Krikštas – apvalymo vandeniu apeigos, kurios atliekamos krikščionybėje.
Katalikybėje krikštas yra vienas iš septynių sakramentų, kuris priimamas tam, kad būtų apsivalyta nuo gimtosios nuodėmės.
O jei ,pavyzdziui, mirsta kudykis nespetas pakristyti, tai negi pragaran keliauja su ta savo nuodeme?
47 thoughts on “Kur keliauja nekrikštytų vaikų sielos?”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
ten pat kur ir krikstytu, nekitaip. blyn kokios dar nuodemes ? (nusisnekejimas)
Į unitazą.
oi pamirsau pamineti, kad man idomi teorine tikinciuju ar tuo besidominciu nuomone, kokia biblijos dazniausia interpretacija yra, o ne nesibaigianti diskusija, ar samone biblija , ar nesamone
karjeriste rašė:
gerai gerai netrukdysiu siekti utopijos 🙂
Ten pat kur krikstytos…
karjeriste rašė:
Kažką esu skaitęs, bet ne tiesiogiai iš biblijos o tik apie. Lygtai kažkada, gal Mozės laikais, gal dar anksčiau buvo gana drastiškai krikštijama. Buvo žmogus panardinamas po vandeniu ir ten laikomas ar kaip kitaip, tam tikrą, netrumpą laiką. Būdavo, kad ir nusibaigdavo žmogelis. Tačiau kuris atsigaudavo, tai jau būdavo pabuvojęs mirties akivaizdoje ir jo požiūris į gyvenimą keisdavosi. Palaipsniui tokia krikšto praktika švelnėjo kol pagaliau virto tik ritualine apeiga. Dabar gi, mano nuomone, krikštas gali turėti teigiamos įtakos dėl tėvų ir kūmų vidinio nusiteikimo, o taip pat ir kunigo, jei jis viską atlieka ne vien formaliai. Kadangi šeimos nariai tarpusavyje yra labai stipriai susiję, tai kiekvienas rimtas artimųjų nusiteikimas ar vidinės emocijos daro didelę įtaką kūdikiui. Ir jei žvelgiant grynai iš krikščioniškos pusės, tai smerkti juk nieko negalima ir tada gąsdinimas pragaru nebetenka prasmės. Nes gąsdinimas tai jau rimta agresija kito atžvilgiu. Dažniausiai gąsdinimas naudojamas su tikslu pavergti kitą savo tikslams. Tai aiškiai prieštarauja krikščioniškiems pagrindams. Ir dar jei kūdikėlis miršta dar įsčiose, tai būtu visai nesuprantama. Juk jis net pagal griežčiausias bažnytines dogmas neturėjo galimybės nusidėti. Ir ar tikrai jau nebegali būti labiau šventesnių žmonių už krikščionys? Pastaroji mintis jau tik šypseną kelia.
🙂
pragaran
Algis957 rašė:
Voveryte rašė:
Baptistai iki šiol krikština išimtinai tik suaugusius žmones… Pasitaiko, žmonės ir nebeišneria po tokio krikšto. Pavyzdžiui: .
Oni rašė:
ot tai saunuoliai tikri…
„Bernardinai.lt“ skaitytojams pateikiame agentūros ZENIT parengto interviu su šios srities ekspertu, tėvu jėzuitu Peteriu Gumpeliu, SJ, kuris ir bando atsakyti į dažniausiai pasitaikančius klausimus, vertimą.
„Klausimas, koks yra nepakrikštytų sielų likimas, gali pasirodyti neesminis, tačiau išties jis atsiduria pačioje kelių dogmatinių tezių kryžkelėje“, – tvirtina P. Gumpelis.
„Pagal katalikišką mokymą visi gimsta su gimtąja nuodėme, ir niekas negali patekti į dieviškąją akivaizdą, jei gimtoji nuodėmė nėra įveikiama. Paprastai ši nuodėmė nugalima priimant Krikšto sakramentą, mums suteiktą neįveikiamą įrankį, kuris užtikrina džiaugsmą Dievo akivaizdoje“.
Pagal tai reikia suprast, kad pragaran. argi ne nuostabu?
