nesamone tie tavo juoduliai 🙄 Nezinau, gal ir gali taip but, bet ar tvirti argumenta i yra kazkokie senuciu pasakojimai? Gal jos pasamonej buvo kazkas tokio(si karta tai juodulys) ir ji ta tikejosi pamatyt tai ir pamate…

  3. Saras rašė:

    Man tai kazkokia nesamone tie tavo juoduliai 🙄 Nezinau, gal ir gali taip but, bet ar tvirti argumenta i yra kazkokie senuciu pasakojimai? Gal jos pasamonej buvo kazkas tokio(si karta tai juodulys) ir ji ta tikejosi pamatyt tai ir pamate…

    Keista..Bet ar neatrodo,kad tai jau per dideli sutapimai??
    Šiandien sužinojau,kad kitas prieš mirtį močiutės brolis irgi matė tą juodulį,tik šį kartą jis buvo ant paveikslo…Per daug jau tie sutapimai dideli…Kad pas visus prieš mirtį juoduliai galvose ir jie juos pamato…

  4. Imagine rašė:

    Geras…. 😕

    Na tai aš to ir klausiu,kaip čia yra,jeigu velniai,tai ko jiems reikią iš mirštančiojo?
    Ar esat kada matę filmą,nepamenu pavadinimo,japonų pastatymo,ten mistinis filmas,kuriame numirusio žmogaus ateina pasiimti kažkokie žmonės,aukšti,juodi ir be veidų..ir išsiveda jų sielas..Kaikurie ateina anksčiau,nei tas žmogus miršta..
    Tai čia gal panašiai taip yra?
    Mato juodus "daiktus",kurie yra bekūniai ir gali perimti bet kokį pavidalą..Pvz tos mirštančiosios anūko pavidala…ir pan..
    Nors man mintis buvo,gal žmogui prieš mirtį sutrinka rega?

  5. Death_noice rašė:

    Imagine rašė:

    Geras…. 😕

    Na tai aš to ir klausiu,kaip čia yra,jeigu velniai,tai ko jiems reikią iš mirštančiojo?

    kaip ko reikia ..sielos reikia. dar vienos prazudytos sielos :}
    girdejau , kad mirties akimirka vyksta stipriausia ir itempta kova zmogaus sieloje ir salia tarp tamsos ir sviesos jegu …demonai bando gasdint ir nusitempt paskui save , o angelai kviecia pas save …zmogaus siela labai gundoma , atkalbinejama . meluojama zinoma , gasdinant , kad neit ten ir pan.
    o dar nuodemiu bagazas tempia ..per ka gali priet demonu, kuo daugiau kaltes , tuo ir ju daugiau gali priartet , gal dar pakisineja mintis , kad jis jau pasmerktas , nevertas ir nurasytas , kad jam reikia ne is sviesa , o jo vieta jau ten …ir t.t.
    kas zino..

  6. A6 galvojau,kad bent vienas esate apie tai girdėjęs,o čia pasirodo,kad ne..Ne,ne nesakau,kad blogai ar su kokia ironija…
    Bet mano giminėje prieš mirtį dauguma juos matė…Norva ir negiminėi matė…Aš nežinau,reiks man apie tai daugiau kur nors paieškoti medžiagos…Gal žinot kokio parapsichologo emaila,ar pan? 😕

  7. Aj aj, neviska reikia suprasti tiesiogiai ir taip kaip parasyta 🙂 esme tame, kad daug visokiu nesamoningu filmu, knygu, siaip prasimanymu, kurie musu pasamonej uzsifiksuoja ir atsiranda visokiu juodulu…

  8. Death_noice rašė:

    Gal žinot kokio parapsichologo emaila,ar pan? 😕

    Parapsichologas Vladimiras Azanovas
    Kreiptis telefonu:
    8-5-248 03 58
    Mob.tel. 8-699 59 018

    Parapsichologas Sergejus Azanovas
    Kreiptis telefonu:
    8(37)233437

  9. Death_noice rašė:

    Šalia gulėjo moteris,sunkiai kalbėjo ir sunkiai kvėpavo..Gėrė tik vandenį..Kai baigėsi mano lankymo valandos,man išeinant iš ligoninės,jai pakilo didžiulė temperatūra,kurios pasekoje,tą moterį išvežė į intensyvios terapijos palatą..Ten jos atėjo aplankyti jos dukra su anūku..Ir motina dukros paklausė rodydama į anūką:"Kas čia toks?" dukra pasakė,kad tai jos anūkas,o ji atsakė"O kodėl jis toks juodas?"Ant tų žodžių mirė…
    Mano močiutės sesuo prie mirdama irgi gulėjo ligoninėj..Kai pašoko iš lovos ir atsisėdusi joje,įsižiūrėjo į kampą,poto paklausė"Kas ten tokio juodo?Nuimkit jį.."Ant kitos dienos,mirė…
    Kaip manot,kas tai galėtų būti,ką ten tokio "juodo" žmonės prieš mirtį mato???

    Mano močiutė dvi dienos prieš mirtį tai matė,tą moterį,gulinčią toje lovoje,kurioje mirė pamačiusi anuką visą juodą..Močiutė mano matė vis dar ją gulinčią..Atsimenu sako:"Pasodink mane..Kas ten guli?"Sakau nieko ten močiute nėra,o ji sako,kad yra,kad guli ten ta pati moteris,va,jai lašelinė prijungta…Nors ištikrųjų ten nieko nebuvo…
    Taigi vis dėlto,"protas susisuka" prieš mirtį,ar ištikrųjų tai yra kažkas tokio??

    nu mano bobute ir mate, bet sake, kad velnia mato. po 3 dienu mire nuo insulto. gal tai ir tiesa. pati anksciau netikejau, bet dabar net nezinau. jei cia tiesa parasyta, reiskias taip yra.

