rasau nes nebezinau ko imtis,ir ka daryt..ka ir begalvoti… jau pora savaiciu kaip su draugu nebera nieko,pradedu mastyt jog nusibodom vienas kitam…as ji myliu. Du metai su tuo zmogum buvo nuostabus,kiekviena akimirka buvo nuostabi,kiekvienas zodis buvo nuostabus,suzadetuves,keliones,viskas nuostabiausia,bet kodel viskas dabar taip? universitete susitikus nebesiitikiu jau net buciuka gaut…. pats sako kad viskas atsibodo nuo visko pavargo,man taip pat jeigu atvirai..as klausiau jo ar visdar myli,galbut nori viska baigti…sake jog myli,bet as nebetikiu.bandau kenteti,bandau mastyt jog viskas pasitaisys,bet nebemanau,kad kas galetu ir pageret..uzeina tokiu silpnu akimirku imti ir parasyt jog viska baigiam,jog nebera meiles..ka daryt?:) ko imtis?kaip atgaivinti meile?:) ir panaikinti ta nusibodima..
58 Responses to “Kiek trunka meilė?”
padarykit pertrauka..nesimatykit koki menesi…aisku su kitais nesusitikinekit…suprasit tada ar norit but kartu ar ne
tai kad tai neimanoma,neimanoma nesimatyt,kai kiekviena diena bendros paskaitos :/
asdfg rašė:
Nu va. Išvažiavai Brazilijon, ištiko bėda, ir dabar nepabėgsi niekur. Mmm , skirkitės, jei nebeįdomu kartu būt. Manau, kad tai būtų protingiausia. Hmmm bendros paskaitos – įklimpai. Sorry už šaltakraujiškumą.
pataisau..ne brazilijom o portugalijon 🙂
Turėjau omeny, kad įklimpai, nes matysies su juo kasdien net ir tuo atveju, jei išsiskirsit.
tiesiog ateina laikas kai baigiasi jausmai. esu tai praejus. Myli ir jis tave, ir tu ji. Nors gal tai galima tiesiog prisirisimu pavadinti. Del prisirisimo ir man buvo labai sunku issiskirti. Jei abu to noresite tai kazka darysite, jei nors vienas tam abejingas esate tai issiskirsite. Siaip pradziai geriausiai butu padaryti pertrauka. Na, ir kas kad paskaitos kartu. Tiesiog bendraukit maziau, nesusitikinekit laisvu laiku. Tada suprasit ar dar norit vienas kito ar ne.
Susitark su juo,kad vienas kita ignoruotumet,bent kelias savaites.Po tu dvieju savaiciu tegul vel tave kabina 😀
asdfg rašė:
gal mano istorija tave įkvėps..
mūms su vyru vienu tarpu taip ir gi buvo, net skirtis jau norėjau, tik jis laikė nepaleido..
tada išsiunčiau jį į užsieni ir pabuvom atskirai, rašėm viens kitam laiškus.. pažinau kita jo puse.. nesimatėm ilgai, bet santykiu nenutraukėm.. ir tada susitikom.. ir įsimilėjom iš naujo.. ir ištikro.. nes kai tuokėmės dar buvom vaikai..
dabar 2010 m bus 10 metų santuokoje, planuojam atnaujinti įžadus tik šį kart pilnai suvokdami ką darom… kažkada maniau, kad ta pertrauka didžiausias košmaras.. dabar manau, kad tai naudingiausias nutikęs mūms dalykas.. 😉
nu vakar ir mes nusprendem padaryti pertrauka,bet kazinau,netikiu kad tai ka pakeis :))) nebetikiu…
Jei nepasikeis tai ieskosies kito zmogaus. Vadinas jis ne tau buvo skirtas.
Pinky rašė:
sutinku su tavim.
būnant su žmogum reikai jausti laime, o jei jos nebėra ir nebeina atkurti, tai ir tokio žmogaus poreikis šalia manau yra tik pripratimas..
o atleistumet isdavyste?:)))))))))))
asdfg rašė:
Ne.
as irgi visada visiemkartojau kad niekada isdavystes neatleisciau,bet:) db jau nebezinau…
Kvaiša.
