Karinė aviacija

Naikintuvas – kovos lėktuvas kurio pagrindinė paskirtis naikinti skraidančius priešo taikinius arba dalyvauti oro mūšyje su priešo naikintuvais.

Naikintuvai skirstomi į lengvuosius ir sunkiuosius. Lengvieji naikintuvai yra kuriami kiek galima mažesni ir lengvesni taip pasiekiant kuo geresnes manevringumo ir greičio savybes. Tuo tarpu sunkieji naikintuvai yra geriau aprūpinami šarvais, ginkluote ir paprastai turi gerokai didesnę degalų atsargą, deja, dėl masės jie praranda dalį savo greičio ir vikrumo. Tai ne vien kovos stiliaus problema. Sunkieji naikintuvai naudojami bombonešių medžioklėje.

Manevringumu, greičiu, pakilimo greičiu, ginklų ir radiotechnikos galia dažnai pranoksta kitų karinės aviacijos rūšių lėktuvus. Į 15 000 m aukštį gali pakilti per 5 min. ir greičiau, aukščio riba paprastai apie 20-25 km. Ginkluoti automatinėmis patrankomis, valdomomis įvairaus tipo raketomis, reaktyviniais sviediniais. Turi radijo ir navigacijos aparatūrą, radiolokacinius taikymo įrenginius.

Pradėti naudoti per I pasaulinį karą. Buvo skirti naikinti bombonešiams, žvalgybiniams lėktuvams, dirižabliams.

Klasifikacija

Naikintuvai skirstomi:

* fronto naikintuvas – skirtas užkariauti oro erdvę mūšio metu, naikinti priešo lėktuvus ir sraigtasparnius, ugnimi palaikyti savos kariuomenės veiksmus iš oro.
* perėmimo naikintuvas – skirtas apsaugoti valstybines sienas, oro ir antžeminius objektus nuo priešo oro pajėgų lėktuvų, sraigtasparnių.
* naikintuvas-bombonešis – skirtas atlikti tiek bombonešio vaidmenį, tiek ir fronto naikintuvo.
* daugiatikslis naikintuvas – universalios paskirties naikintuvas priešo oro, žemės, vandens pajėgoms naikinti.
* jūrinis naikintuvas – tarnaujantis karinėse jūrų pajėgose, galintis kilti ir tūpti ant lėktuvnešio denio.

Naikintuvai per pirmaji pasaulini kara

Naikintuvai per antraji pasaulini kara

Siuolaikiniai naikintuvai

F-117 Nighthawk

F-117 Nighthawk arba F-117 Night Hawk (liet. F-117 Naktinis Vanagas) — pirmasis pasaulyje pilnai pagal stealth technologiją sukurtas veikiantis lėktuvas. Ši technologija daro lėktuvą sunkiai pastebimą radarams – jo radaro skerspjūvis yra gerokai mažesnis nei įprastų lėktuvų. Gamino Lockheed Martin ir Lockheed Skunk Works korporacijos ir priklauso JAV karinėms oro pajėgoms.

F-117 buvo naudotas Jungtinių Valstijų įsiveržimo į Panamą, Persijos įlankos, Kosovo bei 2003 metų Irako karuose.

Oficialus pavadinimas – F-117 Night Hawk, tačiau dažnai naudojamas ir F-117 Nighthawk (sujungta į vieną žodį).

F raidė pavadinime paprastai duodama naikintuvams (pvz., F-14). Šiuolaikinėje karo aviacijoje skirtumas tarp naikintuvų ir naikintuvų bombonešių yra labai nedidelis. Dėl kokių priežasčių taip pavadintas šis lėktuvas, tiksliai nėra žinoma. Panašiai buvo ir su bombonešiu F-111.

Istorija

F-117 Nighthawk skrydyje

Kuriant F-117 Nighthawk prototipu buvo pasirinktas Lockheed Have Blue. Visi pastatyti F-117 buvo F-117A modifikacijos. Kiti Lockheed siūlyti variantai F-117B, F-117N (lėktuvnešiams) ir A/F-117X nebuvo patvirtinti.