  10. Man mama pasakojo, kad jos kažkokia pažįstama labai sirgo, ir jau merdėdama pradėjo kalbėt, kad va, jau ateina jie manęs. Paskui vėl atsimerkus pasakė, kad "nepaneša, išėjo dar pasikviest", ir tuoj pat mirė 😕

  11. stresiniu situaciju metu ir pan zmogus gali matyti neaishkius ivairiausiu figuru shviesulius ir juodulius… taigi priesh mirti, kad ir koks zhmogus beatrodytu ramus vistiek supranta, kad jau toj uzhlinks ir matyt jaudinasi nors kitus itikineja, kad taip nera ar netgi shypsosi… o dar kai mirshta ish po leto speja prisizhiureti visokiu veju…

  12. Ronis rašė:

    stresiniu situaciju metu ir pan zmogus gali matyti neaishkius ivairiausiu figuru shviesulius ir juodulius… taigi priesh mirti, kad ir koks zhmogus beatrodytu ramus vistiek supranta, kad jau toj uzhlinks ir matyt jaudinasi nors kitus itikineja, kad taip nera ar netgi shypsosi… o dar kai mirshta ish po leto speja prisizhiureti visokiu veju…

    Dėkui už išsamų komentarą,bet aš vis dėlto būsiu linkusi tikėti,kad tai aukštesniųjų jėgų apsireiškimas.

  13. kodel mirtis turi buti suasmeninama? juk tai kuno fiziologiniu procesu sustojimas. tai tada giltine ateina ir mirusio ziurkeno, nudziuvusios pienes ar uzmintos skruzdeles pasiimt? nelogiska. baimintis reikia ne pacio proceso – tai tera tavo kuno neisvengiama baigtis, o to, kas gali buti po to.

  14. jei rasiu, papastinsiu viena pasakojima, kai vienas berniukas buvo mires, taciau jam buvo suteiktas antras sansas. cia vienas is sventojo kunigo don bosco gyvenimo epizodu, jei apie toki esate girdeje.

  15. bat rašė:

    man atrodo tau reiktų nudėti tą anūką kuris juodas buvo :/ čia mano kaip ghostbusterio patarimas 😀

    Joa,dabar paverskim mano temą į juodojo humoro mėgėjų klubą,bus tikrai šaunu,ypač tada,kai tema eina apie artimųjų mirtis ir tai ką jie matė prieš mirdami.Manyčiau turėtumėm padėkoti,nes bent jau kažką pasako ar parodo,kad mirtis vis dėlto nėra vien išnykimas ir tuštuma,o po jos kažkas yra.

  16. St. John Bosco, also known as Don Bosco (1815-1888), founder of the Salesians, is credited with restoring at least two boys to life. In addition to his prophetic dreams, so many miraculous occurrences happened to and around Don Bosco that Pope Pius XI said of his life: “The supernatural almost became natural, and the extraordinary ordinary.” When one becomes aware of the many wonder performed by saintly souls of recent times-such as St. John Bosco, St. John Vianney (the Cure of Ars), and Padre Pio (who died in 1968), one finds it easy to accept the miracle accounts from earlier ages also.

    In 1849, a 15 year old boy named Charles, who attended the Oratory of Don Bosco, was dying. He called for Don Bosco, but the priest was away. So the parents called another priest who heard the boy’s confession. But still the boy called for Don Bosco before he died.

    When the saint returned to Turin and became aware of the death he hurried to the boy’s home, asking, “How is he?” The servant questioned responded clearly: He is dead 10 or 11 hours!” (One report said 24; perhaps what was meant was the length of a day.) But don Bosco said that the boy was “just asleep,” the same words Our Lord had used for Lazarus and the daughter of Jairus.. The servant replied that everyone in the house knew the boy was dead and that the doctor had already signed the death certificate.

    The servant led Don Bosco to the living room and to the sad parents. The mother informed him how Charles had kept calling for him before he died. In the sick room chamber Don Bosco sent everyone away except the mother and an aunt. The body lay there enshrouded, sewn into a sheet, a white veil over the head, ready for burial. Don Bosco closed the door, prayed for a moment, and cried out: “Charles! Rise!”

    The body of the boy within the sheet began to move. The tearful mother and aunt watched in awe. The priest tore away the sheet from the body and removed the white veil covering the face. Charles sighed, stirred, and opened his eyes. He stared at his mother and asked her why he was dressed in the now-torn shroud. Then he noticed Don Bosco and greeted him happily and thankfully.

    The boy told the priest how he had needed him, that out of fear he had not told all in his last confession ad that he should now be in Hell. Charles told Don Bosco how he ad dreamed he was surrounded by a mob of demons who were about to throw him into the flames of a huge furnace when a beautiful Lady had intervened. She told him, “There is still hope for you, Charles! You have not yet been judge.”

    At that moment he had heard Don Bosco ordering him to rise. The mother and aunt left the room as the boy asked to confess. Then, after his confession, Charles cried aloud for all to hear: “Don Bosco has saved me!” All the mourners rushed into the room to see and hear the story. Few notice that, despite the boy’s liveliness, his body remained deathly cold.

    It was a moment when a weighty decision had to be made. The saint remarked on the goodness of God in showing the value of a good confession. But he also asked Charles whether, now that he was ready for Heaven he would rather go there or remain on earth.

    The boy, in the presence of his mother and loved ones, turned his glance away. Tears moistened his eyes. All was quiet expectancy. One can imagine the emotions of all.

    “Don Bosco, I’d rather go to Heaven.” (At times the wisdom of the saints will rub off onto an ordinary mortal!) Then Charles leaned back, closed his eyes, and once again was quiet in death.

    Don Bosco himself told of this event several times during his life. He usually spoke of the priest involved in the third person, using the word “he.” But in 1882, not noticing it, he told the story using the first person, “I.”

