2024 28 kovo

53 thoughts on “Kodėl dvasia aukščiau astrologijos-horoskopų?

  1. Zmogau, kiek tu gali i tas pievas gilintis? Tiek ilindes i tuos filosofinius apmastymus, jog net nebematai kad tavo pagrindas griuva.
    Pazvelk is placiau – nera dievo egzistavimo irodymu.
    Net jei ir egzistuotu dievas, kodel jis turetu buti kataliku dievas, o ne koks musulmonu, pagoniu ar kokios kitos x religijos? Kodel zmones aklai tiki i konkrecia religija ir mano, jog ji pati teisingiausia, taip ignoruodami kitas?
    Tarkime, jog yra dievas, ir dar jis yra butent kataliku dievas, kas butu isties naivu. Bet tarkime. Tuomet sis kataliku dievas – ivertinus jo, bei jo vardu padarytus darbelius – nera nei geras, anei sventas.
    Ir galu gale, kur visi tie mechanizmai – rojus, siela, pomirtinis gyvenimas? Kur ju egzistavimo irodymai? Argi neturetu mokslininkai uzsciuopti bent dalelyte tu ispudingu ir sudetingu mechanizmu, i kuriuos tu taip aklai itikejes?
    Cia persasi tik viena isvada: religijos – tai tik didele apgavyste.

  2. Matai "Realiste" aš prieš atsiversdamas ir pasukdamas gyvenimą Aukščiausiojo keliu buvau materialių mokslų įsisukime esu elektronikas ir popierinis inžinierius-mechanikas. Todėl mano logika ir atmintis buvo formuojama griežtai tiksliai. Tuo labai džiaugiuosi. Tačiau po atsivertimo ir prisiartinimo prie krikščionybės-katalikybės patyriau ir nuėjau netrumpą kelią ir patyriau ne vien intelektualinę, bet ir dvasinę katalikišką formaciją. Joje nėra ribotumų, bet kada suabejojusiems ir netikintiems buvo siūloma apsispręsti.
    Iš tikinčiojo ir dvasininko pozicijų galiu pasakyti, kad įtikėjimas-tikėjimas Dievu yra Paties Dievo dovana. Kas svetimas Šventajai Dvasiai niekada neįstengs priartėti prie tau vadinamų "pievų" prasmės, vertės ir svarbiausumo.
    Tavo kabliukas už kurio užkibai – toks eiliškumu hierachinis mąstymas: mokslinis dievo įrodymas, religijų įvairovė, pažodinis prieštaravimas doktrinoje ir galų gale pasekmė neviltyje – religija – opiumas liaudžiai – apgavystė.
    Mano hierarchinė pozicija: atsivertimas, grįžimas ir įsigilinimas prie savo šaknų – kas yra krikštas, Pirmoji Šventoji Komunija, kaip galima padėkoti atsiliepti už gera į gera tam kuris mane gelbėja. Angažavimasis ir savo laiko, gabumų ir galių dalinimas Dievo ir Jo žmonių labui. Ir eurika – mano Dievas yra ne vien mano, bet visų Dievą mylinčių žmonių Gelbėtojas.
    Manęs Dievas pasigailėjo nenuklysti į klystkelius ir tapti bet kokių pasirinkimų auka. Religijų įvairovė nėra visi keliai į tą patį dievą, todėl atsirinkti ir priimti tikrą Dievą bus kiekvienam iššūkis. Aš neabejoju kur yra Kelias, Gyvenimo išbaigtumas, vienintelis absoliučios Tiesos Šalininkas.
    Kitiems belieka rinktis jei pajėgia įžvelgti ir atrasti, kas svarbiausia. Trokštu, kad širdis nutilusi nusižemintų nuolankiai Viešpačiui ir Jam paskirtų ištikimybę… Jei nepaliaujamai laisva valia siekiama gėrio, dvasinė aušra netoli po tamsos sušvis Gėrio Saulė.

  3. Someone rašė:

    Tavo kabliukas už kurio užkibai

    – zmogau, uz tu kabliuku uzkibs kiekvienas issilavines zmogus. Tad lieka tik klausimas, kuriuos is musu dievas apdovanos savo pazinimu.
    Someone rašė:

    Aš neabejoju kur yra Kelias, Gyvenimo išbaigtumas, vienintelis absoliučios Tiesos Šalininkas.

    – vienas didis filosofas yra pasakes: Sek paskui ta, kuris iesko tiesos, bet bek neatsigrezdamas nuo to, kuris tvirtina ja rades.

  4. Realistas rašė:

    Someone rašė:

    Tavo kabliukas už kurio užkibai

    – zmogau, uz tu kabliuku uzkibs kiekvienas issilavines zmogus. Tad lieka tik klausimas, kuriuos is musu dievas apdovanos savo pazinimu.

    Ne kiekvienas išsilavinęs žmogus susiduria su Dievu ir religija per "popierinį" susipažinimą – mokslu. Pirmas klausimas yra įtikėjimas ir tikėjimas. Tik po jo gali Dievas šventumą siekiantiems tikintiesiems atskleisti nuansus apie Save pažinimu.

    Realistas rašė:

    Someone rašė:

    Aš neabejoju kur yra Kelias, Gyvenimo išbaigtumas, vienintelis absoliučios Tiesos Šalininkas.

    – vienas didis filosofas yra pasakes: Sek paskui ta, kuris iesko tiesos, bet bek neatsigrezdamas nuo to, kuris tvirtina ja rades.

    Girdėjęs tokį išsireiškimą. Filosofija yra teologijos tarnaitė. Aš kai kada filosofuoju, bet kartu ir pridedu teologines įžvalgas. Ar atsimeni ko pklausė Pilotas teisdamas Jėzų: – O kas yra tiesa? … Jėzus tylėjo, nes Jo Asmuo yra įsikūnijusi absoliuti Tiesa. Jis Pats buvo akivaizdus atsakymas… Turbūt tas filosofas Jėzaus akivaizdoje bėgtų nuo Jo tekinas?