Nors pirmąjį skrydį atliko 1981 m. birželio 18 d. bei pradėtas naudoti 1983 m., Pentagonas pirmą kartą oficialiai pripažino, kad F-117 Nighthawk naudojamas JAV KOP tik 1988 m. lapkričio 10 d.[1] Pirmą kartą viešai pademonstruotas 1990 m. balandžio 21 d. Po Persijos įlankos karo 1991 m. dalyvavo Paryžiaus aviacijos parodoje.
Lakūnas ir aptarnaujantis personalas šalia F-117 Nighthawk.

Pradžioje visi lėktuvai buvo 4450-joje taktinės aviacijos grupės sudėtyje ir bazavosi Tanopos aviabazėje Nevadoje (JAV). 1991 m. buvo priskirti 37-jai naikintuvų grupei, o 1992 m. prijungti prie 49-sios naikintuvų grupės ir dislokuoti Holloman aviabazėje. Viso buvo trys F-117 Nighthawk eskadrilės: dvi kovinės (Juodoji avis ir Skrajojantys riteriai) ir viena mokomoji (Rėkiantys demonai).

Pilotai vadino save kodiniu pavadinimu Banditas (angl. Bandit). Kiekvienas iš 558 kada nors skridusių šiuo lėktuvu pilotų šalia turėjo ir numerį (pvz., brigados generolo Gregory Feest kodas buvo „Bandit 261“).

Buvo naudojami 55 lėktuvai iš 59 pagamintų). Nors eksploatacijos laikas buvo numatytas iki 2018 m., jau 2006 m. spalio mėn. buvo pranešta apie eksploatavimo nutraukimą. Tais pačiais metais uždaryta ir F-117 Nighthawk pilotų rengimo mokykla. Paskutiniai pilotai mokyklą baigė 2006 m. spalio 13 d.

2008 m. balandžio 22 d. oficialiai jų naudojimas buvo nutrauktas. Juos pakeitė efektyvesnis F-22 Raptor.

Vieno lėktuvo gamyba 1983 m. kainavo apie 83 milijonus dolerių.

Charakteristikos
Ilgis 20.08 m
Aukštis 3.78 m
Sparnų ilgis 13.20 m
Sparnų tipas deltinis
Sparnų kampas
Sparnų plotas 73 m²
Tuščioji masė 13 380 kg
Pilnoji masė 23 800 kg
Maksimali masė
Variklis (-iai) General Electric F404-F1D2 turboreaktyvinis (2 vnt.)
Traukos jėga 48.0 kN
Kreiserinis greitis
Maksimalus greitis ~993 km/h
Mach 0.92
Maksimalus aukštis 20 000 m
Skrydžio nuotolis 1 720 km

http://www.youtube.com/watch?v=vhyjGiHks1g

f 22 Raptor

F-22 Raptor – penktos kartos JAV stealth technologija paremtas, radarų sunkiai pastebimas naikintuvas. Pradžioje jis buvo numatytas naudoti oro erdvės kontroliavimui prieš Tarybų Sąjungos oro pajėgas, tačiau dabar taip pat turi žemės bombardavimo, elektroninio karo bei žvalgybos perimant radijo signalus įrangą.

Pirmasis F-22 Raptor skrydis įvyko 1990 metų rugsėjo 19 dieną. Vieno lėktuvo pagaminimas kainavo apie 120 milijonų dolerių.

Tai yra moderniausi šiuo metu tarnyboje esantys JAV stealth naikintuvai. Keli šaltiniai juos taip pat pavadinimo efektyviausiais pasaulyje naikintuvais, pavyzdžiui, Australijos gynybos pajėgų vadas (buvęs oro pajėgų vadas) Angus Houston.[1]

Charakteristikos

Ekipažas 1 pilotas
Keleivinės vietos
Ilgis 18,9 m
Aukštis 5,08 m
Sparnų ilgis 13,56 m
Sparnų tipas Strėlinis-deltinis
Sparnų kampas
Sparnų plotas 78,04 m²
Tuščioji masė 14 379 kg
Pilnoji masė 25 107 kg
Maksimali masė 36 288 kg
Variklis (-iai) 2 turboreaktyviniai
Pratt & Whitney F119-PW-100
Traukos jėga 155.7 kN (vieno variklio)
Kreiserinis greitis 1 825 km/h (Mach – 1.72)
Maksimalus greitis 2 575 km/h
Mach 2.42
Skrydžio aukštis
Maksimalus aukštis 19 812 m
Skrydžio nuotolis –
Kovinis skrydžio nuotolis 3 219 km
Kilimo greitis nd

MIG-29

MiG-29 (pilnas pavadinimas – Mikoyan-Gurevich MiG-29, rus. МиГ-29) – ketvirtos kartos, viršgarsinis, dviejų variklių, reaktyvinis naikintuvas. Pradėtas gaminti Tarybų Sąjungoje kaip atsakas į JAV gaminamą F-15 Eagle.