    -from “Raised from the Dead” by Father Albert J. Hebert, S.M.

  17. o cia siek tiek praverciau, nes turbut ne visiems ikandama anglu kalba, o gal tiesiog tingisi verst tiek teksto..

    1849taisiais, 15metis berniukas vardu Charles, kuris lanke Bosko koplytele, merdejo.
    Jis prase pakviesti Don Boska, taciau tasai buvo isvykes. Taigi, tevai pakviete kita kuniga, kuris isklause berniuko ispazinti. Taciau, po ispazinties berniukas nenustojo prasyti pakviesti butent Bosko.
    Kai kunigas gryzo i Turina ir buvo informuotas apie mirti, nuskubejo i berniuko namus, klausdamas "kaip jis?". patarnautojas atsake konkreciai – "jis mires jau koki 10 valandu". Bet Donas Bosco atsake, jog berniukas "tik miega". Tarnas atsake, kad visi namie zino, kad berniukas mires ir daktaras jau pasirase mirties liudijima.
    tarnas palidejo kuniga i miegamaji pas gedincius tevus. mama informavo ji, kad Charles norejo pamatyt don Bosca pries mirti. is kambario, kuriame gulejo mires berniukas, kunigas isprase visus isskirus mama
    ir aukle. kunas gulejo paruostas laidotuvems. kunigas uzdare duris, pasimelde minutele ir susuko "charles, kelkis!"
    Berniuko kunas pradejo judeti. verkaincios moterys ziurejo su baime ir nuostaba. sventikas nuplese dorbe, dengusia berniuko kuna ir pasalino balta syda nuo berniuko veido. charles pramerke akis. jis pazvelge i motina ir paklause kodel jis aprengtas drobe. tada jis pastebejo dona bosco ir linksmai ji pasveikino.
    berniukas papasakojo kunigui kaip labai jam jo reikejo, kad bijodamas jis paskutines ispazinties metu papasakojo ne visas nuodemes ir todel ji jau turetu buti pragare. charles papasakojo don Boscui jog juis sapnavo, jog buvo apsuptas minios demonu, kurie ruosesi sviesti ji i liepsnojancia ugni, kai tuo metu pasirode nuostabi mergele. Ji tare jam:
    "tau dar yra vilties, Charles, tu dar nepasmerktas".
    Tuo metu jis isgirdo don Bosco balsa liepianti pakilti. Mama ir aukle paliko kambari ir berniukas paprase atlikti ispazinti.
    Tada, po ispazinties, Chalres garsiai susuko "don Bosco isgelbejo mane!". visi namiskiai suleke i kambari paziureti kas nutiko ir isgirsti visa istorija. keli pastebejo, kad nepasiant berniuko gyvumo, jo kunas isliko mirtinai saltas.
    Tai buvo momentas, kai svarbus sprendimas turejo buti priimtas. Kunigas pazymejo, kad jis dabar yra vertas dangaus, ir ar jis nori pasilikti cia, zemeje ar eiti i dangu.
    berniukas, jausdamas mylimu zmoniu buvima salia, pilnomis asaru akimis nusuko zvilgsni nuo ju ir tare "donai bosco, as noreciau eit i dangu".
    tada charles atsigule, uzmerke akis ir vel nutilo mirties akimirka.

  18. tai va, siuo atveju pateikiu viena is galimu pomirtiniu variantu – jei esi nuodemingas ir neatsiteises uz jas – eini biski pasikaitint i "pirti", o jei esi svarus – eini i dangu. tiketi jums ar ne, cia jau jusu reikalas.
    beje, Giovanni Melchiorre Bosco (John Bosco) arba tiesiog Don Bosco priskiriami net ne vienas, o keli tokie "prikelimo" atvejai. tai vienintelis sventasis su "jaunimo Tevas ir Mokytojas" etikete. taip pat is daugelio jo aukletiniu yra sventasis Dominico Savio.

  19. Faint rašė:

    tai va, siuo atveju pateikiu viena is galimu pomirtiniu variantu – jei esi nuodemingas ir neatsiteises uz jas – eini biski pasikaitint i "pirti", o jei esi svarus – eini i dangu. tiketi jums ar ne, cia jau jusu reikalas.
    beje, Giovanni Melchiorre Bosco (John Bosco) arba tiesiog Don Bosco priskiriami net ne vienas, o keli tokie "prikelimo" atvejai. tai vienintelis sventasis su "jaunimo Tevas ir Mokytojas" etikete. taip pat is daugelio jo aukletiniu yra sventasis Dominico Savio.

    Nu ačiū tau labai už tiek informacijos 🙄

  20. vat tas ir yra, kad "tarkim". ce niekas to nepatvirtins ir nepaniegs, o jei ir atsiras tokiu, tai vistiek niekas netikes, kol pats savo kailiu nepatirs. taigi, tiesa vistiek visi kazkada tikrai suzinosim. o as pabandziau pagryst savo nuomone savaip. juk taip geriau, nei kazka tvirtint be jokio pagrindo. ane? 😛

  21. nera padeties be iseities , beto tai butu neteisinga dievo atzvilgiu , pagalvok kiek nekaltu niekuom zmoniu geru zusta autoavarijose , pvz nutrenkiami , juk jie ispazinties irgi neatliko , bet argi uz tai juos i pragara mest ? juk neteisinga arne..

  22. sakai neteisinga Dievo atzvilgiu? na jei jau prakalbom apie tai, tai tureciau tau primint – zmones yra ispeti, reikia nenustot "budet", nes nznai, kada ateis tau paskutinioji. siam zmogeliui buvo suteiktas sansas turbut delto, kad jis isesmes buvo tikintis, tiesiog aplinkybes susikloste taip, kad truko tik siulelio iki laukto tixlo.

