2024 23 liepos

45 thoughts on “Kai prarandi savo mylimą gyvūnėlį

  1. Suprantama, kad skaudu tau..
    bet na, tie gyvūnai..
    pačiam man visa krūva jau pridvėsusių..
    neimų į galvą tokių dalykų..
    Juk ir pati mirsi..
    Natūralu jugi čia..
    (sorry, kad tik taip paguodžiau..)

  2. Man ir taip yra buvę, šuo susirgo kokiu maru, nevage kelias dienas, nors buvo visai be jegų, tokiom linksmom akim žvelgė į mane, su didele meile, visą dieną praverkiau matydama, kad mano Rufas (šuo) vis silpsta, kitą rytą jis jau buvo nudvėsęs 🙂

  3. niu sa praradau ir savo augintini ( ziurkena)… paverkiau… ne nieko… kad nebutu taip liudna jau kita diena kai mire ziurkeniukas, nusipirkau nauja….db miega miegaliukas 😀

  4. Aš savo žiurkę neseniai praradau. Nežinau, liūdna buvo žiūrėt kai ji sirgo ir kai kritinėjo narvely, bet kai mirė kažkaip ypatingai nereagavau.. Net visai įdomu buvo :> Aišku, šuns būtų labiau gaila, arba katino, bet vistiek manau, kad reaguoti tai labai stipriai nereikia, visgi, dar ne tokių netekčių bus…

    1. nudvėsęs

    nudvėsęs? gal nugaišęs aj bet nesvarbu

    žinau tą jausmą nors nugaišo ne mano o senelio šuo kurį be galo mylėjau tai širdy jausmas buvo toks sunkus… bet nenusimink juk tų šuneliu milijonai kurie maldauja tokios šeimininkės kaip tu

    8)

  5. Turejau du buldogus, viena prancuzu kita anglu, prancuzu auginau nuo mazens, man buvo 4-5 metai kai ji parveze is baltarusijos, mire jis ne savo mirtim. Istorija tokia jis susilauze koja, buvo sanarinis luzis, bet kadangi lietuvoj veterinoriu nera, tai sanarini luzi sugipsavo kaip paprasta, puse metu suni nesiojau is 4 auksto 3 kart per diena i lauka, jis praktiskai nevaiksciodavo. Poto kai suo pradejo cypti, supratom kad kazkas su tuo gipsu negerai tada nuvezem i kauna, ten daktarai pakraupo (kas jiem daugiau beliko). Pasake kad ji reikia migdyti, bet mes neleidom. Ji kaune kiek galima aptvarke, kaip ir turejo is pradziu. Po kiek laiko sugijo jam koja bet jis stipriai slubciojo. Teko uzmigdyt 😉 Tokia mano istorija.

  6. refused rašė:

    Tas i taip aisq, bet matos ka nesi turejus augintinio 🙂
    čia neskaitant karvių, kiaulių, vištų, avių…

    Labai liūdna, kai tavo numylėtinis tave palieka, čia tai aišku. Tačiau nereikia daryti tragedijos. Argi būtų geriau, jei jis liktų gyvas ir kankintųsi? Ypač jei ligotas buvo. Tas pats ir su žmogum. Anksčiau ar vėliau visiems reikia išeiti. O mes, likusieji galim tik nubraukti ašaras ir palinkėti gero kelio…

  7. vilkute rašė:

    refused rašė:

    Tas i taip aisq, bet matos ka nesi turejus augintinio 🙂
    čia neskaitant karvių, kiaulių, vištų, avių…

    Labai liūdna, kai tavo numylėtinis tave palieka, čia tai aišku. Tačiau nereikia daryti tragedijos. Argi būtų geriau, jei jis liktų gyvas ir kankintųsi? Ypač jei ligotas buvo. Tas pats ir su žmogum. Anksčiau ar vėliau visiems reikia išeiti. O mes, likusieji galim tik nubraukti ašaras ir palinkėti gero kelio…

