Rugseji su erasmus isvykstu pusmeciui mokytis i uzsieni, draugas taip pat, tik i kita sali. Iki jo isvykimo lieka maziau nei menuo, iki mano beveik du. Jau dabar rieda asaros kai pagalvoju apie ta diena kai reiks ji islydeti ir kai pati lipsiu i lektuva. Ziauriai sunku. Negaliu pagalvot kas bus ten nuvvkus, bet pacioj pradzioj, o gal ir visi tiek 5 menesiai bus ancia, Labai to bijau. Apie nevaziavima negalvoju, nes abu nusprendem, kad tokios progos negalima praleisti.. tiesiog npreciau suzinoti ar kas buvo papuoles i panasia situacija? isvykes ir palikes antraja puse ietuvoj ar atvirksciai? Gal kokiu patarimu turit kaip istvert? Del seimos, draugu irgi tokie pat jausmai, bet zinau kad itverciau, bet va del vaikino, po dienos nesimatymo jau jo pasiilgstu, o kas bus tenai ?
Isvis po paskutines keliones i uzsieni suvokiau, kad mano namai yra Lietuva ir niekur kitur ar nenoriu, kad ir del geresio gyvenimo nemanau kad galeciau palikti seima, draugus.. bijau kad per ta pusmeti nepalusciau psichologiksai, o dar tokia verksne esu siuo klausimu. Baisu, ad stogas nepavaziuotu, nes kazkaip sugebu labai greit save sugraudint.
Zinau kad kelione specialybes prasme bus i nauda, na ir tobulinant savo asmenybe, bet ar neperdidele to kaina? 8-|
Nubrauk tas asaras ir sypsokis daugiau. Esi laiminga ir dziaukis kiekviena minute kol esate kartu. Ir siaip cia gi tik puse metu, nespesi susiprasti ir vel busite kartu. O del psichologijos, nieko naujo ir stebuklingo. Viskas yra tavyje, tik susirask. Izvelk geriausius dalykus ir prisimink visada tai. O jei bus sunku, tai tam mes ir esame, nepamirsk
Bocelli rašė:
Tik nereikia.. jei draugyste paciam ikarsti dar, pirmi metai, tai oi kaip laikas prailgsta.. Isiskiri o po pusvalandzio jau su mielu noru vel jo gleby sildytumeis. Apie 5 menesius jau ir nekalbu 🙂
Kaip tai nereikia? Reikia reikia 🙂 Juk jie nusprende, kad taip jiems geriau, vadinasi geriau. Niekas gi ju neverte taip elgtis. Be to jau sprendimas priimtas ir asaros jau cia nieko nepakeis, o ir stresas nesveika. Belieka pasimegauti menesiu ir toliau jau laukti kol prabegs tie puse metu.