2025 14 liepos

58 thoughts on “Kiek trunka meilė?

  1. asdfg rašė:

    tai kad tai neimanoma,neimanoma nesimatyt,kai kiekviena diena bendros paskaitos :/

    Nu va. Išvažiavai Brazilijon, ištiko bėda, ir dabar nepabėgsi niekur. Mmm , skirkitės, jei nebeįdomu kartu būt. Manau, kad tai būtų protingiausia. Hmmm bendros paskaitos – įklimpai. Sorry už šaltakraujiškumą.

  2. tiesiog ateina laikas kai baigiasi jausmai. esu tai praejus. Myli ir jis tave, ir tu ji. Nors gal tai galima tiesiog prisirisimu pavadinti. Del prisirisimo ir man buvo labai sunku issiskirti. Jei abu to noresite tai kazka darysite, jei nors vienas tam abejingas esate tai issiskirsite. Siaip pradziai geriausiai butu padaryti pertrauka. Na, ir kas kad paskaitos kartu. Tiesiog bendraukit maziau, nesusitikinekit laisvu laiku. Tada suprasit ar dar norit vienas kito ar ne.

  3. asdfg rašė:

    rasau nes nebezinau ko imtis,ir ka daryt..ka ir begalvoti… jau pora savaiciu kaip su draugu nebera nieko,pradedu mastyt jog nusibodom vienas kitam…as ji myliu. Du metai su tuo zmogum buvo nuostabus,kiekviena akimirka buvo nuostabi,kiekvienas zodis buvo nuostabus,suzadetuves,keliones,viskas nuostabiausia,bet kodel viskas dabar taip? universitete susitikus nebesiitikiu jau net buciuka gaut…. pats sako kad viskas atsibodo nuo visko pavargo,man taip pat jeigu atvirai..as klausiau jo ar visdar myli,galbut nori viska baigti…sake jog myli,bet as nebetikiu.bandau kenteti,bandau mastyt jog viskas pasitaisys,bet nebemanau,kad kas galetu ir pageret..uzeina tokiu silpnu akimirku imti ir parasyt jog viska baigiam,jog nebera meiles..ka daryt?:) ko imtis?kaip atgaivinti meile?:) ir panaikinti ta nusibodima..

    gal mano istorija tave įkvėps..
    mūms su vyru vienu tarpu taip ir gi buvo, net skirtis jau norėjau, tik jis laikė nepaleido..
    tada išsiunčiau jį į užsieni ir pabuvom atskirai, rašėm viens kitam laiškus.. pažinau kita jo puse.. nesimatėm ilgai, bet santykiu nenutraukėm.. ir tada susitikom.. ir įsimilėjom iš naujo.. ir ištikro.. nes kai tuokėmės dar buvom vaikai..
    dabar 2010 m bus 10 metų santuokoje, planuojam atnaujinti įžadus tik šį kart pilnai suvokdami ką darom… kažkada maniau, kad ta pertrauka didžiausias košmaras.. dabar manau, kad tai naudingiausias nutikęs mūms dalykas.. 😉

  4. Pinky rašė:

    Jei nepasikeis tai ieskosies kito zmogaus. Vadinas jis ne tau buvo skirtas.

    sutinku su tavim.
    būnant su žmogum reikai jausti laime, o jei jos nebėra ir nebeina atkurti, tai ir tokio žmogaus poreikis šalia manau yra tik pripratimas..

  5. as matau pries save moteris kurios atleidzia dar ir ne tiek.. ir išdavystes ir smurta ir panieka..
    atleisciau išdavyste, tik neilgalaiki romana, aišku priklausytu ir no to kaip jis elgtusi, gerai pasvarstyčiau ar galėčiau gyventi be jo..ar geriau su juo, išdaviku.. manau atleisčiau, bent jau šiai dienai aš pasiruošus viskam, be to šventai tikiu kad jei kuris nueina į šona tai nebūna tik jo kaltė, tam reikia kokio nors postumio, tebunie tai tik smulkmena.. bet visviena tai ne vieno žmogaus kaltė… tad jei mane išduotu aš pagalvočiau ką dariau ne taip ir kur suklydau o ne koks jis niekšas.. aišku ir taip galvočiau.. 😆

  6. as noriu atleisti,bet tada pati save manau is dalies pazeminciau, visa gyvenima kartojau kad niekada neatleisiu isdavystes… be to bijau jog atleidus butu per sunku, mintyse visada suktusi tai jog jis buvo su kita..

