Cia lauksime tiek geru nuotaiku ir jausmu, tiek blogu. Nori issipasakoti kam nors. Kalbek cia arba isklausyk kita.
Pradesiu as.
Nezinau kaip kitiems, bet man jau pasitvirtino taisykle, kad jei tave zmogus tave nuvilia, iskaudina, apgauna ir pan tai tikrasis pyktis kai as tikrai pykstu be proto pasireiksia tylejimu ir ramiu regavimu. Ne kiek ramiu, bet tyliu.
Karta buvo itin nemalonus zmogaus poelgis mano atzvilgiu tai tuo metu nerekiau, nesaukiau, neissakiau ka galvoju, nesusiviepiau ar pan, nors tai visad darau kai uzpykstu ar kas nepatinka, o tiesiog tylejau ir isejau. Dabar kitokia situacija, kitos aplinkybes, taciau mane zmogus labai iskaudino ir as nieko nesakiau, o tyliai pykstu ir neapkenciu.
Kai tikrai skauda…
Bet tas pyktis turi kažkur išeiti, kažkada turi pratrūkti.
Pinky rašė:
Na štai. Ir vėl aš čia. :ymhug:
„Pyktis — nemalonus jausmas. Tarsi liepsnos liežuviai, jis dūmais paverčia mūsų savitvardą ir priverčia sakyti ar daryti tai, dėl ko vėliau gailimės. Kai žmogų pagauna pyktis, aiškiai matyti, kad jo būklė pragariška. Pyktis bei neapykanta — tai pragaro statybinės medžiagos. Laisvas nuo pykčio protas ramus, gaivus ir sveikas. Sugebėjimas gyventi be pykčio — tikrosios laimės, meilės bei atjautos pamatas.
Kai pagauna pyktis, paprastai nesame linkę grįžti į save. Knieti galvoti apie tą, kuris mus įpykdė, apie bjauriausius jo bruožus — koks jis netašytas, suktas, žiaurus, piktavalis ir taip toliau. Kuo daugiau galvojame apie savo įžeidėją, klausomės ar žiūrime į jį, tuo labiau liepsnoja mūsų įniršis. Jo klasta ar kiti neapkenčiami būdo bruožai būva tikri, tik įsivaizduojami ar perdėti, tačiau tikroji problemos šaknis yra pats pyktis, tad pirmiausia turėtume grįžti į vidų ir pažvelgti į save. Geriausia bus nesiklausyti to, kurį laikome savo pykčio priežastimi, net nežiūrėti į jį ir iš viso negalvoti apie pyktį sukėlusį šaltinį.“
————————————————————————————————————————
Bet koks jausmas , taip pat ir pyktis yra asmeninė mūsų dalis ir niekas kitas. Vertėtu tiesiog suvokti, kad aš esu piktas ir nesvarstyti kodėl. Tiesiog gal pasišalinti kur ir imti stebėti savo būseną. „Mat koks aš piktas“. Turėtu po truputi ateiti supratimas, kad pats pyktis nieko nesprendžia, bet greičiau atvirkščiai, tik aštrina situaciją, kursto ir dar didesnį pyktį. Pats pyktis jau liudija, kad esame bejėgiai keisti išorinį pasaulį. Mes galime tik kažkokiu tai būdu įbauginti ką ir priversti laikinai vienaip ar kitaip pasielgti, tačiau iš esmės pakeisti nieko negalime. Galime tik sudaryti sąlygas kažkam pasikeisti pačiam, tačiau pykdami mes tų sąlygų nesudarome, o tikriau sunaikiname net ir menkiausią buvusią galimybę bent kiek norėti keistis. Vienintelis būdas nusiraminti – yra atleisti. Visiškai atleidę ir nusiraminę mes jau kažkiek tampame pajėgūs keisti situaciją iš vidaus, o tai reiškia iš esmės, tik negalima skubinti laiko. Tik išsprendę savo pykčio problemą ir atgavę visišką ramybę mes įstengsime ir kitam padėti spręsti savo problemas. Suprantama, kad ne mes turime išspręsti kitų problemas, tačiau atsiranda galimybė kitam padėti.
senelis rašė:
tikrai taip,negerai pykti laikyti savy, reikia issipasakot ar issirekaut… 🙂 nes jei laikai, po to gali atsiliepti sveikatai..
pasisakyk – iskart palengves..
sutinku su pasisakymais. reikia arba issilieti, arba atleisti, nes nieko gero ,kai viduj yra pagieza. kalbant apie mane, atleisti nemoku, nebent tikrai nuosirdziai atsipraso, tai dazniausiai pasakau tam zmogui, ka jauciu ir visada ispasakoju visiems aplinkiniams, ka jis blogo padare. tada bunu rami kaip belgas:D
PupaUoga rašė:
Sakyta buvo 100 kartu. Dabar jau taure pilna. O ka daryt jei reikia kalbetis su "siena"? Pro viena ausi ieina, pro kita iseina. Zmogaus per zemas intelektas, kad suvoktu, kad reikia susimastyti, isvadas daryti ir kad ne aplink ji sukasi pasaulis… Na, taip kartais suklusta… Savaitei… ir vel trukt uz vadziu vel is pradziu…
Algi, zinau viska, zinau kaip blogai laikyti, reikia atleisti, bet juk yra ribos… Kantrybes ribos. Atleisti ir pamirsti galeciau tik tada kai nebesimaisytu tas zmogus mano gyvenime…
O nematyti ir negalvoti apie ta zmogu negaliu, nes kasdien ji matau, o kuo dazniau matau, tuo labiau slyksciuosi…
Kad ir kokia nepatogi buti mano padetis… Bet isvados kaip ir padarytos, tereikia laiko tai igyvendinti.
Gaila tik vaiko.
Pinky, gerai pagalvok pries igyvendindama tas isvadas :/
Jei buciau Lietuvoj tai padarius jau buciau…
Kad nebemyliu as. O ka daryt. Galvoju apie visus kitus tik ne apie ji.
Pinky rašė:
Taip… Labai sudėtingas ir nelengvas gyvenimo momentas visiem trim. Neįmanoma perlipti kartelės, kurios perlipti neįmanoma. Žinau, tavo sprendimas tikrai nėra lengvabūdiškas, tad belieka palinkėti nelaikyti nuoskaudų širdyje ir nenustoti tikėti, kad gyvenimas gražus, tik kartais būna duobėtas. Neįmanoma nesubjektyviai nustatyti kaip vaikui būtu geriau. Ir darniose šeimose pasitaiko, kad vaikai pasiklysta, o būna ir visiški našlaičiai užauga nuostabiais žmonėmis. Viskas bus gerai, nes nieko blogo ir iš viso negali būti, gali būti tik laikini sunkumai.
Ziurek, kad tau ir tavo vaikeliui butu gerai. Linkiu tau tik laimes saule :)*
Na o man siandien truputuka liudna, kroviausi daiktus, isvaziuoju mokytis, nors ne taip ir toli nuo namu, bet visgi, jau kazkas keiciasi mano gyvenime. Liudna palikt pustusti savo kambari, liudna skirtis su draugais, nors ir taip mazai su jais bebunu, nes visa demesi atiduodu vaikinui. Nezinau toks keistas namu palikimo ir liudesio jausmas kankina. Tai vat tiek
Avietyte rašė:
Avietyte rašė:
Atmink visada. Vaikinai keiciasi, o draugai lieka visa gyvenima. Tad niekad ju neapleisk… Paskui neliks vaikino, o draugu jau nebebus…
Turejau as tokia beda kai buvau praradus daug draugu per viena toki prisirisima maniakiska…
Šiandien jaučiuosi kaip nusivalkiojus kalė :((
Kazkodel isivaizduoju ne koki vaizdeli: grizai siryt, isejai penktadieni. O savaitgali daveisi daugiau nei tau leidzia savigarba…
O del mano istorijos.. Tai aciu, kad isklauset. Kazkaip palengvejo man visgi 🙂 Dar pasiskaiciau protingos literaturos tai nurimau truputi.
Pinky, daryk taip, kaip tau norisi. Vaikui bus gerai tada, kai bus gerai tau, kai matys laimingus tevus kad ir po viena, o ne kartu – nuolat besiriejancius.
O juk tu dar jauna… 😉
Nera taip lengva padaryti kaip pasakyti 🙂
Nerealus vyrukas! Verta pamatysi visiems. Tai ikvepia.
http://www.youtube.com/watch?v=Gc4HGQHg … r_embedded
Neissigaskit pirmo vaizdo. Ziurekit iki galo.
geda mum turetu but, kad nemokam dziaugtis gyvenimu, amzinai susirauke vaikstom, vis kas nors negerai… o kai atsipeikeji – jau buna per velu.
reikia dziaugtis siandiena 🙂
gaila kad ne viska supratau ka jis ten pasakojo..
As tai asara spaudziau kai jis ten kalbejo auditorijai… as niekad nevesiu… niekad neturesiu darbo.. niekad neturesiu idealaus gyvenimo…Kiekvienai vienisai merginai noriu pasakyti, kad tu esi grazi! Tu esi dievybe, nes tu esi tu. Kiek daug zmoniu pyksta ant viso pasaulio, kad pas juos bloga situacija namuose, ir jie pyksta ant kitu zmoniu…
Zodziu daug graziu dalyku, pavydetinas zmogaus poziuris…ir tai labai ikvepia :ymhug:
tikrai ikvepia jo optimizmas:) taciau negraziai nuskambes,bet tiesa yra,kad kai pamatom ta ,kuriam nepasiseke, pasijauciam laimingesni.
Taip, cia naturalus egoizmas.
Pinky rašė:
Mačiau šitą. Suvirpėjo širdelė. Gyvenimas yra trapus.
Sapnavau kirmeles po oda landziojancias… Jausmas siaubingas, taip skaudejo… Taip ir jauciuos dabar prastai…
Sapnininkai kalba apie atsivertima 😐
Visko gali buti, nes gyvenimas dabar balaganas…
Jauciuosi labai vienisas. Rasau tai forume ir dar turiu tiek daug intelekto, kad pilnai suvokiu viso to absurdiskuma.
Zinok, kartais padeda ir toks issipasakojimas. Gal mes tau gyvenimo nepastatysim, bent bent galim palaikyti 🙂 Issipasakok. Kas privede prie tokios savijautos?
Siandien esu pikta kaip sirse. Tik kas nors pasipainiotu po kojom. Nezinau kas cia man, siaip truputi visi nervoja ir plius matyt rudenine depresija X( Na, yra siaip prieszasciu, bet jos tokios visos smulkios, bet labai duag… Viskas jau nervina.
Jauciuosi kaip koks mesos gabalas. Viskas, turbut reikia pradet maisus nesiot ar ka, nes nusibodo tos replikos.
Visą dieną pradirbau prie namų, ir abaigoj pirtelėj išsitaškiau. Miegosiu kaip obuolys 😀
Prislopinta. O dar, kai savaitgalis buvo darbingas.
Šiandien jaučiuosi susinervinus, nes kantrybės taurė jau perpildyta. Gyvenimas su lietuviais, kurių nepažįstu yra tikras košmaras (su lietuviais ir šiaip jau negyvenau du metus):
1. Jie visi kažkokie keisti ir beveik nebendrauja:
2. Apsileidę, niekas po savęs neapsitvarko (trys mėnesiai jau čia gyvenu, nė kart niekas nieko nevalė ir netvarkė);
3. Jei koks nesklandumas namie (dingsta karštas vanduo, neveikia šildymas, sugedo krantas ir pan.) visi tyli kaip susišikę, niekas niekada nepaskambins šeimininkei ir nepasakys, geriau kentės ir lauks iki kol kas kitas paskambins (šiuo atveju mes su drauge – ji airė).
