Kartais man atrodo, kad nieko gero but atviru,nuosirdziu, draugisku, mylinciu,linkinciu visiems gero ir t.t. zmogum. Taip, galbut ir padedi kitiems, bet kas tau is to? Uz gera daznai atlygina blogu, noredamas but visu draugu, esi laikomas veidmainiu, troksdamas tyros meiles lieki vienas ir t.t.
Ar nera laimingesni tie, kurie visais imanomais budais kovoja del savo vietos, nekreipia demesio i kitu jausmus, siekia gero tik sau?
Na, cia krastutiniai variantai, zinau, kad geriausia buti aukso viduriukiu. Bet tai be galo sunku…
Vis delto pasakykit, kurie laimingesni? Gyvenantys del kitu, ar del saves?
46 Responses to “Kurie laimingesni?”
Priklauso nuo pačio žmogaus vertybių ir ko jis iš gyvenimo nori. Aš gerai jaučiuosi, kai galiu kažkuo padėti kitiems. Viskas tikrai priklauso nuo aplinkybių.
gera padeti kitiems, bet nereikia leist kad kas slapintu tau ant galvos. manau, kad geriau buti altruistu. banalu gal, bet tikiu, kad kas nors kada nors ivertins tai. o jei ne, bent jau baigus gyvenima zinosiu, kad padariau geru darbu daugiau, nei blogu…
zmogus su metais patirties igija, atsirenka kas jam naudingiau. kartais ir labai noredamas su vienais zmonem negali but geras….
calionakymonka rašė:
Bet siaip ta patirtis… ka as zn. Gimstam visi lygus ir vienodi, o po to gyvenimas mus gadina.
Gal reikia nesileist gadinamiems ir islikt gerasirdziais? Mylet net savo priesa…
Dabar turbut priestarauju sau…
Spinduliux rašė:
Dabar tiesiog samprotauji. 😉
Reikia gyventi del saves. Kas ir bus, jei pradesi pasauli gelbet… Bet zinoma, reikia padeti ir draugui. Juk nesunku 😉 Tik reikia ziureti, kad kitu zmoniu interesai nesikirstu su tavo ir kad savu neissizadetum.
geriau gyvena tie kurie gyvena sau , o ne kitiem gyvendamas kitiem pats tampi niekuo , kuo daugiau duodi kitiem tuo labiau jie tavim naudojasi..
Johnny Depp rašė:
mano nuomone tokia pati.lengviau gyvenime tiems,kurie gyvena del saves.
geriau jau elkimes su visais taip kaip norime,kad su mumis elgtusi 😉
sunku pasakyt ….dar ne vien juk nuo zmogaus priklauso..gali varyt griebt is gyvenimo viska kas patinka. daryt kaip tau geriau , nesiskaityt, bet aplinkybes gali pasisukt taip , kad imsi nekontroliiot pvz situacijos – viskas ims byret is tavo ranku , dings tavo tariama galybe , jega – pvz grius karjera, draugai, sekme ….situacija ims kontroliuot tave o ne tu ja …taigi ar laimingas busi? nors atrodytu ir buvai kovotojas siame gyvenime ..
zodziu sunku atsakyt …nes daug kintamauju ….nors jau dvieju uztenka , kad sunku butu sprest , tai – tu pats ir aplinkybes : jei su tavim ok , gali kontroliuot …tai nesi garantuotas del aplinkybiu , kaip jos deliosis
Man asmeniškai labiau patinka gyventi dėl kitų.Na,čia aišku kaip žiūrėsime į tai.Tie kiti-tai ne šiaip žmonės,o draugai,artimieji ir t.t.Tiesiog smagu žinoti,kad yra žmogus/žmonės dėl kurių verta aukotis.
Kitu atvėju,jeigu jų nebūtų,gyvenčiau sau.Kas man neitin patiktų.
nu tai nemastom kas butu jei butu.. 🙂
reikia manau ziureti pagal situacija. pats visada stengiuosi padeti visiems,bunu nusiteikes draugiski nauju zmoniu atzvilgiu,bet jei matau , kad nedekingas zmogus , tai tikrai toliau toks neesu. neeivertina to tai tuo ir baigiu su savo geru elgesiu.
kartais sunku suprast koks tas zmogus , kartais jis tiesiog gerai vaidina ir tiek. ir budamas jam geras gali smarkiai apsigaut
Johnny Depp rašė:
Pritariu.
O aš manau, KAD reikia būti savim.. nelyst į subinę žmogui kai tas visiškai ne laiku ir ne vietoj.. ir nelikti abejingu kai prašo pagalbos..bet ir šeip priklauso nuo žmogaus būdo..
mane kokius 6kartus apmyžo tiesą sakant. Nuo šiol gyvenu neutraliai. Padedu tik tikrai patikimiem ir artimiem žmonėm. Į kitus spjoviau.