    Tai taip aisku geriau tegul iseina, negu kankinasi :]

  8. Gal cia ir kwailai nuskambes bet turiu banguota papugele 8 metu. Gawau ji ( Riki) dowanu 8 gimtadienio proga… is pradziu keista buwo tureti toki padareli bet dabar taip pripratau kad nezinau kas butu jei nustiptu 8)

  9. minesota rašė:

    :)’ neseniai numire mano seskiuke -Onyte,ji mire per 2 val,na tik pablogejo tokiu laikotarpiu visa diena buvo sveika,valge,gere judejo,mire 2 val nakties,ant mano ranku,ji paliko 3 seskiukus poros savaiciu,juos maitinau,bet vienas po kito kas diena mirdavo,maitinau juos 4 dienas,glosciau pilvukus ,sildziau ,nupirkau papildomu vitaminu,bet visos pastangos veltui,praejo tik kelios dienos,stengiuosi pamirsti,nebesinervuoti bet labai sunku.
    Dabar auginu ju teti,kai jis giliau imigsta vis isigastu kad jam kas blogo atsitiko… :)’

    Uzuojauta, augintinio mirtis kaip artimojo mirtis.

  10. minesota rašė:

    :)’ neseniai numire mano seskiuke -Onyte,ji mire per 2 val,na tik pablogejo tokiu laikotarpiu visa diena buvo sveika,valge,gere judejo,mire 2 val nakties,ant mano ranku,ji paliko 3 seskiukus poros savaiciu,juos maitinau,bet vienas po kito kas diena mirdavo,maitinau juos 4 dienas,glosciau pilvukus ,sildziau ,nupirkau papildomu vitaminu,bet visos pastangos veltui,praejo tik kelios dienos,stengiuosi pamirsti,nebesinervuoti bet labai sunku.
    Dabar auginu ju teti,kai jis giliau imigsta vis isigastu kad jam kas blogo atsitiko… 🙄

  11. as nesuprantu tu zmoniu kurie visai akmensirdziai,kuriems net nieko nereiskia gyvunelio mirtis..
    stai pati neseniai suzinojau kad kaime pas mociutes mano katineli nuvaziavo..:/ ir tai pazystamas pasake…svarbiausia kad kuno niekur nera..dabar nezinau net ka galvoti…nieko apie ji nezinom…kas cia zino gal jis dar buvo gyvas kai ji partrenke..,man tiesiog plysta sirdis apie ji pagalvojus… jis buvo kitoks nei visi kiti..atrodo kad praradau savo artima zmogu..jis buvo toks protingas,kad atrodo jis viska suprasdavo… 😥

  12. Aš turėjau daug tokių nutikimų ir kiekvieną kartą raudonau. Neseniai pastipo mano šuo Lota. Kai aš gimiau po kelių mėnesių man nupirko lesės veislės šunį. Tiek akimirkų su ta kalyte praleistų. Buvo mano mati geriausia draugė. bet dabar jos nėra. Vistiek ar vėliau ar anksčiau tai turėjo atsitikti. Lotai buvo 12,5 m. Bet vistiek jugi šuo nuo vaikystės. Pabėgo iš sodybos. Kiti sako, kad kai šunys jaučia, kad jie tuoj mirs, pabėga jaj turi galimybę. Kadangi Lota turėjo taip ir padarė. Ilgas naktis verkiau. Vis negalėdavau susitaikyti, kad jos netekau. Vis prisimindavau kaip mano tėtis ją iš kanalizacijos ištraukė… Nu dabar turiu kitą šuniuką mažą, bet vistiek labai dažnai apie Lotą pagalvoju. :ymsigh:

  13. kazkada turejau kasaka, tai mociutei kai gyvunai nepatinka uzmete karta is lazdos ir atmuse jam ten kazka, tai pirma jam galine kuno daly pralizavo o galiausiai ir pats nustipo.. buvo aisku neprikolas, iki siu dienu su tapacia lazda jai uzmest noreciau X(