4. Vakar kažkas užrakino duris iš vidaus, skambinau skambinau, barškinau langus (visi namie), niekas net nesiteikė atidaryt. Teko šaukt vieno gyventojo vardą, kurio langas buvo atidarytas, tas tada išsigandęs greit nusileido, atidarė ir pabėgo.. X(
na ir idiotai :ymtongue:
Siandien diena prasidejo gerai, sedau i autobusa ir ismoviau i miesta kuriame studijuoju. Atvaziavusi pradejau ieskoti kito buto, nes sitas kazkoks nenormalus, cia salta jau rugsejo menesi, kranai praleidzia vandeni, o kur dingsta duju kubai, net neisivaizduoju. Gyvename dviese su kambarioke, taciau ji irgi tiek neisnaudoja. Siandiensusiradom toki butuka, jai variantas tinkamas, kadangi tevai aptele pinigais, o man biski kitaip, tad pagalvojau, gal man reik gyvenst vienai atskirai kokiame vieno kambario bute. uzsiminiau apie tai vaikinui, jis suprato, kaip uzuomina gyvent kartu, ir paklause, ar as nebijau pradet gyvent kartu, sakiau kad truputi, o jis pasake kad bijo, del to jog galim stipriai susipykt. sakau jog visa gyvenima nebijosi, tai nieko nebeatrase. Neesme aisku cia, nesupikau ant jo, tai jo nuomone, mes dar labai jauni, gal nelaikas gyvent kartu, bet tikrai stipriai nuliudau, nes visad vapa, kad butu faina kartu gyvent, o kai atejo rimtesnis laikas pakalbet apie tai, tai prasideda baimes, zodziu baisiai nuliudau.. Ir siaip kartais pagalvoju, kad jis nelaiku atejo i mano gyvenima ir kad noreciau jam nieko nejaust, palikt, nes ateina mintys, jog galeciau dziaugtis gyvenimu labiau, su savo specialybe keliaut kur tik noriu, atlikt praktikas ivairiose salyse, mokytis kitur, taciau sedziu cia sau tik del jo ir negaliu jo palikt, nes bijau kentet. jei paliksiu zinau, kad taip ir bus…..
ir su juo blogai, ir be jo blogai:)
Butent!
Imagine, cia ne lietuviai, cia zmoniu budas.
Avietyte, ech kaip man taves gaila… Tokia sauni panele, o taip supakuota. As tau galiu atvirai pasakyt, galiu duot galva nukirst, kad judu issiskirsit. Jis ne tau. Tau reikia geresnio. Tik gaila, kad mano zodziai tau atrodo kvaili. Belieka laukti kol pati ataksi. Tik ziurek, kad nebutum per ji gyvenima susigadinusi. Ypac kas liecia mokslus. Visa kita isgydoma.
Jo tokie pasakymai liudija nora lakstyti ir duotis su kitomis. Galiu garantuoti… Tokiu atveju prarastu visa laisve tai daryti…Jei zmogu myli ir siesi ateiti tikrai taip nekalbesi kaip jis… As pati kazkada taip stumiau kaip jis tau stumia…
Avietyt, ar jis apsidziauge kai tu istojai i jo miesta?…
Sake taip " Zinojau, kad cia nenorejai, del to man liudna, sako bet kartu ir linksma, nes busim netoli vienas kito.."
Siaip del lakstymo pas kitas, zinok as pilnai juo pasitikiu, nes mes beveik visa laika praleidziam kartu.
Istikru ziauriai pasimetus jauciuos, viena karta atrodo, kad noreciau atsibust ir suprast, kad man jo nebereikia, kita karta noriu, kad jis mane paliktu, nes nenoriu as jo skaudint, dar buna (cia dazniausiai) kad noriu but su juo visa laika, nesvarbu kaip ten man seksis ateityje, svarbu su juo. As pati kalta del savo galimybiu suvarzymo, nes negaliu nuo jo atsiribot. Man mama liepia vaziuot ateinancia vasara pas ja dirbt, bet as atsisakau, nes neisbusiu be jo net du menesius, arba galeciau vaziuot i graikija mokslo metu pabaigoj, bet irgi neleidzia tas prisirisimas.. Nors jis sako, daryk taip kad tau butu geriau, o as lauksiu…
Negalima taip prisiristi prie zmogaus. NEGALIMA!!!
Vaikinai keiciasi. Lieka tik geri draugai ir seima.
Negalima tai negalima, o ka daryt kai per velu ? :/
Atsipeiketi.
Kaip ? :S
Pinky rašė:
Du metus teko gyventi su anglais, niekada nebuvo tokių problemų… kaip taip gali būti, kad iš 6 dar name gyvenančių žmonių (lietuvių) visi yra kaip vienas?
Avietyte rašė:
Cia tau reikia ieskoti budu, nes manuju vistiek nepaisysi 🙂
Imagine rašė:
Gal tu jiems nepatinki.
Nejau gyventų taip apskretę jei manęs nemėgtų? 🙂 tiesiog nevalos ir kažkokie susikaustę..
Kam jiems tvarkytis jei tu sutvarkai.
Tiesiog yra tokiu zmoniu…
Aplamai kodel tu varai ant lietuviu. Galima pagalvot, kad visi tokie nevalos ir bailiai. Visur visokiu yra.
Susitvarkau, nes negaliu kept ant prikepusios keptuvės ar aptaškytos dujinės.. čia jau nepagarba kitam taip elgtis. Nieko, vistiek laikinai tik čia 🙂 kai susidursiu su kitokiais žmonėmis gal kalbėsiu kitaip..
Pinky rašė:
Pavyzdziui vakar viskas buvo labai gerai, viskas toula tiesiog, tooks geras buvo, kad prie sirdies dek.. nesuprasi arba manes arba jo..
Pinky rašė:
gal kada suvoks :] dabar tegul pamyli vienas kita ir svaisto savo brangius laikus :]
gal kada ir suvoksiu..
Esu ant išsiskyrimo ribos su panele su kuria išdraugavom metus ir tris mėnesius. Jaučiuosi, kad ji pati nesuprasdama šika ant manęs, galvoja tik apie save ir šneka man kaip ji bijo įsipareigojimų ir nori laisvės. Jai galvoj dabar vien tik tūsai, nes ji kaip ir aš esam pirmakursiai studentai, bet aš budamas tūse apie ja nepamirštu, o iš jos suprantu, kad ji būdama tūse nori apie mane pamiršt. Anksčiau ji pavydėdavo man dėl to kad aš ne su ja leisdavau laiką o su draugais, taigi pradėjau daugiau laiko skirti jai. Dabar ji man sako, kad ji negali manim pasitikėti, nes ją kažkas kažkada perdaug įskaudino. Bet po praeito savaitgalio kai ji buvo AIESEC konferencijoj/tūse viskas kardinaliai apsivertė t.y. ji man čiut ne liepia bendraut su kitom mergom ir nenori patikėti manim, kad aš būdamas tūse neužsimanau kabinti kitų panų…
Galečiau čia šnekėt ir šnekėt, bet ėsmė yra tame, kad žmogus kardinaliai pasikeitė pradėjęs studijuoti. Pasikeitė jos šnekėjimo manieros, viskas pasidarė px, viskas atsibodo, manęs nebenori, manęs suprast nebenori, kelia savo principus, kelia man pavydą ir tuo mėgaujasi (pati man taip pasakė), skaudina mane, negerbia manęs. Viskas kas jai rūpi dabar tai yra ateinantys tūsai ir kaip ji juose nusigers.
Vakar labai baisiai susipykom, ir jos galutiniai žodžiai buvo "rinkis". Aišku aš viską užglosčiau, nusileidau, tam kad savaitgaliui neliktume susipykę. Bet dabar man atrodo, kad labai greitai aš pasirinksiu.
Ji jauna. Nieko cia blogo. Ji nori tusu ir nuotykiu. O tai ka ji tau kalba rodo, kad laikas skirtis. Daryk isvadas.
Bet kodėl ji visą atsakomybę verčia ant manęs. Aišku, jai dar vieną vaikiną palikti būtų jau kokia penkta dėmė ant jos….Bet vistiek nesuprantu tokio mąstymo.
Kiekvieno ginyba skirtinga.
Istorija ne mano, ji cituota. Sugraudino…
Kai tą vakarą grįžau namo, žmona jau ruošė vakarienę. Paėmiau ją už rankos ir ištariau: „noriu tau k…ai ką pasakyti“. Ji atsisėdo ir tyliai pradėjo valgyti. Jos akyse vėl pasirodė liūdesys.
Pajutau, kad man sunku praverti burną. Bet prisiverčiau pasakyti, apie ką tiek laiko galvojau. “Aš noriu skirtis”… – ramiu balsu pradėjau pokalbį.
Neatrodė, kad ją būtų suerzinę šie mano žodžiai. Ji tik švelniai paklausė: „Kodėl?“
Aš nieko neatsakiau. Ji įsiuto. Mesdama šakutę žemėn, sušuko man: “Tu ne vyras!“. Tą vakarą mes daugiau nesikalbėjom. Ji verkė, įsikniaubus į pagalvę. Žinau, ji bandė suprast, kas nutiko mūsų santuokai. Bet vargu ar aš galėjau rasti tinkamą atsakymą. Aš tiesiog pamilau Rasą. O jos nebemylėjau. Aš tejaučiau jai gailestį.
Slegiamas kaltės jausmo, paruošiau skyrybų dokumentus, kuriuose sutikau, kad jai liktų mūsų namas ir automobilis, bei 30% mano įmonės akcijų. Vos pažvelgus į popierius, ji suplėšė juos į skutelius. Moteris, kuri su manim praleido 10 savo gyvenimo metų, man tapo svetima. Man buvo gaila jos, jos išsvaistyto laiko su manimi, bet aš negalėjau atsisakyti to, ką taip nuoširdžiai pažadėjau Rasai. Galiausiai ji garsiai pravirko, kas man nebuvo netikėta. Buvau tam pasiruošęs. Tiesą sakant, jai pravirkus man net palengvėjo. Mintys apie skyrybas, jau kelias savaites apnikusios mane, pagaliau įgavo tvirtą ir aiškų pavidalą.
Sekančią dieną grįžau namo labai vėlai. Pasilenkusi prie stalo, ji kažką rašė. Net nevakarieniavęs kritau į lovą ir užmigau akimirksniu. Buvau maloniai pavargęs nuo pilnos įspūdžių dienos su Rasa.
Kai prabudau, ji teberašė. Man nerūpėjo, ką ji rašo, tad apsiverčiau ant kito šono ir vėl nugrimzdau į miegus.
Ryte ji pristatė savo skyrybų sąlygas: ji nenori nieko iš manęs, ji tenori apie skyrybas būti įspėta prieš mėnesį. Ji prašė tą mėnesį abiems kiek įmanoma pasistengti gyventi kaip anksčiau. Ji nurodė paprastutę priežastį, kodėl ji to prašo: mūsų sūnus laiko egzaminus, ir ji nenori, kad mūsų griūvanti santuoka paveiktų jo mokslus.
Aš su viskuo sutikau. Bet ji norėjo kai ko daugiau. Ji paprašė manęs priminti, kaip aš ją nešiau ant rankų mūsų vestuvių dieną.
Ji prašė, kad visą mėnesį kiekvieną dieną išneščiau ją ant rankų iš miegamojo iki lauko durų… Maniau ji eina iš proto. Tačiau, nenorėdamas bereikalingų pykčių, sutikau su jos keistu prašymu.
Kai papasakojau Rasai apie savo žmonos skyrybų sąlygas, ji garsiai nusijuokė. „Koks absurdas! Kokių triukų ji beprigalvotų, jai teks susitaikyti su skyrybomis“, – su neslepiama panieka balse pasakė ji.
Aš su žmona neturėjau jokio kūno kontakto nuo to laiko, kai supratau, jog noriu su ja skirtis. Taigi, kai pirmą dieną paėmiau ją ant rankų, abu jautėmės nepatogiai. Sūnus, kaip tik tuo metu išėjęs į koridorių, net suplojo rankomis: “tėvelis neša mamytę!” Jo žodžiai suspaudė man širdį. Nuo miegamojo iki svetainės, nuo svetainės iki lauko durų – visus 10 metrų – nešiau ją savo glėby. Ji užsimerkė ir švelniai paprašė “nesakyk sūnui apie skyrybas”. Aš linktelėjau galvą. Tie jos žodžiai mane kažkuo nuliūdino. Prie lauko durų pastačiau ją ant žemės. Ji nuėjo į autobusų stotelę, laukti autobuso į darbą. Aš sėdau į automobilį ir tylėdamas išvažiavau savo įmonės link.
Antrą dieną viskas vyko sklandžiau. Ji prisiglaudė man prie krūtinės. Užuodžiau jos kvepalus, sklindančius nuo jos palaidinės. Staiga aš suvokiau, kad šia moterimi aš nesirūpinau ilgą laiką… Pastebėjau, kad ji nebėra jauna. Jos veide buvo atsiradę raukšlių, jos plaukai ėmę žilti! Ji atidavė visą save mūsų santuokai. Kokią minutę aš svarsčiau, ką aš padariau su ja.
Ketvirtą dieną, kai paėmiau ją į rankas, pajutau, kad grįžta artumo jausmas. Tai buvo moteris, kuri atidavė 10 gražiausių savo gyvenimo metų man.
Per sekančias dvi dienas pastebėjau, kad artumo jausmas auga. Nesakiau to Rasai. Į savaitės pabaigą pastebėjau, kad tapo lengviau ją nešti. Turbūt kasdieninės treniruotės nenuėjo perniek.
