2024 19 balandžio

58 thoughts on “Ka daryti su Budos statulėle?

  1. o kaip tu sumastei nusipirkt tas statuleles , kaip tu isivaizdavai pagalba per jas ? ..beje tada irgi buvai krikscionis?
    yra elementarus budas – tiesiog sudeginti tas statuleles

  2. avietinis_ debeselis rašė:

    o kaip tu sumastei nusipirkt tas statuleles , kaip tu isivaizdavai pagalba per jas ? ..beje tada irgi buvai krikscionis?
    yra elementarus budas – tiesiog sudeginti tas statuleles

    Na taip buvau krikscionis,bet nemaniau nieko blogo,nes truko ziniu,ir nusipirkdamas tas statuleles norejau tik vieno:kuo greiciau iseiti is blogos savo busenos,todel viena statulele nesa sveikata,o kita pinigus ir laiminga gyvenima.Kai,tau sunku,tai tik ziuri,kas galetu tau padeti,ir ieskai pagalbos bet kur,deja,tik po kiek laiko ateina klaidos suvokimas.Beje,kiek apziurejes,manau,kad statuleles yra nedegios:( ,atrodo,kad jos is gipso.

  3. Edis125 rašė:

    avietinis_ debeselis rašė:

    o kaip tu sumastei nusipirkt tas statuleles , kaip tu isivaizdavai pagalba per jas ? ..beje tada irgi buvai krikscionis?
    yra elementarus budas – tiesiog sudeginti tas statuleles

    Na taip buvau krikscionis,bet nemaniau nieko blogo,nes truko ziniu,ir nusipirkdamas tas statuleles norejau tik vieno:kuo greiciau iseiti is blogos savo busenos,todel viena statulele nesa sveikata,o kita pinigus ir laiminga gyvenima.Kai,tau sunku,tai tik ziuri,kas galetu tau padeti,ir ieskai pagalbos bet kur,deja,tik po kiek laiko ateina klaidos suvokimas.Beje,kiek apziurejes,manau,kad statuleles yra nedegios:( ,atrodo,kad jos is gipso.

    as suprantu…kai blogai tai ir sh suvalgytum kad tik padetu…
    dabar manau supranti , kad visikai nevtemu tiketis buvo geroves pagalbos is statuleliu ..juk jei gali padet tai tik Dievas …ar tu taip nemanai visgi ir dabar?:)
    nu as tavo vietoje visvien imciau ir imesciau i ugni o poto gal suplociaui pelenus …ir zinoma, kreipciausi i Dieva i Jezu. kad atsiprasau uz tai , kad pasitikejau kazkiom statulelem ir kad priimtu si mano veiksma kaip israsika Dievo garbei ir zingsni arciau Jo:)

  4. Kaip jūs visko bijot… Jei tik kažkas ne iš krikščionybės, tai būtinai reikia sunaikinti, išmesti ar kažkam atiduoti, kad tik atsikratyti. Brangūs bičiuliai, nebijokite kitų religijų elementų ir žinokite, kad visos pasaulio religijos moko to paties, tik skirtingais metodais 😉

  5. Jet rašė:

    Kaip jūs visko bijot… Jei tik kažkas ne iš krikščionybės, tai būtinai reikia sunaikinti, išmesti ar kažkam atiduoti, kad tik atsikratyti. Brangūs bičiuliai, nebijokite kitų religijų elementų ir žinokite, kad visos pasaulio religijos moko to paties, tik skirtingais metodais 😳

  6. tai nzn is kur pirko tas statuleles , is ko …sake , kad sveikatai ir sekmei, kas taip sugalvojo? kas ir kaip tuos linkejimus ikrove? gal ir nieko su jom nebure, bet jeigu? o jeigu net ne sveikatai ir sekmei ..o kazkam kitam? nu zodziu

  7. Jau vien tikejimas burtais, idetais linkejimais ir t.t. nerodo krikscionybes. taigi jei esame silpni tikejime deginkim viska kas tik gali jum duoti kazkoki paskatinima nuklysti. O jei esi stiprus tai susitaikyk ir priimk daiktus su daikto reiksme, tai tik daiktas,tas pats kaip paprasta kaciuko statulele ar kaledinis senis saltis.

