Labukas:) Seniai rašiau temikę. Kaskart pagalvoju apie pasikeitimą, požiūrį į gyvenimą. Turbūt, kas mane pažįstat iš temų ir pranešimų, jaučiat, kad esu "po mamos padu"? Mamai dabar esu vienintelis vaikas, ji nedirba, sėdi namuose, todėl buitinių darbų tenka mažiau atlikti. O taip norisi pagaliau tapti savarankiška, mokėti priimti sprendimus, pradėti tą tikrąjį gyvenimą, kurį susikurčiau pati. Esu pilnametė, bet mano teisės varžomos, pas mane daugiau pareigų, atsakomybės negu teisių. Noriu būti pasitempusi, laiminga, gyventi tokį gyvenimą kokį gyvena mano bendraamžiai. Jaučiuosi, kaip maža mergaitė, kuri dėl kiekvieno menkniekio eina pas mamą. Tas pripratimas kartu priimti sprendimus. Paauglystė irgi buvo sunki, patys turbūt žinot beveik visas mano problemas. Gal dėl to esu tokia užsidariusi, užsisklendusi savyje, stengiuosi peršokti tą gilų griovį, pralinksmėti, kad nieko sau nepasidaryčiau, ko nors žiauraus. Kai brolis išėjo iš namų buvo beprotiškai sunku priprasti vienai augti. trūko vyriškos šilumos ir palaikymo, neturėdavau su kuo pasidalinti savo mintimis, norais, išgyvenimais, gal todėl nebenoriu bendrauti su tėčiu, nes užsikrečiu bloga nuotaika, jei jis pyksta ant ko nors tai ant manęs kaltę verčia. tapau pilnamete, pradėjau draugauti su vaikinais, pajutau kažką naujo savo viduje, pakylėjimą, pasitikėjimą savimi. Kažkiek vilties atsirado būti laimingai, gyventi toliau ir džiaugtis tai, ką duoda man gyvenimas. Bet kai mama įsikiša, viskas tarsi sugriūva, suplyšta mano širdis. Susipina jausmai. Dažnai įskaudinu vaikinus, nors jie mane skaudindavo, kai buvau paauglė, viskas atvirkščiai gavosi. Manau jums viskas aišku, dėl ko noriu pasikeisti, nebebūti ta senoji Vaida (panikė).
Kaip galėtumėte padėti? Kad nepavėluočiau "į traukinį".
15 thoughts on “Kaip pasikeisti?”
Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Nežinau tavo situacijos, nes, matyt, nebuvau tas, kuris sekė visus tavo postus, bet turiu porą patarimų, ką daryčiau tavo vietoje.
Jeigu studijuoji kur nors arba turi nemažai pažįstamų, kuriais pasitiki, padaryk taip:
Pasiūlyk kokiam vaikinui, kuris gyvena vienas ir kuriuo tu pasitiki, tau patinka, arba velnias žino dėl kokios priežasties galėtum su juo gyvent ! Tikrai susirasi bent vieną ir tiesiog paprašyt pagyvent pas jį. Juk tevai tikrai išleistų, jeigu pasakytum, kad ten myli jį ir t.t. O jis manau priimtų, bent jau aš priimčiau- didžiulė čia bėda, kiek ten moteriai reikia ? skrebučių ir čiužinio.
Kadangi, žinant tavo tėvus, gali nepavykt, eik ir išplauk indus ! vat dabar atsistok ir išplauk porą indų.Yra jų ten, ar nėra, nesvarbu! susirask stiklinę ir ją išplauk. Man tai padeda apsiramint ir pasijaust nepriklausomu. 😀
Nebandei užsiimti kažkuo, panašiu į meditaciją? nemėgstu šio žodžio, nes žmonės jį vartoja neteisingai ir kvailai, nežinantys, ką jis reiškia. Tai vat, tiesiog internete pasieškok apie tai, žinok gyvenimas pagražėja. Gaila, kad mėčiau tai, taip ir nepradėjęs normaliai… vis noriu atgal įeit į šią būseną, bet neužtenka jėgų… Jeigu įdomu, galėčiau papasakot. Pasikeistų visas požiūris į pasaulį, nebereikėtų NIEKO. Nežinau ar tai gerai, ar blogai, bet aš vertinu tai kaip didžiausią žmogaus privalumą- tylą viduje ir įšorėje.