Vieną rytą ji niekaip negalėjo išsirinkti ką rengtis. Ji išsimatavo gana nemažai suknelių, bet niekaip nerado tinkamos. Ji atsiduso: “visos mano suknelės išaugo”. Aš staiga pastebėjau, kad ji tiek suplonėjo, jog tai ir buvo ta priežastis, dėl kurios tapo taip lengva ją nešti.
Ir staiga man toptelėjo galvon…. ji palaidojo tiek daug skausmo ir kartėlio savo širdyje. Nesąmoningai aš pasilenkiau ir paliečiau jos galvą.
Tuo metu į kambarį įėjo mūsų sūnus, tardamas: “tėveli, laikas nešti mamytę“. Matyti, kaip jo tėtis kas rytą neša mamą savo rankose, tapo svarbi jo gyvenimo dalis. Mano žmona pamojo jam ranka, kad šis prieitų arčiau, ir stipriai jį apsikabino. Aš nusisukau į šalį, nes bijojau persigalvoti paskutinę minutę. Tuomet paėmiau ją ant rankų, išeidamas iš miegamojo, pereidamas svetainę ir prieškambarį. Jos ranka apsivyjo mano kaklą švelniai ir paprastai. Aš tvirtai ją laikiau svao glėbyje – lygiai taip, kaip mūsų vestuvių dieną.
Mane liūdino tai, kad ji taip sulieknėjo. Paskutinę dieną, laikydamas ją savo rankose, sunkiai žengiau į priekį. Sūnus išėjo į mokyklą. Stipriai ją glausdamas, pasakiau: “aš nepastebėjau, kad mūsų gyvenime taip trūko artumo“.
Nuvažiavau į darbą… skubiai iššokau iš mašinos, palikdamas ją neužrakintą. Bijojau, kad bet koks delsimas nepriverstų manęs persigalvoti. Greitai užlipau laiptais į viršų, kur manęs jau laukė Rasa. “Atleisk Rasa, bet aš nebenoriu skirtis“ – ištariau jai.
Ji pažvelgė į mane su nuostaba. „Ar tu karščiuoji?“ – ištarė ji, bandydama paliesti mano kaktą. Aš patraukiau jos ranką. „Atleisk Rasa, bet aš nusprendžiau nesiskirt. Mano vedybinis gyvenimas buvo nuobodus greičiausiai todėl, kad mes su žmona nesugebėjome įvertinti mūsų kasdieninių gyvenimo detalių, bet ne todėl, kad mes nustojome vienas kitą mylėti. Regis tik dabar supratau, kad kai mūsų vedybų dieną įnešiau žmoną į mūsų namus, aš įsipareigojau ją saugoti, kol mirtis mus išskirs”.
Staiga Rasa tarum pabudo iš miego. Stipriai pliaukštelėjo man per veidą, trinktelėjo durimis ir pravirko. Aš jau leidausi laiptais žemyn ir skubėjau link automobilio.
Pakeliui sustojau prie gėlių parduotuvės. Užsakiau gražią gėlių puokštę savo žmonai. Pardavėja paklausė, ar nenorėčiau ko nors užrašyti ant atvirutės. Nusišypsojau ir užrašiau “aš nešiosiu tave ant rankų kiekvieną rytą, kol mirtis mus išskirs”.
Tą vakarą grįžau namo su gėlių puokšte rankose ir šypsena veide. Greitai užlipau laiptais į viršų… mano žmona gulėjo lovoje nebegyva.
Mano žmona kovojo su vėžiu mėnesių mėnesius, o aš buvau toks užsiėmęs su Rasa, kad to net nepastebėjau. Gydymas buvo neefektyvus, ir ji suprato, kad vilties išgyventi nebėra… Norėdama apsaugoti mūsų sūnų nuo neigiamų išgyvenimų dėl mūsų skyrybų, ji paprašė palaukti tą vieną mėnesį…
Dabar – bent jau sūnaus akyse – aš vis dar mylintis vyras…
_______________
Mažos smulkmenos mūsų gyvenimuose ir daro mus laimingus. Mes išeikvojame daug laiko siekdami didelių namų, gražių automobilių ir didelės sąskaitos banke. Šie dalykai sukuria sąlygas būti laimingiems, bet patys savaime neatneša mums laimės. Todėl raskime laiko būti savo sutuoktinio draugu, ir darykime tuos mažus malonius dalykus, kurie daro mus artimais vienas kitam. Būkit laimingi santuokoje!
Jeigu su niekuo nepasidalinsite šios istorijos, jums tikrai nieko nenutiks.
Tačiau jei pasidalinsit, galbūt kažkam išgelbėsit santuoką.
Didžiausios gyvenimo krizės nutinka tiem žmonėm, kurie pasiduoda, nesuprasdami, kaip arti sėkmės jie buvo. Tegul ši istorija mums primena, kad reikia vertinti tai ką turime, kol to nepraradome. Laimingos santuokos Jums, mielieji!
Na jo istorija graudi. :-s Vyrai, kartais nemato, mūsų vidinių problemų.
Yra labai lengvas sprendimas šituo klausimu. Pradėkit šnekėti.
Ne visi moka, ne visi nori.
Vakar kaip tik skaičiau šią istoriją.. graudi, liūdna ir labai pamokanti..
KOfein rašė:
Na kodėl jūs norite pririšti žmogų prie savęs kaip kokį šuniuką. Na nenori jau jau būti su tavimi ir ką? Nieko čia keisto… Juk nebūtinai atėjusi niolikinė meilė ir būna ta tikroji. Juk jauni, aktyvus, maximalistai, tai ir santykiai tokie kaip jūs – maximalistiniai. Noriu visko ir daug ir aišku čia ir dabar. na ir valio. Tegu ji eina sau kur nori, ir tu eik kur nori. Kai subręsi, tikrai sutiksi tą tikrąją meilę, o apie šią prisiminsi tik su šypsena ir žodžiais – "koks aš kvailas tada buvau" 😀
Mokykis, gyvenk ir kol gali "dėk ant visko", paskui jau tokios galimybės nebeturėsi.
NESKUBĖKIM UŽAUGTI.
Sėkmės
Tai va, nezinau gal cia del rudens ar siaip kas uzplauke.. o gal taip yra, neklystu.
Pastaruoju metu jauciuos tokia vienisa, apleista ir nereikalinga. O gyvenu su seserim, bet ji turi seima, bendrai nuomojam buta. Taipogi turiu ilgalaiki drauga, deje ji matau tik savaitgali, dirba komandiruotese..
Kai gryztu namo, jauciu niekas nelaukia, uzsidarau kambari, aplanko karts nuo karto sesuo ar dukterecia.. pavirsutinis bendravimas.. ir toliau viena per dienas, kuom uzsiimt nelabai yra uz ka, drauges , drauge namiseda..esu studente, tevai nepadeda.. ju ir neturiu.. taip liudna buna.. o kas paguos nieko, tik pati save.. bet laikiaus, pries savaite paskutinis lasas..mano gimtadienis, aisku jo nedariau, taipogi nera uz ka, pasveikono pazystami is skypo.. juk priminimas yra.. aisku sesuo, su fraze "o tikslei, tavo gimtadienis, tai sveikinu", aciu.. paskambino draugas su gimtadieniu.. viskas skaudziausia tas, kad as artimiems zmonems, is paskutiniu centu bent rozyte uz lita nupirksiu.. o as, kaip sakau, net is pakeles kokios gelytes negavau.. tikejaus, kad draugas ka padovanos, nes sakiau, nieko negavau, jis sake gausi..viltis.. deje ta savaitgali negryzo, nebuvo kaip.. gryzta kita.. ir nieko, sakau gal sampano isgeriam, klausia kokia proga? as, nu uz ta pati praejusi, a jo gerai.. vel lyg suspaustu sirdy.. atejo jo draugai, su jais isgerem sampano ta progo, jo klausia, tai ka padovanojai.. jis nieko, bet susigesta ne pries mane, bet pries draugus.. akys apsiasarojo, bet susilaikiau.. po savaitgalio gryzau ir verkiau naktyi taip kaip jau seniai ta bedariau.. jauciaus ir jauciuos tokia nereikalinga.. gryzau i vaikyste.. kai net iki 7m nezinojau kada mano gimtadieni.. o ka kalbet apie kokia dovanelia.. nezinau, gal as per daug sureiksminu.. gal.. belieka save pasiguost ir pakaretot sau.. as stipri.. dar dasidejo tas, kad drauge iresi, kad jos berniukas ziedus perka.. as saviskiui tai ir pasakiau.. sakau, o gal greitu metu ir tu zadi? Nes jau kartu 2,5m karu.. kartu ir buta ruosiam pirkt ir paskola imt.. o jis, kad isizeis, kad supyks, konia ko cia nesamoniu klausineji, kaip mentas tardai, isvis kas tau yra ir ko nori.. nuliudau.. nes tai leido daug ka suprast.. nezinau kaip elgtis.. dusina viskas.
O kodėl taip sureikšmini gimtadienį ir būtent DOVANAS? Jau juk ir nevaikas, kad klyktum negavus lėlytės… Išvis tokių metų jau nelabai kas paprastus (nejubiliejinius) gimtadienius ir svencia. O čia, didelė merga ir dar nori lėlytės. Žmonės užimti šiais laikais ir yra natūralu, kad nepuola pirkinėti dovanėlių ir bėgti sveikinti tuo labiau, kad tu nedarai gimtadienio kaip tokio, t.y. nekvietė baliavoti nieko, tai ir niekas nedovanoja tau nieko, elementaru.
Pati esi depresinė žmogysta, tai kaip pati elgiesi ir save parodai, taip ir žmonės su tavimi elgiasi. Ypač dabar niekas nenori bendrauti su amžinai dejuojančia merga – aš irgi tik pasveikinčiau, o daugiau ir nieko negalvočiau, o kam, juk ir vėl reiks klausytis jos virkavimų kaip viskas blogai.. Fuuuu..
Išeitis viena – būk pati linksma ir kiti tau bus linksmi.
Ir dar – tavo bernas seniai jau turi kitą – kam jaunam pacanui reikia tokios depresijos?
vienisa rašė:
Tavo situacija atrodo tikrai nėra iš lengvųjų, nenuostabu, kad jautiesi prislėgta – matai seserį, kuri turi šeima, kuri apsupta žmonių, yra laiminga. Draugo taipogi dažnai nematai. Tėvų neturi.. Draugės, draugai.. kaip supratau jų irgi daug neturi, tik minėjai vieną, kuri yra namisėda. Tikrai kiekvienas galų gale pasijustų taip prislėgtas. Kai kas nuo tavęs nepriklauso ir nepakeisi. Užtat gali padaryti daugybę dalykų pati ir pakeisti savo gyvenimą.
Tiesiog norėčiau dar kai ko tavęs paklaust:
1. Ką veiki savo laisvalaikiu, kai neužimta mokslais?
2. Kaip sekasi bendrauti su kitais žmonėmis (grupiokais ir pan.)?
3. Ar padarei viską, kad susilauktum didesnio dėmesio iš sesers, draugo ir kitų draugų?
4. Ką galėtum pakeisti savyje, kad pasijustum geriau ir dabartinė situacija pagerėtų?
Someone rašė:
Žinoma, kai nėra už ką kelti gimtadienio tai nieko čia nepakeisi. Kiekvienas norime pasijausti svarbūs, o ypatingai mūsų gimimo dieną. Čia yra natūralus dalykas. Simbolinės, mažos dovanėlės, kad ir mažas gėlės žiedelis yra tarsi simbolis, parodantys, kad esame kažkam svarbūs gimimo dieną. Kad kažkas apie mus galvojo ir norėjo nudžiuginti. Artimiausi žmonės, kurie to nepadaro matyt yra per daug užsiėmę savo gyvenimuose, kad nepastebi kitų, nesusimąsto, kad toks menkniekis kažkam pradžiugintų širdį. Blogiausia yra tai, tavo atveju, kad tavo draugas dalijo tuščius pažadus, pamiršo. Sakau tik tai, koks įspūdis susidarė iš tavo papasakotos istorijos. Liūdniausia yra tai, kad jis susigėdo tik tada kai draugai jo apie tai paklausė.. bet ir po to apie tai buvo pamiršta.
Someone rašė:
Nemanau, kad tu viską sureikšmini, bent jau iš to ką papasakojai.. neturėjusi gimtadienio iki 7m tavyje nori nenori susiformavo jo svarba.
Ar tavo draugas iš vis ką nors tau yra padovanojęs? Gal jis skrudžas, taupo ir sunkiai leidžia pinigus ant kitų. Yra tokių žmonių nemažai.