  23. Faint rašė:

    St. John Bosco, also known as Don Bosco (1815-1888), founder of the Salesians, is credited with restoring at least two boys to life. In addition to his prophetic dreams, so many miraculous occurrences happened to and around Don Bosco that Pope Pius XI said of his life: “The supernatural almost became natural, and the extraordinary ordinary.” When one becomes aware of the many wonder performed by saintly souls of recent times-such as St. John Bosco, St. John Vianney (the Cure of Ars), and Padre Pio (who died in 1968), one finds it easy to accept the miracle accounts from earlier ages also.

    In 1849, a 15 year old boy named Charles, who attended the Oratory of Don Bosco, was dying. He called for Don Bosco, but the priest was away. So the parents called another priest who heard the boy’s confession. But still the boy called for Don Bosco before he died.

    When the saint returned to Turin and became aware of the death he hurried to the boy’s home, asking, “How is he?” The servant questioned responded clearly: He is dead 10 or 11 hours!” (One report said 24; perhaps what was meant was the length of a day.) But don Bosco said that the boy was “just asleep,” the same words Our Lord had used for Lazarus and the daughter of Jairus.. The servant replied that everyone in the house knew the boy was dead and that the doctor had already signed the death certificate.

    The servant led Don Bosco to the living room and to the sad parents. The mother informed him how Charles had kept calling for him before he died. In the sick room chamber Don Bosco sent everyone away except the mother and an aunt. The body lay there enshrouded, sewn into a sheet, a white veil over the head, ready for burial. Don Bosco closed the door, prayed for a moment, and cried out: “Charles! Rise!”

    The body of the boy within the sheet began to move. The tearful mother and aunt watched in awe. The priest tore away the sheet from the body and removed the white veil covering the face. Charles sighed, stirred, and opened his eyes. He stared at his mother and asked her why he was dressed in the now-torn shroud. Then he noticed Don Bosco and greeted him happily and thankfully.

    The boy told the priest how he had needed him, that out of fear he had not told all in his last confession ad that he should now be in Hell. Charles told Don Bosco how he ad dreamed he was surrounded by a mob of demons who were about to throw him into the flames of a huge furnace when a beautiful Lady had intervened. She told him, “There is still hope for you, Charles! You have not yet been judge.”

    At that moment he had heard Don Bosco ordering him to rise. The mother and aunt left the room as the boy asked to confess. Then, after his confession, Charles cried aloud for all to hear: “Don Bosco has saved me!” All the mourners rushed into the room to see and hear the story. Few notice that, despite the boy’s liveliness, his body remained deathly cold.

    It was a moment when a weighty decision had to be made. The saint remarked on the goodness of God in showing the value of a good confession. But he also asked Charles whether, now that he was ready for Heaven he would rather go there or remain on earth.

    The boy, in the presence of his mother and loved ones, turned his glance away. Tears moistened his eyes. All was quiet expectancy. One can imagine the emotions of all.

    “Don Bosco, I’d rather go to Heaven.” (At times the wisdom of the saints will rub off onto an ordinary mortal!) Then Charles leaned back, closed his eyes, and once again was quiet in death.

    Don Bosco himself told of this event several times during his life. He usually spoke of the priest involved in the third person, using the word “he.” But in 1882, not noticing it, he told the story using the first person, “I.”

    -from “Raised from the Dead” by Father Albert J. Hebert, S.M.

    Keista tiket tokia istorija. Kiek supratau-tai berniukas, o ne vaikinas ar vyras.
    Klausimas: ar berniukas sugebetu prisivirti tiek koses, kad keliautu i pragara?

  24. matai, vienas dalykas yra kasdienes nuodemes, taciau visai kas kita katalikybeje yra sventvagiska ispazintis. o tokia laikoma, kai per ispazinti nutylima nors viena nuodeme, kad ir pati menkiausia. tai laikoma sunkia nuodeme

  25. Faint rašė:

    matai, vienas dalykas yra kasdienes nuodemes, taciau visai kas kita katalikybeje yra sventvagiska ispazintis. o tokia laikoma, kai per ispazinti nutylima nors viena nuodeme, kad ir pati menkiausia. tai laikoma sunkia nuodeme

    Tai visviena kyla klausimas: ka tokio berniukas padare, kad nutylejo ta nuodeme?
    Man kazkaip nesirisa sitas pasakojimas.

  26. o del antro sanso tai jei jau ji gavo tai ir reikejo juo pasinaudot ir likt zemej , nes jei jau ji gavo tai juk ne be reikalo , reiskiasi gal jam dar ne laikas ten keliaut , juk dar jaunas dar neatliko tai ka turejo atlikt..

  27. Prieš pat mirtį žmogų puoila piktosios dvasios. Svarbu žmogų tinkamai išlydėti, su malda, žvakem. Neveltui sako kuniga reikia parvesti. Šitas perėjimas yra sunkus. Velniai puola su rašteliais kur yra visos žmogaus nuodėmės surašytos. Angelas sargas nori apginti. Šiaip butu sunku apsiginti, bet dabar mes turime galinga užtarėją ir gelbėtoją Dievo sūnų.

  28. rude_ rašė:

    Faint rašė:

    matai, vienas dalykas yra kasdienes nuodemes, taciau visai kas kita katalikybeje yra sventvagiska ispazintis. o tokia laikoma, kai per ispazinti nutylima nors viena nuodeme, kad ir pati menkiausia. tai laikoma sunkia nuodeme

    Tai visviena kyla klausimas: ka tokio berniukas padare, kad nutylejo ta nuodeme?
    Man kazkaip nesirisa sitas pasakojimas.

    Tai gerai, o kur Dievo galilestingaumas, o kur dingo skausminga Kristaus kančia už visų ir visas nuodėmes. Ka jos dar maža? Visvien kažkas yra netaip, ka dėsto mums oficialioji bažnyčia.

