Nes vanduo yra slapias, o ugnis karsta.. saltas gesina karsta..
😀
Degimas yra reakcija su deguonimi, kurio yra aplinkoje (tiksliau su deguonio valentiniais elektronais, kuriu vanduo neturi). Vanduo nelinkes reaguoti su karshtais kunais todel veikia kaip degimo reakcijos antikatalizatorius. Beto vandens skysta forma kaip ir Avietyte minejo yra pakankamai zemos temperaturos, kad sugertu liepsnos kinetine energija.
Taigi vanduo uzgesina ugny virzdamas garais tokiu budu atmant energija ish ugnies ir verciant ta energija garais, kurie "uzdusina" ugni ir neleidzia jai "ikvepti" deguonies.
Liolekai, kada tu nustosi uzdavineti tokius durnus klausimus? 😡 Is viso kam tu cia lankaisi sitam forume? Tau cia ne vieta, su tokiu protu! Chemija pasiskaityk, tada suzinosi.
Nezinau tiksliai kaip su tuo uzgesinimu, bet degimas tikrai chemija. Atrsimenu kai 10 klasei reikejo rasyt apklausa. Reikejo parasut degimo apibrezima, tai nuo knygos nurasiau ir ten buvo parasyta
Degimas – tai chemine reakcija ir toliau neatsimenu 😆
Tai yra chemija ir cia neskleiskit ereziju 😀 Juk vanduo skyla i O2 ir H2 aukstoj temperaturoj ir tai jau vienos medziagos virtimas kita.
Kaitinant niekad is vandens neishskirsi vandenilio… Vandenilis is vandens yra isgaunamas prie labai zemos temperaturos ir labai didelio slegio. Kad ir kiek kaitinsi ta vandeni tai nebent plazma padarysi.
EDIT: Ir taip, tai yra chemine reakcija, nes vyksta oksidacija.
Tai yra chemija ir cia neskleiskit ereziju 😀 Juk vanduo skyla i O2 ir H2 aukstoj temperaturoj ir tai jau vienos medziagos virtimas kita.
maisai su elektrolize.
liolekaj, ugnis is esmes yra oksidacijos procesas kuomet isiskiria energija sviesos ir silumos pavidalu. o tai yra chemine reakcija. stabdydamas procesa, siuo atveju uzgesindamas vandeniu, atlieki chemine reakcija.
Tai yra chemija ir cia neskleiskit ereziju 😀 Juk vanduo skyla i O2 ir H2 aukstoj temperaturoj ir tai jau vienos medziagos virtimas kita.
maisai su elektrolize.
liolekaj, ugnis is esmes yra oksidacijos procesas kuomet isiskiria energija sviesos ir silumos pavidalu. o tai yra chemine reakcija. stabdydamas procesa, siuo atveju uzgesindamas vandeniu, atlieki chemine reakcija.
Na manyciau kad gesinimas yra fizikinis reiskinys, nes vanduo pasiima energija ir todel kurui neuztenka energijos degti, todel nutruksta degimas. Taip pat ir ugnis "uzdusta", nes vanduo trukdo oksiduotis, bet visa tai yra energijos virsmai, todel manau, kad cia fizikine dalis.
Nezinau tiksliai kaip su tuo uzgesinimu, bet degimas tikrai chemija. Atrsimenu kai 10 klasei reikejo rasyt apklausa. Reikejo parasut degimo apibrezima, tai nuo knygos nurasiau ir ten buvo parasyta
Degimas – tai chemine reakcija ir toliau neatsimenu 🙂
Tai yra chemija ir cia neskleiskit ereziju 😀 Juk vanduo skyla i O2 ir H2 aukstoj temperaturoj ir tai jau vienos medziagos virtimas kita.
Nea. Prieshingu atveju gesinant vandeniu gautume vandenilio bomba, o ikvepes vandens garu galetum pakratyti kojas, apie pirtis galetumeme tik svajoti, plius dar su O2, kuris skatintu degima. Nera paprasta suskaldyti vandeni, tam reikia labai labai daug energijos, todel ir nevazinejame ant vandenilio, uztat, kad sunku ji izgauti, jis megsta jungtis, gamtoje praktishkai vienas neagzistuoja, nebent kur uzdarose talpose ir pan, gavimas galimas naudojant elektrolize, o naudingumas jos tik apie 70%, taigi 30% energijos nuostoliai.
