Nekalbekime apie smurtinius ar kitus nekokius santykius. Kalbu apie santykius, kurie viena diena tiesiog prieina riba, kai suvokiama, kad tai nera tai, ko trokstama. Galbut atsiranda kitas zmogus…
Tai kas tokiu atveju sunkiau? Buti paliktai(-am) ir bandyti su tuo susigyventi kaip su neisvengiamu dalyku? O gal sunkiau yra palikti, nes veliau gali grauzti sazine, kad iskaudinom kazkada brangiu buvusi zmogu, kad galbut pasirinke kita partneri suklydom ir su senuoju butume laimingesni?
29 komentarai to “Kas sunkiau – palikti ar būti paliktai(-am)?”
Tikrai lengviau yra palikti..
Ypac jei jauti,kad,tai jau nebe tai,ko troskai..
Buna sunku,kol pasiryzti palikti,bet poto tau buna lengva..Sunkus tik tas pasiruosimas..Po palikimo sunku buna paliktam zmogui..Cia kazkur girdejau toki pasakyma,tik nebelabai prisimenu..Nu zodziu is pradziu sunku tam,kuris nori palikti,o poto tam,kuri paliko.Galiu tai 100% patvirtinti. 🙂
o mano nuomone sunkiau yra palikti, nes tai trunka ilgiau 🙁
Na ar kankiniesi,tai cia kiekvienam zmogui skirtingai. 🙂
Tau pasiseke 😀
Man daug lengviau būti paliktai.Žinoma,skaudu,bet esu pasakiusi,kad ‘niekada nepaliksiu’.Niekada nesakyk niekada,bet.Per daug myliu,ir per daug sąžinė kankintų,jei palikčiau.Kad ir ką tas žmogus būtų padaręs.Jau geriau elgtis kaip nors negerai,kad paliktų,negu pirmai/pirmam pasakyti,kad palieki.Na,bet tai tik mano nuomonė… 😉
Nusišypsojau* rašė:
tikrai pritariu Tavo nuomonei
Simtakart lengviau buti paliktai, negu paciai palikti… nors plikti ar buti paliktai nera teke daug, bet ir tu keliu kartu uzteko susivokt kas man sunkiau… geriau busiu palikta. negu paliksiu…
Sandrione rašė:
Man sunkiau palikti. Nors nezinau:> nEs nebuvau dar paliktas..
o man atrodo kad sunkiau kai tave palieka… nors ir paliktajam ir palikusiajam sunku… bet ko jau ko palikta but nenoreciau…
Kai palieka,jautiesi įsižeidus ir pikta.O kai tau reikia ką nors palikti,tai dar labiau sunku.Nes tada nuo tavęs viskas priklauso.
Aš manau, kad kiekvienas žmogus galvoja pirmiausia apie save. Žinoma, galimi išvedžiojimai, kad tas ar tas rūpi labiau. Bet bent jau gyliai širdyje, kiekvienas pirmiausia siekia naudos sau. Todėl , kad ir ką čia rašytumėt, manau, atėjus laikui apsispręsti: būti įskaudintam ar įskaudinti ką nors kitą, pasirinktumėte pastarąjį variantą.
Na tai,kiekvienas norime,kad mums paties skaudėtų mažiau.Bet renkantis-palikti ar būti paliktai,pastaruoju variantu gali būti net ne taip skaudu.
man asmeniskai, palikti yra lengviau, tuomet zinau jog tikrai viskas baigta, o jei palieka, tai kvarsini galva – kodel? gal dar gris? ir t.t.
kažkur skaičiau ir psichologai teigia, kad yra vienodai sunku ir palikti, ir būti paliktam.
Bet mano nuomone ir sava patirtimi paliktam būna sunkiau, bet aišku žiūrint kaip paliktam.
rain_crow rašė:
Psichologiniai tyrimai remiasi tam tikru zmoniu kiekiu, bet kiekviena asmenybe jauciasi skirtingai.
Be abejo, tai, kaip paliktas esi, turi reiksmes.
Sunku yra abiem atvejais… Bet sunkiau yra tam, kuris yra paliekamas… Daug sunkiau. Palikti yra sunku, bet, kai palieki, daug maziau liko prireikia, kad vel taptum laimingas, negraztu sazine ir pan… na plius ir nuo zmogaus priklauso…
Sandrione rašė:
Seip keista, kad gyvenu gyvenu ir va viena ryta atsibundu, pajauciu kad kazko truksta, ir suprantu kad del visko kalta antra puse – pakeitus ja tapsiu laimingesne..iki tokiu ribu priveda kazkokios nesprendziamos problemos, nes taigi pradzioj viskas buvo gerai kai susipazinot, o va snd jau nebe..ir tai yra jusu abieju kalte..ir jei del to skirsities tai abu jausit kazka, ko nepadaret nors galejot..aisq jei viena puse bando sprest problemas, o kita nesistengia to daryt, tai cia jau kita priezastis..