  29. Menas":32yl1gmb] rude_ rašė:

    [quote="Faint rašė:

    matai, vienas dalykas yra kasdienes nuodemes, taciau visai kas kita katalikybeje yra sventvagiska ispazintis. o tokia laikoma, kai per ispazinti nutylima nors viena nuodeme, kad ir pati menkiausia. tai laikoma sunkia nuodeme

    Tai visviena kyla klausimas: ka tokio berniukas padare, kad nutylejo ta nuodeme?
    Man kazkaip nesirisa sitas pasakojimas.

    Tai gerai, o kur Dievo galilestingaumas, o kur dingo skausminga Kristaus kančia už visų ir visas nuodėmes. Ka jos dar maža? Visvien kažkas yra netaip, ka dėsto mums oficialioji bažnyčia.

    desto ji taip ar ne taip – nei tu nei as neesame igalinti sprest, kadangi nei issilavinimas nei patirties niekaip su tai nesisieja.
    Kristaus kancia? Hmmm.. taip, jis kentejo, bet kentejo ne tam, kad zmogus "laisva ranka" galetu numot i vertybes, Isakymus, zinodamas, kad esas saugus. Jis mire del tu, kuriems nevienodai, ir visu pirma – mire del zmogaus gimtosios nuodemes.

  30. Menas rašė:

    Prieš pat mirtį žmogų puoila piktosios dvasios. Svarbu žmogų tinkamai išlydėti, su malda, žvakem. Neveltui sako kuniga reikia parvesti. Šitas perėjimas yra sunkus. Velniai puola su rašteliais kur yra visos žmogaus nuodėmės surašytos. Angelas sargas nori apginti. Šiaip butu sunku apsiginti, bet dabar mes turime galinga užtarėją ir gelbėtoją Dievo sūnų.

    as ir tuo tikiu… kai buvau prie mirties , samones nepilnos jau , tai maciau apie lova savo visokius kaip pabaisiukus , seselius , kurie slinko prie manes , buvo bjaurus jausmas- siaubas konkretus

  31. neaisku tiksliai nuo ko..zaizdu nebuvo ir pan. ..ivyko zaibiskai …vakare dar nieko nebuvo, pas draugus dar shampo ikalem , o ryte jau 41 C..greiciausiai nuo danties remonto , po keleriu metu rado ilauzta zandikaulio gabaliuka puvanti tarp saknu restauruoto danties
    ……
    taip ,Death_noice, tada buvo mazo ugio …na o sapnuose visokiu buna

  32. na kad uzsiminet apie vlniukus tai…

    Kai man buvo kokie 4 metukai as miegodavau tokioje mazoje lovyteje..
    NU zd karta susapnavau toky sapna , (nors man atrodo kad tai buvo ne sapnas) nu va kaip buvo..
    Aplink visa lovyte buvo tureklai tokie.. tai ant tu tureklu vaiksciojo mazas velniukas ir bade tuos tureklus su savo mazytemis sakemis…o visas kambarys atrodo kad sukesi…

    Kazkada su draugais kalbejom apie baisias istorijas ir as papasakojau jiems sita…tai vienai draugei keista pasidare.. ir ji papasakojo kad jos mamos draugei kai ji gimde vaidenosi kazkoks keistas mazas velniukstis jei sukosi galva o tas velniukstis bade ne tureklus o bade i jos krutine tai sake kad vos neuzduso, bet ji dar turejo jegu pasisaukt pagalbos ir nelabasis pabego… ar ne keistas sutapimas…???

  33. avietinis_ debeselis rašė:

    neaisku tiksliai nuo ko..zaizdu nebuvo ir pan. ..ivyko zaibiskai …vakare dar nieko nebuvo, pas draugus dar shampo ikalem , o ryte jau 41 C..greiciausiai nuo danties remonto , po keleriu metu rado ilauzta zandikaulio gabaliuka puvanti tarp saknu restauruoto danties
    ……
    taip ,Death_noice, tada buvo mazo ugio …na o sapnuose visokiu buna

    tai tapo tavio tikejimo uzuomazga?

  34. yra dar kategorija tokiu, kurie pris mirti mato ispudingus reginius, sviesas, uzplusta didziulis palengvejimas, laime ir tt. tik idomu tai, kad taip buna religingiems zmonems. ar nereikia is to daryt isvadu?
    manau tie, kurie mirsta ramia sazine, nera ko bijot. zino, kad jais bus pasirupinta.

  35. avietinis_ debeselis rašė:

    neaisku tiksliai nuo ko..zaizdu nebuvo ir pan. ..ivyko zaibiskai …vakare dar nieko nebuvo, pas draugus dar shampo ikalem , o ryte jau 41 C..greiciausiai nuo danties remonto , po keleriu metu rado ilauzta zandikaulio gabaliuka puvanti tarp saknu restauruoto danties
    ……
    taip ,Death_noice, tada buvo mazo ugio …na o sapnuose visokiu buna

    siaubas..
    Num pas mane ten nelabai buvo sapnas…Bet jie tai brovėsi į mano kambarį..huh 🙄

  36. Faint rašė:

    avietinis_ debeselis rašė:

    neaisku tiksliai nuo ko..zaizdu nebuvo ir pan. ..ivyko zaibiskai …vakare dar nieko nebuvo, pas draugus dar shampo ikalem , o ryte jau 41 C..greiciausiai nuo danties remonto , po keleriu metu rado ilauzta zandikaulio gabaliuka puvanti tarp saknu restauruoto danties
    ……
    taip ,Death_noice, tada buvo mazo ugio …na o sapnuose visokiu buna

    tai tapo tavio tikejimo uzuomazga?