Is kur jus cia ta slegi istrauket, tai as vapsciai nesuprantu. Jokio slegio nereikia. Uztektu gaisro naftos platformoj ir jau tas vanduo dudkiltu, bandant juo gesinti.
Is kur jus cia ta slegi istrauket, tai as vapsciai nesuprantu. Jokio slegio nereikia. Uztektu gaisro naftos platformoj ir jau tas vanduo dudkiltu, bandant juo gesinti.
nihuja. pakiltu iki 100 C ir isgaruotu, niekas neskiltu
Pasiklausk tu geriau chemijos mokytojos, nes totaliai nusisneki.
Vanduo ant 100 C garuoja ir uzdaroj patalpoj kelia slegy… o atviroj tiesiog izgaruoja, taigi jei ten yr koki 250 laipsniu tai priesh tai vanduo bus suspejes izgaruoti kelis kartus, jei neuzdaroj talpoj.
Vandens cheminės savybės taip pat priklauso nuo jo sudėties ir struktūros. Šio junginio molekulė suyra, tik paveikta didelio energijos kiekio. Vanduo skyla tik aukštesnėje kaip 2000°C temperatūroje
Apie jokia cia uzdara patalpa ir slegi net neuzsimenama.
Erebus rašė:
***** tu man proto ir pradek mastyt
Tu pats pradek mastyti, nes primeti ziauriai protinga, nors vapsciai toks neesi
Vamdens chemine sudetis visuomet vienoda ir yra H2O, pacios molekules struktura nesikeicia iki tol kol ja vadiname vandens molekule, keiciasi tik molekuliu ishsidestymas erdveje. Vandes molekules (garu formos) atiduoda kinetine energija aplikaj ir atauzdamos vel virsta skysciu. Mano supratimu, norint ikaitinti vandeny iki 2000 reikia tai daryti pakankamai greitai, kad jis nespetu ishgfaruoti, arba kaip jau minejau tai daryti kashkokioj uzdaroj talpoj, prieshingu atveju ish kur tu gausi tiek energijos a?
Nugi ne as cia sugalvojau visas sias nesamones.
Kiek tu galvoji sukuria energijos isiliepsnojus naftos platforma?
Vandens cheminės savybės taip pat priklauso nuo jo sudėties ir struktūros. Šio junginio molekulė suyra, tik paveikta didelio energijos kiekio. Vanduo skyla tik aukštesnėje kaip 2000°C temperatūroje
Apie jokia cia uzdara patalpa ir slegi net neuzsimenama.
Erebus rašė:
***** tu man proto ir pradek mastyt
Tu pats pradek mastyti, nes primeti ziauriai protinga, nors vapsciai toks neesi
Vandens cheminės savybės taip pat priklauso nuo jo sudėties ir struktūros. Šio junginio molekulė suyra, tik paveikta didelio energijos kiekio. Vanduo skyla tik aukštesnėje kaip 2000°C temperatūroje
Apie jokia cia uzdara patalpa ir slegi net neuzsimenama.
Erebus rašė:
***** tu man proto ir pradek mastyt
Tu pats pradek mastyti, nes primeti ziauriai protinga, nors vapsciai toks neesi
Vamdens chemine sudetis visuomet vienoda ir yra H2O, pacios molekules struktura nesikeicia iki tol kol ja vadiname vandens molekule, keiciasi tik molekuliu ishsidestymas erdveje. Vandes molekules (garu formos) atiduoda kinetine energija aplikaj ir atauzdamos vel virsta skysciu. Mano supratimu, norint ikaitinti vandeny iki 2000 reikia tai daryti pakankamai greitai, kad jis nespetu ishgfaruoti, arba kaip jau minejau tai daryti kashkokioj uzdaroj talpoj, prieshingu atveju ish kur tu gausi tiek energijos a?
Kad net uzdaros patalpos maza butu, arba ta patalpa kaip koks povandenins laivas turetu but labai sandarus, nes vanduo prie kokiu 1.5k laipsniu tures tiek kinetines energijos, kad jie jau ras menkiausia plyseli prasiskverbt.