Ir pastebejimas, kad tokie klausimai kazkodel daugiausiai kyla nepilnameciams..
momentum rašė:
Pirmiausiai komentaras i pastebejima – nesu is nepilnameciu rato – man beveik 22 ir patyrimo gyvenime tikrai turiu. Klausimas kilo todel, kad teko paciai palikineti ir be galo skaudejo, tad idomu suzinoti, ar as cia nenormali, ar kaip, nes iki siol maniau, kad sunku tik paliktajam…
Sakydama "viena diena prieina riba", neturejau omeny, kad is vakaro viskas gerai, o is ryto – blogai. Taip pat nieks nekaltina antros puses. Taip, be problemu niekas nesiskiria, o ilgai draugaujant problemos neisvengiamos. Taciau juk buna taip, kad tos pacios problemos sprendziamos simtus kartu, bet kazkodel pasikartoja. Atrodo, smulkmenos, bet jos erzina, ir su laiku pajauti, kad pavargsti. Arba pavargsti taisyti savo klaidas, kurios kyla, nes tokia esi asmenybe, nes toks budas. Geri santykiai – tai rasti kompromisai, bet ka daryt, kai zmones tokie skirtingi, kad kompromisu tenka ieskoti vos ne kasdien?
metafora rašė:
va cia tai pritariu… tikra tiesa… ❗
tai 100% niekas neprisiderins..reikia su kazkuo susitaikyt..be to ir pati pripazysti kad darai klaidu nes "tokia" esi, taigi ir tau reikia biski kampus apsislifuot..be to dar sakai ne syki taip darei (palikai vaikina). Taigi kaip tu renkiesi antra puse? eilini is gatves: bandau kas gausis? 🙂
momentum rašė:
Nesirenku eilinio is gatves, per visa savo gyvenima tik dvi rimtas draugystes ir teturejau(turiu) ir tikrai neieskojau ir neieskau nauju. Tame ir esme, kad is tu dvieju negaliu issirinkti. O del saves – tai butu kvaila sakyti, kad esu ideali, niekas toks nera ir visi turi savu trukumu. Tik vat su vienu tie trukumai yra vieni, su kitu – kiti.
Beje, tema ne apie mane ir neprasau Jusu patarimu savo asmeniniam gyvenimui, tik klausiu kitu zmoniu nuomones apie tai, kas sunkiau – palikti ar buti paliktai (-am)
Nu gi idomu padiskutuot apie viska, kas susije su tema, del ko atsiranda tai ir pan..:)
Sunku, oi sunku…
Su vienu jau penkti metai eina, kai kartu, su kitu – 11-as menuo. Sunku palikti pirmaji, sunku ir antraji… Antrasis nuo pat pradziu zinojo situacija, kad nesu viena ir pan, nebuvo jokio melo, daug kartu bandziau ji palikti tiek del jo paties ateities laimes, tiek del saves… Ir veltui – nepaleidzia jis manes ir viskas, laukia… Paciai irgi sunku jam atrsispirti… Va tada ir paciai dar sunkiau buna – ne gana, kad pati normaliai gyvent negaliu, tai dar ir sazine del jo grauzia, kad per mane normaliai negyvena 🙁
Paskutini kart ji palikinejau praeita penktadieni, nes jo gyvenime atsirado mergina, kuriai jis labai patinka, o ir ji jam kiek sake simpatiska ir miela. As ne kaip jis, as negaliu kazkuo dalintis(ot k* pagalvosit…), tad pamaniau, kad pats geriausias laikas dingt, paprasiau, kad pabandytu kurt naujus santykius, susitarem, kad visda palaikysim draugiskus santykius ir jei kuriam nors reikes pagalbos visada padesim. Aisku, tai buvo tik zodziai, bet miela:) Ir ka jus manot? Jau pirmadieni (savaitgaliais mes nebendraujam) jis ir vel man skambino, nes nutrauke santykius su ta mergina, o juk pora jie dar net nebuvo… Ir kaip nesunku gali but, kai zmogus del taves aukoja savo gyvenima, nors abu suvokiam, kad nelabai turim bendros ateities…
Sandrione rašė:
O gal tai netyrimais remtasi.
man sunkiau palikti :)’
Manau kai tave palieka buna daug skaudziau…Mano patirtis susikloste taip kad palikta buvau tik viena karta, ir tai buvo nelaimingas atsitikimas kuris mus isskyre.Buvo sunku.
O nutraukti santykius yra lengviau manau, nes vistiek pries pradedami daryti tokius sprendimus, pasamoneje jau senai formuojame modeli ir vaizda kai jau busime nuo nieko nepriklausomi t.y.tiesiog psichologiskai tampame stipresni.
Sunkiau palikti. Man sunku, kai žinau, jog žmogus kankinasi dėl manęs.. 😕
Aki~lan~da:) rašė:
sunku ir tai ir tai! sunku buti paliktam – nes tu bandai suvokti kas buvo ne tiap, uz ka paliko, imi kaltinti save, kodel buvai toks ir anoks, ka darei ne taip, supranti, kad niekada to zmogaus nebeturesi..tai yra ziauriai skaudu ir sunku, kai supranti, jog tikrai viskas baigta, tave paliko galutinai…
sunku palikti, nes gaila to, ka palieki, nors ir supranti, kad taip reikai..o daznai velgi, palieki, ir dar pasilieki viduje abejone, akd, o gal, gal dar sugrisiu…tai tikrai nera lb lengva apsispresti tiesiog palikti ir viskas…palikdamas bandai tai padaryti kuo ggraziau, pasiulyti likti drauagis ir pan..ech..slykstus abu vienodai!!!! o lengviausia savanaudziui, kuris susiranda kit azmogu ir palieka buvusi… 😀