  14. Pamenu kai man mama paskambino per mano gimtadienį ir pasakė, kad mirė mano žiurkė. Tai net užmiršau, kad snd mano gimtadiensi… Tai buvo tik žiurkė, bet prie jos aš labai prisirišau…

  15. eretikas rašė:

    kazkada turejau kasaka, tai mociutei kai gyvunai nepatinka uzmete karta is lazdos ir atmuse jam ten kazka, tai pirma jam galine kuno daly pralizavo o galiausiai ir pats nustipo.. buvo aisku neprikolas, iki siu dienu su tapacia lazda jai uzmest noreciau :-s

  16. Šiandien praradau savo draugužę.Pragyveno ji 13 metelių,bet vistiek ji jautėsi,kaip mažas šuniukas.Lakstydavo,šėldavo ir krėsdavo išdaigas.Graži ir miela dalmantiniukė buvo.Sesutė mano…O iškeliavo ji visiškai netikėtai.Vakare išvedžiau ja į lauką.Lauke ji,kaip ir visada,dūko ir begiojo.Tada grįžom namo,ji įsirangė į savo foteliuka,o aš nuėjau ko nors užvalgyti.Tada staiga virtuvėje išgirdau,kad ji pradejo springti ir kosėti.Staigiai daviau jai vandens.Bet pasirodo visai ji nebuvo užspringus.Prasidėjo traukuliai,spazmai,pradėjo nevalingai viduriuoti ir inkšti iš skausmo.Tada ir supratau,jog mano draugužė iškeliauja.Išsikvietėm veterinara i namus,nes niekas kitas jau nebedirbo.Kol atvažiavo veterinaras,ji prasikankino dar geras 2val.Nenorėjau su ja atsisveikinta,tačiau kartu norėjau,kad ji daugiau nebesikankintų.Užmigdė.Kaip paaiškėjo,augliukas užspaudė kraujagyslę…Vis dar negaliu atsitokėti,jog jos jau nebėra…Visgi 13 metų praleidom kartu,užaugom taip pat kartu…

  17. Mes turėjom rotveilerę vardu Dika, buvo baisiai pikta man buvo nekart įkandus, bet kai jai buvo 7m susirgo gimdos vėžiu, sakė veterinaras dėl to kad šuniukų neturėjo. Pastebėjom kad kažkas negerai kai nustojo ėsti, o buvo žiauriai ėdri, ėdė viską. Po to kraujai pradėjo bėgt, išvis nebesikeldavo, neduodavo prieit artyn dantis šiepdavo, o reikėjo vaistus leist tai prisikalbindavai uždėdavai antsnukį ir sulesdavai. Bet buvo vėlu išgelbėt taigi kad nesikankintų teko užmigdyt. Atsimenu buvau tada išvažiavūs, o kai grįžau viskas buvo švaru, mama tvarkė namus, iškart supratau kad kažko trūksta

  18. Tavo istorija man primene manaja vaikysteje…
    Turejom suneli, buvo mano geriausias draugas, kieme kartu lakstydavom, saugojo, mylejo, ausi perkando (pati kalta), bet vistiek mylejau 😀 … Buvau isvaziavus i kaima, gryztu, nera suns, visur ieskau niekur nera… Pamenu pasijutau labai labai vienisa…. Buvo gal kokie 7-8 metai…
    Mama po biski vis bande man aiskint, kad susirgo ir tt… Tada sake, kad maras kazkoks buvo ir mire… Iki siol nesu apie tai klausus…

  19. Ledinuke rašė:

    Man ir taip yra buvę, šuo susirgo kokiu maru, nevage kelias dienas, nors buvo visai be jegų, tokiom linksmom akim žvelgė į mane, su didele meile, visą dieną praverkiau matydama, kad mano Rufas (šuo) vis silpsta, kitą rytą jis jau buvo nudvėsęs 🙂

Parašykite komentarą