Vandens cheminės savybės taip pat priklauso nuo jo sudėties ir struktūros. Šio junginio molekulė suyra, tik paveikta didelio energijos kiekio. Vanduo skyla tik aukštesnėje kaip 2000°C temperatūroje
Apie jokia cia uzdara patalpa ir slegi net neuzsimenama.
Erebus rašė:
***** tu man proto ir pradek mastyt
Tu pats pradek mastyti, nes primeti ziauriai protinga, nors vapsciai toks neesi
Vamdens chemine sudetis visuomet vienoda ir yra H2O, pacios molekules struktura nesikeicia iki tol kol ja vadiname vandens molekule, keiciasi tik molekuliu ishsidestymas erdveje. Vandes molekules (garu formos) atiduoda kinetine energija aplikaj ir atauzdamos vel virsta skysciu. Mano supratimu, norint ikaitinti vandeny iki 2000 reikia tai daryti pakankamai greitai, kad jis nespetu ishgfaruoti, arba kaip jau minejau tai daryti kashkokioj uzdaroj talpoj, prieshingu atveju ish kur tu gausi tiek energijos a?
Nugi ne as cia sugalvojau visas sias nesamones.
Kiek tu galvoji sukuria energijos isiliepsnojus naftos platforma?
nu uz tave tai konkreciai protingesnis.su tom savo naftos platformom nepavargsti ziuriu… jeigu vanduo iskart skiltu i H2 ir O2 jo niekas nenaudotu gesinti gaisrams, nes vandenilis yra sprogios dujos. cia butu tas pats kas gesinti gaisra benzinu. bet cia tau ne koks metalas kuri gali spakainas kaitint iki kiek tau reikia, isgaruos ir viskas.
nu uz tave tai konkreciai protingesnis.su tom savo naftos platformom nepavargsti ziuriu… jeigu vanduo iskart skiltu i H2 ir O2 jo niekas nenaudotu gesinti gaisrams, nes vandenilis yra sprogios dujos. cia butu tas pats kas gesinti gaisra benzinu. bet cia tau ne koks metalas kuri gali spakainas kaitint iki kiek tau reikia, isgaruos ir viskas.
nu uz tave tai konkreciai protingesnis.su tom savo naftos platformom nepavargsti ziuriu… jeigu vanduo iskart skiltu i H2 ir O2 jo niekas nenaudotu gesinti gaisrams, nes vandenilis yra sprogios dujos. cia butu tas pats kas gesinti gaisra benzinu. bet cia tau ne koks metalas kuri gali spakainas kaitint iki kiek tau reikia, isgaruos ir viskas.
Buna gesina ir putomis, bet platforas ar laivus ar dar kas yra vandenyje 100% gesina vandeniu, nes kitaip jie maza to, kad uzterstu vandeni papildomai nerealiai, bet ir greit pritruktu to birzgalo, o vandeni vietoj pumpuoja ir gesina.
nu uz tave tai konkreciai protingesnis.su tom savo naftos platformom nepavargsti ziuriu… jeigu vanduo iskart skiltu i H2 ir O2 jo niekas nenaudotu gesinti gaisrams, nes vandenilis yra sprogios dujos. cia butu tas pats kas gesinti gaisra benzinu. bet cia tau ne koks metalas kuri gali spakainas kaitint iki kiek tau reikia, isgaruos ir viskas.
nu uz tave tai konkreciai protingesnis.su tom savo naftos platformom nepavargsti ziuriu… jeigu vanduo iskart skiltu i H2 ir O2 jo niekas nenaudotu gesinti gaisrams, nes vandenilis yra sprogios dujos. cia butu tas pats kas gesinti gaisra benzinu. bet cia tau ne koks metalas kuri gali spakainas kaitint iki kiek tau reikia, isgaruos ir viskas.
p.s. rasosi ne neesi, o nesi.
Tu galvoji, kad vandeniu gesina gaisrus? 😆
Tu ne ka intelektualesne jei nzn kad lb daznai naudoja ir vandeni.