Charakteristikos

Ekipažas 1 pilotas
Keleivinės vietos
Ilgis 17,37 m
Aukštis 4,73 m
Sparnų ilgis 11,4 m
Sparnų tipas Strėlinis
Sparnų kampas
Sparnų plotas 38 m²
Tuščioji masė 11 000 kg
Pilnoji masė 16 800 kg
Maksimali masė 21 000 kg
Variklis (-iai) 2 turboreaktyviniai Klimov RD-33
Traukos jėga 86,4 kN (vieno variklio)
Kreiserinis greitis
Maksimalus greitis 2 445 km/h
Mach 2,0
Skrydžio aukštis
Maksimalus aukštis 17 700 m
Skrydžio nuotolis 2 900 km
Kovinis skrydžio nuotolis 700 km
Kilimo greitis 330 m/s

Su-27

Su-27 (NATO pavadinimas – Flanker) – viršgarsinis, dviejų variklių, reaktyvinis, sunkusis naikintuvas. Pradėtas gaminti Tarybų Sąjungoje kaip atsakas į JAV gaminamus F-14 Tomcat, F-15 Eagle, F-16 Fighting Falcon ir F/A-18 Hornet.

Su-27 – vienas iš pagrindinių Rusijos, Indijos ir Kinijos karinių oro pajėgų (KOP) lėktuvų, pradėtas naudoti apie 1990 m.

Suprojektuotas ir įgyvendintas Suchoi konstruktorių biure, konstruktorius Michailas Simonovas (Михаил Петрович Симонов).

Istorija

Apie 1960 m. kelios valstybės pradėjo kurti ketvirtos kartos naikintuvus. Tuo metu Suchoi konstruktorių biure pradėtas kurti naikintuvas kodiniu pavadinimu T-10 nebeatitiko to meto reikalavimų. 1969 išanalizavę JAV naikintuvo F-15 Eagle charakteristikas rusų inžinieriai tobulino T-10. Pirmąkart Su-27 prototipas pakilo į orą tik 1977, o vieno iš bandymų metu lakūnas Jevgenijus Solovjovas, pilotuodamas T-10-2 modelį, nesugebėjęs suvaldyti naikintuvo, žuvo. Po atliktų konstrukcinių, mechaninių ir techninių pakeitimų buvo sukurtas T-10S-1 modelis. Lėktuvo charakteristikos ir manevringumas atitiko nusibrėžtus tikslus. Vieno iš naikintuvo bandymų, kurio metu buvo bandomos maksimalios orlaivio galimybės žuvo lakūnas astronautas Aleksandras Komarovas (Александр Комаров).

1990 m. rugpjūčio 23 d. pagal pasirašytą Tarybų Sąjungos Ministrų Tarybos nutartį naikintuvas oficialiai pradėtas naudoti TSRS KOP. Buvo gaminami perėmimo naikintuvai (oro taikiniams naikinti) ir šturmo naikintuvai (oro ir žemės taikiniams), tačiau po kiek laiko atsisakyta pastarųjų, dėl įrangos netobulumo.

Konstrukcija

Korpusas

Su-27 naikintuvas yra panašus į taip pat rusų gaminamą MiG-29, tačiau jis yra didesnis. Siekiant sumažinti svorį apie 30% konstrukcijos pagaminta iš titano. Strėlinio tipo sparnas ir fiuzeliažas sujungti į vientisą korpusą ir primena deltinio sparno formos lėktuvų siluetą.

Su-27 yra pirmasis Tarybų Sąjungos aerodinaminis nešančiosios konstrukcijos lėktuvas, kuriam pilotuoti reikalinga automatinė elektroninė sistema.

Variklis

Varikliai Lyulka AL-31F (rus. АЛ-31Ф) yra naikintuvo uodegoje, turi forsažo kameras. Juos sukūrė Saturn (Сатурн) konstruktorių biuras. Varikliai yra toliau vienas nuo kito, kad sumažintų įtaką. Kiekvieno jų traukos galia – 122,8 kN (su pilnai įjungtu forsažu). Turbinų išėjimo angose yra besikeičiančio kampo mentės, pagerinančios manevravimą. Su šiais varikliais naikintuvas lengvai pasiekia Mach 2 greitį, o didžiausias pasiekiamas greitis – Mach 2,35.