  7. As kaip tik eidama is univero namo toki eksperimenta sumasciau.

    Pora draugauja jau pora metu, tik viena diena pajaucia, kad ju santykiuose kazko truksta. Tai vienas nesidomi kitu, tai kitas. Saltumas, abejingumas, pochuizmas. Net pavydo kelimas nesuveikia. Vaikinas atsidaves savo draugams, mergina mato, kad liko ant ledo. Mergina pasiulo vaikinui dvi savaites pabuti galutinai issiskyrus, daryti ka nori, jokiu apribojimu, jokiu isipareigojimu. Jei po dvieju savaiciu vaikinas/mergina susiranda kita ir net nepuola gailetis del to, reiskia, kaip Minedas dainavo "mums nelemta buti kartu". Jei vaikinas/mergina po dvieju savaiciu pasijuto vienisi, nesugebejo linksmintis, nesugebejo atsipalaiduoti ir uzmegzti nauju pazinciu – valio. Santykius vel sulipdome ir tobuliname tobuliname… 🙂

    Esme sio eksperimento dvieju savaiciu limitas ir absoliuti laisve. Norejau kurti atskira topica, bet paklausiu cia, ka jus manote apie tokia santykiu gaivinimo arba zlugdymo alternatyva? Ar pasirasytumete, nebijotumete rizikuoti?

  8. Vėjavaikė rašė:

    As kaip tik eidama is univero namo toki eksperimenta sumasciau.

    Pora draugauja jau pora metu, tik viena diena pajaucia, kad ju santykiuose kazko truksta. Tai vienas nesidomi kitu, tai kitas. Saltumas, abejingumas, pochuizmas. Net pavydo kelimas nesuveikia. Vaikinas atsidaves savo draugams, mergina mato, kad liko ant ledo. Mergina pasiulo vaikinui dvi savaites pabuti galutinai issiskyrus, daryti ka nori, jokiu apribojimu, jokiu isipareigojimu. Jei po dvieju savaiciu vaikinas/mergina susiranda kita ir net nepuola gailetis del to, reiskia, kaip Minedas dainavo "mums nelemta buti kartu". Jei vaikinas/mergina po dvieju savaiciu pasijuto vienisi, nesugebejo linksmintis, nesugebejo atsipalaiduoti ir uzmegzti nauju pazinciu – valio. Santykius vel sulipdome ir tobuliname tobuliname… 😀

  9. Vėjavaikė rašė:

    As kaip tik eidama is univero namo toki eksperimenta sumasciau.

    Pora draugauja jau pora metu, tik viena diena pajaucia, kad ju santykiuose kazko truksta. Tai vienas nesidomi kitu, tai kitas. Saltumas, abejingumas, pochuizmas. Net pavydo kelimas nesuveikia. Vaikinas atsidaves savo draugams, mergina mato, kad liko ant ledo. Mergina pasiulo vaikinui dvi savaites pabuti galutinai issiskyrus, daryti ka nori, jokiu apribojimu, jokiu isipareigojimu. Jei po dvieju savaiciu vaikinas/mergina susiranda kita ir net nepuola gailetis del to, reiskia, kaip Minedas dainavo "mums nelemta buti kartu". Jei vaikinas/mergina po dvieju savaiciu pasijuto vienisi, nesugebejo linksmintis, nesugebejo atsipalaiduoti ir uzmegzti nauju pazinciu – valio. Santykius vel sulipdome ir tobuliname tobuliname… 😉 nors gal ir ne visai patys taip sugalvojom.. gyvenimas priverte bet atsilaikem.. ir viens kitam atleidom nieko neklausinedami, svarbiausia kad supratom kad esame skirti vienas kitam.. ir pabandem.. garesniu neradom..