Ar tu jautiesi laiminga su juo (nors dažnai jo išvis nematai)? Turi padaryti svarbiausius pokyčius savo gyvenime, jei nori jį susikurti tokį kokio nori. Pakeisk mąstymą, eik daugiau į žmones, bendrauk, keiskis savo išvaizdą, taip jausiesi savimi labiau pasitikinti. Apmąstyk visus pliusus ir minusus dėl judviejų su draugu draugystės ir ateities planų. Įvertink visus faktus, kokie yra dabar ir kokie gali būti ateityje jums kartu įsigijus būstą ir pradėjus bendrą gyvenimą. Nes tai nulems visą tavo likusį gyvenimą. Jei abejoji, nesi tikra, neturėtum pult stačia galva pirkt kartu su juo buto.
Avietyte rašė:
Kame reikalas jauna pradėjai draugaut su vaikinu? Ar nenorėjai likti viena? Dabar, įsivaizduok, tu išvažiuoji, jis pasineria į vienatvę, susiranda kitą ir tave palieka, šiuo metu, kažin ar galima vaikinais pasitikėt, net jei ir labai myli.
panike, bent pati kada nors supranti ka parasai? prie ko cia tie tavo isivaizdavimai? Someone rašė:
prie ko vienatve, kitos mergos, bei pasitikejimas? juk ne apie isdavyste kalba eina… 8-|
Panike, visai ne i tema pakomentavai. Problemos išsisprendžia arba tiesiog praeina,praėjo ir tos, viskas yra gerai!
Tai buvo tik mano tos dienos savijauta 🙂
Avietyte rašė:
Nebus 😀
Avietyte rašė:
Tai, kokia čia meilė?
panikė rašė:
PupaUoga bent susilaikyk nuo tokiu komentaru, nes labai juokinga…
tai kad cirkas kazkoks tos vestuves..
Pupa, visi zenijas, anksciau ar veliau, ispudingiau ar kukliau – ceremonijos pavadinimas tas pats.
Nesizenija tik visiskai beviltiski, nes ju neima niekas.
PupaUoga rašė:
Tikrai ne cirkas.
Šiandien su vienu pažįstamu buvau susitikti. Norėjau jį apkabinti gale pasimatymo. Bet neleido kažkas, turbūt tas kuklumas, grįžus namo gavau iš jo žinutę, kad jis taip pat norėjo mane apkabinti, bet pagalvojo, jog supyksiu, nes žiūrėjau į jį keistu žvilgsniu. Aš norėjau įsitikinti ar jis man tinkamas. Buvau pasiklydus, nemokėjau išreikšti jausmų. 🙁 Tikiuosi, kad per kitą pasimatymą bus viskas ok. Galėsiu prisiglausti prie jo.
Someone rašė:
nesuprantu, kodel ji turetu susilaikyti nuo tokiu komentaru:) gal gali paaiskinti? Man asmeniskai juokingai skamba tavo teiginys, kad nesituokia tik beviltiski. Cia kiekvieno pasirinkimo laisve, tuoktis ar nesituokti. Gal zmones, kurie renkasi nevalgyti mesos arba netiketi i Dieva, tau irgi atrodo juokingi?
doubtful rašė:
Susilaikyti turetu, nes tikrai istekes. Anksciau ar veliau zmones susituokia, nebent neranda antros puses arba ju niekas neima. Kokios dar buna priezastys? Manau, jokiu. Pasirinkimo laisve? Jai niekas dabar neliepia rinktis 🙂 Kurti seima!
O dievu as pati netikiu.
tavo nuomone tokia, kad musu paskirtis kurti seima, o man pavyzdziui taip neatrodo. Yra zmones, kurie tiki santuoka, ir yra tokie, kurie ja netiki. CIa irgi pasirinkimo laisve 😉
Kai jai bus 30-40 ir taip kalbes irgi nesigincysiu 😛
Beje, nepazystu ne vieno zmogaus, kuris netiketu santuoka, kad ir buna ji ne visad nusisekusi, bet nenustoja ieskoti tos antros puses.
Jei tu netiki santuoka tai gal tau ir antros puses nereikia?
O as kaip tycia pazistu zmoniu, kurie neketina tuoktis, ir tokiu, kurie viena karta nesekmingai susituoke daugiau to patirti nebenori.
As nesu kategoriskai pries santuoka, tiesiog nematau kazkokios butinybes isteketi. Nori tekek, nori – ne, it’s your choice.
O kas del antros puses, tai jau verciau busiu viena, nei su kokiu nevykeliu.
Nesekmingu santuoku dabar apstu, nes, pirma, zmones skuba, antra, zmones turi labaaaai daug pagundu.
Isgys zaizdos, susiras kita meile ir persigalvos..gal 😀 .
Pinky rašė:
Reikia išsirinkti tą vienintelį.
Gyvenime sudetingiau nei rodo per filmus.
Labas visiems 🙂 Noriu išsipasakoti…
Jaučiuosi tragiškai , nes mano santykiai su vaikinu tampa vis niūresni..Jis man neberodo dėmesio šilumos ,bet kai paklausiu ar jis mane myli jis atsako jog taip ir labai tik jis sako kad kam jam rodyti siluma jei ir taip aisku kad myli mane..Jis man jokiu staigmenu nebepadaro kaip budavo pradžioje..O kai jam pasakau ko man trūksta jis sako ,kad čia aš viską išsigalvoju ir man tik taip atrodo svarbu jam gerai..Ak kaip sunku nežinau ką darytkaip sužinot ar pamokyt ,kad jis sužinotu ką aš jam reiškiu..?aš anksčiau gyvenau šalia jo mieste o dabar išsikrausciau i užmiestį tai jis vasara dažnai atvažiuodavo o dabar jis netvažiuoja nes jam ner ka veikt ir salta…nesuprantu nejaugi tai trugdo susitikt?;//
Laukiu nuoširdžių patarimų..
Pinky rašė:
Nes jie kiaulės yra. Kai negauna to, ko nori, tai palieka blt. 🙁
Anna rašė:
O aš negaliu pakęsti draugystės su jaunesniais. Niekaip aš prie jų nepriprantu. Įtampa, šaltumas, sustingimas. Panos, būkit atsargios su tokiais. Aną mečiau, vakar buvau susitikus, apkabino du kartus nieko nepajutau, įsitempus buvau. 😀 Ai tegul kitos panos kenčia su juo būdamos, o aš gyvensiu ir žvengsiu iš jo, kai jis liks vienas. Lazda turi du galus.
Tai apsispresk kas kuri paliko.
Jis mane pirmas paliko.
O tu antra ji palikai? 🙂
Tai ir taip buvo aisku kaska paliko.
Panike Panike… man graudu daros klausyt kaip tu sneki..
Man irgi jau kantrybe su ja nebelaiko. Bet ka padarysi. nepakeisim jos. Kokia yra tokia.
Žiūriu, kad ir kiek laiko beprabėgtų, šitam forume niekas nesikeičia… : )
Panike juolab 🙂
Nu va, jau trecia savaite kaip officialiai issiskyres, daugiau nei menuo kaip nesimatem. Jauciuosi pakankamai gerai.
Laikas visad isgydo zaisdas 🙂
Pinky rašė:
jauciuos labai liudnai, nes drauge neivertina tai ka jai jauciu, skaudina..
Amm jaučiuosi nejaukiai, viena namie bunu, truputuka liudna, nes pakalbejau su drauge apie senus laikus, kuria pamirsau… o siaip tai visai gerai jauciuosi pastarosiom dienom 🙂
Po vakar vakaro labai gerai. 🙂
PupaUoga rašė:
Jauciuosi snd sudinai nzn kas daros mane pana nuvyle ziauriai , nzn ar man skaudu ar as ziauriai piktas . Buvo taip , Ji koki menesi bendravau salciau su manim , bl retai per ta laika girdejau myliu ir graziu zodziu , o jei as jai pasakydavau kad myliu tj ji visad atsakydavo as ir , ir daugiau nk , Ir viena diena uzmaciau kad ji susirasineja su mano geru draugu , o ji jy pazinojo tik kokius 3 menesius , taip gavos ,kad pasiemiau jos telefona ir perskaiciau visus sms , jie buvo pora kart susitike kai nezinojau ir dar ji buvo parasius kad norejau isisiurpt i tavo lupas ir pan. bet jokios zinutes kaip myliu nemaciau . Ir tada ji pradejo skustis ,kad jei pradejo trukt mano demesio,bet mes kiekviena diena susitikdavom ir ji budavo trecdali laiko kol mes budavom kartu inerus i tel tj kaip as galiu jei suteikt demesio jei ji pati nekreipia i mane demesio . Nzn kas tada man atsitiko kai perskaiciau sms , as ant jos nei nerekiau nk nesakiau , o ji buvo zr nusiminus ir prase kad ka nors jei pasakyciau , as negalejau lyg buciau nutiles amzinai net lupos neprasivere , o as visad jei kas nors atsitikdavo rekdavau ant jos arba nors pistdavau prota , o db nieko… Tai nzn ka man daryt , as jai pasakiau kad ji taip baigtu daryt ir pradetu normaliai su manim bendraut , o ji pasake nepazadu ,bet as tave tikraj myliu . Ir dabar ka man daryt jei ji taip sako ,as ja zr myliu nenoriu jos prarast ,bet jei taip daro ir dar su mano draugu tj yra negerai (buckiai , maziukai , zuikuciai ir pan..) o as tokio dalyko nesulaukiu jau kokio menesio . Gal man jei pasakyt : Jei mane myli , tj baik taip daryt ,o jei nebaigsi viskas tarp musu baikta ar ka ?
Tai zinoma turi kelti ultimatuma.
O tyli, nes jauties labai iskaudintas. Man ir buvo tokia situacija. Buvau labai stipriai iskaudinta tai tylejau, kai paprastai kai pykstu issakau ka galvoju, apsaukiu ir pan.
Cia matyt is soko taip buna, kad tyli.
Juciuosi nekaip. Visa savaitė buvo keista, nuo pat sestadienio. Draugo gimtadienis, netycine menka vaikino isdavyste, nezinojimas ko noriu. Visi sitie dalykai privercia taip blogai jaustis..
netycine menka vaikino isdavyste?
Dar ir taip buna?
NETYCINE.
MENKA.
Man regis dabar visiems juodas metas. Man irgi.
Pirmą kart taip gerai išsimiegojau šią savaitę, labai įtempta buvo nuo praeito šeštadienio, o vat rytoj atsipalaiduosiu bent jau pusbrolio gimtadienyje. :ymparty:
Buvo gera
Bloga. 🙁
panikė rašė:
Na jau na jau…as kazkaip visada buvau pries vyrus ir uzjausdavau merginas, bet dabar LABAI labai abejoju… vyrai bent jau kvailiai, issikiria del durnos galvos, o panos-del savanaudiskumo-o tai daug sykiu slyksciau.
O tiketis amzinos "meiles" bunant 17-cia naiviau nei tiketi kaledu seneliu [truksta gyvenimiskos isminties].Todel as juokiuos is idiotu, kurie tuokiasi 18,19…po 3,4 metu issikiria ir vaikas lieka. Isleisciau statyma, akd tokius tevus sodintu.
Bet zinoma isimciu buna, ir as tik uz jas, manau ner anieko graziau kaip pora kuriem vienas kitas buvo pirmieji ir jie susutuoke ir jau yra seni ir visdar myli 😀
Slogi, nes už lango apsiniauke ir po truputi lyja :-
Sauni 😀
Susikrimtes 🙁
Pasmaukiau 3x jauciuos puikiai, einu prisipaudymu daryt :ymparty:
Puiki iš po vakar. :ymhug:
kokia butent dabar mano savijauta? ok sakau:
2011-02-25 Penktadienis 19:59 skauda nugara nes kreivai sedziu prie pc,zeurei nuobodu nors ir skaitau apie kosmosa (biski idomus man tas kosmosas) ziurau kazkoki vaiku balsa kur soka kaskokie zmogai… tai tiek
Tiesiog puiki. :ymhug:
Siandien is tu dienu kp jauciuosiu liudna…
Atrodo viskas taip nereiksminga… darau ne tai ka tureciau daryt…einu ne tuo keliu…tokia gili tustuma…
Bet…keisti kazka nezutenka ryzto,nes netekciau daug ir geru dalyku…
Baime…ji privercia tave gyventi pagal visuomenes sukurtus stereotipus… baime butu kitokiam…baime isgirsti apie save bloga nuomone…
zinoma,si diena praeis ir vel gyvensim kp gyvene ir rutina pasiglems visas mintis…
Gera, vakar pasikalbėjau su drauge, apsiraminau. Kalbėkit žmonės ir nebus sunku. tam Dievas davė liežuvį ir smegenis.