Naikintuvo degalų bakai yra 12 000 litrų talpos. Su tokiu degalų kiekiu lėktuvas gali nuskristi 3 900 km, o koviniu režimu – apie 1 500 km. Papildomai kabinami degalų bakai ir degalų pildymas ore nėra numatyti. Naikintuve įrengta lazerinė nutaikymo sistema.

Variklio darbas paskaičiuotas 900 skraidymo valandoms, o pirmas kapitalinis remontas numatytas po 300 val.

Radiolokacinė įranga

Radijo sekimo sistemos (RSS) (angl. Radio Detection and Ranging) antena yra 1076 mm ir gali aptikti taikinį naikintuvo priekyje nutolusį 80-100 km ir naikintuvo gale už 30-40 km. Ji gali vienu metu sekti 10 taikinių. Ji taip pat pritaikyta nurodyti raketų skriejimo kryptį taikinio link.

Charakteristikos
Tipas
Ekipažas 1 pilotas
Keleivinės vietos
Ilgis 21.9 m
Aukštis 5.93 m
Sparnų ilgis 14.7 m
Sparnų tipas Strėlinis
Sparnų kampas 42°
Sparnų plotas 62 m²
Tuščioji masė 16 380 kg
Pilnoji masė 23 000 kg
Maksimali masė 33 000 kg
Variklis (-iai) 2 turboreaktyviniai Lyulka AL-31F
Traukos jėga 122.8 kN (vieno variklio)
Kreiserinis greitis
Maksimalus greitis 2 500 km/h
Mach 2.04
Skrydžio aukštis
Maksimalus aukštis 18 500 m
Skrydžio nuotolis 3 900 km
Kovinis skrydžio nuotolis 1 500 km
Kilimo greitis 325 m/s

F-15

F-15 Eagle – ketvirtosios kartos JAV sunkusis dviejų reaktyvinių variklių naikintuvas. Sukurtas kompanijos McDonnell Douglas Corp. Pradėtas kurti 1960 m., o pirmasis prototipo skrydis – 1972 metais.

Istorija

Tai vadinamasis „dogfighting“ (anglų kalba dogfight – šunų pjautynės) naikintuvas, skirtas oro mūšiams sunkiaisiais priešo naikintuvais, taip pat naudojamas kaip bombonešis. Gali atlikti ir naikintuvo-gaudytojo misiją, nes savo greičiu nusileidžia tik MiG-25 bei MiG-31.

Tai yra bene geriausias JAV karinių oro pajėgų oras-oras lėktuvas, turintis geriausias charakteristikas amerikiečių naikintuvų tarpe. Jis du su puse karto viršija garso greitį, išvysto 2650 km/h ir gali pakilti į 18 km aukštį.

Buvo kurtas kaip atsakas į rusų MiG lėktuvus, kurie karaliavo Korėjos kare. Kai pasklido gandai apie JAV kuriamą naują sunkųjį naikintuvą, kuris be vargo numuš MiG-21, MiG-23 ir kitus iki tol naudotus rusų lėktuvus, privertė Rusiją ne juokais sunerimti.

1974 metais F-15 atliko pirmąją taktinę oro komandą, ir buvo pavadintas geriausiu kada nors pagamintu oras-oras naikintuvu. Kovos krikštą gavo 1976, kai per karinius manevrus Libane numušė 5 iš 6 MIG-21. Nuo tada ir iki šiol F-15 Eagle plačiai naudojams JAV ir Izraelio pajėgų.

Rusų atsakas

Rusai, išanalizavę F-15 Eagle duomenis, sukūrė MiG-29, panaudojant nemažai MiG lėktuvo elementų taip pat buvo kuriamas Su-27, kuris ir yra pagrindinis F-15 varžovas. Tai jau modernesnis penktosios kartos lėktuvas, pasižymintis įspūdingu valdymu ir ginkluote. Sakoma, kad "F-15 Eagle buvo kurtas būti geriausiu, o Su-27 – tam, kad nugalėtų geriausiąjį".