As visada statau save ir savo mergina i pirma vieta, po to eina mano artimiausi draugai, tokia eile padedu zmonem. Seip turiu truputi egoizmo, bet esu labai laimingas.
gerus zmones tik isnaudoja… issekina.. issiurbia is ju visa energija.. ir paskui dar sulaukia priekaistu… ne visur taip ir ne visada.. bet dazniausiai!… Tikrai kyla klausimas – kas is to?.. nes jei tau kazko reikes, pagalbos ar palaikymo, tu jo nesulauksi nieku gyvu!… tai yra skaudziausia!… kai aukoji savo laika, savo brangu laika, padedi kiek gali, o paskui tave apsaukia, ir uz akiu visaip iskeikia.. Kas tada is to? Sneku, nes dabar man tokia situacija.. net is paciu artimiausiu zmoniu… tai ko noreti is kitu?.. 😥
man irgi taip buvo…
man atrodo tai gyventi del saves
Labiau del saves gal gyvenu.Aisku neesu egoiste kokia,bet jau yra taip buve,kad stengiesi del zmogaus,padedi,o veliau is jo puses nieko…
Nu ne nebusiu niekada isnaudojama.Yra zmones del kuriu galva padeciau ir jie del manes,bet ju yra nedaug,ant vienos rankos pirstu suskaiciuotum.
o as manau kad patikimo nieko ner nu ta prasme kad gali but simtu procentu garantuotas kad pades tas zmogus . na bent jau is mano pazystamu ne vieno ner 🙁
Del kitu… Ir del saves… Bet del kitu. Nemoku suderinti. Arba buna visiska egoiste. Arba visiskai isnaudojama.
🙄
Nežinau, kaip čia reikėtų daryti…
Tiesiog padedu kitiems, nesigilindamas į atlygį. Jei žmogus priima mano pagalbą, o dar labiau jei jam ji padeda – man atlygis. Daugiau iš to žmogaus nereikalauju. Kai pats patenku į keblią situaciją, bandau iš jos išsikapstyt, nes dažniausiai žinau, kad man niekas negali padėti, o dažnai ir nedrįstu prašyti kito pagalbos.
Pagal save sprendžiu, tai kurie gyvena tik dėl, kitų, nes kiti žmonės, būna labai pesimistai netiki į gyvenimą. Visada būna nelaimingi, nes neturi su kuom pasidalinti gyvenimo. 😉
taip , as esu pesimistas
pasirupink savimi, kad tinkamai galetum rupintis kitais.
Spinduliux rašė:
be KITŲ mes negalėtume gyventi ir dėl SAVĘS. užburtas ratas. gyvenimas egoistiškai nėra labai gerai, bet ir nėra labai blogai. aš daugiau gyvenu dėl savo ŠEIMOS. ypač dabar, kai tokia sunki ekonominė padėtis, manau, padidės tų, kurie gyvens tik dėl savęs. O padėti kitiems visada galiu, ir tą darau.
Geru reikia buti is principo, o ne del to kad gautum ka nors mainais. Be to, buti geru reikia labai daug sveikatos, o buti lochu yra labai nesudetinga.
Aš esu per daug geras, bet nesigauna kitokiu būt 😮
Per daug geras negali būti. Tai tiesiog neįmanoma. Kaip ir visa kita gyvenime, geru būti reikia protingai. Daug maloniau būti geram, paslaugiam, negu kažkokiam egoistui.
Nusprendžiau vis tik pasižiūrėti kas per tema…Tad vėl yra kur galima išsireikšti.
Atsakyti į tema kas yra laimingesni yra neįmanoma.Taigi man mieliau yra padėti kitiems,nei,kad dėl savęs gyvenčiau.Aš padedu bet kokiam žmogui(bet čia labiau kalbu psichologine ar šiaip kokia),nersvarbu koks jis būtų.Na pasijuntu patenkintas ar laimingas ta akimirka jei žmogus padėkoja ir jei tam žmogui padėjau.Ir aš nelaukiu kažkokio atsako ir panašiai…Tokių reikalavimų pas mane nėra.Pff…tai darau tik dėl malonumo,nes tai man malonu.Ir tai yra mano pašaukimas.Jei man sunku,nors būna sunkių akimirkų pats tvarkausi su savimi.Nes kai pagalvoji vis tiek nebūtų į ką galėčiau kreiptis ir šiaip nenorėčiau žmogui išsakyti savo neigiamas emocijas ir pan. Ne visi žmonės pajėgia turėti kantrybės ir nevisi gali apsisaugoti nuo kitų žmonių neigiamų dalykų.Nes tarsi jį patį paliečia.Pats įsijungiu į psichologo vaidmenį,nemąstau apie save,o mąstau apie tą žmogų,bandau įsivaizduoti tuo žmogumi,pamatyti jo gyvenima jo akimis.
Laimingesni yra gyvenantys dėl savęs, bet niekada nepamirštantys kitų..