Liezuvis moteriai pamalonint,o smegenys,na,nedaug kas jas turi. :-B
keista savijauta, kartu ir gera, bet tragiskai nuobodu ir noriu miego, taip atrodo, kad jei kas mane uzkabins susprogsiu, visa patalpa kurioje sedziu sunaikinsiu ir eisiu namo miegot ;O bet kol niekas nieko erzinancio nepasake, viskas ok :))
Kaip atsikratyt jausmu ka? pasakykit man, gal burtai kokie yra ? kas nors? vaistu gal? prasau ? nebegaliu 🙁
Nieko nepadarysi kol nedasus…
Bandyk zvalgytis kito vaikino, gal tada koks uzkibs ir senajam jausmai gesti prades 🙂
kazkaip ir bandau ta daryt 🙂 ir viska daro pripratimas o ne meile, man atrodo
Tikrai taip. Pabandyk nueiti į pasimatymą, paflirtuoti drąsiai su kitais. Gal atsivers akys. Na tik tau nepavydėtina situacija, kad esi įstrigus tam mieste 😉
Sakiau aš tau pas mane varyt, būtų vietos pabėgimui 🙂
He he šmaikštuole 8-|
Jūs kartu gyvenat, ane? Manau jei pasiūlytum išsiskirt jis turbūt atsitokėtų 🙂
Aš kaip Avietytė pasijaučiau šeštadienį, jam svarbiau buvo butelis rankoj, negu mane laikyt apsikabinusią savo glėby. Kažkaip klaikiai pasijutau ir sekmadienį palikau jį. Jokio pasiaiškinimo nenorėjau girdėti iš jo. Gal taip geriau, negadins man nervų prieš egzaminus, galėsiu ramiai mokytis. Norėčiau pamatyt jo sutinusį veidą nuo alkoholio, tokį sudžiuvusį, nuskurdusį. Gal, atsipeikis, kad nepigią merginą prarado, gailėsis dėl savo veiksmų.
Toks vaizdas , kad bernu ieskot alkoholiku sanburiuose lol 😀
Aviete,
isivaizduok jei jis tau taip sakytu. Pas tave ateina drauge miegot, sako paemiau vyno – atsigersim, o tu jai noretum pasakyti, kad man vaikinas neleidzia? Juolab kai esi isgeres tai dar labiau nesinori atsisakyt to vyno 🙂
Man regis tu esi per daug prisirusus prie jo. Tau reikia tureti daugiau savo laiko. Iseik su draugem dazniau, susirask koki uzsiemima, buvomas dviese jus prazudys – patikek manim.
Ir stenkis nekontroliuoti jo labai. Kuo labiau ji spausi tuo labiau jis priesinsis.
Frantic rašė:
Banshee rašė:
Na man tai biski irgi komiskai atrodo, kad del skarbos alaus reikia susipykti, lai geria , jei jau jam taip dega, manau, jei negeria kasdien ten tonom, tai nieko blogo tame nematau isgerti alaus su draugu, as ne uz buciau, tegu pailsi, nejau turi buti visa laika su manim, negerti, sedeti vietoj ir kada as pasakysiu eiti miegot. Na, o jei jis visada pasirenka alu ir draugus, o tau laiko neranda, tai tada velniu atrasyciau, nesuprastu , pasibaigtu kantrybe ir mesciau, tikrai nedraugauciau del prisirisimo, nes tokie santykiai visvien nieko gero nezada. ;))
Frantic rašė:
Liūdna, bet ką daugiau daryt, reik rinktis iš to kas yra ;D o po to ir būnam nepatenkintos, kad keičia paną į alų.
Atsikėliau su gera nuotaika, iš namų išėjau su šypsena ir visą dieną mokykloje tokia ir išlikau. Grįžau namo su savo berniuku, tai aišku nuotaika buvo puiki. Dabar apėmė didelis tingulys ir nuovargis. Negaliu prisiversti mokytis, nors man taip reikia. Tas oooras migdo, toks šaltas ir niūrus ne pagal laiką. Nu nežinau nežinau. Galėtų mano kleckas grįžt ir pakelt man nuotaiką 🙂
Banshee rašė:
Žinai, yra išimčių, tegu jie patys nusigeria, o mes geriau būkim laimingos ir be jų. Kažin ar jie ras sau tinkamą žmoną, kai sužinos apie praeities darbelius. Arba, kai mano pažįstamo mama geria, tai ir jisai kartu su ja geria, o tėvas juos paliko. Dėl alkoholio viskas ir suyra, o laiko atgal neatsuksi. Baisu, kai draugystė iširsta dėl alkoholio ir dar, kai vaikinai prikaišioja mums, kad mes nusišnekam.
panikė":1o9k0mll] Banshee rašė:
Banshee rašė:
Na,jei jums alkoholis yra vertybė, tai ką aš žinau, nemokat atrast savęs kitose gyvenimo srityse. Mano ex vaikinas žadėjo pasikeisti, norėjo, kad aš jį ištraukčiau iš alkoholizmo, bet jis pradėjo nesistengti dėl mūsų santykių, todėl jį palikau, nes nenorėjau veltis daugiau į konfliktus kasdieninius. Pavargau nuo jo pažadų ir melavimų. Atrodo suaugęs, patyręs žmogus, bet jo vertybės tai, man neaiškios. Kaip sakant vyrai, tik lovoj būna geri, o buityje, tai nelabai. Galvoju, kad jis tegul pirmas išsilaksto, o po to galvoja apie rimtus santykius su merginomis.
Kaip lengva tris su puse milijardo žmonių sumesti į tą pačią "nesubrendę durni alkoholikai" krūvą.
Frantic":202bpzrc] Banshee rašė:
yra yra, tik jie reciau vaiksto po visus tancus,diskotekas,klubus ar isvis kokias pjankes todel ir beveik nesutinkami 😀
Banshee":3jjlucfo] Frantic rašė:
Renagade rašė:
Banshee":1wdohqlt] Renagade rašė:
O kaip tamsta siūlytų jų ieškoti? Kokie išskirtiniai negeriančių bruožai? 😀
Zmones kurie yra visiskai prie alkoholi man atrodo keistokai.
Stikline alaus pries saslyku ar kreveciu, taure vyno prie zuvies ar paukstienos. Mmmmm. Pasaka 🙂
Renagade rašė:
Klaiki, nežinau, ką daryti. 😐
Frantic rašė:
Renagade":12mc58jp] Frantic rašė:
Istikruju tai yra, bet pabijojau sakyt kur jie randas, o tai mane dar surasit 😀
Tai ir pati gali pasiskatinti. Negi neuronų ar kepenų negaila? 😮
Ko cia gailet, neuronu ir taip milijonai yra, o kepenim carsilio pageri ir ok viskas 😀
/sarcasm
Ooo, Frantic slapstosi nuo mergaičių, kurios nenori alkoholikų, va dėl to ir neranda nieks tokių 😀
Banshee rašė:
Banshee rašė:
Is mano issipasakojimo uzsiveise kalba apie alkoholikus 🙂
Frantic rašė:
Anoks čia nušvitimas pas mane. Niekad manęs alkoholis netraukė, nei skonis, nei efektas. Šiaip beveik visai negerdavau, tiesiog kartą į kokius metus nusitašydavau iki žemės graibymo ir galiausiai pagalvojau, kokio velnio aš tai darau.
Jopšikmat, kaip nuo temos nukrypom. Staigiai kas nors pasakojat apie savo savijautą, kol kokia rūsti moderatorė visiems bananų neišrašė 😀
Banshee":2x1a9de6] Frantic rašė:
Jaučiuosi gerai 😀 Kaip tu Renagade? Galim tęst.
Frantic, jei nori klausimo, tada imk: ko slapstais nuo mergaičių? ;D Išsipasakok. Diskutuok.
bijau as ju 😀
Nes? ;D alkoholikės? ;D
Aš visados gerai 😀 Tik vat šeštadienį truputėli persistengiau su bėgimu, tai širdį skaudėti pradėjo ir skaudėjo porą dienų. Šiandien jau lyg ir praėjo
Spėju čia labiau apie dvasinę savijautą reikėtų rašyt 😀
Dvasiškai irgi gerai 😀
Banshee rašė:
ne, ne del to, pats nekabinu mergicku (drovus siek tiek ir durnas 😀
Renagade, kaip tai nepažįstamais? Tu net žinai ką Frantic valgo arba kiek riebalų pas mane kūne 😀
Frantic, durnas? ;D
Tai visas žinojimas tuo ir apsiriboja 😀
Banshee rašė:
Renagade, turėjo užtekt ir jo 😀
Durnas kas liecia mergickas 😀
Na, teks apsiriboti ir svoriu. Kaip matau, visų kortų nemėgsti iškart išduoti 😀
Renagade rašė:
O jūs tai jau nemėgstat? Atviruoliai ane? 😀
Megstam 😀
Nu tai ir viskas, kas per priekaištai tada ;D
o kas tau priekaistavo? 😀
Aš tai labai atviras 😀
Vaikinas nori susitaikyti, nežinau ar jam atleisti? 🙁
Panike, neatleisk, nes perdaug kankini jį vistiek, jei dėl tokių šūdų palieki.
Renagade, kuo atvirumas pasireiškia? ;D
Banshee rašė:
Pati minejai, jog mes cia viska issipasakojam, juk zinai jo ugi, svori, ko daugiau tau reikia? 😀
Banshee rašė:
Aš save pačią kankinu, o ne jis mane. Mes daug kartų pykomės pastaruoju metu, nes jam buvo sunku, daug turėjo reikalų sutvarkyt. Jis nesuprato, kaip man reikėjo jo meilės, šilumos, o jam tada buvo svarbiau draugai ir buteliukas. 🙁 Dabar, jaučiu tik šaltį, o jis gailisi, kad taip elgėsi su manim.
Frantic – bet aš sakiau, kad aš paslaptinga, o ji tai labai atviras, reiškia daugiau gali pasipasakot, ne tik svorį ;D
Panike, bet palikai jo dėl to kad neatrašė ir prisigėrė, argi ne? ;D Taikykis, bet tada pati biški kitaip elkis 🙂
Jis man daug kartų buvo neatrašęs, pastaruoju metu keistai elgėsi. Tada nesupratau, ko nori iš manęs.
Banshee rašė:
Tuo, kad nebijau apie asmeniškus dalykus kalbėti 😀
Neatrašymas ne pasaulio pabaiga 🙂
Renagade, niekad nepastebėjau, akd labai jau asmeiškai pasakotum čia ką nors ;D
Banshee rašė:
O, kai susitari, kad praleisi su juo kartu laiką savaitgalį, savo pažado neįvykdo, ką tada daryt? Kai viskas paruošta, nupirkta? O jis net nesugebėjo pakelt ragelio, atrašyt į keletą sms mano? Tik, po kiek laiko suprato, jog kaltas, kad taip elgiasi. Kai naudojasi manim kaip daiktu? O po to, kai palieku supranta, kad myli mane.
Nepasakoju, nes neklausia niekas 😀
Panike, tai jei naudojasi tai ir nesitaikyt, ir ko jau pripirkai tu jam? 😀
Man geriau išsipasakoti kam nors, negu laikyti viską savyje.
Banshee rašė:
Norėjau kartu pasėdėt, išgert kavos, kad užmiršt kas buvo. Taip ir nesulaukiau jo.
Nesulaukei, tai ir nereik, neatrodo tie jūsų santykiai tokie jau labai rimti, kad taip sunku išsiskirst būtų 🙂 kiek laiko draugavot?
3 mėnesius.
Renagade rašė:
Meilės reikalai? Pfff… Blogiau ir negali būti, nors nesikamuoju dėl to 😀
Panike, nu pagalvok ar norėtum dar tokių pat trijų mėnesių kaip buvo su juo ir viskas ;D
Renagade, kas blogai? B-)
Nesiseka su dailiaja lytim ir tiek 😀
Plačiau? O tai kažkoks neatviras 😀
Ką čia plačiau ir bepasakysi… Visi santykiai, kurių ir taip nedaug užmegzti išeina, baigiasi "pasilikimu draugais" 😀
Tavo iniciatyva? ;D
Deja ne 🙁
Tai bėda tavy? Reiškia reik daryt kažką!
Bėda negali būti many, aš bėdų neturiu 😀
Tai jei visada draugais nori likt reiškai negerai ;D
Tai ne visada, dažniausiai man atsibosta. Tiesiog paskutiniu metu norėjo draugais likti, tai dėl to įsimintiniausias atvejis 😀
Kaip gali atsibost?
Kai supranti, kad visiškai nėra apie ką kalbėti ir ne tas brandos lygis, tai ir atsibosta.
Mano buvęs visad buvo be nuotaikos, po to klausdavo manęs dėl ko, aš juokiuosi, tokia linksma esu, o aš jam tik norėjau dienas praskraidint, kad bent negalvotų apie darbą. Ankščiau atsimenu gaudavau iš jo krūvą sms iki draugystės pradžios, o kai pradėjom draugauti iš vis mažai susirašinėdavom. Todėl jo nepažinojau išvis kas per žmogus yra, pasikeitė.