Vis dėlto F-15 Eagle ir SU-27 Flanker naikintuvams dar nė karto nėra tekę susiremti oro mūšyje, tad vienareikšmiškai skelbti geriausio "dogfight" naikintuvo negalima. Teigiama, jog viskas priklausytų nuo piloto. Vien F-15 oro mūšių statistika kalba už save: 104 pergalės ir 0 pralaimėjimų per daugiau nei 30 metų tarnyboje. Buvo numušti tokie gerai vertinti rusų lėktuvai, kaip MiG-25 bei MiG-29.

Charakteristikos
Tipas
Ekipažas 1 pilotas
Keleivinės vietos
Ilgis 19.44 m
Aukštis 5.60 m
Sparnų ilgis 13.06 m
Sparnų tipas Strėlinis
Sparnų kampas 45°
Sparnų plotas 56.50 m²
Tuščioji masė 12 700 kg
Pilnoji masė 20 200 kg
Maksimali masė 30 845 kg
Variklis (-iai) 2 turboreaktyviniai Pratt & Whitney F100
Traukos jėga 65.26 kN, su forsažu 106.60 kN (vieno variklio)
Kreiserinis greitis
Maksimalus greitis 2 655 km/h
Mach 2.5
Skrydžio aukštis
Maksimalus aukštis 19 811 m
Skrydžio nuotolis 4 631 km
Kovinis skrydžio nuotolis 1 900 km
Kilimo greitis 254 m/s

F-14 Tomcat

F-14 Tomcat – viršgarsinis, dviejų variklių, dvivietis, besikeičiančio sparnų kampo, reaktyvinis lėktuvas.

F-14 buvo sukurtas XX a. 6-jame dešimtmetyje, siekiant pakeisti F-4 Phantom II tipo naikintuvus. Buvo naudotas JAV laivyne kaip pagrindinis naikintuvas. 1976 metais šiuos naikintuvus įsigyjo Iranas. Šiuo metu jie ir yra naudojami tik Irane, JAV 2006 m. buvo pakeisti naujesniais F/A–18E/F Super Hornet.

MIG-1.44

MiG-1.44 (arba Projektas-1.44) – eksperimentinis Rusijos penktosios kartos naikintuvo prototipas.

Kurtas kaip atsakas JAV F-22 Raptor naikintuvui.

Istorija

Pirmasis skrydis įvyko 2000 m. vasario 29 d. Žukovskio bandymų bazėje. Skrista 18 min. 500-600 km/h greičiu. 2000 m. balandžio 27 d. naikintuvas pakilo antrajam skrydžiui. Skrista 22 min. Skrydžio metu tikrintos skrydžio, variklio ir važiuoklės sistemos.

Charakteristikos
Tipas
Ekipažas 1 pilotas
Keleivinės vietos
Ilgis 19 m
Aukštis 4,5 m
Sparnų ilgis 15 m
Sparnų tipas Deltinis
Sparnų kampas
Sparnų plotas
Tuščioji masė 18 000 kg
Pilnoji masė 35 000 kg
Maksimali masė 21 000 kg
Variklis (-iai) 2 turboreaktyviniai Lyulka AL-41F
Traukos jėga 176 kN (vieno variklio)
Kreiserinis greitis
Maksimalus greitis 2761,2 km/h
Mach 2,6
Skrydžio aukštis
Maksimalus aukštis 17 000 m
Skrydžio nuotolis 4 000 km

MIG-35

MiG-35 (rus. МиГ-35) – Rusijos daugiatikslis naikintuvas. Nato kodas – Fulcrum F.

Kaip ir MiG-33 patobulintas MiG-29 bazėje naikintuvas, ypatingai lėktuvo valdymo srityje. Variklio dujų išmetimo angos pasukamos, dėl ko naikintuvas įgauna papildomų manevravimo gebėjimų. Pakoreguota ir patobulinta aerodinamika.

SR-71 Blackbird

Lockheed SR-71, neoficialiai vadinamas Blackbird (angl. Blackbird – juodasis strazdas) – ilgų atstumų, ypatingai greitas JAV žvalgybinis lėktuvas.

SR-71 pasiekdavo iki keturių kartų didesnį už garso greitį. Skrydis iš Niujorko į Londoną trukdavo apie vieną valandą 54 minutes. Keleiviniam viršgarsiniam Concorde reikėdavo trijų valandų ir 20 minučių, o įprastiniam lėktuvui reikia apie šešių.