  5. Someone rašė:

    Ne kiekvienas išsilavinęs žmogus susiduria su Dievu ir religija per "popierinį" susipažinimą – mokslu. Pirmas klausimas yra įtikėjimas ir tikėjimas. Tik po jo gali Dievas šventumą siekiantiems tikintiesiems atskleisti nuansus apie Save pažinimu.

    – na siuo atveju paemiau reiksme issilavines – kuriam iskyla tokio pobudzio kaip kad mano anksciau isvardinti klausimai apie dieva ir religijas. As tiesiog negaliu tiketi i kazka, kas priestarauja protui. Ir cia rasei, jog reikia dievisko isikisimo. Taigi, kuriuos is musu dievas teiksis apsviesti savimi, o kuriuos ne?

    Someone rašė:

    Girdėjęs tokį išsireiškimą. Filosofija yra teologijos tarnaitė. Aš kai kada filosofuoju, bet kartu ir pridedu teologines įžvalgas. Ar atsimeni ko pklausė Pilotas teisdamas Jėzų: – O kas yra tiesa? … Jėzus tylėjo, nes Jo Asmuo yra įsikūnijusi absoliuti Tiesa. Jis Pats buvo akivaizdus atsakymas… Turbūt tas filosofas Jėzaus akivaizdoje bėgtų nuo Jo tekinas?

    – nezinau ka darytu tas filosofas, rades suzmoginta tiesa 🙂 Verta pastebeti, jog mitologijoje yra iprasta suzmoginti savokas, jas paversti dievais, kaip kad Apolonas – meiles isikunijimas. Ar cia nebutu tas pats ateje nuo antikos laiku? Jezus – tiesos isikunijimas…

  6. Realistas rašė:

    Someone rašė:

    Ne kiekvienas išsilavinęs žmogus susiduria su Dievu ir religija per "popierinį" susipažinimą – mokslu. Pirmas klausimas yra įtikėjimas ir tikėjimas. Tik po jo gali Dievas šventumą siekiantiems tikintiesiems atskleisti nuansus apie Save pažinimu.

    – na siuo atveju paemiau reiksme issilavines – kuriam iskyla tokio pobudzio kaip kad mano anksciau isvardinti klausimai apie dieva ir religijas. As tiesiog negaliu tiketi i kazka, kas priestarauja protui. Ir cia rasei, jog reikia dievisko isikisimo. Taigi, kuriuos is musu dievas teiksis apsviesti savimi, o kuriuos ne?

    Viskas priklauso ne nuo religijotyrinkų, bet nuo dvasininkų. Dvasingas Dievo žmogus gali palydėti sielos paieškas teisinga kryptimi. Autentiškas pagarbus Dievo žodžio priėmimas iš Dievo Žodžio lūpų gali mesti iššūkį: O tu kuo Mane laikai?

    Realistas rašė:

    Someone rašė:

    Girdėjęs tokį išsireiškimą. Filosofija yra teologijos tarnaitė. Aš kai kada filosofuoju, bet kartu ir pridedu teologines įžvalgas. Ar atsimeni ko pklausė Pilotas teisdamas Jėzų: – O kas yra tiesa? … Jėzus tylėjo, nes Jo Asmuo yra įsikūnijusi absoliuti Tiesa. Jis Pats buvo akivaizdus atsakymas… Turbūt tas filosofas Jėzaus akivaizdoje bėgtų nuo Jo tekinas?

    – nezinau ka darytu tas filosofas, rades suzmoginta tiesa 🙂 Verta pastebeti, jog mitologijoje yra iprasta suzmoginti savokas, jas paversti dievais, kaip kad Apolonas – meiles isikunijimas. Ar cia nebutu tas pats ateje nuo antikos laiku? Jezus – tiesos isikunijimas…

    Mitologija gal ir gali truputi padėti atskleisti, bet jei kalbėsim apie kitų sąvokų (Meilė, Amžinoji Išmintis, Teisumas, Gyvybė….) absoliutinimą ir atitikimą tame pačiame Asmenyje, tada mitologiją pranoksim ir neišsemsim kas Dievui priklauso ir išskiria iš kitų žmonių, nes Jėzus iš žmonių vienintelis – Dievas ir Žmogus.

  7. DangausIlgesys rašė:

    Kiek įsigilinęs Katalikų Bažnyčios mokymu galiu teigti, kad Dievas yra pradžia ir pabaiga arba be pradžios ir be pabaigos. Jis Absoliutus Kūrėjas – be kilmės – esantis Pats iš Savęs. Dievas kuria visatą iš nieko. Taigi materialaus ar medžiagiško pasaulio kilmė ir palaikymas yra iš Dievo galios. Jis nors sukūrė visatą, tvermės dvasinius ir fizinius dėsnius, tačiau galėdamas vienintelis viską keisti ir kreipti amžinybėn pagal savo norą ir tikslą, kūriniją palaiko būdamas nuo jos visiškai nepriklausomas. Dievas yra kiekvienoje vietoje, tačiau Jis nėra susitapatinęs su kūrinija, lyg ištirpęs joje (taip teigiama panteizme).

    Taigi,Dievas praktiskai budamas nepriklausomas nuo erdves ir materialaus buvio yra nepriklausomas nuo laiko. Jei jis bet kurio laiko momentu gali buti bet kuriame taske, tai budmas bet kuriame taske gali buti bet kuriuo laiku. Paradoksaliai skamba. Kazka panasaus esu rades tarp sv Bosco minciu. seip istikruju tirkdantis dalykas, nes sekant minties eiga, jei as nukeliauciau i praeiti, tai rasciau savaji savojo laikmecio Dieva.