    aga…
    bet ne seseliuose ar tame siaube esme
    kai pradejau taisytis man pasake , kad po keturiu paru kai niekas man negerejo , o stovis buvo liudnas ir niekas negelbejo , buvo pasakyta artimiem jau nesitiket nieko gero , o geriau pagalvot apie laidotuves ir kad tada is nevilties kreipesi i Dieva ( nuvaziavo i baznycia) ejo ratus joje ilgai melde man malones gyvent , pasigailejimo, atsiprase ir uz save ir mane ypac … as kita ryta emiau gyt..pajudejo ledai
    taigi as atsisukau i Dieva , tiksliau, nusprendziau jo atsiprasyt uz visus tuos metus , ka buvau pridirbus negero ir padekot jam..taippat pasizadejau kad , kai isleis is ligonines, as nueisiu i baznycia ir prieeisiu ispazinties , pati atsiprasysiu
    tuo paciu emiau stengtis pagarbiai ziuret ir gilintis , isisamonint suprast pvz misias ir kitka , apie ka kalba krikscionys, galu gale laikytis istatymu ir t.t.
    tai va Garbe Dievui !
    8)

  37. Faint rašė:

    yra dar kategorija tokiu, kurie pris mirti mato ispudingus reginius, sviesas, uzplusta didziulis palengvejimas, laime ir tt. tik idomu tai, kad taip buna religingiems zmonems. ar nereikia is to daryt isvadu?
    manau tie, kurie mirsta ramia sazine, nera ko bijot. zino, kad jais bus pasirupinta.

    Dar ir pagerėjimas prieš mirtį 🙄

  38. avietinis_ debeselis rašė:

    Faint rašė:

    tai dziaugiuosi, debeseli, kad radai, nors ir nekokiomis aplinkybemis, savo kelia link to, ka kiekvienas turetu priimt sau i sirdi

    dekui;)

    Tai dabar taip išeina,kad tu Dievo iš dalies bijai,nes jam čia prisižadėjai,o jis tave "sugrąžino",tatai jei nusikalsi kur,tave jis nubaus ir atims gyvenimą?Gal tai paprasčiausiai sutapimas?:)

  39. Death_noice":3k5glw3v] avietinis_ debeselis rašė:

    [quote="Faint rašė:

    tai dziaugiuosi, debeseli, kad radai, nors ir nekokiomis aplinkybemis, savo kelia link to, ka kiekvienas turetu priimt sau i sirdi

    dekui;)

    Tai dabar taip išeina,kad tu Dievo iš dalies bijai,nes jam čia prisižadėjai,o jis tave "sugrąžino",tatai jei nusikalsi kur,tave jis nubaus ir atims gyvenimą?Gal tai paprasčiausiai sutapimas?:)
    nop nebijau nei Dievo nei mirties:)
    o "sugrazino" iki pasizadejimo ….suzinojau apie maldas ,prasant man atleidimo ir gyvybes, tik tada kai emiau taisytis sparciai ir tai issikamantinejau , nenorejo man pasakot 🙂
    nzn kaip cia kas buvo ir kaip tai pavadint , o ir tada nebuvau tikra, tiesiog uzsimaniau , pirmiausia, atsiprasyt

  40. keisti tie krikscionys , bijot reikia to kas tau aiskiai kelia pavoju , o ne dievo , kuris neaisku ar isvis yra..
    nes pvz sekasi zmogui , ne delto kad ten jam dievas ar dar kokia ten dvasia padeda , cia juk nuo kiekvieno zmogaus veiksmu priklauso , kaip sakoma kiekvienas savo laimes kalvis

  41. avietinis_ debeselis":2281iffy] Death_noice":2281iffy][quote="avietinis_ debeselis rašė:

    [quote="Faint rašė:

    tai dziaugiuosi, debeseli, kad radai, nors ir nekokiomis aplinkybemis, savo kelia link to, ka kiekvienas turetu priimt sau i sirdi

    dekui;)

    Tai dabar taip išeina,kad tu Dievo iš dalies bijai,nes jam čia prisižadėjai,o jis tave "sugrąžino",tatai jei nusikalsi kur,tave jis nubaus ir atims gyvenimą?Gal tai paprasčiausiai sutapimas?:)
    nop nebijau nei Dievo nei mirties:)
    o "sugrazino" iki pasizadejimo ….suzinojau apie maldas ,prasant man atleidimo ir gyvybes, tik tada kai emiau taisytis sparciai ir tai issikamantinejau , nenorejo man pasakot 😀

  42. Taigi,pagaliau išsiaiškinau kas tai per velniava,mamos dėka.
    Vakare žiūrėjo laidą apie spiritizmą.Keli mokslininkai išsiaiškino,kad rašytojas Konandojelis(ar kaip ten jis),ne tik rašė,bet ir visą savo gyvenimą domėjosi spiritizmu.Jis išsiaiškino,net ir tai,ką mato mirusysis tokio "juodo" prieš mirtį.Buvo nupieštas to "juodulio" piešinys.Visi vadina jį "Angelu",mirties angelu.Piešinio deja nemačiau,nes tą laidą žiūrėjo mama,tai sakė,kad buvo nupieštas pusiau žmogus,pusiau gyvūnas.Galva gyvūno.Be sparnų,visas išsikraipęs.
    Ir pagal visą tą spiritizmo "judėjimą" ar kaip čia kitaip parašius,yra aišku,kad mes ištikrųjų nemirštam,o pereinam į kitą gyvenimo lygmenį.Gyvenam,bet kitur.Sako,kd žmogus atgimti turi 7 kartus.

  43. avietinis_ debeselis rašė:

    o "sugrazino" iki pasizadejimo ….suzinojau apie maldas ,prasant man atleidimo ir gyvybes, tik tada kai emiau taisytis sparciai ir tai issikamantinejau , nenorejo man pasakot 🙄

  44. man atrodo, kad siaip aptemsta akyse pries mirti. nes is pradziu prarandama samone, o mirstama siek tiek veliau. kas buvo bent karta nualpe, zino, viskas akyse po truputi pradeda juoduoti, kol pasidaro visiskai tamsu, o tik veliau prarandama samone.