Ps. mano nuomone geriausias budas gesinti gaisrus yra sprogmenys, tik kad namo su jais nepagesinsi.
nu uz tave tai konkreciai protingesnis.su tom savo naftos platformom nepavargsti ziuriu… jeigu vanduo iskart skiltu i H2 ir O2 jo niekas nenaudotu gesinti gaisrams, nes vandenilis yra sprogios dujos. cia butu tas pats kas gesinti gaisra benzinu. bet cia tau ne koks metalas kuri gali spakainas kaitint iki kiek tau reikia, isgaruos ir viskas.
nu uz tave tai konkreciai protingesnis.su tom savo naftos platformom nepavargsti ziuriu… jeigu vanduo iskart skiltu i H2 ir O2 jo niekas nenaudotu gesinti gaisrams, nes vandenilis yra sprogios dujos. cia butu tas pats kas gesinti gaisra benzinu. bet cia tau ne koks metalas kuri gali spakainas kaitint iki kiek tau reikia, isgaruos ir viskas.
p.s. rasosi ne neesi, o nesi.
Tu galvoji, kad vandeniu gesina gaisrus? 😆
Jeigu gaisras pasiektu 2000 laipsniu temeratura, taip sprogtu. Tu gal galvoji, kad masinoj, zmones nesiojasi vandeniu pripildyta gesintuva? Ir isvis kai tu durneji su kiekvienu postu, tai nematau cia reikalo kazka irodineti.
Jeigu gaisras pasiektu 2000 laipsniu temeratura, taip sprogtu. Tu gal galvoji, kad masinoj, zmones nesiojasi vandeniu pripildyta gesintuva? Ir isvis kai tu durneji su kiekvienu postu, tai nematau cia reikalo kazka irodineti.
ahahah pasakyk ta savo chemijos mokytojai, uzduxins, pamatysi. tu durna buvai nuo pat pirmo posto, perskaito kazkoki sakini kazkokioj sushiktoj wiki ir jau primeta chemike 😀
S1n1 zinojai kad plieno lydymosi temperatura yra 1.5k laipsniu ir plieno savitoji siluma yra 9 kartus mazesne negu vandens, tai ta platforma naftos butu spejus 10 kartu ishsilydyt negu tas vanduo skilti jei jis negaruotu, bet vat esme vanduo dar turi savybe garuoti, kad ir kaip butu gaila
S1n1 zinojai kad plieno lydymosi temperatura yra 1.5k laipsniu ir plieno savitoji siluma yra 9 kartus mazesne negu vandens, tai ta platforma naftos butu spejus 10 kartu ishsilydyt negu tas vanduo skilti jei jis negaruotu, bet vat esme vanduo dar turi savybe garuoti, kad ir kaip butu gaila
Nu gali buti, bet nenugincijamas faktas, kad vanduo prie 2000 skyla, lygiai taip pat kaip prie 100 garuoja 😉
S1n1 zinojai kad plieno lydymosi temperatura yra 1.5k laipsniu ir plieno savitoji siluma yra 9 kartus mazesne negu vandens, tai ta platforma naftos butu spejus 10 kartu ishsilydyt negu tas vanduo skilti jei jis negaruotu, bet vat esme vanduo dar turi savybe garuoti, kad ir kaip butu gaila
Nu gali buti, bet nenugincijamas faktas, kad vanduo prie 2000 skyla, lygiai taip pat kaip prie 100 garuoja 😉
bent kiek mastytum suprastum, kad lauko salygom tu niekaip vandens neikaitinsi iki 2000 C, jis isgaruos. get it right dumbass
1. Taip ir neisgirdau absurdiskumo tavo bandyme.
2. Nu blema gi ne as tai sugalvojau, o jus puolat lyg tai mano teorija butu. Moksliniai tyrimai jau seniai irode, del ko cia gincytis as nesuprantu.
3. Hammerdin, jau baigiu susidaryti nuomone, kad jie ir masto ta trecia koja.
1. Taip ir neisgirdau absurdiskumo tavo bandyme.
2. Nu blema gi ne as tai sugalvojau, o jus puolat lyg tai mano teorija butu. Moksliniai tyrimai jau seniai irode, del ko cia gincytis as nesuprantu.