  8. Realistas rašė:

    Zmogau, kiek tu gali i tas pievas gilintis? Tiek ilindes i tuos filosofinius apmastymus, jog net nebematai kad tavo pagrindas griuva.
    Pazvelk is placiau – nera dievo egzistavimo irodymu.

    istikruju jo aiskinimas yra "teisingas", o mano idingas. as nuolat bandziau pagryst savo mintis moksliskai, ar bent stengdavausi ieskot paraleliu tarp mokslo ir religijos. isesmes, dangaus ilgesys puikiai pailiustravo materijos ir Dievo saveika, todel tampa labai aisku, kad as tebandziau pust pries veja. visgi, bendruomeneje, kurios diduma yra racionaliu paziuru, aiskindamas "teisingu" aiskinimu liksi nesuprastas.

  9. Faint rašė:

    Realistas rašė:

    Zmogau, kiek tu gali i tas pievas gilintis? Tiek ilindes i tuos filosofinius apmastymus, jog net nebematai kad tavo pagrindas griuva.
    Pazvelk is placiau – nera dievo egzistavimo irodymu.

    istikruju jo aiskinimas yra "teisingas", o mano idingas. as nuolat bandziau pagryst savo mintis moksliskai, ar bent stengdavausi ieskot paraleliu tarp mokslo ir religijos. isesmes, dangaus ilgesys puikiai pailiustravo materijos ir Dievo saveika, todel tampa labai aisku, kad as tebandziau pust pries veja. visgi, bendruomeneje, kurios diduma yra racionaliu paziuru, aiskindamas "teisingu" aiskinimu liksi nesuprastas.

    – Teisingai, Faint, tikedamas dievu atmesk racionalu prota, tikejimui jis tik trukdo ;).

  10. Faint rašė:

    Taigi,Dievas praktiskai budamas nepriklausomas nuo erdves ir materialaus buvio yra nepriklausomas nuo laiko. Jei jis bet kurio laiko momentu gali buti bet kuriame taske, tai budmas bet kuriame taske gali buti bet kuriuo laiku. Paradoksaliai skamba. Kazka panasaus esu rades tarp sv Bosco minciu. seip istikruju tirkdantis dalykas, nes sekant minties eiga, jei as nukeliauciau i praeiti, tai rasciau savaji savojo laikmecio Dieva.

    Nuosekliu mąstymu prieita prie tiesos, jog Dievas yra ir Abraomo, ir Jokūbo, ir Izaoko tagi – gyvųjų Dievas… Mane tai labai guodžia, kad Jis yra priskyręs savo ištikimiesiems tai, ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas į galvą neatėjo – tai paruošti tiems kurie Jį myli…

  11. Faint rašė:

    Realistas rašė:

    Zmogau, kiek tu gali i tas pievas gilintis? Tiek ilindes i tuos filosofinius apmastymus, jog net nebematai kad tavo pagrindas griuva.
    Pazvelk is placiau – nera dievo egzistavimo irodymu.

    istikruju jo aiskinimas yra "teisingas", o mano idingas. as nuolat bandziau pagryst savo mintis moksliskai, ar bent stengdavausi ieskot paraleliu tarp mokslo ir religijos. isesmes, dangaus ilgesys puikiai pailiustravo materijos ir Dievo saveika, todel tampa labai aisku, kad as tebandziau pust pries veja. visgi, bendruomeneje, kurios diduma yra racionaliu paziuru, aiskindamas "teisingu" aiskinimu liksi nesuprastas.

    Primityvios ir didžiuma klaidingos ribotos religijos sumenkino religijos sąvoką. Manau religijotyros mokslas labai prisidėjo prie religijų įvairovės vertinimo, kad visos reikšmingos, prilyginimo(mišrainė iš uogienės majonezo pipirų ir acto). Religija – reiškia "surišti susieti, iš naujo susieti (ryšys Dievo su žmogumi, žmogaus su Dievu)". Manau religija, filosofija, yra ne mažiau reikšmingos ir reikalingos kaip empyrinis mokslas. Religija negali būti atsieta nuo sakralumo(šventumo-ypatingos pagarbos ir vertės įvertinimo), kurį suteikia ir pateikia teologija. Teologija į religijos vietą priskiria įtikėjimą-tikėjimą Dievu. Mokslas aiškindamasis kūrinijos dėsnius ir kaitą per atradimus ir išradimus progresuoja ir siejasi glaudžiai su protu. O tikėjimas nei protui nei mokslui neprieštarauja, tačiau juos pranoksta. Tikėjimas neturi nieko bendro su klaidatikyste ir prietarais. Todėl įtikėti ir tikėti verta tik gyvuoju Dievu. Pats tikėjimas kyla iš Dievo ir Jo atžvilgiu yra svarbiausias ir pirmas. Tik įtikėjusius lydėdavo stebuklai. Didžiausias stebuklas – gyvenimas…

  12. DangausIlgesys rašė:

    Nuosekliu mąstymu prieita prie tiesos, jog Dievas yra ir Abraomo, ir Jokūbo, ir Izaoko tagi – gyvųjų Dievas… Mane tai labai guodžia, kad Jis yra priskyręs savo ištikimiesiems tai, ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas į galvą neatėjo – tai paruošti tiems kurie Jį myli…

    – Zmogau, tu grindi savo tiesas vadovaudamasis Biblija, bet nekvestionuoji jos pacios teisingumo.
    Someone rašė:

    Tikėjimas neturi nieko bendro su klaidatikyste ir prietarais.

    – Nesutinku. Dabartiniais laikais religijos yra pagrindinis klaidatikysciu ir prietaru saltinis.