  10. asdfg rašė:

    as db eksperimentuoju,taip iki treciadienio 🙂

    Bet nieko gero nesitiki??
    tu taip manai ar to nori??

    nes kai žmogus viska mato tik iš neigiamos puses tai jau šį tą reiškia.
    ar tu iš vis ta žmogu bemyli? jei nesi tikra tai kam besistengti, juk aš esu metusi net 2 savo vaikinus dėl išdavysčiu, be jokio gailescio nes nežinojau ar benoriu su jais būti o jei jau atsirado abejonė tai vargu ar kas pagerės.. kitas reikalas jei tu ji myli ir 100 procentu iki tos isdavystės jis tau buvo svarbiausias.. tada kita kalba..

  11. asdfg rašė:

    nu as ta zmogu tirkai myliu,ir tikrai mylesiu ir po tos nelaimingos pertraukos…

    tada sekmės jums, nedarykit tos pertraukos per ilgos ne visi tiek atlaiko, manau užtektu ir mėnesio ar net keliu sav kad jausmai taptu aiškus, tik jei tikrai jį myli, tai ar tikrai tau tos pertaukos reikia? o jei per ja jį prarasi kaip gyvensi??

  12. jis mire,kartu su visom svajonem,planais,ateitim,nebera nieko ka kurem…per savaite bandziau atsiriboti nuo visko,neina,siryt atsibudau ir vel nenuejau i paskaitas ir vel einu kambariuose ir truksta svarbiausio jo… ir yra taip sunku,kai zinai kad niekada nebebus,galejau su juo skirtis galejo jis buti su kitom,galejo viskas buti,bet kad tik jis butu gyvas…..jauciuosi kalta del visko,norejau jy pabuciuoti bent paskautini karta…matyti ji paskutines minutes..tas vaizdas man visada isliks akyse. truksta zodziu.

  13. asdfg rašė:

    jis mire,kartu su visom svajonem,planais,ateitim,nebera nieko ka kurem…per savaite bandziau atsiriboti nuo visko,neina,siryt atsibudau ir vel nenuejau i paskaitas ir vel einu kambariuose ir truksta svarbiausio jo… ir yra taip sunku,kai zinai kad niekada nebebus,galejau su juo skirtis galejo jis buti su kitom,galejo viskas buti,bet kad tik jis butu gyvas…..jauciuosi kalta del visko,norejau jy pabuciuoti bent paskautini karta…matyti ji paskutines minutes..tas vaizdas man visada isliks akyse. truksta zodziu.

    nesupratau mirė?
    jetau tiesiogine prasme. kas nutiko?
    truksta žodžiu.. kaip..

  14. Na cia jau kiekvienas galime savaip interpretuoti ta pasakyma, kad mire. Skyrybu skausmas yra prilyginamas su artimo zmogaus laidotuvem, tad kazin ar tu cia rasytum ttaip, kad va jis mire ir as gyvenu toliau. Jeigu taip sakai, noredama itikinti save – sakyk tai sau, bet bijok Dievo. Olele pasirodysiu sventoji magdaliete, bet negalima taip sneket apie zmogu, jei istiesu taip neatsitiko. Neduokdie jis mirs, sau gyvenime neatleisi. O jeigu jis isties mire (kuo abejoju, bet tos abejones yra tik mano ir neprimetu ju tau) tai uzuojauta.

  15. as atsimenu kaip tik cia sedejau ir zyziau 😀 padejo zinok…
    ir pati netikiu kad jis mire…neleido savigarba pripazint kad atstume ja ir sugalvojo taip…
    is tiesu jei gali sneket tada viskas dar gerai…tikras skausmas yra kai jau sneket apie tai negali..su nieko..ir niekur

Parašykite komentarą