Renagade rašė:
Dažnai užknisdavo jo pažadai ir norai, o pats nieko nedarydavo, po to stebisi, kodėl aš viską darau. Jeigu norėjau jo, tai bent turėjo tai suprasti, o ne laukti, kol paliksiu jį ar kažką darysiu mūsų santykiuose.
Frantic rašė:
nu jo, bet galetu but siek tiek geresnis tas likimas 😀
Man tai geras 😀
manes tai netenkina nei genetika, nei tie "draugavimai" 😀
Kuo tau ta genetika netinka? 😀 Dėl vienatvės man nerimas nekyla
na del visu tu santykiu man nerimas taip pat nelabai kyla, o va del genetikos prastai 😀
Kai jūs neįdomūs. Įsymylėję savo maistą ir geležį 😀
Neįsimylėjęs nei maisto nei geležies 🙁
Jo, nes atibosta panos, užskaitau 😀
Tai jei durnos ir lėkštos, atsibosta. Sunku įdomia rasti 😀
Tai čia taip pat, kaip su bernais, kaip jau kalbėjom – dauguma geria pastoviai, tai panos durnos ir lėkštos, nes tokiems reikia tokių 😀
Kiek skaitosi tas "pastoviai" 😀
Nu juk kalbėjom ką tik 😀
Nerandu, patikslink 😀
Nu ką žinau kiek tas pastoviai, kiekvieną savaitgalį, po du kart iki nusitašymo 😀
Na čia neblogai. 😀
Banshee rašė:
Renagade, aš paslaptinga juk, tai negaliu pasakot 😛
Juk tiek nedaug prašau 😀
Banshee rašė:
Renagade, akd nekonkretus tavo klausimas ;D išgert galiu daug, bet nereiškia, kad tai darau 😀
Frantic, nu tai ir dabar dar nepradėjo formuotis? ;D Kiek tau metų, jei nepaslaptis?
Jau pradejo….Hmmm… Kiek man metu…baisu sakyt, dar atseks mane kas nors :-
Nežinau, dėl to ir klausiu ;D
Jaunas jaunuolis. Taip tinka ? 😀
Nebijok, sakyk kiek metų 😀
Gauni leidimą pasakyt privačiai jei jau taip nenori viešai ;D
Man irgi sakai 😀
Oho, Ranagade labiau nei aš susidomėjęs 😀
19, o kiek tikejotes? 😀
Panašiai
Anksčiau maniau 25+, po to kai pradėjai kerštaut, minėt mokyklą ir sakyt, akd panos nereikalingos metai krito 😀
pergiliai jus ta kerstavima i sirdi paimet 😀
Leidai suprast ;D abu leidot 😀
Ka aš leidau 😀 ?
Banshee rašė:
Renagade, ką ką, suprast, kad panos nereikalingas dalykas ;D
Frantic, konkrečiai tai nėra man atrodo ;DDD
tai padaryk, kad atsirastu 😀
Neprisigalvok, nežmoniškai reikalingos 😀
Nėr čia ko žinot visiems 😀 Jei labai įdomu kas nors, gali klaust privačiai, jokia čia paslaptis kas aš tokia ;D
Renagade, kada čia ta nuomonė spėjo pasikeist? ;D Vakar buvo kitokia ;D
Nejau tokia sena, kad net geda parasyti? 😀
Nepasikeitė 😀
Bet tu toks neprastai pasitikintis savim atrodai 😀
Kaikuriuose srityse pasitikintis, kaikuriuose – ne. 😀
Renagade rašė:
Užteks čia jums pasakotis, jūs tylit, kaip protėvių žemę pardavę, o aš vos ne savo dienoraštį šitoje temoje užvedžiau 😀
nu jau, juk nieko konkretaus taip ir nepasakei,o gyreisi, kad labai atviras esi 😀
Viskam turi būti ribos, aš jūsų net nepažįstu 😀
na as irgi nepazystu, bet ar tai kaip tik nedaro visko paprasciau? 😀
Susipažįstam 😀
Jei taip nori, pradek pirma 😀
Čia tipo dabar reiktų pasipasakot? ;D
Nezinau, pati siulei susipazint, tai gali pasakotis 😀
Ai tada tiek to gal 😀 Geriau pasipasakokim apie šiandienos savijautą, o tai jaučiu, akd grybauju kaip adminė ;D
Atsikeliau pries pora valandu tai dar nespejau nieko pajaust 😀
O dabar kaip? ;D Nieks nekankina?
Na siek tiek galva apsunkus, turbut persalau vakar :-
Nu juk visiem įdomiau kaip tau nesiseka negu kaip sekasi 😀
Kankina nebent ateities nezinojimas, idomu kaip bus taip ar anaip, bet tada sakau kaip bus taip 😀
Nea, jokių meilių, juk jau žinau nusistaymus ;D
is kur tu cia trauki tokius teiginius, jokiu nusistatymu neturiu :ymblushing:
Gera, lyg naujai gimusi jaučiuosi. 🙂
Pavasaris veda mane iš proto 😉
Mane jis seniai veda.
Ir kaip gi jus veda jis? 😀
Apsvaigusi iš laimės. 🙂
Ir dėl ko, pasipasakok.
Frantic rašė:
Nu joooo, o as galvojau, kad man cia jau stogas vaziuoja 😀
Aišku čia hiperbolizuotai pasakiau 😀 Bet labai kūnas ir siela jautri 😉
O aš nepajutau didesnio seksualinio potraukio nei įprasta :S
Mane visad veikia 😀
Man taip pat veikia visada, tik pavasari labiau , pasikeitus merginu garderobui 😀
Siaubinga (-|
Tai eik miegoti 😀
Buvau, neuzmiegu 😀
o as jauciuosi taip lyg siandien turetu but pasaulio pabaiga.. taip pat jau antra diena neuzmiegu, mokytojai visi elgiasi taip lyg jiem butu net ne viena o kelios kakines(turetu buti riebesnis zodis) muses ikande, vienai draugei nepatinka, jog man vienas bernas patinka ir nenori kad apie jy kam nors pasakociau (nezinau.. gal jis ir jai patinka ..), praziopsojau geriausia proga jy uzkalbint, o tokia net nezinau kada vel pasikartos, arteja muzikines egzaminai, o as savo darbo neaprasius, y mane niekas nekreipia demesio.. visa diena.. gal net savaite.. o gal menesy.. per sypsena to nepastebiu…. namuose visi is vis is proto issikrauste.. labai labai "fainas" oras ir t.t. .. vienu zodziu, pati blogiausia diena nuo pavasario(neatsimenu tiksliai, gal veliau) pradzios.. o tos dienos is vis nenoriu prisimint, o dar siandien vienas yvykis ta diena primine.. netgi klasiokai y mane kreivai ziurejo, nes bunu pati linksmiausia klaseje ir siaip mokykloj pries kitus svyciu lyg ne lietuve budama.. o siandien vos asaras tvardziau.. Nelaikykit manes per daug visko y sirdy imancios.. norejau issipasakot 😀
gera:D
Chujova.
Nekokia. Nekaip einas su antraja puse. Liudna.
Voveryte rašė:
man tas pats, kiti dalykai jam rūpi.
Vėl liūdžiu, o laikas eina, trūksta kažko. 🙁
Voveryte rašė:
Viskam ateina pabaiga.
Neverk. Bus kitas.
Nusivylus savimi, bet gal praeis šokas.
Sudinai. pirma karta gyvenime jauciuos tokia sumautai vienisa ir niekam nereikalinga..
…nes reikalinga tik tiems, kurie nereikalingi man.
Praeis. Neliudek 🙂
Mat kokia išdidi? 😀 Ir kuo blogi tie kuriems tu reikalinga?
Zinai, jei gyvenime vadovautumeis protu tai gyvenimas butu lengvesnis, deja, sirdis rodo kelia…
Labai gera.
Pinky rašė:
Manau teisingiau atsakyt nebuvo imanoma
išsiskyriau su pana(ta pačia kur kitoj temoj spangau kad life ir beautiful) kažkaip už širdies neima. Nusimato linksma vasara su draugais. Susiradau naują lb gerą draugę ir meldžiuosi, kad neįsimylėčiau jos, nes tada sugriūtu lb faina draugystė. Tai tiek.
Gera, savaitgalį važiuosiu prie jūros, jei niekas nepasikeis:) Gal kas norit kartų nuo Vilniaus? Penktadienį ~18h. 30 litukų, 2 laisvos vietos:D
Pms nuotaika, bet dar ne blogiausia 🙂
visai potkui,chillinu 😀
Super, penktadienis. 🙂
Siandien gavau lengva trauma, bandziau tupt su 160 kg stanga ir po nesekmingo kelimo skauda sona. Na tikiuosi iki kito penktadienio praeis, nes galiu varzybas po to pralaimet 🙂
weird. nusipirkau ziauriai seksualu rubeli savaitgalio isvykai, vakare susitikau su vaikinu, del kurio ta rubeli pirkau ir jis kazkoks atsales pasirode. gal cia tik paranoja :/
paranoja
fainai, kai tu zinai:))))
ŠŪDINA. Ir taip jau kokios 4 dienos. 3:-O Graužiu save. Nesugebu neteist saves. O viskas tik dėl to, nes po 1 metų draugystės pasakiau draugui, kad nėra jausmų. Siūliau likt draugais. Tuo labiau, kad ėmiau žvalgytis į kairę, jis pradėjo manęs nebetraukt. Beabejo vis pagalvoju apie jį kaip jam sekasi ar viskas gerai. Prisirišimas sako gal jis pasikeis. Protas – ne. Nežinau nei ką jam sakyti. Kaip guosti. O palikau tai ne iš lempos, bet visvien skaudu.
stengiuosi tokia atmosfera sudaryt:D
triokst rašė:
Nesigrauzk.Palikti nera lengviua nei buti paliktam.
Jie nera jausmu dabar tai ju neisrasi.
Paliudek ir eik toliau.
Puiki savijauta nes varzybose laimejau pirma vieta 🙂
Kokios varzybos?
Sveikinu iskart 🙂
Paranoja, liudesys, nesusikaupimas darbe. Ziauriai trukdo tas meiles jausmas. Galetu isvis nebuti… Kaip susikaupt darbe, kai jausmas, lyg viskas kristu is ranku? O cia vis vien dirbt reikia…
Gera, padirbėjau namuose, blogos mintys prasiblaškė. 🙂 Dar po savaitgalio neatsigaunu.
Voveryte rašė:
Voveryt, neisvengsi liudesio… Isliudek, issiverk ir pagysi.
Zinau ta jausma. Bet tik karta buvo labai ziauru, kai atrode pasaulis griuvo, kai net maisto valgyt negalejau, per savaite nukrito kokie 5kg, net savo seses gimtadieni pamirsau, bet po savaites buvo geriau. Taip buvo tik karta 🙂
Pinky rašė:
arta2234 rašė:
Frantic":2kjw4tg2] arta2234 rašė:
Susikta, vis per tas pms, Jis netgi jau siule skirtis savaitei, nesutikau ir pasiuliau, kad iki rytojaus vakaro vienas kitam ne zodzio nepratarsim, nesimatysim ir t.t. :-s
Avietyte rašė:
O prieš kelias dienas džiaugeisi kaip su juo puikiai praleidai dieną.
kam tau aiskint jei vistiek nieko nesupranti… pykstames visi, sita diena irgi nenusisekus ir svarbiausia, kad as visada galvojau, kad problema buvo jame, kad jis toks "poxuistas" bet viskas nutinka per mane, as viska sugadinu, as nervinu, as uzknisu, ir tikrai kai pradedam sneketis, as pamatau, kad as negaliu susivaldyt kazko nesugadinus, nezinau kaip mankeistis, nes jei tik pasistengiu, man pavyksta pabut normaliai kokia savaite, poto vel viskas is naujo…
Pries prigimti nepakovosi.
tikriausiai :-
Nekaltink vien tik saves, kad ir kaip noretum, budo/charakterio nepakeisi. Esi kokia esi, o kokia esi, tokia tave ir turi mylet. gal problema visai ne tavyje?
nepakeiciamu nera 😉
Jiems jau senia laikas skirtis. Problemos yra nuo pat draugystes pradzios. O taip neturi buti.
Visada yra išimtys: arba, arba..
Mergyt, neklausyk kitu zodziu, net ir mano. Bet pasakysiu tiek, kad jei tu tokio gyvenimo nori ir jo rankose yra tavo laime, tada kovot uz tai. O bet taciau rasim milijonus.