  13. Giliai mąstantys ir realiai save vertinantys, o ne pervertinantys ar neįvertinantys gali nesunkiai susivokti, kad jie vis dėlto yra kūrinijos dalis gebantys tapti ir kūrėjukais. Užjaučiu visus, kurie vertybių hierarchijoje apvertę iš tiesų kas vertingiausia, kas blogiausia, neigdami ir žemindami Dievą pasitarnauja automatiškai prisiskirdami prie Dievo priešų – šėtono šalininkų – satanistų. Saldu niekinti tai kas šventa ir teigti, kad juoda yra balta, o balta – juoda. Taigi tai geriausiu atveju silpnaprotystė arba nuodėmės prieš Šventąją Dvasią.

  14. DangausIlgesys rašė:

    Giliai mąstantys ir realiai save vertinantys, o ne pervertinantys ar neįvertinantys gali nesunkiai susivokti, kad jie vis dėlto yra kūrinijos dalis gebantys tapti ir kūrėjukais.

    – Leisk perfrazuosiu tavo pasauleziura: Zmogus nuo senu senoves kuria visokius daiktus ir dalykus. Todel naturaliai reiskiasi prielaida – jeigu as kazka sukuriu, tai gal mane bei pasauli kuriame gyvenu irgi kazkas sukure? Kazkas didesnio, ismintingesnio ir galingesnio uz mane, juk jis sukure viska kas aplinkui, o as gebu kurti tik palyginus menkus dalykus. Na o jei jis yra kurejas, jis turetu buti nors kiek panasus i mane – maza kurejuka. O jei panasus i mane, tai jis turetu tureti ir zmogisku savybiu. Na kaip?

  15. Stebiuosi, kad realistas pranoko savo melą ir panašiai komentavo mano pasaulėžiūros interpretavimą. Tik Kūrėjo suvokimas kyla ne iš mano kaip kūrėjuko analogijos, bet iš Dievo Apreiškimo, kurį Jis atskleidė per Šventąjį Raštą, Tradiciją ir Bažnyčios mokymą. Tavo komentavimas yra beveik vien filosofiškas. Aš žvelgiu aukštesniu lygmeniu – atsižvelgdamas į teologiją. Dėl žmogaus menkumo Visagalio atžvilgiu, Dievas pasilenkė iki žmogaus tapdamas Žmogumi ir išlikdamas Dievu Jėzaus Kristaus Asmenyje. Būtent Jėzus atskleidė Tėvo veidą – kaip atpažinti ir įvykdyti Dievo valią bei pasiekti amžinojo gyvenimo pilnatvę Laimėje.
    Vėjavaike, niekas yra: akių užmerkimas, ausų ir nosies užkimšimas, burnos užvėrimas ir centrinės nervų sistemos atjungimas, kad nepatirtum lytėjimo. Tada ryšys su aplinka be juslių yra niekas. O jei, be to, negali ir pati būti sąmoninga tuomet ir pati sau tampi niekas. Tačiau jei turi ryšį su kūrinija tai jau yra kažkas. O to kažko – gamtos Priežastis, Palaikytojas ir Atbaigėjas yra Tas, Kurį pavadinti nieku neįmanoma, nes filosofinis klausimas: kodėl yra kažkas, o ne greičiau niekas? Veda prie logikos, kad greičiau viskas kas supa yra iliuzija, o tobuliausios kūrinijos dalis pranoksta bet ką yra tik būtybės o Būtis, kaip būtybių priežastis yra viskas, tikresnė ir pirmesnė… Grynoji ir egzistenciškai patikimiausia tikovė yra Dievas. Be Jo nebūtų nei manęs nei tavęs, nei galimybės elektros pagalba ir elektronikos pasiekimais čia dabar bendrauti virtualiai…

  16. Zinai ka, Dangaus Ilgesy? Esi tvirtas tikintysis, o tai mane zavi ir galetu buti kazkas autoritetingo jei nekalbetum tokiom painiom frazem… Zinau, kad esi isigilines be galo, domiesi, jauti pilnatve, bet tokiems tikejimo prasme primityviems zmogeliams lartais ta minties raiska ima atrodyti nelabai patikimai, zinai toks auskstos frazes is panasiai 🙂

  17. Vėjavaikė rašė:

    Zinai ka, Dangaus Ilgesy? Esi tvirtas tikintysis, o tai mane zavi ir galetu buti kazkas autoritetingo jei nekalbetum tokiom painiom frazem… Zinau, kad esi isigilines be galo, domiesi, jauti pilnatve, bet tokiems tikejimo prasme primityviems zmogeliams lartais ta minties raiska ima atrodyti nelabai patikimai, zinai toks auskstos frazes is panasiai 🙂

