Klimato kaita

paimta iš delfi

nelabai pataikiau turbūt patalpindamas šią temą, bet nesugalvojau kur kitur ji galėtų tikti. o čia mistikoje radau panašių.. tai gal nieko blogo..

Ekologas už lietuvių požiūrį į klimato kaitą rašo dvejetą

Lietuvos ekologai ir klimatologai skambina pavojaus varpais: keičiantis klimatui žadami negrįžtami gamtos pokyčiai, tačiau mūsų šalyje neturima išsamios informacijos net apie dabartinę situaciją, jau nekalbant apie išsamius klimato kaitos poveikio tyrimus. Todėl, specialistų tvirtinimu, prevencijai ir strategijų kūrimui skiriami pinigai išmetami į balą.

„Žinome, kad yra apytikriai tiek ar tiek gyvūnų arba augalų rūšių. Bet išnyks koks vabzdys, ir net nepastebėsime, nes nežinome, kad jis pas mus gyvena. Tokią biologinės įvairovės studiją privalėjome parengti seniai. Informacijos taip trūksta, kad mes nelabai žinome, kas yra ant išnykimo ribos. O atliktus klimato kaitos poveikio tyrimus, žinojimą apie tai įvertinčiau dvejetu, tik kai kurioms sritims, labai pritempus, rašyčiau trejetą“, – DELFI sakė Vilniaus universiteto Ekologijos instituto direktorius dr. Mečislovas Žalakevičius.
Reklama

M. Žalakevičius kartu su būriu mokslininkų ir specialistų iš Ekologijos instituto, universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros bei Lietuvos miškų instituto ištyrė klimato kaitos poveikį mūsų šalies gamtai. Šio poveikio šalies ekosistemoms, bioįvairovei, vandens ištekliams, žemės ir miškų ūkiui ir žmonių sveikatai įvertinimo studiją ir pasekmių švelninimo strateginį planą užsakė Aplinkos ministerija.

Savo tyrimą mokslininkai pagrindė 30 įvairių institucijų pateikta medžiaga ir daugiau nei 360 šaltinių (mokslinių darbų, publikacijų, ankstesnių tyrimų ataskaitų, studentų baigiamųjų darbų). Keturis mėnesius užtrukusio darbo rezultatai išdėstyti daugiau nei 200 puslapių.

Temperatūra toliau kils, o sniego mažės

„Susidaro įspūdis, kad tokia problema kaip klimato kaita Lietuvoje neegzistuoja. O kai pajudini, pradedi tyrinėti, rezultatai būna įdomūs. Mūsų laukia nemažos grėsmės“, – kalbėjo M. Žalakevičius.

Anot jo, dėl klimato kaitos iš Lietuvos traukiasi kai kurios šiauriniams regionams būdingos augalų ir gyvūnų rūšys, o ateina būdingesnės pietinėms teritorijoms. Dalis jų, negalėdamos persikelti lyg paukščiai, apskritai išnyksta. Taip pat pastebimas pelkių ekosistemų nykimas, Drūkšių ežero, kuris anksčiau buvo naudojamas kaip šaldytuvas, vandens šiltėjimas.

Neseniai mokslininkai paskelbė, esą turistų pamėgtos zonos gali pasislinkti iš Raudonosios ir Viduržemio jūros pakrančių gerokai į šiaurę – iki Baltijos ir Šiaurės jūrų.

„Gali būti visokių pokyčių, bet gal ne taip stipriai. Jie jau vyksta – keistai šiltos žiemos, sausros. Klimatologai prognozuoja, kad temperatūra kils, ir ne vienu laipsniu, o keturiais-penkiais”, – sakė Ekologijos instituto vadovas.

Lietuvoje per instrumentinių matavimų laikotarpį (nuo 1777-ųjų) išryškėjo vidutinės metinės oro temperatūros augimo tendencija. Ypač staigus jos augimas užfiksuotas per pastaruosius 15 metų, daugiausia žiemą. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pastebimas nedidelis temperatūros žemėjimas, o žemiausios temperatūros pradėtos vis dažniau fiksuoti gruodį.

Specialistai pastebėjo, kad šaltuoju metų laiku kritulių daugėja, o šiltuoju – mažėja. Nuo XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradėjo augti pro Lietuvą praeinančių gilių ciklonų skaičius, ypač žiemomis. Dėl to pailgėjo pavasariai ir rudenys, sumažėjo sezoniniai temperatūros ir kritulių kiekio skirtumai. „Visa tai rodo mažėjantį Lietuvos klimato kontinentalumą“, – teigiama tyrimo ataskaitoje.

Numatoma, kad XXI amžiuje temperatūra stipriai kils, didės temperatūros skirtumai tarp atskirų parų. Kritulių turėtų daugėti nežymiai, daugiausia – šaltuoju metų laiku, o vasaromis jų toliau mažės. Ypač liepą-rugsėjį turėtų padidėti sausringumas.

