Labanakt, o meile, labanakt tariu
Ir roziu ziedlapiais nubarstau sawo kelia.
Kaskart prisiliesdama prie zwaigzdziu
Sirdyje pajuntu, kad wis labiau tawe myliu.
Labanakt, bet tai nereiskia, kad as tawe palieku.
As busiu su tawim wisur, wisada, ir net dabar.
Neswarbu, kad tawes nematau, tawes negirdziu…
Ir wel begu per salti.
Tada sawo sirdi lyg peiliu as palieciu.
Kaip ta roze balta. Jau be spygliu.
Tokia as. Tik dar baltesne, tik dar labiau sawo ziedlapius isbarscius.
Surink juos! Sudek i mano delna, susildyk.
Ir pasakyk: as tawe myliu.
9 komentarai to “Labanakt, o meile, labanakt”
=] Daug parase =]]
😆
Nesąmonė kažkokia 🙄
net nesamone neina pavadint 😆
kdl nesamone? 😆
truksta kazkokio sharmo…bet neblogai…
Sharmo truksta tai kuri parase sita vapalione 😆
salvij rašė:
As irgi sukuriau sia tema 😉