  18. Realistai,
    Man nieko blogo neesi padaręs, aš neturiu teisės dėl tavo skirtingo požiūrio pykti. Norėčiau padėti susivokti ir rasti Kelią arčiau Tiesos. Tavo pažinimas ir ateistinė pozicija, mano pastebėjimu, sąlygojama dėl religijotyros rėmų. Mėgindamas paviršutiniškai susipažinti su įvairių religijų doktrinomis neieškai pagrįstos vienos Tiesos, bet sustatai visas į vieną lygmenį ir patiri abejingumą bet kuriai iš jų. Netradiciniai religiniai judėjimai ir sektos dar labiau riboja ir iškreipia Dievo sampratą ir ne retai pasitarnauja tik lyderio "naudai". Autoriteto krizė ir vertybių hierarchijos nebuvimas yra rimtos kliūtys. Krikščionių didžiosios konfesijos yra: katalikai, pravoslavai ir protestantai. Katalikų Bažnyčia siekia ekumeninio rezultato – krikščionių vienybės. Mūsų kultūra labiausiai įtakota krikščionybės ir ypač katalikybės. Jei mes brangintume Europos šaknis atsitiestume ir parodytume geriausius, gyvybės kultūra paremtos civilizacijos, privalumus. Nors Kelias į tikrą tikėjimą yra Dievo malonė, tačiau jei labai kruopščiai žvelgiant visomis dvasinėmis pajėgomis gali atrasti, kad labiausiai tikėtina, jog žmonėms labiausiai artimiausias pagrįstai apsireiškęs Trejybinis Dievas: Tėvas, Sūnūs – Jėzus Kristus ir Šventoji Dvasia. Palaiminti garbinantys ir dėkingai mylintys Švenčiausiąją Trejybę. Iš širdies rašau ir nuoširdžiai… Pagrindinė jaunatviškų širdžių klaida, kad postmodernizme-globalizme religingumas yra pasirenkamas pagal "skonį", o yra priešingai, kaip mokslas taikosi prie pasaulio pažinimo ir pagal atradimus daromi išradimai, taip ir mums yra pasirinkimas ar priimsime Apsireiškusį Save Dievą, ar susikursime dievuką ir pritemsime prie jo savo įsitikinimus. Pirmu atveju yra viltis tapti Išganytu jau dabar gyvame ryšyje, antru atveju nusivylimas ir desperacija. Yra trečias kelias likti iki mirties neapibrėžtume – "kur vėjelis papūs" – abejingumas ir vergystė demonams, prietarams, išbarstymas gyvenimo kelionę niekams!

  19. DangausIlgesys rašė:

    Nors Kelias į tikrą tikėjimą yra Dievo malonė, tačiau jei labai kruopščiai žvelgiant visomis dvasinėmis pajėgomis gali atrasti, kad labiausiai tikėtina, jog žmonėms labiausiai artimiausias pagrįstai apsireiškęs Trejybinis Dievas: Tėvas, Sūnūs – Jėzus Kristus ir Šventoji Dvasia.

    – matai, ziurint is salies labiausiai tiketina jog dievo tokio, koki piesia religijos, isviso nera. O del dievu apsireiskimu jau pries tai rasiau – visose religijose tu apsireiskimu pilna, tik kai reikia irodymu pagrysti jog ten tikrai buvo apsireiskimas o ne kazkas kita – nera. Matai, tu kuom nori tikek, bet visiskai neplaukia isvada jog jei dievas yra, tai jis kataliku dievas. O blogiausia – isvis abejojama ar tas dievas isvis egzistuoja, jau nebekalbant ar jis dar ir kataliku.

    Someone rašė:

    kaip mokslas taikosi prie pasaulio pažinimo ir pagal atradimus daromi išradimai, taip ir mums yra pasirinkimas ar priimsime Apsireiškusį Save Dievą, ar susikursime dievuką ir pritemsime prie jo savo įsitikinimus.

    – velgi logine klaida, sitie dalykai nera palyginami. Pirma – mokslas nesitaiko prie pasaulio pazinimo. Mokslas yra pasaulio pazinimo irankis. Mokslas remiasi seniau atrastais dalykais – jog isvystytu naujus. Taciau moksle tie dalykai, kuriais remiamasi yra pagrysti ir irodyti. Taciau ar mes galime ta pati pasakyti apie dieva? Juk dievas net nera irodytas. Taigi is mokslo pozicijos pasirinkti viena is dievu jau yra naivu ir nepagrysta, taip moksle niekas nedaro.

  20. Gal pasirodysiu per primityvi, bet Dievas ir yra ypatingas tuo, kad tiketume be irodymo. Manau irodymas slypi musu sieloje, kuri taip pat yra Dievo dovana. O jeigu tu kalbi, kad Dievo nera, tai is kur tada atsirado pasaulis su gyvybe zemeje? Nesakau kad Dieva reikia isivaizduoti kaip kazkoki i zmogena panasu padara, sedinti su skriptu danguj, man Dievas asocijuojasi su ramybes ir gerumo energija.
    Jei Dievo nera, tai kodel tuomet egzistuoja vaiduokliai, kodel verkia statulos ir vyksta kiti mokslu niekaip nepaaiskinami dalykai? Kodel zmogus isvyste tokius mokslus, kurie patvirtina energiju (sielos, dvasios, vaiduokliu) buvima kaip metafizika, parapsichologija? Pamazu ir mokslas imasi irodyti, kad yra kazkas auskciau nei mes galime nutuokti.
    Beje, irodymu, kad Dievo nera taipogi niekaip nepateiki… Taip pasakyti, kad jo nera ir tikekit, kad jo nera priestarautu tavo poziuriui, nes gi… Viskam reikia irodymo.

  21. Vėjavaikė rašė:

    Gal pasirodysiu per primityvi, bet Dievas ir yra ypatingas tuo, kad tiketume be irodymo. Manau irodymas slypi musu sieloje, kuri taip pat yra Dievo dovana. O jeigu tu kalbi, kad Dievo nera, tai is kur tada atsirado pasaulis su gyvybe zemeje? Nesakau kad Dieva reikia isivaizduoti kaip kazkoki i zmogena panasu padara, sedinti su skriptu danguj, man Dievas asocijuojasi su ramybes ir gerumo energija.
    Jei Dievo nera, tai kodel tuomet egzistuoja vaiduokliai, kodel verkia statulos ir vyksta kiti mokslu niekaip nepaaiskinami dalykai? Kodel zmogus isvyste tokius mokslus, kurie patvirtina energiju (sielos, dvasios, vaiduokliu) buvima kaip metafizika, parapsichologija? Pamazu ir mokslas imasi irodyti, kad yra kazkas auskciau nei mes galime nutuokti.
    Beje, irodymu, kad Dievo nera taipogi niekaip nepateiki… Taip pasakyti, kad jo nera ir tikekit, kad jo nera priestarautu tavo poziuriui, nes gi… Viskam reikia irodymo.

