Kaip bendrausime su nežemiškosiomis civilizacijomis?

SETI (Nežemiško proto paieška, angl. Search for ExtraTerrestrial Intelligence) mokslininkams planuojant pirmąjį kontaktą su nežemiškąja civilizacija, kyla klausimas, į ką kreiptis patarimo dėl būsimų problemų, galinčių kilti bendraujant? Aišku, į antropologus, kurių darbo pobūdis – bendravimas su svetimomis kultūromis. Taigi pastaruosius kelerius metus SETI institute susirenka antropologai ir kitų mokslo šakų specialistai, mėginantys permesti tiltą per bedugnę, skiriančią žmogiškąją ir nežemiškąsias civilizacijas.

Neseniai toks susitikimas įvyko San Chosė (San Jose) mieste Kalifornijoje, JAV. Jo tikslas buvo rasti ką nors universalaus, tinkančio bet kuriai kultūrai ir panaudoti tai kuriant žinutes, kurios būtų suprantamos nepriklausomai nuo Žemės išsivysčiusioms civilizacijoms. NASA istorikas Stevenas Dickas sako, kad neįmanoma nuspėti nežemiškojo proto prigimties, tačiau vienas dalykas yra tikras: jeigu jis egzistuoja, tai turėjo vystytis ir atitinkama kultūra.
SETI mokslininkams nežemiškų civilizacijų įvairovės problema atrodo įveikiama dėl vienos paprastos priežasties: jei ten buvo sukurtas radijo aparatas ar lazeris, mūsų ir jų civilizacija jau turi kažką bendro. Žinoma, gali egzistuoti netikėčiausių pavidalų gyvybės formų, tačiau jeigu jos negali pasiųsti jokio signalo į tarpžvaigždinę erdvę, mes galbūt niekada nesužinosime apie jų egzistavimą. O tam, kad sukurtų ryšių technologiją, nežemiški protai turi pažinti tuos pačius matematikos ir fizikos dėsnius, kuriuos žinome ir mes. Galbūt jie nekalba angliškai, kiniškai ar lietuviškai, tačiau jie turi žinoti algebrą ir geometriją.

Keli San Chosė susitikimo dalyviai suabejojo, ar būtinai žmogiški būdai suprasti Visatą turi atsispindėti ir kitose planetose. Anot istorikės Širlės Vulf (Shirley Woolf), negalima pasikliauti matematika kaip vienintele bendravimo su nežemiškosiomis civilizacijomis priemone. Jei matematika yra tiesioginis Visatos struktūros atspindys, tai ji turi būti žinoma ir kitų planetų mokslininkams, tačiau S. Vulf priminė kitų žymių mokslininkų idėją, kad matematika gali būti žmogaus kūrinys, atspindintis specifinę žmogaus kūno struktūrą. Pavyzdžiui, vargu ar atsitiktinumas yra tai kad žmogus turi 10 rankos pirštų, ir mums patogu naudotis dešimtaine skaičiavimo sistema. Kitų planetų gyventojams, kurių galūnės ar čiuptuvai baigiasi kitu išaugų skaičiumi, lygiai tokia pat natūrali gali atrodyti juo pagrįsta skaičiavimo sistema. Žinoma, jei įvairiose civilizacijose būtų skirtinga tik skaičiavimo sistema, matematika tikrai galėtų būti kosminis Rozetės akmuo. Juk ir mes dažnai naudojame, pavyzdžiui, dvejetainę sistemą, o dešimtainė skaičiavimo sistema, be abejonės, nėra vienintelė netgi Žemėje.

Kas tada, jei skirtumai tarp civilizacijų daug gilesni, ir matematika atspindi daug fundamentalesnius dalykus, susijusius su mūsų pasaulio suvokimu, tokius kaip pojūčiai, padedantys gauti informacijos apie mus supančią aplinką?
Kaip būtybės, daugiausiai priklausomos nuo regos ir klausos, mes gebame suprasti ir pajusti dalykus, kurie vyksta trimatėje erdvėje.

Pojūčiai mums leidžia atskirti dalykus ir laike: mums egzistuoja praeitis, dabartis ir ateitis. Bet jei tektų pasikliauti vien tik uosle, kaip mes suprastume praeitį, dabartį ir ateitį? Ar mūsų laiko ir erdvės suvokimas nebūtų šiek tiek miglotas? Jeigu mes negalėtumėm griežtai apibrėžti „čia“ arba „ne čia“, o naudotume „gal čia“, „gal nebėra“ kategorijas? Ar tada matematika galėtų atspindėti mūsų santykį su supančiu pasauliu, ir ar tada sakytume, kad „1 + 1 = 2“, o gal sakytume: „maždaug 1 + maždaug 1 = apytikriai 2“? Gal griežtumo ir neapibrėžtumo sąvokos skirtingose civilizacijose skirtingai suprantamos? Tuomet suprasti būtybes, kurios kitaip suvokia pasaulį, būtų dar sunkiau.

„Viena vertus, SETI projektas yra eksperimentinė dirbtinių kosminių signalų paieška, tačiau jau vien kalbėdama apie galimą kontaktą, SETI taip skatina daugybės įvairiausių teorijų apie svetimų pasaulių kultūras atsiradimą“, – sako antropologė Katrina Dening (Kathryn Denning). Iš tiesų SETI viltis yra gauti nenuginčijamus įrodymus, kad nežemiškosios civilizacijos egzistuoja, tačiau svarbu ir tai, kokį poveikį šios paieškos gali turėti mūsų pasauliui, nepriklausomai nuo to, ar bus gautas signalas iš kitos žvaigždės. „Tikras kontaktas tarp žmonijos ir kito pasaulio civilizacijos gali turėti globalinį poveikį, tačiau net ir tokių galimybių svarstymas grynai hipotetiniu lygmeniu leidžia kitu kampu pažvelgti į mus pačius ir mūsų ateitį“, – sako K. Dening.