Mhm…Avietyte, o tu zinai del ko jis yra su tavimi? Taip atrodo, kad tik del sekso. Nes kas cia per bajeriai, kad skirtis savaitei? Skamba taip lyg "kol tau pms, as susirasiu kita, o kai baigsis, tai galesim vel buti kartu". Nezinau, kiek tiesos, spresk pati. O is geros puses. Jei matai, kad nori buti jis su tavimi, tai neklausyk zmoniu. Kai busi viska ismeginusi ir niekas nepasikeis, bent zinosi, kad viska padarei. Ir tu atsargiai, nes jai jis is tokiu zmoniu, kurie mato problemas tik tavyje, tai tu viena diena ir pavirsi i tokia ne tik jam, bet ir visiems.
Na, o pats siandien jauciuosi keistai. Vis galvoju, kad jau butu laikas kanors ismokyti skraidyti, bet yra bet.
Frantic rašė:
Pakovosi 🙂
Bocelli rašė:
Nu jau nu jau, kita susiras? 2 metus esam kartu, sexo is manes lauke gal puse metu, kai pradzio draugavom , tai nemanau, kad jis del to su manim buna, o del savaites skirybu, jis net tos dienos neitvere, kur taremes, sake piktas buvo, ir pati zinau kodel, nes pati ir isprovokavau ta pykti, o del kitu cia jau net ir kalbos negali but, nes as juo pasitikiu ir mes beveik visa laika bunam kartu..
As tavo istorijos gi nezinau, sakau, koks man ispudis susidaro. Manau, kad graziausios dienos draugysteje yra pradzioje, bet cia mano nuomone. ‘Du skirtingi dalykai yra noreti ir tureti. O siaip kol kiekviename zingsnyje neieskoma priezasties susipykti, tol viskas yra gerai. Manau normalu pyktis, bet svarbiausia – moketi susitaikyti. Ir negalvok, kad esi kalta del visko, nes viena diena tikrai pavargsi buti kalta.
arta2234 rašė:
Morališkai sunku, norisi mirti. 🙁
Tau dirzo reikia, o ne mirti 😀 Kokia veikla veik, kad nebutu minciu. O galvojimas, kad labai sunku, tikrai naudos tau neatnes
Noriu dirbti, bet nėra darbo mano mieste, ką tada daryt? Tik kilpa po kaklu ir tėvams visa našta nueitų.
Tai gal geriau pasakyk kas jau taip nesiseka? nes jauciu issipis*neji lygioj vietoj.
Nepasiduoti. Stebuklingo nieko nepasakysiu, bet maziau cia kalbu apie mirtis. Visada iseitis yra, reikia tik rasti
panikė rašė:
Yra tu darbu tik nereikia iskart noret dirbt direktorium. Pradzioj gali ir nuo min pradet, o veliau gausi ir daugiau 🙂
Žinau tą dalyką, vieni sako, kad sveikatos neturėsiu dirbti, kiti sako, kad turėsiu, nežinau net kurios pusės klausyt.
panikė rašė:
O tai tau virs 50 ?
Man 21m ir typo sveikatos neturiu kitų atžvilgiu, jau taip nuvertina mane. 🙁 Užknisa atsiprašant.
panikė rašė:
Jaunystė – kvailystė
panikė rašė:
Neklausyk tu kurie sako kad neturesi sveikatos dirbt. Daryt tai ko tau reikia 🙂
Jaučiuosi šūdinai. Pagirdėkit – ŠŪDINAI 😀 nors, nemanau, kad čia kam idomi mano savijauta. Bet kartais vien parašius pagerėja. Tai va. Išsidraskėm su drauge. Jausmai tebėra ir drasko širdį. Dirbt sunku, nesusikaupiu, atsipalaiduot irgi nepavyksta. Geriu alu. Po kiekvieno gurkšnio tą akimirką būna geriau. Bet neilgam. Tikiuosi tą jausmą pavyks apramint greit.
DJR rašė:
Kodėl susipykot?
Abejones del ivairiu dalyku, iš jos puses. O aš nuo ju paprasciausiai pavargau..
svelniai tariant lieva.. vakar buvau susitikus su vaikinu, su kuriuo jau gerus pora menesiu bendraujam, buvom pas ji, (puikiai) pasimylejom, jis palydejo mane namo. esme ta, kad nors mes gan artimai bendraujam, jis man taip ir nepasiule draugaut ir ziauriai uzknisa, kai nesupranti, ka jis galvoja, ar rimtai ziuri ar jam vienodai rodo. tai ir bandziau subtiliai prieit prie sitos temos..ir aisku skaudziai nusivyliau, nes jis pradejo mekent, kad cia reikia gerai viska apgalvot, kad atstumas (nes studijuoju vienam mieste, o jis gyvena kitam) ir bla bla bla, maza to, nesulaikiau asaru, ir aisku, prie viso to, mama vedziojo suni ir pamate mus besikalbancius prie laiptines (ji jo nepazinojo, tik siaip zinojo apie egzistavima). grizus namo dar parase, kad nenori manes prarast, bet nenori pult i draugyste ir pan.. nu naciort.. taip pikta ant saves, kad prisirisau prie zmogaus, kuriuo maciau kad negalima pasitiket.
nu zodziu, jauciuos visiska debile 🙂
kažkaip keistai… Kaip tu supranti tą pasiūlymą draugaut?
kas keistai?
tiesiogiai.. na kazkoki verbalini veiksma, is kurio galeciau spresti, kad esam kartu ir kad tai pakankamai rimta, o ne siaip..
va dabar vel susirasinejom, jis sako, kad nori but su manim.. nu zodziu..
Jau visa savaite kai esu tokioj depresijoje kad dar neteko pabuvoti. Tik siandien jau truputi atslugsta, tai chata aplankiau.
Tai sakyk kodėl, gal kolektyvinė forumo išmintis sugebės padėti 🙂
doubtful rašė:
Kai nepasitiki žmogumi, kurį myli, geriau prie jo stenkis kuo mažiau prisirišti, kai tau atrodo, kad jo jausmai tau neaiškūs.
Renagade rašė:
Na padeti tai nemanau kad kas nors jau pades. Mano zmona nescia ir as manau kad yra tikimybe kad tevas ne as. ji viska neigia ir tvirtina kad as galiu buti tevas. Bet jos telefone radau zinute is vieno zmogaus "kodel sakai kad tevas galiu buti as juk tavo vyras dare ta pati ka ir as". Ji prisiekineja kad net sumoketu uz dnr testa jei as netikiu kad esu tevas.
Ir kitas dalykas, daktare sake kad pas ja po pirmo gimdymo yra zaizda, ir ji daugiau vaiku po sito mestumo tikrai negales tureti. Dar yra tikimybe kad ta zaizda gali buti pyktibyne ir ten gali buti vezines lasteles.
blemba, tau žiauriai nesiseka. Manau forumiečiai šiuo atveju tik užjaust ir paguost gali
Jei manai, kad čia per asmeniška, gali neatsakyti, bet kiek laiko jūs jau susituokę?
arta2234 rašė:
Renagade rašė:
2 metai
arta2234 rašė:
Ir jau seniai tokie prasti santykiai?
Renagade":3a512ggt] arta2234 rašė:
Ir jau seniai tokie prasti santykiai?
Na jie visa laika tokie svyruojantis budavo. Kazkaip pas mus buvo toks principas ji ispradziu nuo manes bedo as viska dariau kad ja gauti, o dabar atvirksciai.
Ex-Communist rašė:
Dekui uz palaikima. Visa laika budavau, stiprus, drasiai reiksdavau savo nuomone, o dabar sugriuvau kaip smelio pilis. Pasakiau savo zmonai kad nenoriu su ja myletis kad nepasikartotu ta pati klaida ir kad kai ji pastos man nekiltu abejoniu…. Tai ji dabar is kailio neriasi ir bando viska padaryti kad su ja pasimyleciau…
O siuo metu stengiuos kuo maziau galvoti apie tai. ir tas padeda, dar naujas darbas kuriame nelieka laiko galvoti apie pasalinius dalykus padeda.
Uzuojauta…
Neįsižeisk, bet ar nemanai, kad vedybos su ja buvo bloga idėja?
Renagade rašė:
Taip daznai manau, bet kaip sakant saukstai po pietu
Ką gi, kaip matau,atėjo ir "komunisto" eilė išsipasakoti.
Nežinau, kaip ir kodėl šį vakarą likau namie, užuot ėjęs į klubus, bet kažkokios keistos mintys vis lenda į galvą. Tikėjaus pradėti daryt Bacho siuitą, kurią šian gavau,BET…
Vis negaliu suprast, kodėl santykiuose, kurie yra tikrai labai gražūs, tampu problematiškas. Būtent pats sau.Vakar buvom susitikę su mergina mano namuose, pusę dienos praleidom lovoje, išsekau kaip šuo, užmigau trūlike, pavelavau pas dantistę, na, bet nepaisant to… Pasaulis smagus. 😀
Šiandien važiuodamas troleibusu pamačiau merginą, kuria kažkada buvau "susidomėjęs". Ji stovėjo su kažkokiu apgailėtinu "sportinio sudėjimo" bachuriuku. Pamačiuosi mane priėjo, pasisveikino(jos bx taip keistai šnairavo,kad man net baisu buvo xD) ir toliau demonstravo savo karštumą. Reikia pripažinti, kad jos duomenys yra fantastiški, na, bet šita mergina – praeitis. Tikiu ir noriu tikėti, kad ji manęs neverta.
O su ta, kuri verta, bendraujam jau tris mėnesius. Kaip ir sakiau, draugystė labai lakoniška. Sakoma, poros, kurios nesipyksta, paprasčiausiai nebendrauja. Netiesa. Mes bendraujam daug, tačiau mūsų pažiūros tokius sutampančios, jog suprantam vienas kitą iš pusės žodžių, būdami vienas kitam ir puikiausi meilužiai, ir psichologai. Bėda ta, kad pastaruoju metu man pradėjo kažko trūkt. Su -ex daugmaž nebekontaktuojam, abu turim daug reikalų, o tų žibančių akyčių ir raudonų skruostukų po "posūkio į kairę" man labai reikia. Net ir karjeros atžvilgiu.
Pirmadienį univero foje pamačiau visai neblogą blondinę… Reikia pripažinti – 9/10. Kiek supratau iš bendrosios žvilgsnio analizės – laisva ir nesunkiai prieinama.
Žinoma, jei ji būtų iš kito univero, tikrai griebčiau, bet kai iš to paties…
Čia atsirado pasimetimas. Ką rinktis : dvasinę ramybę su žmogumi, su kuriuo mane sieja daug gero(blogų dalyku bent kol kas nežinau), ar grįžt prie px’izmo ir tenkinti savo jaunatviškus poreikius. Ir tai nėra vien seksas. Daugiau "į šoną" mane veda tas… tas prakeiktas ieškojimas kažko naujo.
O taip norisi patirti tą dievišką įkvėpimą…
Kokios, mielieji, yra jūsų mintys šioje situacijoje? Ką rinktumėtes jūs? Ką manote?
Ex-Communist rašė:
Del neaiskiu priezasciu matau kazkur dingo mano ir excomunisto postai :-
Aš pinky dvi AŽ dideles išsiunčiau… Po velnių, vėl per naują rašyt reiks…
Bug…
atsakant i temos klausima – nerandu sau vietos, siandien dar tik antradienis, o as nesveikai noriu namo, kad susimatyt su draugu.. net mokytis neina susikaupt 😐
mano irgi pora postų dingo.
Doubtful, kuo šokoladas gali padėt?
padeda isskirt seratonina, kuris suteikia sioki toki laimes pojuti:D
geras, nežinojau 🙂
pravercia psichologijos studijos:D nors ir siaip gana daznai populiariojoj literaturoj uzsimenama:)
Taip, taip… Šokoladas, ypač juodas, saugo mus nuo depresijos.
Beje, kažkur skaičiau, o vėliau ir pats įsitikinau(o gal čia ir placeba?..), kad jis sukelia galvos skausmą… Žinoma, kas per daug tas nesveikia, tačiau… xD
net pats po tavo posto supratau, kad reikia eit pasitirpint su grietinėle ir cinamonu…
na man tai nesukelia:)
kas del seratonino tai dar jis issiskiria po aktyvios fizines veiklos, suvalgius graikiniu riesutu, bananu;]]
pastebėjau. Aš dažnai prieš koncertą užvalgau bananą su juodu šokoladu. Arba prieš party, kad nuo vyno taurės neatsijungtum, kai ant tuščio skrandžio pili.