Istorija

Buvo stengtasi padaryti lėktuvą nematomą radarų ekranuose, tačiau tai pavyko tik iš dalies. Žvalgomos šalies radarai šiuos lėktuvus dažnai pamatydavo, ir jie ne kartą buvo atakuoti priešlėktuvinėmis raketomis, tačiau dėl didelio SR-71 greičio numušti nė vieno nėra pavykę. Iš viso yra sudužę 12 tokių lėktuvų, visi ne kovos aplinkybėmis[1].

SR71 nutūpus, kurį laiką niekas negalėdavo prie jo prieiti, nes korpusas nuo trinties į orą būdavo įkaitęs iki apie 300°C. Aviacijoje naudojami aliuminio lydiniai tokioje temperatūroje nebeatsparūs, todėl korpusas buvo pagamintas iš titano. Titanas – pačiame šaltojo karo įkarštyje – buvo perkamas iš Tarybų Sąjungos. Amerikai pavyko išsaugoti karines paslaptis, taip niekam ir nesužinant, kam panaudojamas nupirktas metalas.
Pilotai specialiais kostiumais šalia SR-71 Blackbird.

Dėl šiluminio plėtimosi lėktuvas tapdavo sandarus tik įkaitęs, nes šalti bakai leisdavo kurą. Todėl lėktuvas pakildavo su nedideliu kuro kiekiu, „apšildavo“ ore, skrydžio metu prisipildydavo degalų ir jau tada skrisdavo į žvalgybą. SR71 misijos buvo tokios slaptos, jog dauguma jų metu surinktų duomenų iki šiol neatskleidžiami.

SR-71 naudojo specialų kurą, kurio antroji paskirtis buvo cirkuliuoti viduje aušinant lėktuvą. Siekiant saugumo, buvo sukurti itin sunkiai užsiliepsnojantys degalai, kurių beveik neįmanoma padegti ne lėktuvo variklyje. Šių degalų savikaina prilygo parduotuvėje parduodamo škotiško viskio kainai ir prisidėdavo prie nemažų (24 000–27 000 $ per valandą) jo eksploatavimo sąnaudų.
Piloto kabina (kokpitas).

Lėktuve buvo naudojami sudėtingos konstrukcijos varikliai, kurių darbas iš pradžių buvo valdomas analoginiais kompiuteriais. Šie kompiuteriai ne visada susidorodavo su užduotimi – pasitaikydavo, jog variklis ore užgesdavo, smarkiai sumėtydamas lėktuvą. Vėliau buvo įrengti skaitmeniniai kompiuteriai, kurie dirbo daug tiksliau.

Pamažu susikūrė šiuo lėktuvu besidominčių entuziastų misticizmo ir garbinimo kultas, daugiausia sąlygotas neįprasto jo vaizdo, įspūdingų galimybių ir jį supančios slaptumo skraistės. Plito kalbos, jog tikros SR-71 galimybės daug didesnės nei realiai skelbiamos ir niekada nebuvo iš tiesų atskleistos. Pagal atskleistus duomenis, didžiausias greitis, kuriam buvo išbandyti varikliai, yra 3,44 macho. Aukščiausiai lėktuvas galėdavo pakilti apie dvidešimt penkis kilometrus.

Formaliai lėktuvų naudojimas buvo nutrauktas 1998 metais, šnipinėjimą toliau tęsiant tik iš dirbtinių palydovų. Tačiau tai, jog šie lėktuvai keliskart trumpam buvo grąžinti į rikiuotę ir po to vėl perkelti saugojimui bei tai, jog ilgai ir sėkmingai dirbę, jie oficialiai nebuvo niekuo pakeisti, sukėlė mitą, jog JAV turi ir naudoja sekančios kartos maždaug penkis kartus už garsą greitesnius žvalgybinius lėktuvus. Ganduose minimas ir jų kodinis pavadinimas (Aurora). Kol kas šie gandai nėra niekuo patvirtinti.