Laba diena. Nebūkime tokie kategoriški. Viena, krikštas yra Kristaus epochos akcentas, nepainiokime to su kokiais nors Mozės laikais ir pan. Antra. Čia galime įžvelgt panašumų tarp negimusių vaikų lemties ir gimusiu, bet dėl išimtinai susiklosčiusių aplinkybių negavusių krikšto. Negimę kūdikiai, beabejo, mato Dievą:) Anksčiau buvo tokia Limbo teorija, kad jie yra kažkokioje tarpinėje erdvėje tarp pragaro ir dangaus, nepatiria jokių kančių, tačiau Dievo veido nemato, visgi ji neteko prasmės, kadangi Kristus deklaruoja absoliutų gailestingumą, ypač bejėgių ir nuskriaustųjų atžvilgiu. Logiška būtų manyti, kad ir gimę, bet dėl kažkokių priežasčių nepakrikštyti kūdikiai, mirę mato Dievą.
Trečia, tie, kurie aplamai netikintys, savo nuomonę reikškite temose "ar yra Dievas" ir pan, nes čia jau pagal nutylėjimą, jei diskutuoji, esi tikintis ir išreiški savo nuomone iš tikinčiojo pozicijų.
Faint rašė:
Nesiginčysiu, kad Kristaus epochoje krikštas įgavo svaresnę reikšmę ir virto vienu iš pagrindinių ritualu. Tačiau apsivalymas vandeniu siekiant tapti tyresnės iš švaresnės sielos siekia kur kas senesnius laikus. Krikščionybė yra ir daugiau perėmusi ritualų net ir iš pagonybės, juos savaip pervardindama ir suteikdama kitą reikšmę. Bet čia ne apie tai. Konkrečiai šiuo klausimu nesu atskirai ir pakankamai domėjasis. Kiek žinau, tai ir Gango vanduo skaitosi šventas ir maudymasis, apsiplovimas upėje yra jų religinių ritualų dalis. Krikščionybė, kaip viena įtakingiausių religijų, pavadindama tas apeigas krikštu (kaip Kristaus mirtis ir prisikėlimas), suteikė joms ypatingą reikšmę. Gal būt todėl dauguma ir linkę manyti, kad apsiplovimas vandeniu kaip sielos nuskaistinimas būdingas tik krikščionybei.
Nežinau kiek aš savo vidumi esu krikščionis, nes pripažįstu visų pagrindinių religijų dievus. Nerandu tarp jų esminių skirtumų ir man jie atrodo kaip vienas. Skiriasi tik religinės dogmos, kurios neretai lenkiasi su religijos pamatinėmis tiesomis, o kartais net tiesiogiai joms prieštarauja. Taigi dogmomas ir bažnyčia aš nelinkęs sabsoliutiniti ir jas garbinti.
Kodėl jis krikštijo žmones, kas buvo Krikštas?
Jonas Krikštytojas yra garsus tuo, kad krikštijo žmones, tačiau taip elgėsi ir daugybė kitų. Mes žinome apie kitas tuo metu gyvavusias grupes, bendruomenes – sadukiejų, fariziejų ir esėjų. Tai nežymios mažos grupelės, kurių vardai iki šių dienų nelabai išlikę. Jos praktikavo ritualinį apsiplovimą, kaip apsivalymo aktą. Taip pat iš Negyvosios jūros ritinių rankraščių žinome, jog ir Kumrano bendruomenės žmonės praktikavo apsiplovimo ritualus kaip apsivalymo aktą, kad vėl taptų tyri, skaistūs Dievo akyse. Taigi atrodo, kad Krikšto ar apsiplovimo idėja, kaip apsivalymo veiksmo tradicija, ateina iš pačios šventyklos.
Kaip mes turėtume būti pakrykštyti?
