2024 19 balandžio

29 thoughts on “Kūno gabenimas

  1. Smulkmenų vis dar nežinau, tik draugas, dirbęs kartu su juo, paskambino ir pasakė, kas nutiko..Kažkaip vis dar nesitiki.. :/ Atrodo, kątik buvo žmogus, o dabar nebėra..
    Ir jau po savaitės turėjo grįžti į Lietuvą 🙄

  2. O aš nesuprantu kam tie visokie ritualai..
    VIsokiausi šarvojimai, maldos, keturnedėliai, byburdėliai…
    laiko, pūdo tą žmogų tris dienas…
    Geriausias variantas būtų, tai numirė ir pakasa už kokio pusvalandžio…

  3. laurencija rašė:

    as turbut niekada nesuprasiu kam zmogu kast po zeme… man atrodo daug naudingiau kremuot 🙄

    girdėjau jei visus kremuotų tai labai kenktų atmosferai, prisidėtų prie klimato atšilimo. Ir dabar aišku kenkia, bet dar nelabai populiaru

  4. kapas ar pelenu urna vis kazkoks prisiminimas apie zmogu. atrodo numire ir paliko savo kuna artimiesiems kad jie pasirupintu lyg paskutinis prasymas… labai grazi tradicija.

  5. kazkokie pesimistiniai pasisakymai. gerai, numire zmogus, paliudejo, isridenom kelias asaras. bet juk taip atsitiko ne siaip, jei taip yra, taip turejo buti 😉 o ir veliau, lankant kapa, ar reikia verkti ? ar nebutu linksmiau ta zmogu atminti linksmais dalykais ir pan.
    cia jau nuo kiekvieno poziurio ;]
    tarkim, kad ir kaip nekenciu uzatlanciu vertybiu, bet viena pas juos patinka tai, kad jie per laidotuves taip nemyza ir nezliumbia riksmu. na taip, mire, siaubinga, tikrai nemalonu, bet ar kas nors is jusu noretu, kad prie jusu kapo stovetu ir verktu, gailetusi, etc. nebent egoistas

  6. nuomone rašė:

    Siulau kremuoti ir parsivezti palaikus, nes kol dokumentaliai susitvarkysite popierius tai kunas jau pasibaigs 🙂

    Aha, girdėjau šitą ir aš. Tai iš mamos pasidarai vieną auskarą, iš tėčio kitą. Vieną dieną sakai: "Uoj, šiandien mamytę pamečiau".

  7. tipo kietas rašė:

    O aš nesuprantu kam tie visokie ritualai..
    VIsokiausi šarvojimai, maldos, keturnedėliai, by***ėliai…
    laiko, pūdo tą žmogų tris dienas…
    Geriausias variantas būtų, tai numirė ir pakasa už kokio pusvalandžio…

    Visiskai pritariu, man uzteko triju dienu prie karsto… Is mirties, kuri ir taip yra skaudi, ispesamas visas skausmas, tik dar sunkiau su netektim susitaikyt…

  8. girdejau as irgi apie tuos deimantus 🙄 vat cia ir butu labai grazus prisiminimas apie artimaji…o ne pudymas zemej…man tai labai bjauri tradicija… ir dar tos geles…tarsi su jom prikelsi…reikia kol gyvas nest geles

  9. Zidanas rašė:

    habahaba rašė:

    tegul parduoda organus, tada bus is ko parsivest kuna, na bent ta kas is jo liks 🙂 kam saugot ta numireli jei jis gali isgelbet arba oagerint kitu zmoniu gyvenima?

  10. laurencija":1541nf48] Zidanas rašė:

    [quote="habahaba rašė:

    tegul parduoda organus, tada bus is ko parsivest kuna, na bent ta kas is jo liks 🙂 kam saugot ta numireli jei jis gali isgelbet arba oagerint kitu zmoniu gyvenima?

    Na, sprendimas išties kilnus, jei taip buvo nusprendęs pats velionis.

    Be mirusio žmogaus leidimo tikrai nedrįsčiau priimti tokių sprendimų… Čia juk JO valia. Na, su numirusiu jau nepabendrausi ir nepaklausi… Jei būtų to norėjęs, būtų užsiminęs… Galbūt. O gal nespėjo.

  11. Oni rašė:

    Na, sprendimas išties kilnus, jei taip buvo nusprendęs pats velionis.

    Be mirusio žmogaus leidimo tikrai nedrįsčiau priimti tokių sprendimų… Čia juk JO valia. Na, su numirusiu jau nepabendrausi ir nepaklausi… Jei būtų to norėjęs, būtų užsiminęs… Galbūt. O gal nespėjo.

    As daznai apie tai pamastau, kad po savo mirties visai noreciau savo organus atiduoti tiems, kam jie isgelbetu gyvybe. Esu uz organu donoryste. Bet apie tai balsu dar niekad nekalbejau.. Sunku patiket, kad rytoj manes jau gali nebebut tarp gyvuju, kaip ir kiekvieno is musu.

  12. Smilga rašė:

    Oni rašė:

    Na, sprendimas išties kilnus, jei taip buvo nusprendęs pats velionis.

    Be mirusio žmogaus leidimo tikrai nedrįsčiau priimti tokių sprendimų… Čia juk JO valia. Na, su numirusiu jau nepabendrausi ir nepaklausi… Jei būtų to norėjęs, būtų užsiminęs… Galbūt. O gal nespėjo.

    As daznai apie tai pamastau, kad po savo mirties visai noreciau savo organus atiduoti tiems, kam jie isgelbetu gyvybe. Esu uz organu donoryste. Bet apie tai balsu dar niekad nekalbejau.. Sunku patiket, kad rytoj manes jau gali nebebut tarp gyvuju, kaip ir kiekvieno is musu.

    Na, dar turbūt galima savo kūną paaukoti mokslo labui… Studentams skrosti ir pan…

    Dėl savo organų padovanojimo irgi kartais pamąstau. 🙄

Parašykite komentarą