Charakteristikos
Tipas
Ekipažas 2
Keleivinės vietos
Ilgis 32.74 m
Aukštis 5.64 m
Sparnų ilgis 16.94 m
Sparnų tipas deltinis
Sparnų kampas
Sparnų plotas 170 m²
Tuščioji masė 30 600 kg
Pilnoji masė 77 000 kg
Maksimali masė 78 000 kg
Variklis (-iai) Pratt & Whitney J58-1 turboreaktyvinis (2)
Traukos jėga 33.1 kN
Kreiserinis greitis
Maksimalus greitis ~3 530 km/h (2,88 macho)
Mach
Skrydžio aukštis
Maksimalus aukštis 24 000 m
Skrydžio nuotolis 5 925 km
Kovinis skrydžio nuotolis 5 400 km
Kilimo greitis 60 m/s

F-35

F-18

F-16

Bombonesiai

Bombonešis – karo lėktuvas, skirtas sausumoje ar jūroje esančių taikinių puolimui, naudojant bombas (kartais – raketas). Jie skirstomi į keletą rūšių:

* Strateginiai bombonešiai, skirti strateginių taikinių (uostų, tiltų, gamyklų, miestų ir pan.) naikinimui.
* Taktiniai bombonešiai, skirti taktinių priešo operatyviniame užnugaryje naikinimui.
* Šturmo lėktuvai, skirti naikinti nedidelius antžeminius taikinius iš nedidelio aukščio.
* Pikiruojantys bombonešiai, skirti naikinti nedidelius antžeminius taikinius pikiruojant. Šie lėktuvai buvo naudojami Antrajame pasauliniame kare, bet išnyko, atsiradus valdomoms bomboms.
* Naikintuvai-bombonešiai, skirti tiek antžeminių taikinių, tiek ir priešo lėktuvų naikinimui.

B-2 Spirit

B-2 Spirit (liet. B-2 Dvasia) – JAV stealth technologijos, sunkiai radarų pastebimas bombonešis, galintis gabenti tiek įprastas, tiek branduolines bombas.

Šis bombonešis yra vienas iš brangiausių kada nors gamintų lėktuvų. Paskaičiavimai svyruoja nuo 1,157 milijardo iki 2,2 milijardo dolerių už vieną orlaivį. Tačiau didelę šių sumų dalį sudaro tyrimams ir įrangai išleisti pinigai. Paties lėktuvo gamyba be konstravimo darbo galėjo kainuoti apie 150 milijonų dolerių.

B-2 Spirit buvo kuriamas prasiskverbimui (stealth technologijos pagalba) į gerai saugomas teritorijas, kur anksčiau paprasti bombonešiai patekti negalėdavo. Pagal pirminį projektą turėjo būti pagaminti 135 lėktuvai, vėliau (1980 m.) skaičius sumažintas iki 75. 1992 metais paskelbta, kad bus gaminama tik 20, tačiau vėliau padidinta iki 21. Tiek lėktuvų ir buvo pagaminta. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl buvo sumažintas skaičius – Tarybų Sąjungos žlugimas. Ši šalis buvo laikoma viena iš pagrindinių galimų B-2 Spirit taikinių.

Lėktuvas gali nuskristi apie 11 100 km. nepasipildydamas degalų. Tačiau kadangi degalus gali pildytis tiesiog ore, realiai jo skrydžio atstumą riboja tik įgulos ištvermė ir mechanizmų patvarumas. Vieno skrydžio metu gali bombarduoti iki 16 taikinių, o jei pakraunamas mažesnėmis bombomis – ir iki 80-ies.

Įgulą sudaro du žmonės.

Pirmasis B-2 skrydis įvyko 1989 metų liepos 17 dieną. Pirmoji kovinė misija buvo Kosove 1999 – aisiais m. Vėliau šie lėktuvai buvo naudoti dar dviejuose karuose – Afganistane ir Irake.

B-29

B-29 Superfortress – Boeing gamybos sunkusis bombonešis, kuris buvo naudotas Antrajame pasauliniame ir Korėjos karuose. Šio lėktuvo pirmasis skrydis įvyko 1942 m. rugsėjo 21 dieną.

Atominis Japonijos bombardavimas

Tokio tipo lėktuvai 1945 m. rugpjūčio 6 ir 9 d. numetė atomines bombas ant Hirosimos ir Nagasakio.

TU-95MS

B-1A

F-111

B-52Sratofortress

Koviniai sraigtasparniai

AH-64

AH-64 Apache – pagrindinis Jungtinių Valstijų armijos kovinis sraigtasparnis, pakeitęs pirmtaką AH-1 Cobra. Apache buvo sukurtas Hughes, vėliau vystytas McDonnell Douglaso ir šiuo metu gaminamas Boeing kompanijos.