  8. tai kad kaip jau kažkas sakė – Buda nėra koks dievas ir mistinių galių turėjęs antgamtinis superherojus. Jo simbolis gali reikšti tik sutikimą su jo mokymu, kad nereikia pašvęsti žmogiškojo gyvenimo turtams ir pramogoms, o tai manau puikiai atspindi krikščionybę.

  9. bat rašė:

    Jet rašė:

    Kaip jūs visko bijot… Jei tik kažkas ne iš krikščionybės, tai būtinai reikia sunaikinti, išmesti ar kažkam atiduoti, kad tik atsikratyti. Brangūs bičiuliai, nebijokite kitų religijų elementų ir žinokite, kad visos pasaulio religijos moko to paties, tik skirtingais metodais 😉

  10. S1n1 rašė:

    As nesuprantu, kodel tu nori tu statuleliu atsikratyti? Gi kiti specialybei, visai be prasmes perka, kaipo puosmena ar kazka panasaus.

    nusipirko su prasme …ir nenori ju matyt …
    nesuprantu , negi neaisku? ( visiem taikoma)

  11. avietinis_ debeselis rašė:

    bat rašė:

    nusipirko kad psichologiškai suteiktų jam kažkokį pastiprinimą, nekišk visur savo prasmės :]

    o argi as kisu . as nieko nekisu ..laisve rinktis 😛

  12. po to sakoma Mato Evangelijoj 7:14 ,,Kokie anksti vartai ir koks siauras kelias i gyvenima! Tik nedaugelis ji atranda”.

    Erdvu buvo kai dariau viska kas man patinka..
    Siaurus kelias, kai atsisakom pasaulio aistru, gyvenam teisingai ir maldingai.

  13. dragune rašė:

    negaliu kaip keiktis norisi pasiskaicius ne kuriu komentarus… mars atgal i savo tamsiuosius Vidruamzius ir skleiskit savo erezijas su visa scholastika kryziaus zygiu dalyviams… 🙂
    tiesa nera PATOGI ir lengvai kramtoma ir virskinama …

    siaip gana cia psixuot , panikuot ir vaizduot is saves labai siuolaikisko ar siulaikiskai tikincio zmogaus !.. ir pirstais badyt , kad niekurie nukvake neismaneliai ar riboti , nes suvarzyti viduarmziskais baubais ir atsiduoda ju tvaiku

  14. dragune rašė:

    tarp kitko, vienas is lengviausiu ir patogiausiu budu skleisti tiesa yra butent visur matymas blogio, nuodemiu, setono darbu ir zmonijos nuopolio ir cituojant SR ant kiekvieno kampo kaip kokiam Nostradamui…

    ok ..patogiau – kaip tai suprast?
    lengviau ? – drisciau nesutikti, paziurek kiek krizenimu , priesiskumo , zeminimo , kad esi suatbarejusiu , atgyvenusiu poziuriu
    ….
    taigi girzikime prie blogio …taip, jis yra visur , aplink, buvo ir yra … ir nuo laikmecio nepriklauso jo buvimas.. Setonas, velnias , piktasis, zaltys kaip pavadinsi taip nesugadinsi, veikia ir nesidairo nei laikmeciu, nei mados , veikia , nelaukia ir nesigaili ..jis ne abstrakcija , ne aplinkybe, ne poelgiu , motyvu turinys ir t.t., kaip kad daugelis linke manyt
    Taigi jis ne dekoracija , kuria galima nuimt viduramziams praejus …nors , zinoma, galima kaip daugelis taip elgiasi ar mano , bet nuo to jis nedingsta:)
    as apie tai , kad to pamirst negalima, nereikia… reikia zinot savo priesa, suprast, nemekint ..o ne slept galva i smeli ..ir del to , kad tai vaikiskai ar kvailai , nesiuolaikiskai skamba atrodo …juk jei uzmerkt akis pries problema, tai nereiskia kad ji dings . argi ne taip?:)
    Bet tai nereiskia , kad nera gyvenime gerio , dziaugsmo, sviesos,laisves, pasirinkimo, atsakomybes, nebeprasmiu darbu, galimybes kurt , jegu keist ,laimet …tikrai yra , juolab kad piktasis jau nugaletas:)
    Taigi zinot , nepamirst ir drasiai pirmyn drebedami eit gyvenimo keliu …. 😀

    ir klausimeli turiu : o tu pati, dragune, ar tiki i velnia ne kaip i abstrakcija?