  45. karjeriste rašė:

    man atrodo, kad siaip aptemsta akyse pries mirti. nes is pradziu prarandama samone, o mirstama siek tiek veliau. kas buvo bent karta nualpe, zino, viskas akyse po truputi pradeda juoduoti, kol pasidaro visiskai tamsu, o tik veliau prarandama samone.

    Ne visada. Neretai apalpstama labai staigiai, nė juoduot pradėt nespėja.

  46. Death_noice rašė:

    Savaitę prieš jos mirtį,palatoje apsilankė kunigas.Jis buvo atėjęs pasiklausinėti kas norėtų pasimelsti,ir kas sutiko,užsirašė palatos numerį,vardus,pavardes…Prieėjo ir prie manęs su močiute,bet jinai nesutiko.Na jinai nebuvo viena iš tų,kuri vaikšto į bažnčią kiekvieną sekmadienį ir t.t.Nors jei kokios laiduotuvės,eidavo,pasimelst.Išpažinties neidavo…Ji atsisakė jo pagalbos..Tai nuodėmė?Pasakyk man. 🙄

    nuodeme ne nuodeme ne man teist , as nzn tavo mociutes motyvu ir sirdies
    gal ji susitaike su dievu savo sirdyje , tai puiku..o tam uztenka sunkiais deganciais atvejais net akimirkos
    bet jei nea ir dar samoningai atsisake netiek kunigo paslaugu kiek apskritai atsiprasyt , susitaikyt su Dievu , tai negerai
    taip pat reikia nepamirst ir kitu aspektu..kodel nenorejo ar del to , kad jai tai nereikalinga , nes turejo artima rysi su dievu ar del puikybes, paniekos , uzsispyrimo , netikejimo, nusivilimo ir t.t. , kas yra nuodemes
    zodziu reikia zinot motyvus ..pacia sirdi ir sirdies motyvus …

  47. Selencia rašė:

    karjeriste rašė:

    man atrodo, kad siaip aptemsta akyse pries mirti. nes is pradziu prarandama samone, o mirstama siek tiek veliau. kas buvo bent karta nualpe, zino, viskas akyse po truputi pradeda juoduoti, kol pasidaro visiskai tamsu, o tik veliau prarandama samone.

    Ne visada. Neretai apalpstama labai staigiai, nė juoduot pradėt nespėja.

    bet nebuna taip, kad viena akimirka eini su puikia savijauta,o kita ant zemes guli. net jei galva kas staigiai nukirstu, is karto neprarastum samones 🙂

  48. karjeriste":39ne16n6] Selencia rašė:

    [quote="karjeriste rašė:

    man atrodo, kad siaip aptemsta akyse pries mirti. nes is pradziu prarandama samone, o mirstama siek tiek veliau. kas buvo bent karta nualpe, zino, viskas akyse po truputi pradeda juoduoti, kol pasidaro visiskai tamsu, o tik veliau prarandama samone.

    Ne visada. Neretai apalpstama labai staigiai, nė juoduot pradėt nespėja.

    bet nebuna taip, kad viena akimirka eini su puikia savijauta,o kita ant zemes guli. net jei galva kas staigiai nukirstu, is karto neprarastum samones 🙂
    Iš kur tu žinai? Tai kada [prarastum? Nutrūksta nervinis signalas, nutrūksta ir sąmonė. Ar ne?

  49. Selencia rašė:

    karjeriste rašė:

    man atrodo, kad siaip aptemsta akyse pries mirti. nes is pradziu prarandama samone, o mirstama siek tiek veliau. kas buvo bent karta nualpe, zino, viskas akyse po truputi pradeda juoduoti, kol pasidaro visiskai tamsu, o tik veliau prarandama samone.

    Ne visada. Neretai apalpstama labai staigiai, nė juoduot pradėt nespėja.

    Tai jau tikrai…Kai aš alpau,tai pajutau silpną pykinimą,po kurio akyse pasidarė balta ir viskas pradėjo aplink lietis.Tada dar stovėjau,tai įsikibau stipriau,kad nenugriūti,bet vis tiek vožtelėjausi žemėn..neprsimenu,draugė sakė,kad pirma virtau atgal,o paskui tik suklupau..O kai nualpau,buvo tamsu ir girdėjau draugės balsą,ir dar miegan patraukė lb stipriai…Paskui vožė man,kad net atsitojau 🙂

  50. Auksaplaukė":2on2zz2o] karjeriste rašė:

    [quote="Selencia rašė:

    Ne visada. Neretai apalpstama labai staigiai, nė juoduot pradėt nespėja.

    bet nebuna taip, kad viena akimirka eini su puikia savijauta,o kita ant zemes guli. net jei galva kas staigiai nukirstu, is karto neprarastum samones 🙂

    Iš kur tu žinai? Tai kada [prarastum? Nutrūksta nervinis signalas, nutrūksta ir sąmonė. Ar ne?
    kazkada per istorija mokytojas pasakojo. po kazkiek minuciu prarastu. atsimenu minejo 7 min, tai po tiek laiko turbut mirtu. o samone yra smegenyse. siuo atveju pazeidziamas kaklas, ne jos.

  51. Niekur neradau informacijos, kuri tai patvirtintų. Taigi, nesu linkusi tuo tikėti, net ir pasaka apie staiga atsimerkusias Marijos Antuanetės akis po to, kai jai nukirto galvą. Mano žiniomis ir giliu įsitikinimu, tai neįmanoma. Gerai sakė Death, kai alpsti, pirmiausia akyse pasidaro balta. O dėl 7 minučių… Visiškas absurdas. Žmogus miršta kada? Kai sustoja širdis. Smegenys miršta tada, kai nebegauna deguonies. Nukirsta galva negali įkvėpti oro, vadinasi, sustoja širdis, kraujas nepatenka į smegenis ir žmogus miršta. Net jei kažką ir painioju – tikrai nereikia 7 minučių, kad mirtinai nukraujuotum, jei tau nutrauktos miego arterijos.