Įgulą sudaro du žmonės, pilotas ir antrasis pilotas – artileristas. Pilotas sėdi kiek aukščiau artileristo ir už jo. Kabina – šarvuota. Sraigtasparnis ginkluotas 30 mm kalibro M230 grandininiu kulkosvaidžiu (chaingun) bei posparniuose įtaisytomis raketomis ir NRS (nevaldomi reaktyviniai sviediniai).

AH-64 Apache gali veikti tiek dieną, tiek naktį, taip pat ir nepalankiu oru. Piloto pagalbai yra šalmas su integruotu displėjumi blogo matomumo sąlygoms. Taip pat sraigtasparnis turi GPS sistemą, piloto naktinio matymo sistemą, specialią taikinio radimo sistemą (TADS/PNVS), pasyvią apsaugos nuo IR nutaikomų raketų sistemą.

Pagrindinė paskirtis – kova prieš tankus ir kitas šarvuotas mašinas, vietinė žvalgyba artilerijos daliniams, pagalba pėstininkams įvairiose taktinėse situacijose, sužeistųjų išgabenimas.

Mūšiuose AH-64 buvo naudotas daug kartų įvairiose vietose, tarp kitų – Persijos įlankos kare, JAV įsiveržime į Panamą, Afganistane, 2003-ųjų Irako kare (kur naudojami iki dabar). Izraelis šiuos sraigtasparnius naudoja leisti kovinėms valdomoms raketoms prieš įvairius taktinius taikinius, pavyzdžiui, 1990-aisiais sunaikino nemažai Hezbollah būstinių bei aukštų Hamas vadovų.

CH-53E Super Stallion

CH-53E Super Stallion – didžiausias ir sunkiausias Jungtinių Amerikos Valstijų armijos sraigtasparnis, gaminamas Sikorsky kompanijos. Naudojamas jūrų pėstininkų korpuse. Šis sraigtasparnis taip pat yra antras pagal dydį pasaulyje ir nusileidžia tik rusų Mil Mi-26.

Pagrindinė paskirtis – transportas. Jis gali gabenti iki 55 karių arba 14 515 kilogramų krovinio. Gali gabenti LAV 25 ir daugumą kitų šarvuočių, M198 patranką su aptarnaujančia komanda ir panašiai.

Greitis – 278 km/h, maksimalus atstumas nepapildant degalų – 2000 km., tačiau turi galimybę degalų pasipildyti ore iš kito orlaivio, taip pat – iš antžeminių įrenginių pats nenusileisdamas.

Gali leistis ant lėktuvnešių ir kitų karinių laivų.

Ginkluotas dviem XM-218 12,7mm kalibro kulkosvaidžiais ir vienu 12,7mm GAU-21.

Šiuo metu kuriamas CH-53K modelis bus dar didesnis ir pajėgesnis.

Operacijos

CH-53 buvo naudotas daugelyje JAV vykdytų karinių operacijų: Persijos įlankos kare (tarp kitų – ir išminavimo operacijose), Afganistano puolime, 2003 Irako puolime, 1991 metų Somalio pilietinio karo metu – evakuoti JAV piliečius, ir kt.

Mil Mi-8

Mil Mi-8 (rus. Ми-8, NATO šaukinys „Hip“) – Rusijoje gaminamas vidutinis transportinis dviejų turbinų sraigtasparnis. Pirmasis vieno variklio AI-24W variklio prototipo V-8 skrydis atliktas 1961 m. liepos 9 d., o antrasis prototipas su dviem AI-24W varikliais į orą pirmą kartą pakilo 1962 m. rugsėjo 17 d. Po kelių pakeitimų pastarasis kaip Mi-8 Sovietų Sąjungos karinėms oro pajėgoms pristatytas 1967 m.

Mi-8 yra vienas iš daugiausiai gamintų ir tebegaminamų sraigtasparnių, o naudojamas daugiau kaip 50 šalių. Mi-8M serijos eksportui skirtas variantas Mil Mi-17 naudojamas 20 šalių. Iš Mi-8 buvo sukurti povandeniniams laivams naikinti skirtas Mil Mi-14 ir kovinis Mil Mi-24 sraigtasparniai.

CH-47D

UH-1 Huey

RAH-66