Sveiki, man 20 metu, esu antro kurso studentas ir turiu tokia kaip ir problema. Nuo antro kurso brolis (su kuriuo gyvenam kartu) atsivede kartu gyventi drauge. Is pradziu viskas buvo lyg ir gerai, bet pastarasis menesis kazkas baisaus. Atrodo kad zeme slysta is po koju, nezinau net ka daryt, viskas tarsi apsiverte aukstyn kojom. As pradejau labai keistis ir kuo toliua tuo viskas atrodo tik blogiau. Atrodo kad norisi kad geriau butu, bet iseina dar blogiau. Ir viskas prasidejo del to kad brolis atsivede gyventi pas save ta savo pana, beje brolis treciam kurse. Net nezinau kam visa tai cia rasau, tikriausiai todel kad noriu kazkam isipasakot bet nelabai turiu kam.
Mantas222 rašė:
o tai ka tu darai tokio blogo taip ir nepasakiai?
Tarp eilučių rašo, kad yra nekaltas studentas ir jam nejauku, kai jo brolis naktį tratina savo paną, kuri tam jaunėliui yra žvėriškai patraukli.
Teisingai?..
Siūlau ieškotis turtingų tėvų dukrytės. Tokios, kuri mokosi kitam mieste ir tėvai leidžia jai vienai nuomuotis butą. T.y. padengia visas išlaidas. Jei tokią sužavėtum, galėtumėt patys apsigyventi drauge. Tokia… idėja 4fun, bet kodėl gi ne?..
Hmm, kaip jauciuosi? Tuoj menuo kai issiskyriau, tuoj menuo kaip vel susitikineju, bet man patinka, esu laiminga, tik labai tikiuosi netapt tokia pacia, kai senuosiuose santykiuose…
Čia vis dar su tuo pačiu istorija tęsiasi?:)
uj nea jau su kitu 🙂
…Na o mano nuotaika jau ilgai nekokia… Po 10 metu is kuriu 8 buvo nuostabus abiems, vienus praleidau nieko nesuprasdamas, paskutiniais bandem taisyt viska, nors, turbut, tik as vienas ir tikejau, paaiskejo, kad jau viskas baigta… Beda kad dar dvi savaites turiu likti kartu. Nesiskundziu, nes myliu, bet taip irgi labai sunku. Nesmagu, kai matau kaip puosiasi eidama i pasimatymus, kaip pasakoja, kad "jei sitas gerai atrasys", " tai su tuo nebusiu" ir daug kitu dalyku…
As noriu likt draugais. Bandau praryt pavyda (nesu sventasis)ir nuosirdziai isklausyt, patart… Bet bijau, kad meile tarp draugu tik trukdo… Zmona man visad buvo meiluze/mylimoji/vienintele drauge… Ir dabar prarasiu viska… Kodel cia parasiau? Tiesiog mes toli, cia nera draugu, giminiu. O ir nenoriu apie tai su pazystamais kalbetis. O tylet irgi sunku…
http://www.youtube.com/watch?v=T8DGW0lLMYA
Nuostabi, po akių operacijos, tik bijau, kad ex – vaikinas gali sugrįžti pas mane, neradęs kitos.
O ko čia bijot? :-
Tiesiog priblokšta, bandau valdyti emocijas. 😐
Labai šūdina, gruzas belekoks. Žodžiu yra tokia mergina, kuri man patinka. Na vakare dažniausiai išeinam aš, pora draugų ir ta mergina. Seniau taip pasėdėdavom apsikabinę, eidavom susikibę rankomis, taip ką nors nuveikdavom… Ir galiausiai išėjom į lauką ir kažkaip susikabino rankomis su draugeliu. Galvoju nieko tokio, o kitą dieną jau ir pora bučinių buvo, tai dabar jie sėdi už rankučių susikabinę, bučiuojasi ir man žiaurus gruzas ir tuo pačiu pavydas eina… Turit gal kas nors pasiūlymų kaip susitvarkyti su šia bėda ?
Luked rašė:
Tai ko laukiai ir neperejai rimciau su ja. Pats kaltas…..
aptūrėjau šiąnakt išsiskyrimą.
paliko mane. Pasakė, kad nori pabūti vienas.
Pradžioj laikiausi, išklausiau jo žodžius, priėmiau be scenų ir pan.
Bet po to gavos taip, kad kartu apsikabinę, tai tylėdami, tai kalbėdami, praverkėm iki 5tos ryto.
Jaučiuosi siaubingai, kiekvieną akimirką bijau, kad vėl pratrūksiu, o laukia ilga diena darbe, kur kiekvieną kartą turiu vaidinti džiugią.
Aš nepakelsiu to šiandien.
Įsivaizduoju, kad atrodo, kad perdedu, bet tai pirma mano tikra meilė, pirmas žmogus, kuris man rūpi, pirmas žmogus, kuriam save visą atidaviau…
Ir dabar žinot, kad nebeesam kartu, ir kad aš vis tik buvau kažkuo nepakankamai gera jam… Labai skaudu.
Savijauta, švelniai tariant, š…
Lijundra rašė:
reikia laiko ir skirt daug laiko sau. uzsiimk savo megstamais darbais. praleisk laiko su draugais (ir nekalbek apie ji, nes tai nepades).
nebutinai tu kalta del to kad jis nori pabuti vienas.
isties manau kad gerai jog jis mato jog jus neskirti viens kitam, nes buna zmoniu, kurie nezino kaip apsispresti ir paskiau stumdosi pirmyn atgal…
praeis. liudesi, bet kasdien bus lengviau. zinau ka tai reiskia issiskirti, o sekancia diena eit i darba ir vaidinti kad viskas gerai.
Na, forumiečiai! Kas varo į Satta šiais metais, aa? Prisipažinkit?! 😉
Atvirai kalbant… Šūdina, geriau jau būčiau bejausmis ir nieko neskaudėtų. Šiandien pagalvojau apie tai, kad jau 6 metus aš esu atstumiamas, kankinuos dėl jausmų, 18 metų neesu turėjęs nei vienos antros pusės. Jau ir gyvent darosi nebemiela. Nutariau su JA likt draugais, bet ir tas neišeina. Ji mane šūdo vietoj laiko. Neturėdamas ir negalėdamas turėt jos bei mylėdamas ją aš kankinuos gal 2 mėnesius… Išvis bijau net su merginomis bendraut, geriau pasižiūriu jei kokia graži praeina ir viskas, daugiau nieko. Nežinau ką daryt, myliu ją, bet tai niekam neįdomu. Atrodo kad visi aplink mane draugauja, džiaugiasi, vaikšto rankom susikabinę ir t.t. O aš?.. aš neturiu nieko. Kuo toliau, tuo labiau darosi nejauku, neturiu kur akių dėt. Galvoju, gal bandyt asmeninį rekordą siekt, kiek daugiausiai metų būsiu vienišas ir niekada neturėjęs merginos… Aš sakau 20 su dideliu dideliu pliusu. Atsibodo jau ta pastovi vien širdgėlos būsena. Noriu būt laimingas, tačiau niekada toks nebuvau ir kogero nebūsiu.
Vienu žodžiu, Karoli,
Pamaloninsiu ir pasakysiu, jog netyčia užmačiau tavo sukurtą temą, ir per vieną ilgą vasaros vakarą viską perskaičiau. Tavo istorija ”privertė”, jeigu taip galima būtų išsireikšti, užsiregistruot čia.
Neesu ant tiek išprusęs pick up’e kaip gerbiamas kolega forumietis Ex Communist ( beje, kuris tau pasiūlė labai gerą idėją susitikt ir pašaudyt numerių, o tu sumyžčiojai,ech, gaila), tačiau manau, jog plius minus suprantu tokius labai bazinius ir common sense dalykus, kurie turėtų būti aiškus bet kokiam vyrui.
Sunumeruosiu:
1. Atsiprašau, bet sunku susilaikyt nesikeikiant. Žmogau, kur tavo kiaušai? Kur tavo nors vienas kiaušiukas? Požymis, kad esi vyras, o ne verkianti ir visiems besiskundžianti poetė boba, kuri per pusę metų nieko nesugeba, apart 10 puslapių litanijos ala ”Kaip man blogai, aš nevykėlis, panos su manimi elgiasi kaip su šudu, aš nieko nenoriu, pasaulis prastas, mušiu vienišumo rekodrus…”. Come on, tai negali būti rimta. Lyg ir normalus vaikinas esi, nei ten riboto intelekto, nei iš baisiųjų veikiausiai, ir pašnekėt gali, ir gėlytę veikiausiai nupirkt…Tai kas tau trukdo? Išeit į gatvę, ir tiesiog bendraut? Ir tik nereikia tų atmaskių, jog tu drovus, negali sušnekėt, būnant prie merginų tau linksta keliai ir pinasi liežuvis, o smegeninėje garmoške groja beždionėlė…Visa tai yra silpno žmogaus atmazai ir natūralus self defence būdas, kai tu bandai neracionaliomis išvadomis paaiškinti kurį nors iš savo failų. Nejaugi tu jų taip bijai? Manai, kad vienas esi toks ”grybas”? Ką, nori pasakyt, kad tas pats tavo patarėjas komunistas ,kuris nuoširdžiai nori tau padėti, nėra patyręs kažkokios nesėkmės? Visi gi mes vienodi…
Tad mano vienintelis patarimas tau – išsitrauk rankas iš kišenių, ir pagaliau pradėk naudoti savo kiaušinius pagal paskirtį. Nes vėliau bus gaila , kai sentavėje prisiminsi, kad savo jaunystes dienas leidai skųsdamasis internetinėms turgaus bobutėms, o ne kabindamas karštą merginą, kurios nori visi.
Kuo dideliausios sėkmės medžiojant!
Sakiau čia, kad paliko.
Tai va, atsiprašė kitą dieną, su gėlėm manęs po darbo laukė ir prašė, kad atleisčiau ir priimčiau atgal.
Gal ir kvaila aš, bet myliu tą žmogų, tai ir sutikau.
Bet, matomai, kažką blogai darau, nes kartais jis toks keistas…
Nežinau ar čia normalu…
Aš jam duodu daug laisvės, neklausinėju kur ir ką nuolat veikia, nesikišu nei į verslų reikalus, nakamantinėju, jei matau, kad nenori apie ką nors kalbėtis…
Ir štai jis ima ir paklausia manęs, ar aš nemanau, kad tai, jog duodu daug laisvės, iššauks atvirkštinę reakciją ir pastūmės jį į kitos glėbį…
Ir kaip man reaguot į tokį pareiškimą? 😐
Likvidatorius rašė:
Hm, net nežinau ką tau ir beatsakyt 😀
Lijundra rašė:
Vyrai turi ir nori butu kontroliuojami. Su protu. Kai paleidi tai jis pergyvena, kad tau nusisikt ant jo. Viena diena ir nueis i sona. Garantuoju.
JUOLAB, kad jis pats tau tai pasake! Susirupink!
Siandien jauciuosi is esmes super. Perziurejau vakarykstes keliones po rytu suomija nuotraukas, gerai pasijuokiau. Manau laimes tai atnes dar visai savaitei. Bet siaip labai uzimta, vien tik diplominiu ir reportu rasymas plius pilnos dienos darbas. Palinkekit istvermes ir motyvacijos man! 🙂
Lijundra rašė:
Tai jis pasake, kad dabar jam per daug laisves ir jis JAU galvoja apie ejima i kaire. As mesciau toki. Laisve gerai ir jos turi but. Jau suzlugdziau vienus santykius per daug kontroliuodama, daugiau sau neleisiu taip daryt. O siaip jisai arba megsta but po padu, tipo vedziojamas, arba jis tau tiesiai sviesiai pasake, kad dairosi i kitas.
KaRollas rašė:
jauciuosi ziauriai sudinai nes mergina kuri atrodos dave man suprasti kad as jai patikau , susirasineti su geriausiu draugu pradejo ,o as zinau kad pries jy jokiu sansu neturiu nukabinti ta panele , apmaudu
Voveryte rašė:
Ne taip gal supratai. esme buvo tame kad meile ir seksas nera tie butini dalykai be kuriu negali jaustis laimingas. tavo laime tiesiog nepriklauso ir neturi priklausyti nuo kitu zmoniu.
o ko as noriu – ateis laikas bus ir vaikinas, ir meiles. bet kol kas man gerai ir taip. nesu desperatiska. atsiras – gerai, neatsiras – irgi gerai.
nenoriuatskleist rašė:
Gal ne taip supratai… Nenuleisk nosies! Jei jai patinka tavo draugas tai kuo greiciau pamirsk ja…
Pinky rašė:
Gal ta mergina tik flirtuoja? O cia is kart – pamirsk ja!
Susirasineti tai dar nieko nereiskia. Nu pakabnins makaronus jai, kol maximoje jie pasibaigs. Ir ka? O kristi i panika, kad susirasineja? Nematau prasmes.
Kitu kovos budu yra. Ir nuostabiai geru 🙂