    įrodyk, kad mėnulyje, 50 metrų gylyje nėra užkastas piratų laivas. Gi negali įrodyt to, tai jis yra?

  22. Galbut… Galbut tu teisus del tikejimo laisves… Bet as tikiu, kad egzistuoja ne materialiosios energijos. Kazkas kas sklando tarp musu likimo vingiu ir pakreipia vienokia ar kitokia linkme. O sias mistikas as linkusi laikyti Dievu.

  23. Viena "delfyje" komentuojanti tikinčioji pateikė pamąstymui tokią mintį:

    "Kol žmogus nesusiduria akis į akį su mirtimi, su savo BAIGTIMI , tol nedaro jokių išvadų .Vyksta tik svaičiojimai .Jokia kita patirtis nesustato visko į savo vietas akimirksniu .Žinoma, nelinkiu to patirti .Galų gale ir tokiu atveju ne visi atsikvoši."

  24. PPJ rašė:

    Paprasčiausiai, kai nebėra ko gribtis, žmogus griebiasi religijos.

    Taip dabar lengvabūdiškai pasakyti, "kai nėra ko griebtis…" Asmeniškai susikurti Dievo įvaizdžiai – nuosavi dievukai tampa bejėgiai. Viskas priklauso nuo kiekvienos gyvenimo akimirkos, nes jos sąlygoja artėjimą link amžinybės. Kas išsižada gyvojo Dievo neturės paguodos ir vilties net prieš mirtį. Todėl jei jau esame pašaukti tikėti ir liudyti, neapsigaukime, nenuvilkime Jėzaus. Katalikų Bažnyčios misija rūpintis sielų Išganymu bei tuo, kad visi krikščionys būtų viena yra ir mums iššūkis ir pareiga…

  25. DangausIlgesys rašė:

    PPJ rašė:

    Paprasčiausiai, kai nebėra ko gribtis, žmogus griebiasi religijos.

    Taip dabar lengvabūdiškai pasakyti, "kai nėra ko griebtis…" Asmeniškai susikurti Dievo įvaizdžiai – nuosavi dievukai tampa bejėgiai. Viskas priklauso nuo kiekvienos gyvenimo akimirkos, nes jos sąlygoja artėjimą link amžinybės. Kas išsižada gyvojo Dievo neturės paguodos ir vilties net prieš mirtį. Todėl jei jau esame pašaukti tikėti ir liudyti, neapsigaukime, nenuvilkime Jėzaus. Katalikų Bažnyčios misija rūpintis sielų Išganymu bei tuo, kad visi krikščionys būtų viena yra ir mums iššūkis ir pareiga…

    – tai cia tik tau taip atrodo. Ta tavo garbinama kataliku baznycia pati yra susikurusi nuosava dievuka. Su issigalvotom, niekuo nepagrystom tiesom masems isplove smegenis. Pradedant nuo kryziaus zygiu, kruvino Lietuvos ir kitu tautu krikstijimo iki inkvizicijos, kai suklaidinti ir apakinti baznycios zmones del savo nelaimiu kaltino niekuo detas moteris ir vyrus raganavimu – juos kankino bei zude neispasakytais budais. O kur baznycios mokslo progreso stabdymas? Kai bijodami del savo gyvybiu mokslininkai turedavo issizadeti savo teoriju ir pripazinti biblijos mitologines pasakas kaip tikrove. Dar ir dabar baznycia stabdo moksla neigdama evoliucija bei kisdama savo iskreiptas moralines paziuras visai visuomenei. Pala – o kaip su kunigais pedofilais, tvirkinanciais vaikus? Moteru diskriminacija, kodel kunigais gali buti tik vyrai? DangausIlgesi, tu ignoravai mano argumentus del sios religijos nepagrystumo. Turbut praignoruosi ir siuos istorinius faktus. Sakyciau, esi religinis fanatikas, jei butum itikejes i islamo religija, turbut jau galetum susisprogdinti kokioje traukiniu stotyje.

  26. Va būtent, kad bažnyčia pati nėra šventa ir tai atima iš jos teisę skleisti tikėjimą Dievu. Gerai, jis yra, bet bažnyčia save yra taip sudirbusi, kad ne jai tokiais dalykais užsiimti. Jokios reformos jai nepadėjo atgaut savo švaraus tikėjimo skleidėjo vardo ir jokios jau nebepadės. Tai yra viena priežasčių dėl jos populiarumo mažėjimo, nes kuo daugiau žmonių gauna normalų nebe scholastinį išsilavinimą, tuo daugiau jų sužino ir apie Realisto minėtus bažnyčios "o švenčiausiuosius nuopelnus prisikišti savo kišenes auksu", tad tuo daugiau supranta kas tai per marazmas. Ir pasaulio švietimui gerėjant sulaukiame tokių padarinių, kad kunigai nebeprisikviečia tikinčiųjų į bažnyčia (daugiau nieko negirdėjau vyskupo pamoksle sutvirtinimo sakramentą gavusiems paaugliams). Daugelis mano pažįstamų šios kartos žmonių nebetiki, jie katalikai vien dėl tėvų, senelių, bet aš žinau, kad jau jų vaikai nebebus katalikai, na nebent ant popieriaus, bet jie, kaip ir tėvai, į bažnyčia užsuks tik keturis kartus – laidot savo senelių.