Spinduliux rašė:
Į šiuos klausimus, manau nebūtų vienareikšmio atsakymo. Viskas priklauso nuo žmogaus. Kas žmogui sukelia laimę? Vieniems lipimas per galvas, kitų žeminimas, siekimas tikslo bet kokiu būdu, net ir nusižengiant žmogiškumui…
Aš laiminga, kai padedu tikrai to vertiems žmonėms, kai gaunu atsaką, pagyrą į savo geruma. Jei pamatau, kad mano gerumas neįvertinamas, tai tas žmogus daugiau ir nesulauks palankumo iš mano pusės, yirsiog būnu neutrali jo atžvilgiu.. Reikia visada išlikt savimi, neprarast savigarbos, gero vardo, išlikt oriems.Man lipimas per galvas, nėra laimė, viską galima pasiekt normaliu būdu. Manau tai ir yra laimė, kai tave supa tikri draugai, tave gerbentys, neišnaudojantys bei taip pat padedantys.
Imagine rašė:
Taip,turbūt tinkamiausias pasakymas.
Spinduliux rašė:
Visi mes kažkiek tai susieti. Tai panašiai kaip susisiekiantis indas. Jei pili į kito indą, tai tikrai pritekės ir į tavąjį. Čia tik laiko klausimas. Na, o jei ištisai tik imsi, tai aruodas tikrai vieną kartą išseks ir pasidarys labai liūdna ir gaila savęs. Tai jau arčiau link nevilties. Tad galima rinktis, ar dabar, kad būtu geriau, ar nuolat, po truputi viskas gerėtu… 🙂
Manau, nera tokio zmogaus, kuris gyventu vien tik del saves, ir atvirksciai nera visishku altruistu. Nors vieni filosofai samprotauja, jog visi zmoniu veiksmai yra egoistishki. Ish dalies taip mastyti yra teisinga, nes zmogus daro viska, kad jaustusi gerai. Imeti kapeika benamiui, ir ant shirdies geriau ir pan. nors tas praktishkai nieko ish esmes nekeicia, tau paciam geriau del savo psichologinio pasaulio, morales. Myli ne del to kad myli ishtiesu bet del to kad jei nemyletum jaustumeisi blogai. Ir shie visi egoistiniai poelgiai, morales atzvilgiu, yra racionalus zmogaus proto ir morales veikimo atzvilgiais.
Kita vertus kai padarai itaka pasauliui, padarai ateiti geresne negu ji butu be taves, tai jau darai tai ne tik del saves taciau ir del pasaulio kuriame gyveni.
nightex rašė:
Meilė neatsiejama nuo neapykantos, o pastaroji žmogų veda dvasinės degradacijos link.
O kodėl būtent racionalūs egoztiniai poelgiai? Gal priešingai, žmogų atitinkamai elgtis verčia širdies balsas…
nightex turėjo omeny, kad filosofai širdies balsą vadina egoistiškumu 🙂
Aišku, aš irgi su tokiu aiškinimu nenorėčiau sutikti, nes būtų nemalonu suvokti, kad visa, kas supa aplink, yra pripilta iš egoizmo.
Aš supratau, ką jis turėjo omeny, todėl pakomentavau jo postą.
O kas dėl philasuofų, tai ne maža dalis jų nebuvo laimingi ir patenkinti savo gyvenimu.
ADD rašė:
Logiška. Manau, kai esi laimingas, jokios filosofijos į galvą neateina.
Kai esi nelaimingas, norisi surasti atsakymus į klausimus, ieškoma, kodėl taip, o ne kitaip ir pan.
Ne visai. Sąmojingumą galima taikyt ir laimingam žmogui, tik mintys tokių šviesesnės, nihilizmu nekevepia, nebent jisai būtų panaudotas, kaip ironija.
Būtent, kad kai esi laimingas, visos tavo mintys šviesios ir viskame įžvelgi džiaugsmą.
Nemanau, kad tame yra sąmojingumo.
Nors va, tas, kuris stačiai depresininkas, tai irgi nevisiškai sąmojingas, nes viskame tik blogis/liūdesys.
Geriausia, kai fifty fifty.
Depresyvių žmogų ir poxuistų sąmojis pasireiškia nesibaigainčiame sarkazme.
Aha. Ir tame.
Voveryte rašė:
Nemanau, kad kam nors pavyksta ištisai ir pastoviai išsilaikyti ant bangos. Tad tikriausiai nei vienas neišvengia sunkesnių gyvenimo laikotarpių. Taip pat nemanau, kad ieškojimas atsakymų į pagrindinius Kanto užduodamus klausimus, ką aš galiu žinoti? Ką aš turiu daryti? Ko aš galiu tikėtis? Kas yra žmogus?, trukdytu laimės pajautimui ar atvirkščiai, laimė trukdytu kelti šiuos klausimus. Man atrodo, kad atsakymų ieškojimas į Kanto iškeltus ir taip pat kitus iš jų iškylančius klausimus ir yra kelias į ilgalaikę laimę. Tačiau jei galvosime, kad meilė yra neatskiriama nuo neapykantos ir to jau nebegalima pakeisti, tai laimės jausmas bus trumpas, kaip vienadienio drugelio gyvenimas. 🙂