Egzistuoja plačiai paplitęs požiūris, kad krikštas, ypač kūdikių, turi būti atliekamas vandeniu apšlakstant jų galvas (t.y. pakrikštijimas). Tai akivaizdus kontrastas Biblijos rekomenduojamam krikštui. Graikų kalbos žodis „baptizo“ nereiškia apšlakstyti; jis reiškia nusiprausimą ir panardinimą į vandenį visu kūnu. Šis žodis klasikinėje graikų kalboje yra susijęs su laivu skendimu ir panirimu (t.y. nugrimzdimu) į vandenį. Tai taip pat yra naudojama su nuoroda į krikštą tarsi drabužio viena spalva būtų pakeista į kitą. Pakeisti drabužio spalvą akivaizdžiai reiškia, kad jis turi būti visiškai įmerktas į dažomąjį skystį, o ne tai, jog jis tuo skysčiu turi būti apšlakstytas. Iš tiesų, toks panardinimas yra teisinga krikšto forma ir tai patvirtinama šiame posme: „Jonas krikštijo Enone, netoli Salimo, nes ten buvo daug vandens“ (Jn 3:23). Jonas pakrikštijo Jėzų Jordano upėje: „Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens“ (Mt 3:13-16). Jo krikštas įvyko būtent per pasinerimą – jis „išbrido iš vandens“ po krikšto. Viena iš Jėzaus krikšto priežasčių buvo parodyti pavyzdį, kad niekas iš tiesų negali sekti Kristumi, tol kol nepaseks jo pavyzdžiu ir nepasikrikštys pasinerdamas. Pilypas ir Etiopijos iždo valdytojas „įbrido į vandenį. Pilypas jį pakrikštijo“ (Apd 8:38,39). Krikštas yra palaidojimas (Kol 2:12), kuris reiškia visišką uždangą. Krikštas vadinamas nuodėmių „nuplovimą“ (Apd 22:16). Tikrojo atsivertimo prasmė prilyginama „nuplovimui“ Apr 1:5; Tit 3:5; Žyd 10:22 ir kt. Ši nuplovimo kalba daug artimesnė krikštui pasineriant nei pašlaktstant.
dievo nėra,taigi krikštas tik simboliškas dalykas
Soldier777 rašė:
Tu čia sau sakai, ar kam? Toks įsitikinimas tik įrodo fanatišką tikėjimą ateizmu. Ateizmas taip pat yra fanatizmas, kaip ir aklas tikėjimas. 😀
Dabar pagalvojau.. kas man paaiškins, kas tai yra įgimtoji nuodėmė? Juk vaikas, ką tik gimęs kūdikys yra nekaltas, tyras, naujas kūrinys atėjęs į šį pasaulį.. iš kur ir kokią nuodėmę jis gali atsinešti gimdamas?? Anksčiau apie tai nesusimąsčiau, bet dabar dzingtelėjo 😀
ta nuodeme, kuria Adomas ir Ieva padare
Adomas ir Ieva tik legenda..
tada nesuprantu, kokio atsakymo tau reikia, jei nesusijusio su religija
Taip būtent su religija susijusio atsakymo man reikia.. norit pasakyt, jei vaikas miršta ką tik gimęs dėl kokių tai komplikacijų, tai jo siela iškart keliaus amžinoms kančioms pragaran?… daug kuo tikiu, tačiau šiuo dalyku abejoju.. nelogiška.. matyt su laiku, ateina kitoks supratimas, kai labiau į viską pradedama gilintis.. o aš labai gilinuosi į būties klausimus.. ir ieškau teisybės..
Kažkada labai gyniau Ievo ir Adomo teoriją ir daugelį kitų su religija susijusių klausimų, tačiau įvykę nusivylimai privertė atmerk akis ir pažiūrėti į viską kitu kampu.. nes atsivėrė daug nesąžiningumo teorijų ir kitų dalykų..
Imagine rašė:
Čia tikriausiai konkretaus atsakymo ir negali būti. Amžinoji nuodėmė niekaip nesusiderina su įvykių vertinimu pažodžiui. Ir vis dėl to aš lieku prie reinkarnacijos hipotezės. Va tada jau darosi aiškesnė ta nuodėmė. Žmogus į žemę ateina ir įsikūnija dėl to. kad siela turėdama kūną gali tobulėti ir skleistis. Jei ji būtu tobula, tai ji ir negimtu, neįsikūnytu. Tad nuolat atgimdama ji eina tobulumo link. Gal todėl vieni būna genijai, o kiti tik valkatėlės. Valkatėlėms tikriausiai yra kur kas ilgesnis kelias, o genijus jau kelio galą yra praėjęs. Aišku, kad čia labai grubiai, mokykliškai parašiau, bet ta linkme einant atsiranda platesnės galimybės suvokti.