3. Hammerdin, jau baigiu susidaryti nuomone, kad jie ir masto ta trecia koja.
…man labiausiai nepatinka tie kurie nemoka pripazinti, kad suklydo argumentuodami…. 👿
1. Taip ir neisgirdau absurdiskumo tavo bandyme.
2. Nu blema gi ne as tai sugalvojau, o jus puolat lyg tai mano teorija butu. Moksliniai tyrimai jau seniai irode, del ko cia gincytis as nesuprantu.
3. Hammerdin, jau baigiu susidaryti nuomone, kad jie ir masto ta trecia koja.
1."neisgirdai absurdiskumo mano bandyme" i lietuviu kalba isversk nes arba apsirukius rasej arba nzn…. non sense
2. bent jau kitu tupais nevandintum, pati nesuprasdama apie ka sneki
tokie zmones, kurie nesusivokia, kas jiem sakoma ir moka viska pasukti sava kryptimi 😉
P.S. Pavargau su tavim gincytis ir kazka irodineti ir niekada nepripazinsiu, kad isvados klaidingos. Galejo buti tik argumentai klaidingi, bet faktas vis vien teisingas.
82 Responses to “Kodėl vanduo gesina ugnį?”
irgi nemirtingas klausimas 😈
Liolekas rašė:
ATS.: Chuckas Norisas 8)
Nes vanduo yra slapias, o ugnis karsta.. saltas gesina karsta..
WiNn rašė:
Todel, kad vanduo yra gejus
LaumiZ rašė:
Wtf? 😕
Avietyte rašė:
😀
Degimas yra reakcija su deguonimi, kurio yra aplinkoje (tiksliau su deguonio valentiniais elektronais, kuriu vanduo neturi). Vanduo nelinkes reaguoti su karshtais kunais todel veikia kaip degimo reakcijos antikatalizatorius. Beto vandens skysta forma kaip ir Avietyte minejo yra pakankamai zemos temperaturos, kad sugertu liepsnos kinetine energija.
Taigi vanduo uzgesina ugny virzdamas garais tokiu budu atmant energija ish ugnies ir verciant ta energija garais, kurie "uzdusina" ugni ir neleidzia jai "ikvepti" deguonies.
Is vadovelio nurasei? 😆
supykino beveik
bet visdelto geriausias tai apie chaka norisa 😆
Liolekai, kada tu nustosi uzdavineti tokius durnus klausimus? 😡 Is viso kam tu cia lankaisi sitam forume? Tau cia ne vieta, su tokiu protu! Chemija pasiskaityk, tada suzinosi.
Eee… O kaip tamsta pati paaiskintumet toki sudetinga procesa?
Liolekas rašė:
Pradekim nuo to, kad ne visais atvejais vanduo gesina ugni 😉
S1n1 rašė:
Pateik bent viena? O jei ir neuzgesina tai reiskia per mazai vandens panaudojo.
TOMAZZ":kygkgdov] S1n1 rašė:
Pateik bent viena? O jei ir neuzgesina tai reiskia per mazai vandens panaudojo.
jo? meginai gal magnio gabaliuka i vandeni imest? kas atsitiko?
Erebus":17uijr4e] TOMAZZ":17uijr4e][quote="S1n1 rašė:
Pateik bent viena? O jei ir neuzgesina tai reiskia per mazai vandens panaudojo.
jo? meginai gal magnio gabaliuka i vandeni imest? kas atsitiko?
Tai cia ne taspats kaip ugins, ant degancio aliejaus uzpylus vandens irgi panasiai
TOMAZZ":y17h4x0r] S1n1 rašė:
panikė rašė:
čia fizika 8)
LaumiZ rašė:
Kiek beperskaiciau nuomoniu, bet va sitos tai niekaip nesupratau 😕
TOMAZZ":31mqxq5y] Erebus":31mqxq5y][quote="TOMAZZ":31mqxq5y][quote="S1n1 rašė:
Pateik bent viena? O jei ir neuzgesina tai reiskia per mazai vandens panaudojo.
jo? meginai gal magnio gabaliuka i vandeni imest? kas atsitiko?