Vidutinis vėjo greitis ir oro drėgnumas taip pat esą keisis nežymiai, tačiau daugės audrų, stiprių liūčių, dažnės perkūnija, kruša. Sniego storis ir dienų su sniego danga skaičius turėtų žymiai sumažėti (ypač vakarinėje Lietuvos dalyje). Pavasariniai potvyniai Nemuno žemupyje esą mažės, tačiau padažnės įvairūs poplūdžiai.

„Dėl klimato kaitos kai kurios vietinės miškų augalijos rūšys gali „patekti” į nepalankias augimui sąlygas bei susidurti su įvairiais natūraliais pavojais arba net išnykti (tai gerai iliustruoja prieš keletą metų Lietuvoje po pasikartojusių sausrų ir vėjovartų išplitęs eglės liemenų kenkėjas žievėgraužis tipografas, pažeisdamas daugiau nei trečdalį brandžių ir pribręstančių medynų; šiuo metu toliau stebimas uosynų būklės blogėjimas ir masinis žuvimas)“, – teigiama studijoje.

Didžiausia kaltė tenka žmonijai

Dar pragaištingesni pokyčiai fiksuojami globaliu mastu. Per praėjusį amžių vidutinė oro temperatūra prie Žemės paviršiaus pakilo maždaug 0,6°C, tačiau temperatūra žemutinėje stratosferoje dėl ozono sluoksnio nykimo nukrito 1-2°C. Minimali nakties temperatūra kilo dvigubai greičiau nei dienos, karštų dienų skaičius padidėjo, o šaltų – sumažėjo.

Vidutinėse ir aukštosiose Šiaurės pusrutulio platumose padaugėjo liūčių. Tuo pačiu metu padidėjo dykumėjimo tempai vasarą, padažnėjo sausros, ypač kai kuriuose Afrikos ir Azijos rajonuose

Vandenyno lygis kasmet kilo vidutiniškai po 1-2 mm, upių ir ežerų užšalimo trukmė Šiaurės pusrutulyje sutrumpėjo maždaug 2 savaitėmis. Vadinamieji El-Ninjo reiškiniai per pastaruosius 30 metų tapo dažnesni, intensyvesni ir ilgesni.

Kaip teigiama studijoje, Arkties ledų plotai sumažėjo 10-15 proc., o storis – apie 40 proc. Poliariniuose, subpoliariniuose ir kalnų rajonuose kilo grunto temperatūra, vasarą atitirpsta vis storesnis sluoksnis. Kalnų ledynai tirpsta visuose regionuose, sniego danga XX amžiuje sumažėjo maždaug 10 proc.

Studijos autoriai sutiko su neseniai paskelbta užsienio mokslininkų išvada, kad didžiulę įtaką klimato kaitai daro žmonių veikla: „Per pastaruosius 200 metų stiprėja antropogeninių faktorių įtaka klimato sistemai: sumažėjo miškų plotai, išsiplėtė dirbamų žemių masyvai, sparčiai keičiasi atmosferos dujinė sudėtis ir stiprėja šiltnamio efektas, didėja dirvožemio bei vandenų tarša. Pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau akcentuojama galima žmogaus ūkinės veiklos įtaka globaliniams klimato pokyčiams atsispindi labai ryškiame paskutinių dviejų dešimtmečių globalinės oro temperatūros augime”.

Klimato kaitos poveikio sveikatai ministerija dar netyrė

M. Žalakevičius pažėrė nemažai kritikos Lietuvos aplinkosaugos politikai. Anot jo, aplinkos stebėjimo sistema neleidžia kruopščiai sekti klimato kaitos ir jos prognozuoti. Tam skiriamos lėšos naudojamos neefektyviai, jos dalijamos „kaip papuola“. „Su tais pačiais pinigais galėtume daug daugiau padaryti. Bet jei tai nebus priderinta prie klimato kaitos perspektyvoje, jokio efekto nebus“, – įspėjo pašnekovas.

Pasak jo, prasčiausia situacija yra su visuomenės sveikata. Sveikatos apsaugos ministerija tyrėjams atsiųstame laiške nurodė nevykdžiusi „projektų klimato kaitos poveikio žmonių sveikatai srityje“.

Kaip pažymima studijoje, didžiausios laukiamos grėsmės visuomenės sveikatai – dažnesnės karščio bangos, jų poveikio senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams didėjimas, alerginių ligų (šienligės ir pan.) pasireiškimo laiko kaita, erkių ir kraujasiurbių vabzdžių sukeliamos ligos, nauji susirgimai.

Ne mažiau liūdna padėtis, anot M. Žalakevičiaus, yra žemės ūkyje. „Nežinoma, kaip šiltėjimas veikia žemės ūkio kultūras, kiek nuostolių dėl to turėsime. Štai pernai buvo sausra, paskaičiavo vienkartinius nuostolius, bet nieko daugiau. Net žinodami, kad tie procesai stiprės, žemdirbiai nelabai domisi“, – apgailestavo Ekologijos instituto vadovas.