Turint omeny, kad jis su kažkokia kita miegojo ir išdavė jūsų seksą/santykius. Nebegalėčiau su juo gultis į lovą.
Aura, kai mylesi atleisi dar ne tokius dalykus.
gali but toliau su zmogum..bet to neimaoma atleist ………
atleisi, bet nepamirsi.
na as tokiu dalyku atleisti nemoku
Pinky rašė:
Myliu. Nespręsk apie kitus pagal save 😉
Joline rašė:
Joline, nesi buvus su vaikinu poto kai jis tave isdave su kita? Palikai myledama ji?
Voveryte rašė:
as matau pries save moteris kurios atleidzia dar ir ne tiek.. ir išdavystes ir smurta ir panieka..
atleisciau išdavyste, tik neilgalaiki romana, aišku priklausytu ir no to kaip jis elgtusi, gerai pasvarstyčiau ar galėčiau gyventi be jo..ar geriau su juo, išdaviku.. manau atleisčiau, bent jau šiai dienai aš pasiruošus viskam, be to šventai tikiu kad jei kuris nueina į šona tai nebūna tik jo kaltė, tam reikia kokio nors postumio, tebunie tai tik smulkmena.. bet visviena tai ne vieno žmogaus kaltė… tad jei mane išduotu aš pagalvočiau ką dariau ne taip ir kur suklydau o ne koks jis niekšas.. aišku ir taip galvočiau.. 😆
as noriu atleisti,bet tada pati save manau is dalies pazeminciau, visa gyvenima kartojau kad niekada neatleisiu isdavystes… be to bijau jog atleidus butu per sunku, mintyse visada suktusi tai jog jis buvo su kita..
ir suksis kuri laika, bet praeis.
kai jis man papasakojo viska,pabuciavo mane.. 😀 tai tas bucinys toks slysktus iki siol…
As kaip tik eidama is univero namo toki eksperimenta sumasciau.
Pora draugauja jau pora metu, tik viena diena pajaucia, kad ju santykiuose kazko truksta. Tai vienas nesidomi kitu, tai kitas. Saltumas, abejingumas, pochuizmas. Net pavydo kelimas nesuveikia. Vaikinas atsidaves savo draugams, mergina mato, kad liko ant ledo. Mergina pasiulo vaikinui dvi savaites pabuti galutinai issiskyrus, daryti ka nori, jokiu apribojimu, jokiu isipareigojimu. Jei po dvieju savaiciu vaikinas/mergina susiranda kita ir net nepuola gailetis del to, reiskia, kaip Minedas dainavo "mums nelemta buti kartu". Jei vaikinas/mergina po dvieju savaiciu pasijuto vienisi, nesugebejo linksmintis, nesugebejo atsipalaiduoti ir uzmegzti nauju pazinciu – valio. Santykius vel sulipdome ir tobuliname tobuliname… 🙂
Esme sio eksperimento dvieju savaiciu limitas ir absoliuti laisve. Norejau kurti atskira topica, bet paklausiu cia, ka jus manote apie tokia santykiu gaivinimo arba zlugdymo alternatyva? Ar pasirasytumete, nebijotumete rizikuoti?
Vėjavaikė rašė:
as db eksperimentuoju,taip iki treciadienio 🙂
Sekmes tau. Pranesk rezultatus 😉
sirdis sako kad nieko gero nebus :))
Nebus tai nebus. Susirasi kita, kuris bus vertas taves.
Spėju skyrybų laikotarpiu, ypač, kai vis dar myli savo vaikiną, frazė "susirasi kitą" vimdo.