Tai cia ne taspats kaip ugins, ant degancio aliejaus uzpylus vandens irgi panasiai
o kas yra ugnis? ciuju manai, kad ugnis yra tik tai ka turim uzdegus malkas…
PPJ rašė:
Liolekas rašė:
Cia chemija. Ir klausimas nera durnas
Durniai, cia biologija blin ! 😆
Smash rašė:
Kucinskas turetu zinot viska sia tema. Net daina parase apie tai…
Liolekas rašė:
Tai paklausk fizikos mokytojos per pamoka ar per pertrauka, tada nereiks rasyt cia.
panikė":3f9k2azp] Liolekas rašė:
sovokų nemokam?
chemija – mokslas apie medžiagų virtimą kitomis
fizika – kai medžiagos nevirsta kitomis medžiagomis
taigi šuo atveju kai vanduo gesina ugnį vanduo keičia agregatinę būsena, tad tai tikrai ne chemija moksliuk
Liolekas":gumfgjbn] panikė":gumfgjbn][quote="Liolekas rašė:
Death noise 😯 what u meen?
Liolekas":2q8vofwt] panikė":2q8vofwt][quote="Liolekas rašė:
sovokų nemokam?
chemija – mokslas apie medžiagų virtimą kitomis
fizika – kai medžiagos nevirsta kitomis medžiagomis
taigi šuo atveju kai vanduo gesina ugnį vanduo keičia agregatinę būsena, tad tai tikrai ne chemija moksliuk
o kai kazkas dega, nevirsta kazkuom kitu, durniuk?
Smash rašė:
Durnologija cia…
Erebus":1edkbmgl] Liolekas":1edkbmgl][quote="panikė":1edkbmgl][quote="Liolekas rašė:
Tai yra chemija ir cia neskleiskit ereziju 😀 Juk vanduo skyla i O2 ir H2 aukstoj temperaturoj ir tai jau vienos medziagos virtimas kita.
S1n1 rašė:
ledas vanduo garai
Nezinau tiksliai kaip su tuo uzgesinimu, bet degimas tikrai chemija. Atrsimenu kai 10 klasei reikejo rasyt apklausa. Reikejo parasut degimo apibrezima, tai nuo knygos nurasiau ir ten buvo parasyta
Degimas – tai chemine reakcija ir toliau neatsimenu 😆
S1n1 rašė:
Kaitinant niekad is vandens neishskirsi vandenilio… Vandenilis is vandens yra isgaunamas prie labai zemos temperaturos ir labai didelio slegio. Kad ir kiek kaitinsi ta vandeni tai nebent plazma padarysi.
EDIT: Ir taip, tai yra chemine reakcija, nes vyksta oksidacija.
S1n1 rašė:
maisai su elektrolize.
liolekaj, ugnis is esmes yra oksidacijos procesas kuomet isiskiria energija sviesos ir silumos pavidalu. o tai yra chemine reakcija. stabdydamas procesa, siuo atveju uzgesindamas vandeniu, atlieki chemine reakcija.
Erebus rašė:
Na manyciau kad gesinimas yra fizikinis reiskinys, nes vanduo pasiima energija ir todel kurui neuztenka energijos degti, todel nutruksta degimas. Taip pat ir ugnis "uzdusta", nes vanduo trukdo oksiduotis, bet visa tai yra energijos virsmai, todel manau, kad cia fizikine dalis.
Nu ir moksline diskusija uzvire. Pirma karta matau, kad Liolekas sukure tema kuri pasieke 2 puslapius 😆
LaumiZ rašė:
Zidanas rašė:
Tuoj as tau is kojos i galva pataikysiu, paziurek ka tau visi sako bolekas tu bl 😆
S1n1 rašė:
Nea. Prieshingu atveju gesinant vandeniu gautume vandenilio bomba, o ikvepes vandens garu galetum pakratyti kojas, apie pirtis galetumeme tik svajoti, plius dar su O2, kuris skatintu degima. Nera paprasta suskaldyti vandeni, tam reikia labai labai daug energijos, todel ir nevazinejame ant vandenilio, uztat, kad sunku ji izgauti, jis megsta jungtis, gamtoje praktishkai vienas neagzistuoja, nebent kur uzdarose talpose ir pan, gavimas galimas naudojant elektrolize, o naudingumas jos tik apie 70%, taigi 30% energijos nuostoliai.