O miręs naujagimis gal būt su savo turimomis nuostatomis jau nebeturėjo galimybės išgyventi, nes tos nuostatos pridedamos dar ir iš tėvų. Tad to pradinio meilės kapitalo jam nebeužteko ir jis grįžo. 🙂
Visas žmogaus gyvenimas susideda iš informacijos, kuri duodama jam iš aplinkos ir be to sukuriama pačio žmogaus. Nedaug kas priklauso nuo žmogaus genų, jo elgesys, kultūra, jos vertybių sistema priklauso nuo žmogaus gyvenimo aplinkos t.y visų pirma šeimos, antra mokyklos, trečia žmonių su kuriais jis bendrauja ir draugauja įtakos, beto nuo socialinio statuso, bei materialinės padėties.
Taigi tuomet reinkarnacija yra neteisingas kelias žiūrint iš žmogaus perspektyvos. Nes jei žmogus galetu gimti genijaus aplinkoje jis ir taptu kashkuom panashiu i geniju. Ash turiu omenyje kam eiti 1,2,3,4 ir tt lygius nuo tarakono iki dramblio, jei gali būti dramblys, ta aišku trugdo padaryti Dievas. Šitoks jo trugdymas yra visiškai nelogiškas butybės pasiekimų atžvilgiu, jug kuo kalta būtybė suformuota aplinkos, ji be aplinkos niekas.
Kitaip tariant mes visi esame nematomam samones lygije, kuris mus apjungia bendra informacija, taip pat tam paciam lygije esame kaip vienas organizmas. Manau, kad vienai lastelei žuvus organizmas vis dar lieka gyventi, taip pat ir su mumis mes gyvensime kaip informacija, kuria palikome po saves, mes liksime kitu zmoniu dalimis.
Algis957 rašė:
Na, Adomo ir Ievos istorija galima ivairiai interpretuot. Visgi, remdamiesi krikscioniskuoju tikejimu, kiekvienas musu ateidami i si pasauli atsinesame tos poreles palikima. Visi be isimties. Nors ne, meluoju. Isimtis buvo Mergele Marija. Ji gime be gimtosios nuodemes. Dievas "avansu" atleido jai gimtaja nuodeme, nes is jos gims Kristus, kuris mirs del sios ir visu kitu musu nuodemiu. Mire jis ne tik uz tuos, kurie gyveno iki tol, bet mire velgi "avansu", dar ir del ateinanciu kartu, iskaitant kiekviena is musu. Paklausit, kodelgi Dievas tada iskart absoliuciai visiems neatleido, dar pries gimstant Kristui, nors Dievas jo gimima buvo suplanaves dar pries visatos sukurima? Marija nusipelne sos privilegijos, kadangi Dievas negalejo gimt is sutepto zmogaus.
Gryztant prie Adomo ir Ievos, tai tikiuosi, nera tokiu, kurie tiesiogiai supranta porele, vyra ir moteri, kurie nusiskina figos vaisiu (butent figos, o ne obuolio, kaip velesniais laikais imta teigti, nes jei pazvelgtume i senuosius menininku darbu, Adomas ir Ieva prisideneg savo geda figos lapeliais, nes logiskai mastant, vos tik nurije to draudziamo vaisiaus kasni, jie suprato esantys nuogi ir prisidenge arciausiai esancio medzio lapais, o kadangi stovejo prie to medzio, kurio vaisiu valge, tai ir griebe butent figos lapus:)) Bet ne tame esme, Adomas ir Ieva gali buti ne tik du zmones, gali buti bendromene zmoniu, o tas vaisius gali buti kazkokia ne ta linkme pasisukes zmonijos vystimasis, kai jie galu gale eme tirti pasauli, suprato savo geru ir blogu veiksmu pasekmes, kitaip sakant, valge vaisiu "nuo gerio ir blogio pazinimo medzio". Zinoma, cia tik interpretacija. Fatas tas, kad reliktine nuodeme liko, ir cia su ja kazka painterpretuot, deja, jau neina. Krikscionys tiki, kad krikstas nuplauna gimtaja nuodeme. Tada tampama pilnateisiu baznycios nariu (Gyvosios Baznycios, kitaip sakant, bendruomenes nariu, o ne tos, kuria suvokiame pazodziui).