Pasak tyrėjų, Lietuvoje paplitusios veislės neadaptuojamos prie klimato kaitos. Šiltėjant žiemoms esą gali atsirasti nuostolių dėl augalų žiemojimo sąlygų kaitos, o karščio bangos ir sausros paveiks gyvulių sveikatingumą, sulėtins jų augimą ir sumažins produktyvumą.

Tyrimų, susijusių su Baltijos jūra ir Kuršių mariomis, yra bene daugiausia, tačiau jų kokybė esą nėra vienoda ir pakankama. „Iki šiol nėra aiškios krantų išplovimo priežastys, kiek jos susijusios su klimato kaita; skiriamos ir panaudojamos lėšos krantams tvarkyti nėra panaudojami optimaliausiu būdu; nesutariama dėl krantų išsaugojimo būdų ir taikytinų priemonių“, – teigiama studijoje.

M. Žalakevičiaus įsitikinimu, dėl prastos situacijos šioje srityje kalti ir valdininkai, ir mokslininkai, ir paprasti gyventojai: „Visi galvoja: „Mes – maža šalis, mūsų tai neliečia“. Tai prasišviečia ir valdžios koridoriuose, visiems, kaip jaunimas sako, dzin. Kol mąstymas nepasikeis, kol neperimsime išsivysčiusių šalių mąstymo, niekas nepasikeis. Trūksta švietimo, informacijos. Lengviausia sakyti, kad pinigų nėra, lėšų nėra. Jei visi suvoktume, pamąstytume, ką galime padaryti, galėtume padaryti labai daug“.

Tačiau, kaip pabrėžė pašnekovas, kiekvienam prieinami būdai klimato kaitai mažinti, pavyzdžiui, važinėjimas dviračiu vietoj mašinos, panacėja netaps. Esą reikia siekti prisitaikyti prie pokyčių ir, nustačius labiausiai pažeidžiamas sritis, pasistengti išsaugoti turimas vertybes.

Baltijos jūros krantu ragina rūpintis skubiai

Atlikę tyrimą, mokslininkai pasiūlė keliasdešimt priemonių, kurios, jų manymu, padėtų pajudėti iš mirties taško. Kiekviena iš jų valstybei atsieitų bent po keliasdešimt tūkstančių litų. Pavyzdžiui, siūloma atnaujinti įvairią įrangą, išplėsti klimato stebėjimo stočių tinklą ir praplėsti atliekamus matavimus.

Šalyje esą nėra specialios mokslinių tyrimų programos, skirtos tirti klimato kaitos poveikį ekosistemoms ir jų sudėtinėms dalims, prisitaikymo ir poveikio mažinimo priemones. Todėl siūloma parengti Lietuvos biologinės įvairovės studiją, atlikti įvairius kitus tyrimus.

Anot jos autorių, vandens išteklių šiame amžiuje neturėtų pritrūkti, tačiau vis tiek siūloma optimizuoti jų vartojimą, kad sumažėtų klimato kaitos poveikis. Mokslininkai siūlo kaip įmanoma mažinti vandens iš kastinių šulinių vartojimą, mažinti išsklaidytąją vandens taršą, deramai paskirstyti pagal metų sezonus gamybinio vandens vartojimą konkrečiuose regionuose.

Studijos autoriai ragina kuo greičiau stabdyti Baltijos krantų ardymą, nes gali padaugėti ypač stiprių audrų. Tam siūloma ištirti jūros srovių ir nešmenų dinamiką, taikant matematinį modeliavimą naujausiais jūrų modeliais. „Tinkamą sprendimą papildomai maitinant jūros paplūdimius smėliu galima priimti tik tuomet, kai bent kelių nepriklausomų institucijų atliktų tyrimų rezultatai bus panašūs“, – pabrėžiama studijoje.

Dėl kylančio jūros lygio audrų metu didėja atskirų Klaipėdos ir uosto objektų užtvindymo tikimybė. Todėl siūloma sutvirtinti pastatų pamatus. Toliau gilinant uostą ir smėlį laidojant jūroje, mokslininkai ragina kruopščiai tirti druskingo vandens masės dinamiką, kad žmogaus veiklos poveikis kuo mažiau paveiktų nusistovėjusią vandens cirkuliaciją bei nešmenų srautus.

Beje, Kuršių marių eutrofikacijos (vandens telkinio produktyvumo didėjimo, kuris sukelia jo degradaciją) procesų lėtinimo programos sukūrimas ir įgyvendinimas yra bene brangiausia iš mokslininkų siūlomų priemonių. Tai, pirminiais paskaičiavimais, kainuotų 50 mln. litų.

• Merginų aimanos

• Kas šiandien vakarienei?