S1n1":1vy0t8xo] LaumiZ rašė:
Erebus rašė:
Tai as jau keturi postai kaip aiskinu, kad aukstoj temperaturoj. Pavyzdziui, kai dega naftos platformos.
S1n1 rašė:
Temperaturos neuztenka, reikia mlzinisko slegio, kad tas vanduo niekur nepabegtu :> Isgaruos jis belekur nespejes pasiekt tos temperaturos
S1n1 rašė:
prie dideles temperaturos ir slegio is anglies galima ir deimantus pasigamint, bet cia apie paprasciausia atveji buvo snekama… vanduo gesina ugni
Is kur jus cia ta slegi istrauket, tai as vapsciai nesuprantu. Jokio slegio nereikia. Uztektu gaisro naftos platformoj ir jau tas vanduo dudkiltu, bandant juo gesinti.
S1n1 rašė:
nihuja. pakiltu iki 100 C ir isgaruotu, niekas neskiltu
Pasiklausk tu geriau chemijos mokytojos, nes totaliai nusisneki.
S1n1 rašė:
***** tu man proto ir pradek mastyt
S1n1 rašė:
Vanduo ant 100 C garuoja ir uzdaroj patalpoj kelia slegy… o atviroj tiesiog izgaruoja, taigi jei ten yr koki 250 laipsniu tai priesh tai vanduo bus suspejes izgaruoti kelis kartus, jei neuzdaroj talpoj.
nightex rašė:
Nugi ne as cia sugalvojau visas sias nesamones.
Kiek tu galvoji sukuria energijos isiliepsnojus naftos platforma?
Vandens cheminės savybės taip pat priklauso nuo jo sudėties ir struktūros. Šio junginio molekulė suyra, tik paveikta didelio energijos kiekio. Vanduo skyla tik aukštesnėje kaip 2000°C temperatūroje
Apie jokia cia uzdara patalpa ir slegi net neuzsimenama.
Erebus rašė:
Tu pats pradek mastyti, nes primeti ziauriai protinga, nors vapsciai toks neesi
o as manau, kad jusu visi neprotingi, nes pesates kaip suniukay
S1n1 rašė:
Vamdens chemine sudetis visuomet vienoda ir yra H2O, pacios molekules struktura nesikeicia iki tol kol ja vadiname vandens molekule, keiciasi tik molekuliu ishsidestymas erdveje. Vandes molekules (garu formos) atiduoda kinetine energija aplikaj ir atauzdamos vel virsta skysciu. Mano supratimu, norint ikaitinti vandeny iki 2000 reikia tai daryti pakankamai greitai, kad jis nespetu ishgfaruoti, arba kaip jau minejau tai daryti kashkokioj uzdaroj talpoj, prieshingu atveju ish kur tu gausi tiek energijos a?
Kad net uzdaros patalpos maza butu, arba ta patalpa kaip koks povandenins laivas turetu but labai sandarus, nes vanduo prie kokiu 1.5k laipsniu tures tiek kinetines energijos, kad jie jau ras menkiausia plyseli prasiskverbt.
S1n1":2xqdeb5d] nightex rašė:
Nugi ne as cia sugalvojau visas sias nesamones.
Kiek tu galvoji sukuria energijos isiliepsnojus naftos platforma?
nu uz tave tai konkreciai protingesnis.su tom savo naftos platformom nepavargsti ziuriu… jeigu vanduo iskart skiltu i H2 ir O2 jo niekas nenaudotu gesinti gaisrams, nes vandenilis yra sprogios dujos. cia butu tas pats kas gesinti gaisra benzinu. bet cia tau ne koks metalas kuri gali spakainas kaitint iki kiek tau reikia, isgaruos ir viskas.
p.s. rasosi ne neesi, o nesi.
nu kiek ash zinau nafta pradeda degti prie 400 C, pvz bendzo degimo rakcija yra
kokia ten sprogimo temp nezinau, bet turetu but aukshta, panashiai kaip automobilio variklyje.