  27. PPJ rašė:

    Va būtent, kad bažnyčia pati nėra šventa ir tai atima iš jos teisę skleisti tikėjimą Dievu. Gerai, jis yra, bet bažnyčia save yra taip sudirbusi, kad ne jai tokiais dalykais užsiimti. Jokios reformos jai nepadėjo atgaut savo švaraus tikėjimo skleidėjo vardo ir jokios jau nebepadės. Tai yra viena priežasčių dėl jos populiarumo mažėjimo, nes kuo daugiau žmonių gauna normalų nebe scholastinį išsilavinimą, tuo daugiau jų sužino ir apie Realisto minėtus bažnyčios "o švenčiausiuosius nuopelnus prisikišti savo kišenes auksu", tad tuo daugiau supranta kas tai per marazmas. Ir pasaulio švietimui gerėjant sulaukiame tokių padarinių, kad kunigai nebeprisikviečia tikinčiųjų į bažnyčia (daugiau nieko negirdėjau vyskupo pamoksle sutvirtinimo sakramentą gavusiems paaugliams). Daugelis mano pažįstamų šios kartos žmonių nebetiki, jie katalikai vien dėl tėvų, senelių, bet aš žinau, kad jau jų vaikai nebebus katalikai, na nebent ant popieriaus, bet jie, kaip ir tėvai, į bažnyčia užsuks tik keturis kartus – laidot savo senelių.

    Katalikų bažnyčia tikrai padariusi daug klaidų ir nusikaltimų.
    Bet pabandykim žvelgt giliau. II Vatikano susirinkimas paskelbė daug pasikeitimų, bet Lietuviškai katalikų bažnyčiai iki jų dar toli. tipinis Lietuviškas katalikas nėra susipažinęs su Biblija. Tai senas katalikų aukštuomenės bajeris. Nes jai žmonės susipažintų tai suprastų, kad išpuošta auksu bažnyčia tai tuštybių tuštybė, o celibatas tai tos tuštybės išlaikymo priemonė.
    Reziume. Katalikybė tobulėjimo stabdys buvo yra ir bus, kol egzistuos. O tai prieštarauja Jėzaus mokymui.

  28. PPJ rašė:

    Nori pasakyt, kad taip nėra ir nebus?

    noriu pasakyt , kad nezinau kaip bus 😀
    o tikiu , kad tikintieji bus dar labiau ir tankiau samoningesni, meilesni, nuosirdesni, atviresni – tikrai ieskantys gyvojo dievo , asmeninio rysio su juo, o nevedini tradiciju, iprociu, baimiu ir bla bla visokiu

  29. Avietinis debesėlis turi giedrą nuomonę apie tikruosius krikščionis: sąmoningesni, meilesni, nuoširdesni, atviresni – tikrai ieškantys gyvojo Dievo. O kad taip būtų tarp visų Kristų mylinčių širdžių. Jei tokie krikščionys susivienytų ir nuolankiai sektų Viešpačiu, pasaulis taptų labai pastebimai geresnis ir gražesnis. :comp:

  30. DangausIlgesys rašė:

    Avietinis debesėlis turi giedrą nuomonę apie tikruosius krikščionis: sąmoningesni, meilesni, nuoširdesni, atviresni – tikrai ieškantys gyvojo Dievo. O kad taip būtų tarp visų Kristų mylinčių širdžių. Jei tokie krikščionys susivienytų ir nuolankiai sektų Viešpačiu, pasaulis taptų labai pastebimai geresnis ir gražesnis. 😀 Zinojai, jog uz religines nesantaikos kurstyma yra baudziama istatymu? Be to, taip visus ispludes, kokio atsako tu tikiesi? Tu pats kartais nesusimastei, jog niekaip nepakliuni i debeselio giedra nuomone apie tikruosius krikscionis?

  31. Realistas rašė:

    DangausIlgesys rašė:

    Avietinis debesėlis turi giedrą nuomonę apie tikruosius krikščionis: sąmoningesni, meilesni, nuoširdesni, atviresni – tikrai ieškantys gyvojo Dievo. O kad taip būtų tarp visų Kristų mylinčių širdžių. Jei tokie krikščionys susivienytų ir nuolankiai sektų Viešpačiu, pasaulis taptų labai pastebimai geresnis ir gražesnis. 😀 Zinojai, jog uz religines nesantaikos kurstyma yra baudziama istatymu? Be to, taip visus ispludes, kokio atsako tu tikiesi? Tu pats kartais nesusimastei, jog niekaip nepakliuni i debeselio giedra nuomone apie tikruosius krikscionis?

    Tai paskutinis argumentas, kurį gali pateikti katalikas. Po to turėtų sekti inkvizicija.
    Dangaus ilgesy, totalitarinis mąstymas tai Tavo esminis statusas. Ir krikščionybė Tau reikalinga kaip priemonė pateisinti savo mąstymą. Meilės nėra, o noras keršyti yra. Skaityk giliau Šventąjį raštą.
    Nusišluostau dulkes nuo tokių katalikų.

  32. Tuom ateizmas ir geras, kad niekas nelenda į akis ir negrąsina kančiomis pragare už tai, kad aš netikiu į jo Dievą. Išvis niekas niekur nieko neagituoja, kad mestų krikščionybę ar kitą religiją ir taptų ateistu. Laiva valia kaip sakant. O kas čia daros? Pasakai normalius argumentus prieš, tai tu jau tamsuolis, klaidatikystės auka ir mirsi savo nuodėmėse! Štai kuom paremta krikščionybe – grasinimais, tik dabartinė visuomenė nebe tokia kaip viduramžiais ir savo sunkiai uždirbtų pinigais nebefunduoja bažnyčios. O tai tau, popiežėli! Ką darom? Litų nebegaunam, o iš kryžiaus žygiuose prisiplėštų bei gautų už vyno prekybą lėšų ilgam nebeužteks. Tegu jie dega pragare!

    Ilgesy, aš nesakau, kad tu esi klaidatikystės auka, tad kas tau suteikia teisę taip vadinti mane ?