Gimtoji nuodeme ir reinkarnacija niekaip nesusije, nes abu terminai is skirtingu religiju.
Algis957 rašė:
Aš už Solderi.
Esu skaičiusi jeigu krikštija "netikras"kunigas (na kuris turi žmoną, vaikus….), tai toks krikštas nepripažįstamas. Tai kad visi ten pat eisim krikštyti ir nekrikštyti, nes tikrų kunigų nėra.
Moksliuke":3kgfda4o] Algis957 rašė:
Aš už Solderi.
Esu skaičiusi jeigu krikštija "netikras"kunigas (na kuris turi žmoną, vaikus….), tai toks krikštas nepripažįstamas. Tai kad visi ten pat eisim krikštyti ir nekrikštyti, nes tikrų kunigų nėra.
Čia, matai, visi teisūs. Jei sako, kad Dievo nėra, tai jo ir neturi. Gal turi tik tiek, kiek gauna gyvybiškos energijos iš Visatos. Maceina sakė :"Tik visiški neišmanėliai gali neigti Dievo buvimą", tačiau čia jo požiūris, ne mano. O mažas vaikelis ima iš aplinkos ne tiktai veiksmus ir žodinius pamokymus. Jį kur kas labiau veikia vidinė aplinkos būsena. Jei tėvai aiškins ir mokins vaiką nevokti, o patys norėdami įsigyti ką nors imasi gudrybių ir nusižengia moralei, tai vaikas tas vidines nuostatas intuityviai perima ir dar kelis kartus sustiprina. Tą jau labai senai pastebėjo ir Seneka sakydamas, kad "Niekas mirtingiesiems nepadarė tiek žalos kaip tie, kurie gyvena kitaip nei moko gyventi" Tad jei krikšto metu kunigas galvoja apie pajamas gaunamas iš krikštynų, o tėvai apie krikštynų išlaidas, tai suprantama, kad tokios krikštynos tegali tik sužaloti vaiko sielą. Tačiau jei viskas vyksta kitaip, vyrauja visų dvasinis pakylėjimas, tai tas dvasingumas neabejotinai įtakoja nemažą dali vaiko laukiančio kelio ir likimo.
P.S. Gąsdinimai pragaru ir rojaus pažadai, tai tik egoizmo motyvai.
Voveryte rašė:
geras atsakymas :ymdevil:
Some1 rašė:
PupaUoga":1jpn4hj1] Some1 rašė:
Na aš nekrikštyta ir labai gerai jaučiuosi, o kai manęs nebebus, kad ir į unitazą man "dzin".
Aišku, kad galima rinktis poziciją "моя xaтa с краю, я ничего не знаю." man gerai, o jūs kaip norite. Tačiau aš renkuosi pažinimą per įvairiausia filosofiją, per budizmą, koraną, krikščionybę, kabalą ir t.t. Ir tada man pasidaro kiek aiškiau ir aš visiškai pritariu A. Šopenhaueriui, kuris sako "Dauguma žmonių suvokia savo matymo ribas kaip pasaulio ribas.Tik nedaugelis šito nedaro. Prisijunkite prie pastarųjų."
niekur,vėl šiti durneliai kur dievu tiki =))
Soldier777 rašė:
Algis957 rašė:
Daug filosofijos, bet ši disciplina man nepriimtina. "моя xaтa с краю, я ничего не знаю." nelabai pritarčiau, filosofija+ dievas išeina geras derinys, bet jis ne man. Aš ne prieš dievą, o prieš krikščionybę kuri atėjo prievartos keliu ir mūsų laikų kunigėliu…
Algis957 rašė:
Daug filosofijos, bet ši disciplina man nepriimtina. "моя xaтa с краю, я ничего не знаю." nelabai pritarčiau, filosofija+ dievas išeina geras derinys, bet jis ne man. Aš ne prieš dievą, o prieš krikščionybę kuri atėjo prievartos keliu ir mūsų laikų kunigėlius…
Moksliuke rašė:
Na, krikščionybėje kaip ir daugelyje kitų religijų, pamatinės tiesos yra būtinos žmonių kaip po bendruomenės narių bendražmogiškos moralinės normos. Visai kas kitą krikščionybės raida ir jos sukurtos dogmos. Čia jau tikrai yra daug diktatoriškumo. O dėl kunigėlių nebūčiau toks konkretus. Visi jie yra visuomenės nariai ir kaip visoje visuomenėje yra labai puikių ir ne tokių puikių. Kunigėliai tikrai iš dangaus nenukrenta, tad kokia visuomenė, tokie ir kunigėliai, tokie ir valdžios vyrai. Ir čia jau galima grįžti prie asmeninių siekių bei tikslų. Jei asmuo rūpinasi išskirtinai savais interesais ir tik asmenine gerove, tai tas užkrečia ir artimiausią aplinką, kuri savo ruožtu plinta tolyn. Tad taip ir gaunasi, kad jei man dzin, tai ir kunigėliui dzin ir valdžios galvai dzin ir t.t.