  15. Vytasas rašė:

    netikek zmoniu prietarais, tiesiog sunaikink arba padovanoki kaip nereiksminga daigta. Juk tai yra tik stabas, jis tau pagalbos nesuteiks.

    O jau kryžius tai nėra stabas? Prieš kryžių tu nesilankstai?

  16. laurencija rašė:

    Vytasas rašė:

    netikek zmoniu prietarais, tiesiog sunaikink arba padovanoki kaip nereiksminga daigta. Juk tai yra tik stabas, jis tau pagalbos nesuteiks.

    O jau kryžius tai nėra stabas? Prieš kryžių tu nesilankstai?

    – Bullseye! 😉

  17. Realistas":2e0w1e85] laurencija rašė:

    [quote="Vytasas rašė:

    netikek zmoniu prietarais, tiesiog sunaikink arba padovanoki kaip nereiksminga daigta. Juk tai yra tik stabas, jis tau pagalbos nesuteiks.

    O jau kryžius tai nėra stabas? Prieš kryžių tu nesilankstai?

    – Bullseye! 🙂

  18. Raktas į kryžiaus suvokimą

    Kodėl Jėzus turėjo mirti?

    Kokia Jėzaus mirties reikšmė? Kuo ypatinga ta mirtis, kai Romos laikais nuokryžiuojami buvo šimtai tūkstančių? Kuo Jėzaus mirtis reikšmingesnė už bet kurio kito, numirusio ant kryžiaus? Tai labai svarbus klausimas. Vien Jėzaus patirtos baisios kančios dar nėra atsakymas į šį klausimą ir neišskiria jo nukryžiavimo iš kitų.

    Atsakymo reikia ieškoti ne tame, kaip buvo mirštama ant kryžiaus, bet tame, kas ant jo mirė. Tai raktas į didžiojo įvykio ant kryžiaus suvokimą. Kas gi buvo tasai nukryžiuotasis?

    Atsakymą visi žinome: tai Jėzus, nepelnytai nubaustas šia bausme. Jėzus, kuris gyveno ir kalbėjo teisngai, buvo prikaltas prie kryžiaus, atstumtas tautos, kuriai tarnavo. Jėzus, kuris gydė ir gelbėjo, mirė daugelio paliktas, nesulaukęs pagalbos. Jėzus, pažadėtasis Izraelio Mesijas, tas, kurio laukė ištisos žmonių kartos.

    Tačiau tai dar ne viskas. Tas, kuris numirė ant kryžiaus, buvo pats Dievo Sūnus. Tas, per kurį suskurtas šis pasaulis. Tas, kuris yra pasaulio šviesa. Pats "Šlovės Viešpats" (1 Kor 2, 8). Todėl jo nukryžiavimas yra toks opus reikalas. Neveltui kėlėme klausimą: kas tasai nukryžiuotasis? Ar Dievo prakeiktasis, apsišaukėlis mesijas, pralaimėjęs ir gavęs atlygį už savo įžūlumą? Taip galvojo žydai, tuoj po to į kai kurias savo oficialias maldas įtraukę ir Jėzaus nazariečio prakeikimą. Ar jis Dievo siųstasis, kurio mirtis ant kryžiaus yra paskutinis paklusnumo Tėvui įrodymo žingsnis? Šitaip galvojo pirmieji krikščionys, savo maldose nukryžiuotąjį vadinę Viešpačiu.

    Čia irgi reikia apsispręsti. Jėzaus kančios ir mirties ant kryžiaus fakto paneigti neįmanoma. Tarp visų kada nors istoriškai įrodytų įvykių yra ir šis. Faktas įrodytas. Tačiau ką jis reiškia, tai jau kiekvieno asmeninis apsisprendimas. Bet ir čia pagalbon ateina Naujasis Testamentas.