  52. karjeriste rašė:

    kazkada per istorija mokytojas pasakojo. po kazkiek minuciu prarastu. atsimenu minejo 7 min, tai po tiek laiko turbut mirtu. o samone yra smegenyse. siuo atveju pazeidziamas kaklas, ne jos.

    Tegu neskiedžia. Alpstu dažnai, vienu etu pasitaikydavo net po kelis kartus į dieną. Taigi galiu patvirtinti, kad samonę prarasdavau dar nė žemės neasiekus. Kitaip vienasyk nebūčiau atsidūrus reanimacijoj, nes prieš vien tokį alpimą būčiau apskaičiavus, kad nepataikysiu labai saugiai.

  53. Auksaplaukė rašė:

    Niekur neradau informacijos, kuri tai patvirtintų. Taigi, nesu linkusi tuo tikėti, net ir pasaka apie staiga atsimerkusias Marijos Antuanetės akis po to, kai jai nukirto galvą. Mano žiniomis ir giliu įsitikinimu, tai neįmanoma. Gerai sakė Death, kai alpsti, pirmiausia akyse pasidaro balta. O dėl 7 minučių… Visiškas absurdas. Žmogus miršta kada? Kai sustoja širdis. Smegenys miršta tada, kai nebegauna deguonies. Nukirsta galva negali įkvėpti oro, vadinasi, sustoja širdis, kraujas nepatenka į smegenis ir žmogus miršta. Net jei kažką ir painioju – tikrai nereikia 7 minučių, kad mirtinai nukraujuotum, jei tau nutrauktos miego arterijos.

    O aš girdėjau, kad nukirtus galvą gyvas būni dar ~5 sek.
    o dėl Marijos Antuanetės atsimerkusių akių… Nežinau, kaip ten tiksliai viskas buvo, bet labai tikėtina. Vištai nukirtus galvą kūnas dar bėgioja, o kažkada, dorodama žuvį ir lydekai išlupus visus jos vidurius, žuvies širdis išlupta plakė dar porą minučių. Staigiai nukirsti nervai nesupranta situacijos ir viskas atliekama refleksiškai.

  54. Skirtumas tarp žmogaus ir žuvies yra tas, kad žuvis yra šaltakraujis gyvūnas. Išlupk varlei širdį, ir ji plaks, nurauk vorui kojas, ir jos bėgios. Bet kad tai žmogui būtų, netikiu, nors nušauk. Kol kas nors normaliai neįrodys, tol netikėsiu. Vienintelis argumentas būtų šokas, nes išsiskiria daug adrenalino, slopinamas skausmas ir t.t. Bet ir tai kelia abejonių, nes kur tam adrenalinui dėtis, kai galvos nėr?

  55. rude_ rašė:

    Auksaplaukė rašė:

    Niekur neradau informacijos, kuri tai patvirtintų. Taigi, nesu linkusi tuo tikėti, net ir pasaka apie staiga atsimerkusias Marijos Antuanetės akis po to, kai jai nukirto galvą. Mano žiniomis ir giliu įsitikinimu, tai neįmanoma. Gerai sakė Death, kai alpsti, pirmiausia akyse pasidaro balta. O dėl 7 minučių… Visiškas absurdas. Žmogus miršta kada? Kai sustoja širdis. Smegenys miršta tada, kai nebegauna deguonies. Nukirsta galva negali įkvėpti oro, vadinasi, sustoja širdis, kraujas nepatenka į smegenis ir žmogus miršta. Net jei kažką ir painioju – tikrai nereikia 7 minučių, kad mirtinai nukraujuotum, jei tau nutrauktos miego arterijos.

    O aš girdėjau, kad nukirtus galvą gyvas būni dar ~5 sek.
    o dėl Marijos Antuanetės atsimerkusių akių… Nežinau, kaip ten tiksliai viskas buvo, bet labai tikėtina. Vištai nukirtus galvą kūnas dar bėgioja, o kažkada, dorodama žuvį ir lydekai išlupus visus jos vidurius, žuvies širdis išlupta plakė dar porą minučių. Staigiai nukirsti nervai nesupranta situacijos ir viskas atliekama refleksiškai.

    Idomu kas to zmogaus, tiksliau jo galvos, paklause – ar tu gyvas? :ymapplause: Tai paprashciausiai sunku nustatyti, faktas tas jei neuronai negauna maisto t.y deguonies jie mirshta gan greit. Nukerti galva sustabdai kraujotaka, ko pasekoje ir deguonies tiekima i smegenis, smegenis nebemasto taip pat ir nesuvokia skausmo, nemanyciau kad jis galetu testis ilgai nes uz tai atsakingi smegenu centrai pradetu badauti taigi ir nefunkcijonuotu. Butu visishka disfunkcija, gyvybe palaikytu tik kraujo tekmes inercija, kokias 5s kaip ir minejai.

  56. Auksaplaukė rašė:

    Skirtumas tarp žmogaus ir žuvies yra tas, kad žuvis yra šaltakraujis gyvūnas. Išlupk varlei širdį, ir ji plaks, nurauk vorui kojas, ir jos bėgios. Bet kad tai žmogui būtų, netikiu, nors nušauk. Kol kas nors normaliai neįrodys, tol netikėsiu. Vienintelis argumentas būtų šokas, nes išsiskiria daug adrenalino, slopinamas skausmas ir t.t. Bet ir tai kelia abejonių, nes kur tam adrenalinui dėtis, kai galvos nėr?

    Kokie mes susireikšminę, žmonės…
    /:)

Parašykite komentarą