Algis tu man primeni personaza is simsonu jo vardas flandersas,toks dievobaimingas =))
Some1 rašė:
Truputi prašauni. Aš visiškai nedievobaimingas.
Algis957 rašė:
Bet ir man panašus į Dievobaimingą.
aš neateistas.aš žinau kad dIevo nėra.eik pasimelsi geriau.valstybė skiria pinigų bažnyčioms nemažai ir visi jie į balą :)) reiktų nugriaut bažnyčias,kiek pinigų sutaupytų.o tu rimtai kaip flandersas.kai pamatai papus pasipirški į akis akių muilo?
Moksliuke":27dyrjas] Algis957 rašė:
Bet ir man panašus į Dievobaimingą.
Gal visdėlto dar syki pagalvok. Kas yra dievobaimingumas?
dievo avinėlis
Prisiryk grybu ir tieisogiai paklausk dievo, cia dar speliot….
Mano tevai yra tokie "pusiau" tikintys. Gal greiciau gerbia toki dalyka kaip religija ir su ja susijusius dalykus. Zodziu manes mazo taip ir neprisiruose pakrikstyti. Nezinau kodel tiksliai, tiesiog taip gavosi. Bet ir gerai nes as pats visai netikintis. Nei ispazinties ejes nei komunijos ir tt. Gal tik man taip atrodo bet krikstas yra kaip ir ipareigojimas tiketi toliau. O jei paauges vaikas susiprotes kad jam ta religija nereikalinga taijam is visu pusiu kabins makaronus kad "tu juk krikstytas kaip gali nusigrezt nuo Dievo" ir tt. Ir beje, jei Dievas mus visus myli tai koks po galais skirtumas krikstytas ar ne vistiek tavo pomirtine galine stotele spresis pagal tai ka nuveikei ir koks buvai gyvenime.
Armuotas rašė:
Va čia kažkaip visai neblogai sušnekėjai. Na, krikštas nieko neįpareigoja, įsipareigoji tik pats arba ne. Gal tik visuomenės nuomonė, jei jos labai paisoma, "įpareigoja". O ir iš viso krikščionybės ištakose buvo krikštijama kada žmogus būdavo sulaukęs tokio amžiaus, kad galėdavo sąmoningai pats pasirinkti. Tad galbūt šita apeiga, ritualas daugiau reikalingas pačiam žmogui asmeniškai kaip savo tikėjimo patvirtinimas pačiam prieš save. Bet ir tai abejotina. Tikriausiai čia jau kiekvienas asmeniškai gali rinktis. O tas visuomenės doevobaimingumas, kol kas dar labai tvirtai laikosi, todėl ir atrodo, kad yra kažkoks įsipareigojimas. Dar daug kas įpratę gąsdinti Dievu. Tačiau tai nieko bendro neturi su tikėjimu.
aš krikštytas,bet neturiu jokių įsipareigojimų,jokia sušikta bažnyčia ir kažkoks dievas kurio nėra man nevadovaus ir neaiškins,aš pats sau ponas
Kur keliauja nekrikštytų vaikų sielos?
manau ten pat kur ir krikštytų..Adomas ir Ieva savo nuodėmę patys tegu išsiperka , prie ko čia mes :DD
Manau toks požiūris siekia tik įtvirtinti krikščionybę..