    Senųjų pranašysčių išpildymas

    Jėzaus mirtis ant kryžiaus išpildo šimtametes pranašystes. Pirmieji krikščionys rado Senojo Testameno raštuose daugybę nuorodų apie Mesijo mirtį. Viena aiškiasių yra Izaijo knygoje, puikiame skyriuje, pasakojančiame apie Dievo tarno kentėjimą (Iz 52, 13 – 53, 12).

    Ne mažiau aiškūs ir kitų pranašų žodžiai. Pavyzdžiui, Zacharijas sako, kad paskutiniaisiais laikais Dievas išlies ant Izraelio savo dvasią, ir "žvelgdami į tą, kurį pervėrė, jie raudos, kaip raudama vienturčio vaiko, ir sielvartaus, kaip sielvartaujama pirmagimio sūnaus" (Zch 12, 10). Pranašystė verta dėmesio, nes cituojami žodžiai yra paties Dievo. Jis sako, kad ateis diena, ir Dovydo palikuonys bei Jeruzalės gyventojai žiūrės ir atpažins, kad tai yra tas, kurį jie pervėrė. Nuostabi pranašystė! Dalis jos jau išsipildžiusi: Jėzus buvo pervertas ant kryžiaus. Kita dalis dar laukia savo dienos: jie dar neatpažaino to, kurį nukryžiavo. Bent jeu ne visa Izraelio tauta.

    Be šių, rastume Senajame Testamente dar daug aiškių nuorodų apie Jėzaus nukryžiavimą. Taigi kryžius yra senųjų pranašysčių išpildymas.

    Žmogiškosios prigimties atskleidimas

    Kryžius atveria kas glūdi žmoguje. Teismo metu kaltinamųjų suole sėdi ne vienas Jėzaus. Su nukryžiavimu susiję įvykiai atskleidžia visą žmogaus niekingumą, bailumą, nesąžiningumą, niekšiškumą, menkystę. Išskyrus moteris ir gal dar kelis mokinius, visiems kitiems kryžius tampa jų tikrosios esybės apreiškimu. Nukryžiavimas tampa jų teismu. Atsiskleidžia visų tragedijos dalyvių tikroji prigimtis: religinės aukštuomenės melagiškumas, Piloto smulkmeniškumas ir bailumas, Jėzaus draugų abejonės ir baimė bei tautos tuščias smalsuoliškumas ir piktdžiuga. Jėzaus nukryžiavimas, kaip ir kiekviena žmogaus neteisybė prieš žmogų, paneigia žmogaus prigimtinio gerumo tezę. Žinodamas tiesą, nė vienas žmogus savaime nei jos trokšta, nei ją vykdo. Jėzus tapo teisinės žmogžudystės auka. Besistengiant kuo greičiau jo atsikratyti, buvo nepaisyta ir sulaužyta daugybė to meto teisės nuostatų. Be to, jam dar tenka pakelti didžiulę naštą paniekos ir neapykantos. Visa tai puikiai patvirtina Jono žodžius, pasakytus Evangelijos pradžioje: "Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė" (Jn 1, 11). Tie, kurie skelbėsi nenorį nieko kito, kaip tik vykdyti Dievo valią, buvo pirmieji, troškę Jėzaus pašalinimo. Kryžius parodė, kokia išties yra žmogaus širdis: mes nenorime, kad jis mus valdytų! Kai tik Dievas priartėja, mes darome viską, kad jį atstumtume.