  33. Išmėginau savimi perdėtai pasitikintys "teisuoliai" jūsų tolerancijos ribas ir matau, kad jūs trumparegiškai tuo pačiu atsakote. Yra paviršutiniška pasiduoti emocijoms "kaip šauksi, taip ir atsilieps" ir prisiskirti vienai ar kitai kastai save. Nors kai kuriuos supriešinančius žodžius atsiimu, tačiau esate paklydusios "avys be piemens" ir jei pamatote avį vilko kailyje drąsiai pašiepiate. Tariate: Nebijau! Atsiminkite mes gal niekada šiame gyvenime nesusitiksime, tačiau su visiška atsakomybe ištariu, kad mirti mums visiems reikės. O tik pomirtinė būklė sudėlios viską į savo vietas ir lemtis priklauso nuo to kas esame, kur einame iki vokų sudėjimo. Norėčiau, kad jūs su viltimi orūs išeitumėte pasitikti Teismo arba ir Gyvenimo. Dievas netyli, tik ar mes atsiliepiame kai jis mus prakalbina kiekvieną asmeniškai ir atskirai. Tada ir yra svarbiausia ištartis kas lauks mūsų Jo Akivaizdoje. Atleiskit man jei ką nevertai papiktinau. Chirurgas irgi daro skauda, bet po to viskas išeina į gera. Jums to linkiu.

  34. Tai kad nei savo, nei Novos atsakymuose nematau grąsinimų velniais.

    Šiandien šmėstelėjo tokia mintis apie bažnyčios organizuotų žudimų ir kankinimų aukas. Nuo Milano Edikto iki šiandienos bažnyčia bus nužudžiusi turbūt nemažiau nei Adolfas ir Josifas kartu sudėjus. Tai va mano klausimas: Kodėl mes turėtume tikėti bažnyčia, kai jinai žmonijai yra pridariusi daugiau žalos nei Hitleris ir Stalinas? Pastaruosius kaltinam nusikaltimais prieš žmoniją, o kodėl gi? Gal geriau šventaisiais paskelbkim.

  35. DangausIlgesys rašė:

    Išmėginau savimi perdėtai pasitikintys "teisuoliai" jūsų tolerancijos ribas ir matau, kad jūs trumparegiškai tuo pačiu atsakote. Yra paviršutiniška pasiduoti emocijoms "kaip šauksi, taip ir atsilieps" ir prisiskirti vienai ar kitai kastai save. Nors kai kuriuos supriešinančius žodžius atsiimu, tačiau esate paklydusios "avys be piemens" ir jei pamatote avį vilko kailyje drąsiai pašiepiate. Tariate: Nebijau! Atsiminkite mes gal niekada šiame gyvenime nesusitiksime, tačiau su visiška atsakomybe ištariu, kad mirti mums visiems reikės. O tik pomirtinė būklė sudėlios viską į savo vietas ir lemtis priklauso nuo to kas esame, kur einame iki vokų sudėjimo. Norėčiau, kad jūs su viltimi orūs išeitumėte pasitikti Teismo arba ir Gyvenimo. Dievas netyli, tik ar mes atsiliepiame kai jis mus prakalbina kiekvieną asmeniškai ir atskirai. Tada ir yra svarbiausia ištartis kas lauks mūsų Jo Akivaizdoje. Atleiskit man jei ką nevertai papiktinau. Chirurgas irgi daro skauda, bet po to viskas išeina į gera. Jums to linkiu.

    Ką Jonas kalba apie Petrą, daugiau pasako apie Joną nei apie Petrą.

  36. Nova rašė:

    Ką Jonas kalba apie Petrą, daugiau pasako apie Joną nei apie Petrą.

    Nova nesupratau tavo minties? Gal tu čia iš Naujojo Testamento radai kokių išsireiškimų iš Jono laiškų?

  37. Nova rašė:

    Ne, tai Spinoza.
    Fenomenologiniu požiūriu, ką kalbi apie kitus, tokia ir pati esi, nes įžiūri tai ką pažįsti, ką turi savyje.

    Ačiū. Na yra truputi kitaip. Jei žmogus nėra jautrus gerumui ir neatviras, nenuoširdus. Tada mėginu tapatintis su pašnekovu ir mėginu lygiagrečiai atrasti jo veidą. Nepasitikėjimas priešiškumas gimsta kai nėra adekvatumo. Ir tada dėl kritikos susipriešinama į atskiras stovyklas asmeninei kovai. O galėtų būti kitaip.
    Aš labai džiaugčiausi, jei svarbiausiais klausimais būtų apmąstoma, ieškoma Tiesa. Jei tikėjimas būtų vertinamas ir įvertintas. Savyje mes turime labai daug įvairių vietelių. O kad taip kiekvienas žmogus turėtų širdyje Altorėlį, kur visada pamerktos nuostabios žydinčios gėlės ir skamba gražiausia melodija, dėkingumo-gerumo kupini posmai, ten kur gimsta geriausia malda mūsų gyvenimo Dovanotojui…

  38. >Gaila bet be Avietinio debesėlio, Faint ir Vėjevaikės turbūt visi rašiusieji yra tamsuoliai ir iškreiptos klaidatikystės aukos – nenutuokiantys apie krikščionybę, katalikybę, Bažnyčią ir kunigą tikinčiųjų žmonių gyvenime.

    Čia gi paties žodžiai.
    Katalikybė tai dar ne visa krikščionybė. Nemaišyk. Yra kur kas pažangesnių krikščionybės atšakų. Užveskit temą, galim padiskutuoti apie katalikų ir kitų krikščioniškų religijų požiūrį į tą ar kitą biblijos teiginį.
    Neskubėk teisti. Nesi Dievas. Susilaikyk. Būk krikščioniu.

Parašykite komentarą