Erebus rašė:
Tu galvoji, kad vandeniu gesina gaisrus? 😆
S1n1 rašė:
Buna gesina ir putomis, bet platforas ar laivus ar dar kas yra vandenyje 100% gesina vandeniu, nes kitaip jie maza to, kad uzterstu vandeni papildomai nerealiai, bet ir greit pritruktu to birzgalo, o vandeni vietoj pumpuoja ir gesina.
Erebus":txgv7ftc] S1n1 rašė:
S1n1":2a429sq8] Erebus":2a429sq8][quote="S1n1 rašė:
Tu ne ka intelektualesne jei nzn kad lb daznai naudoja ir vandeni.
Ps. mano nuomone geriausias budas gesinti gaisrus yra sprogmenys, tik kad namo su jais nepagesinsi.
shejp kaj labaj shalta sumajshaj su labaj karshtu taj sprogimas ywyxta
chia thermite vs ice 😀 ir kaj termitas susimajshe chia taj ledas sprogo
S1n1":2xfgkg0k] Erebus":2xfgkg0k][quote="S1n1 rašė:
Erebus":nt27vmjf] S1n1":nt27vmjf][quote="Erebus":nt27vmjf][quote="S1n1 rašė:
Jeigu gaisras pasiektu 2000 laipsniu temeratura, taip sprogtu. Tu gal galvoji, kad masinoj, zmones nesiojasi vandeniu pripildyta gesintuva? Ir isvis kai tu durneji su kiekvienu postu, tai nematau cia reikalo kazka irodineti.
S1n1 rašė:
ahahah pasakyk ta savo chemijos mokytojai, uzduxins, pamatysi. tu durna buvai nuo pat pirmo posto, perskaito kazkoki sakini kazkokioj sushiktoj wiki ir jau primeta chemike 😀
Tu krz viska suplaki i viena. 😆 Pirmiausia savo galvelej atsirink. Tada ir pakalbesim
S1n1 rašė:
taj tu atsakyk i klausima
S1n1 zinojai kad plieno lydymosi temperatura yra 1.5k laipsniu ir plieno savitoji siluma yra 9 kartus mazesne negu vandens, tai ta platforma naftos butu spejus 10 kartu ishsilydyt negu tas vanduo skilti jei jis negaruotu, bet vat esme vanduo dar turi savybe garuoti, kad ir kaip butu gaila
Erebus rašė:
tai tu surask savo bandyme absurdiskuma
LaumiZ rašė:
Nu gali buti, bet nenugincijamas faktas, kad vanduo prie 2000 skyla, lygiai taip pat kaip prie 100 garuoja 😉
S1n1 rašė:
bent kiek mastytum suprastum, kad lauko salygom tu niekaip vandens neikaitinsi iki 2000 C, jis isgaruos. get it right dumbass
Sini, suprask, bobos negali ginčytis tokiomis temomis su trikojais.
faktas
1. Taip ir neisgirdau absurdiskumo tavo bandyme.
2. Nu blema gi ne as tai sugalvojau, o jus puolat lyg tai mano teorija butu. Moksliniai tyrimai jau seniai irode, del ko cia gincytis as nesuprantu.
3. Hammerdin, jau baigiu susidaryti nuomone, kad jie ir masto ta trecia koja.
S1n1 rašė:
…man labiausiai nepatinka tie kurie nemoka pripazinti, kad suklydo argumentuodami…. 👿
S1n1 rašė:
1."neisgirdai absurdiskumo mano bandyme" i lietuviu kalba isversk nes arba apsirukius rasej arba nzn…. non sense
2. bent jau kitu tupais nevandintum, pati nesuprasdama apie ka sneki
3. bent jau mastom
Geriausia ijungti durniu. Saunu, tau tai puikiai pavyksta 😉
S1n1 rašė:
nu nebeturi ka pasakyt, nebeturi argumentu tai is vis patylek. n kartu suvaryta buvai durniuke :*
tokie zmones, kurie nesusivokia, kas jiem sakoma ir moka viska pasukti sava kryptimi 😉
P.S. Pavargau su tavim gincytis ir kazka irodineti ir niekada nepripazinsiu, kad isvados klaidingos. Galejo buti tik argumentai klaidingi, bet faktas vis vien teisingas.