    Galybių dvikovos vieta

    Ant kryžiaus vyko mūšis tarp gyvenimo ir mirties. Tamsos jėgos skverbėsi į Jėzų. Vėl toks pat Jėzaus gundymas, kaip ir kelio pradžioje. Tada Dievo prieštarautojas tris kartus ketino Jėzų išmušti iš pasitikėjimo ir paklusnumo Tėvui kelio:
    – pirmą kartą liepė akmenis paversti duona, kitaip tariant, gelbėtis pačiam nelaukiant Dievo pagalbos. Jėzus galėjo tapti galinguoju matintoju;
    – antrą kartą liepė šokti nuo šventyklos šelmens, kad išprovokuotų Dievą minių akyse padaryti Jėzaus išgelbėjimo stebuklą. Jėzus galėjo tapti religiniu didvyriu ir vadu;
    – trečią kartą gundytojas liepė parpulti ir pagarbinti jį, piktąjį, šio pasaulio kunigaikštį ir priimti iš jo rankų pasaulio valdžią. Jėzus būtų galėjęs be kančios tapti pasaulio taikos kūrėju. Šie gundymai Jėzų persekiojo iki paskutinės jo gyvenimo minutės. Jėzus galėjo gelbėtis ir nužengti nuo kryžiaus. Galėjo kviestis legioną angelų, kad šie jam tarnautų. Jis galėjo kiekvienu momentu paimti valdžią ne tik Izraelyje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau to nedarė. Jis kovojo vidinę kovą, kad vykdytų ne savo, o savo Tėvo valią. Jis pripažino tik šitą valią, tačiau tai reiškė, kad kančios taurę teks išgerti iki pat dugno. Valdžios ir nepriklausomybės nuo Tėvo atsisakymu Jėzus palaužė šėtono valdžią, kurios esmė būtent ir yra noras nepriklausyti nuo Dievo. Jėzus priėmė kryžių ir visiškai pasiliko Dievo pusėje. Nė vieną sekundę jis nesileido suviliojamas kitapus. Jis malda tirpdė savo priešų, kalančių jį prie kryžiaus, neapykantą. Net pačiais sunkiausiais savo gyvenimo momentais Jėzus išliko toks, koks buvo visuomet: kupinas meilės. Ir savo priešams taip pat. Jis laimėjo kovą su tamsos jėgomis dėl to, kad nesinaudojo jų metodais. Vietoj neapykantos jis rinkosi meilę, vietoj melo – tiesą, vietoj maišto – pasitikėjimą ir paklusnumą Tėvui.

    Pergalės vieta

    Kryžius yra pergalės vieta. Mirdamas ant jo, Jėzus nugali šėtoną. Čia jis iškovoja didžiulę pergalę prieš visas pasaulio tamsiasias jėgas. Anot senųjų laikų Bažnyčios, Jėzus valdo nuo kryžiaus. Tam pritaria ir Paulius teigdamas, kad kryžiaus mirtimi Jėzus surakina visas Dievui priešiškas jėgas ir galybes. Nuo to momento visos jos paklūsta tik jam. Tarsi Romos impratorius iškilmingoje triumfo eisenoje, jis varo jas per pasaulį, visiems pademonstruodamas jų bejėgystę (Kol 2, 14–15). Ant kryžiaus triumfuoja mirštančio Dievo silpnumas prieš tamsybių galybę ir jėgas. Ant kryžiaus Dievo meilė nugali pasaulio neapykantą. Ant kryžiaus taikos kunigaikštis nugali melo ir pražūties dvasią. Ant kryžiaus gyvenimas nugali mirtį.

    Kaltės atpirkimas

    Ant kryžiaus išsprendžiamas ir kaltės klausimas. Kaltės egzistavimu antikos žmonės neabejojo. Jie žinojo, kad nusikalsti galima artimui, taip pat ir Dievui. Be to, jie aiškiai suvokė sprendimų svarbą: to, ką padarei, nepakeisi ir neatsiimsi atgal. Nesugausi paleistos paskalos. Neišbrauksi to, kas buvo. Kaltė egzistuoja. Tą žinojo ir Izraelio gyventojai, nes jie turėjo Dievo įstatymą. Jų sąžinė orientavosi pagal Dievo šventąją valią. Jie žinojo įsakymus ir taip pat žinojo, kad Dievas yra šventas, deginanti ugnis, prieš kurią niekas neatsilaiko. Dievo teismas teisingas. Ir kiekvienas gyvulys, paskerstas aukojimui už nuodėmes, reiškė: mes praradome teisę gyventi. Savo kalte mes užsitraukėme šventojo Dievo bausmę.