Kažkada galvojau apie meditaciją, dabar galvoju, kad laikas pradėti sportuoti, išsikrauti blogas emocijas. Po truputį pasikeisiu, nebūsiu tokia susikausčiusi ir nepasitikinti savimi ( kai kuriose situacijose). Kai aš pradedu suktis virtuvėje mama sutrukdo man ateina ir pati man viską paruošia arba aš kai "sukiojuosi" pradeda aiškinti tu ne taip darai, daryk anaip tas labai nervina. O dėl vaikinų tai geriau iš vis jų nebūtų, nes tik gadina nervus su savo pretenzijomis, lyg tais jie nesidurtų su tokiomis pačiomis problemomis ir nerūpėtų, ką mano tėvai apie jų gyvenimą.
Norint kazka pakeisti, turi ismokt pasakyt "ne" savo tevams. Kito kelio nera. Siaip nepasakai, ar studijuoji, mokais kur ar ne. Ar yra galimybiu tau ieskotis kokio darbo – ilgalaikio ar ne, nesvarbu. Na tiesiog tau reikia netunot namie. O jei mama ka pamoko – tiesiog priimk jos zodzius, bet tuo paciu pasakyk, kad tu blogai jautiesi kai esi laikoma dar vaiku. Galima ir drastisku priemoniu – jei iseina kur pradingt tau keliom dienom – padaryk tai. Tevam palikusi rasteli mazdaug "kadangi namie as negaliu but savarankiska ir priimti gyvenima pati, as isejau. nenoriu, kad dar praejus 2 metams gyvenime buciau macius keturias kambario sienas bei nuolatinius jusu priekaistus kaip viska darau negerai".
wow wow wow ! Tik ką pastebėjau, kad tavo brolis išėjo. kaip jam tia pavyko ?!! 😕
Jis tik 24 metų išėjo ir tai mama puolė į ašaras, o aš save tvardžiau, bet giliai išgyvenau, iš karto nepuoliau į depresiją, bet palaipsniui įsivyravo. Dabar jis laimingai sukūręs gyvenimą. Mama juo labiau didžiuojasi ir pasitiki nei manimi. Todėl turiu prieš išeinant iš namų pasakyt, kur einu, kada grįšiu, kartais nustato laiką iki kada galiu būti su draugais ar draugėmis. Kai pradėjau susitikinėti su vaikinais jos pirmi žodžiai: tik nelipk į automobilį ar neik į svetimus namus, lygtais aš būčiau nežinojusi tokių dalykų ir iškritusi iš medžio.
Kai elgsiesi kaip nebe maža mergaitė, tai ir mama tavęs tokia nebelaikys 😉
Labai dziugu girdeti is taves daug protingu minciu ir zodziu, o nemaisvaikiskas kalbas kaip anksciau.
Pagaliau sulaukeme!!! Dievas mus girdi.
Vienintelis atitrukimas nuo mamos yra issikraustymas.
Stok mokytis kuo toliau nuo namu.
Kitaip savo gyvenimo nepakeisi.
Ji visad laikys tave ant sniurelio, o vienintelis budas ji nutraukti yra issikraustyti.
Sekmes tau.
Dziugu uz tave, kad bresti.
O kiek tereikejo? Vieno kito berno. Ot idomus gyvenimas.
Buvau uždara, įspausta į kampą. Nepasikinti savimi. O dabar visi stebisi, kodėl aš taip elgiuosi, nes noriu pagaliau suaugti. Rūpintis savimi kaip kitos mano amžiaus merginos. O ne bendrauti su mažvaikiais ir nuproto nušokti. Noriu save kitose srityse atrasti.
Normalus suauge zmones nepuola laizytis su savo antru pusiu draugais 😀
Kol nepradesi elgtis kaip suaugusi niekas i tave kaip i tokia ir neziures.
beveik tas pats ka as pasakiau 😀
Panike, maziau kalbu – daugiau darbu.
Tas pasilaizymas maziausiai cia ka daro ar sako.
Panike, elkis taip kaip nori, nepasiduok mamos spaudimui, atsauk kai reikia, tegu ji supranta, kad tu jau didele pana.
Avietyte rašė:
Ir vis tiek nesupratau temos esmės. 😕
Pinky rašė:
Stengiuosi. 😉