Kad ir ka pasakysim vimdys. Jokia fraze neguodzia. O kazkaip pabandyt reikia 😀
Vėjavaikė rašė:
asdfg rašė:
Bet nieko gero nesitiki??
tu taip manai ar to nori??
nes kai žmogus viska mato tik iš neigiamos puses tai jau šį tą reiškia.
ar tu iš vis ta žmogu bemyli? jei nesi tikra tai kam besistengti, juk aš esu metusi net 2 savo vaikinus dėl išdavysčiu, be jokio gailescio nes nežinojau ar benoriu su jais būti o jei jau atsirado abejonė tai vargu ar kas pagerės.. kitas reikalas jei tu ji myli ir 100 procentu iki tos isdavystės jis tau buvo svarbiausias.. tada kita kalba..
Žmonės neduos už jus nė grašio daugiau, nei jūs vertinate save pats. Sonia Heni
ar as jy myliu?:) atiduociau rankas uz jy,nieko taip nemylejau dar..
asdfg rašė:
rasyk zmogiskai
Pinky rašė:
gud.
skambejo kaip girtas kliedesys 😀
nu as ta zmogu tirkai myliu,ir tikrai mylesiu ir po tos nelaimingos pertraukos…
na tada linkiu kad jis suprastu ta pati 😉
vyrams apskritai sudetinga su istikimybe , o pietieciams vyrams( daugumai) tai , galima sakyt , kosmosas …nors gal as klystu 🙄
asdfg rašė:
tada sekmės jums, nedarykit tos pertraukos per ilgos ne visi tiek atlaiko, manau užtektu ir mėnesio ar net keliu sav kad jausmai taptu aiškus, tik jei tikrai jį myli, tai ar tikrai tau tos pertaukos reikia? o jei per ja jį prarasi kaip gyvensi??
jis mire,kartu su visom svajonem,planais,ateitim,nebera nieko ka kurem…per savaite bandziau atsiriboti nuo visko,neina,siryt atsibudau ir vel nenuejau i paskaitas ir vel einu kambariuose ir truksta svarbiausio jo… ir yra taip sunku,kai zinai kad niekada nebebus,galejau su juo skirtis galejo jis buti su kitom,galejo viskas buti,bet kad tik jis butu gyvas…..jauciuosi kalta del visko,norejau jy pabuciuoti bent paskautini karta…matyti ji paskutines minutes..tas vaizdas man visada isliks akyse. truksta zodziu.
asdfg rašė:
nesupratau mirė?
jetau tiesiogine prasme. kas nutiko?
truksta žodžiu.. kaip..
mire…..
papasakok mums…
ta pertrauka buvo gana geras dalykas:) ir kai jis jau man pasake,kad myli…ta diena jis uzsimuse.
Kaip čia taip? Netyčia kažkas nudaužė jį ar pats nusižudė??
Varge… Baisu. Žinau, kad nepadės, bet tikėk Dievu ir kaip nors laikykis. 😐
Netikiu 8)
netikek
Kas kur kaip? Tiksliau gali?
Na cia jau kiekvienas galime savaip interpretuoti ta pasakyma, kad mire. Skyrybu skausmas yra prilyginamas su artimo zmogaus laidotuvem, tad kazin ar tu cia rasytum ttaip, kad va jis mire ir as gyvenu toliau. Jeigu taip sakai, noredama itikinti save – sakyk tai sau, bet bijok Dievo. Olele pasirodysiu sventoji magdaliete, bet negalima taip sneket apie zmogu, jei istiesu taip neatsitiko. Neduokdie jis mirs, sau gyvenime neatleisi. O jeigu jis isties mire (kuo abejoju, bet tos abejones yra tik mano ir neprimetu ju tau) tai uzuojauta.
asdfg pirmas dalykas tai arba tu vaidint nemoki arba visai tu jo nemylejai 😉
as atsimenu kaip tik cia sedejau ir zyziau 😀 padejo zinok…
ir pati netikiu kad jis mire…neleido savigarba pripazint kad atstume ja ir sugalvojo taip…
is tiesu jei gali sneket tada viskas dar gerai…tikras skausmas yra kai jau sneket apie tai negali..su nieko..ir niekur
autores prasymu rakinu