    Nuo neteisybės Dievas akių nenusuka, nesielgia taip, tarsi nieko nebūtų buvę. Kadangi jis teisingas ir šventas, tai negali neteisti. Tačiau atėjo laikas, ir pasirodė Jėzus, Dievo Sūnus. Jis taip pat teisėjas. Bet kartu jis ir visas galias iš Tėvo gavęs žmogaus vaikas. Jėzus prisiima mūsų kaltę ir vietoj mūsų numiršta ant kryžiaus. Taip, tarsi paskelbęs nuosprendį teisėjas eitų mirti už savo nuteistąjį. "Tai Dievas Kristuje sutaikino su savimi pasaulį, nebeįskaito žmonėms nusikaltimų ir patikėjo mums sutaikinimo žinią" (2 Kor 5, 19). Čia ir yra visa nukryžiavimo esmė – tas, kuris numirė ant kryžiaus, yra pasaulio Karalius. Dievas prisiima visą kaltę ir išsprendžia kaltės problemą. Už mus numiršta pats Dievas – Jėzus Kristus. Ne koks nors trečiasis asmuo, ne pašalaitis. Pats Dievas Jėzuje Kristuje. Tos mirties rezultatas nepaprastas: "Bausmė ant jo krito mūsų išganymui, ir mes buvome išgydyti jo žaizdomis" (Iz 53, 5).

    Susitapatinimo vieta

    Per nukryžiavimą Dievas įeina į mūsų situaciją ir visiškai susitapatina. Dievas ateina į pasaulį ir tampa tokiu pat žmogumi, kaip ir mes. Jis pažįsta žmonių gyvenimą ir gerai žino, kas yra mirtis. Tai paneigia vieno musulmono rašytojo mintį, kad "mirties pažinimu žmogus yra pranašesnis už Dievą". Dievas ateina pas žmones ir tampa vienu iš daugelio. Tuo išsipilto pranašiškas Jėzaus vardas Emanuelis – Dievas tarp mūsų. Dievas tampa artimas ir tokiu išlieka iki mirties. Nėra nė vienos gyvenimo sferos, kurios nepažinotų Dievas. Apie įvykį ant kryžiaus Laiške hebrajams rašoma: "Jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis kunigas ir galėtų permaldauti už tautos nuodėmes. Pats iškentęs gundymus, jis gali padėti tiems, kurie yra gundomi" (Hbr 2, 17–18).

    Taigi kryžius teisėtai laikomas krikščionių mokymo šerdimi, nesvarbu kokie laikai bebūtų. Kryžiaus reikšmė priklauso ne nuo jo populiarumo, o nuo Dievo apsireiškimo fakto pripažinimo arba nepripažinimo. Tam pritaria ir Paulius: "Mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims – kvailystė. Bet pašauktiesiems – tiek žydams, tiek graikams – skelbiame Kristų, kuris yra Dievo galybė ir Dievo išmintis. Dievo kvailybė išmintingesnė už žmones, ir Dievo silpnybė galingesnė už žmones" (1 Kor 1, 23–25). Taigi kryžius yra vienu metu ir didžiausios silpnybės ir didžiausios galybės vieta.
    Versta iš knygos "Faszination Jesus"

  19. avietinis_ debeselis rašė:

    Tas, kuris numirė ant kryžiaus, buvo pats Dievo Sūnus. Tas, per kurį suskurtas šis pasaulis. Tas, kuris yra pasaulio šviesa. Pats "Šlovės Viešpats" (1 Kor 2, .

    – Jau esu priprates kai apie dieva kalbama – pats paciausias, bet dar tokio issireiskimo nesu mates 😆

  20. laurencija rašė:

    O jau kryžius tai nėra stabas? Prieš kryžių tu nesilankstai?

    kai tik suzinojau kas yra stabas ir stabmeldyste: ‘nebesilankstau’ tai yra nebegarbinu, bei melsdamas nedarau jokiu kryziaus zergnojimosi zenklu.

    Be to tai buvo skaudus ivykis Dievui, kai nukryziavo jo bargu Sunu-Jezu Kristu , taigi kam kiekviena kart naudoti kryziu ar kryziaus zenkla (zergnojimasi) kaip priminima?!

    VIESPATS gailejosi sukures zmogu zemeje, ir jam gele sirdy (Pradzios 6:6). Bet Nojus rado malone Dievo akyse (Pr.6:9).
    Tad matom, kad Dievas turi jausmus.. jis Gyvasis per amzius.

  21. Tiesa sakant ir pries tai negarbinau kryziaus (maza reiksme turejo katalikybes religija mano gyvenime), bet net nenutuokiau, kad tai stabas (nes nei baznycioj nei tikyboj niekas nekalbejo apie stabus, net negirdejau ‘kas yra stabas’), ir kad nedera naudoti kaip religines atributikos.

  22. butent ka as ir kalbedavau praeitose temose – visi isivaizduoja rade butent savaja tikraja religija, atsirinkdami sau kas priimtina, kas ne, kad galetu iki minimumo sumazinti savo indeli i ta religija, o gauti maximuma. tai tik saves apgaudinejimas.

    krikscionis niekada nebus tikras krikscionis, jei negerbs Kristaus kancios ir pergales simbolio – kryziaus, nes tai simbolizuoja ir iamzina jo auka, mirti, taciau kartu ir pergale pries ja; pergale pries nuodeme. o visa ta auka uztvirtinama dar pries mirti, per paskutine vakariene, kai Jezus duoda savo mokiniams duonos ir vyno sakydamas, kad tai jo kunas ir kraujas, uz juos atiduodamas – tai jau nuoroda i busima nukryziavima. po vakarienes Kristus praso ir ateityje visa tai daryti jo atminimui. todel krikscionys misiu metu aukoja duona ir vyna Kristaus atminimui.

    kaip ir joks budistas nebus tikras budistas, jei jis negyvens pagal tam tikras savo religijos regulas, nuostatas, neieskos nusvytimo, o tik laikys namie budos statulele, visiems aplinkiniams sakydamas, kad budizmas – jo religija, kaip siais laikais tapo madinga.

  23. Na dabar kaip ir tokia mada uzejus – atsirenku ir prisitaikau ka noriu is religiju, arba suprantu dieva kaip pats noriu. Taip jau yra ir nieko cia nebepadarysi… Zmones igauna laisves. Patys paziurekit – cia forume yra ir kriscioniu, ir satanistu, ir budistu, ir tikinciu i savo apibreztaji dieva, ir ateistu, ir krisnaistu, ir agnostiku ir tt. Dar nemaciau islamo ir judaizmo ispazineju, ar cia taip atsitiktinai ar kaltas rasizmas…

  24. joa, cia maciau labai ivairu kontingenta asmenybiu 🙂 nuo uoliu kataliku iki antiteistu; nuo dvejojancu agnostiku iki fanatiku, isivaizduojanciu esa naujaisiais mesijais.
    jei jau tokioj mazoj erdvej kaip sis forumas esa tiek indiviualybiu, tai ka bekalbet pasaulio mastu. dar reikia atsizvelgt i tai, kad lietuviai esa pakankamai konservatyvus.
    jo, Realiste, laisve yra gerai. liberalejam. tik as siek tiek ne apie tai… viskas gerai, tegu zmogus tiki kaip nori ir kuo nori, bet tegu nesipaisho tada i kazkokius remus.

  25. dragune rašė:

    na taip… as saves individualybe nelaikau, taciau mano suvokimas apie religinius dalykus yra tikrai labai subjektyvus, asmeninis ir ne visomis regulomis pagristas… taciau kaip ten bebutu, jei laikau save krikscione katalike, privalau laikytis krikscioniu kataliku VISU regulu, jei protestante – VISU protestantu regulu… o jei kuriu ju nesuprantu – einu ir aiskinuosi pas suprantancius, o ne atsisakau kaip man nepriimtinu…

    net as geriau nebuciau pasakes 😀

  26. Edis125 rašė:

    Taigi, turiu namie keleta Budos statuleliu,kurias buvau nusipirkes pries keleta metu,tada buvo sunki depresine savijauta,todel ieskojau issigelbejimo,griebiau bent siaudo…Bet dabar,kai viskas jau praeity,o as turiu tvirtus isitikinimus:esu krikscionis,ir Dievo pagalba apglebia is visu pusiu svarbiausia yra tikejimas,nes kas tiki yra palaimintas!
    Todel man Budos statuleles visiskai nereikalingos,o ismesti tiesiog i siuksliadeze kiek zinau negalima,norejau nuvezt i ta pacia vieta kur pirkau,bet nespejau prekyba pasibaige,ismesti i upe,turbut,negalima,nes kiek zinau ten metami akmeneliai,todel tos statuleles taip ir vazinejasi su manimi masinoj,o as nezinau,ka su jomis daryti?Gal kas zinot?Padekit

    Jeigu ir esi krikščionis, nemanau kad Budos statulėlė Tau pakenks. Kiek žinau, krikščionybė, kaip ir Budizmas, moko, jog nereikia atstumti kitų Dievų .Jei tiki vieną, nebūtina tikėti kitu ,tačiau gerbti kitas religijas netgi privaloma. Ir jei pasistatyti Budos statulėlę kokioj nors vietoj, kuri neužgoš Tavojo Dievo, tuomet nemanau, kad Tave Dievas baus.

  27. jei jos nori atsikratyt, atsikratyk, nes ji tau trukdo, jei tau ji patinka, pasidek ten kur ji graziai tiks as turiu tokias tris, beabejo skirtingas, taip pat turiu dar afrikos apeiginiu kaukiu prisikabines ant sienos, nematau tame nieko blogo ir maziau kreipk demesio i tai ka mano kiti… tarp kitko budizmas greiciau gyvenimo filosofija nei religija, viena garsiausiu budistu fraziu: jei sutiksi buda, uzmusk ji.
    reiktu suprast netiesiogiai…

  28. sitas posakis daznai vartojamas dzen budizme, budizme, cia samurajai ne prie ko ir situ posakiu nenorima pasakyti, jog reikia uzmusti buda tiesiogiai, tai tik toks pasakymas kuri reikia suvokti 🙂

  29. cia jau kita opera 🙂 sitos dalies nezinojau, bet nieko nesakau pries, bet butent atskirai vartojama kad jei sutikai buda uzmusk ji, nes situose zodziuose yra mintis viena svarbiausiu budizme kelio i nusvitima apibudinti…

  30. Brolis kažkada seniai buvo Vengrijoj ir parvežė kažkokią Budos statulėlę, net jau nebepamenu, ką jinai reiškia, dar Lietuvoj sunku buvo rast jų. Jinai pas mus stovi namie kaip interjero stiliaus detalė ir tikėjimui nemaišo. Bet jei temos autoriui tos statulėlės sukelia diskomfortą, be abejo reikėtų patraukt jas iš akiračio ir iš minčių.

    O dabar dėl kryžiaus. Per Kūčias rodė naktį filmą apie Jėzaus kapavietę, taip pat aiškino mokslininkai, iš kur atsirado kryžiaus ženklas. Paskutinė hebrajų abėcėlės raidė žymima kaip netaisyklingas X. Ir ja krikščionys kažkaip ten ženklindavosi, nebepamenu, dėl ko. O po Jėzaus mirties kryžių, kaip krikščionybės ženklą, naudoti būtų buvę mažų mažiausiai kvaila o gal net ir pavojinga. Tas pats, kas dabar pradėkim vietoj kryžiaus naudot kalašnikovą pavyzdžiui. Ir tik ilgainiui pats simbolis tapo taisyklingu kryžium, o jo aiškinimas Jėzaus nukryžiavimo istorija.

  31. nu kam kurt problemas lygioj vietoj? turiu lenino statulele, ka daryt? jis gi buvo musu didis vadas. norejau atiduot kur pirkau, bet pardavejai isvaziave i didziaja tevyne, neturiu bapkiu bilietui, nuvezt ta statulele. gal sudegint? tiesa ji bronzine, tai turbut nedegs?

Parašykite komentarą