2024 22 birželio

37 thoughts on “Liūdesys

  1. Ne, nemėgstu… Nuo liūdesio negalima bėgti. Šiuo metu liūdžiu dažnai.

    Draugai niekad manęs nematė liūdinčios. Matyt tai yra dėl to, kad mane vaikystėje taip auklėjo… Kad liūdesio rodyti nevalia, nes tai yra neigiama emocija. Neduokdie, apkrėsi juo kitus… Prieš savo valią tapau individualiste, bet stengiuosi viską keisti.

    Ir pačiai maloniau, kai tave prisimena kaip linksmą optimistę, kurios sugniuždyti neįmanoma. Deja deja.

  2. o aš tai mėgstu man kal su psichika negerai, bet kai jau viskas būna begalo gerai specialiai prisidarau problemu kokiu, susipykstu su kuo nors specialiai prisikabinu ir liudziu po to 😥

  3. Avietyte , stiprybės tau 🙄 o pvz aš turiu tik tris draugus kuriems galiu viską papasakot tj kai buna liudna pasipasakoju, tai labai faina taip ant sirdies gera pasidaro, ir visuomet palaiko tave, paguodzia. bet pvz būna kad ir visiškai nepažystamam žmogui per interneta išsipasakoti geriau..

  4. dragune rašė:

    avietinis_ debeselis rašė:

    .. drauga nelaimeje bedoje pazinsi…

    man patinka posakis:
    drauga bedoje pazinsi… tai toks ir draugas, jei tik bedoje.

    paliksiu laisve interpretacijoms 🙂

    .. dziaugsme sekmeje visi "draugai"…

  5. dragune rašė:

    o as atvirksciai… uzsileidziu muzika taip garsiai, kad visi namai skamba… jei namie kas nors yra – gelbeja ausinukas… tik kad muzika nesiskiria, ar as liudna, ar ne… tai ir neatskiria daznai 🙂

    panasiai kaip ir as ;]

  6. man tj ivairus liudesys buna arba kokia choleriska muzika pasiledziu rokas visokios indie grupes eina kai bunu ziauriai laimynga ;D ir noris tik rekt is laimes arba kai bunu ziauriai ziauriai liudna ir noris velgi rekt tik jau is liudesio ;>

  7. Anksčiau kekvieną dieną liūdėdavau. Ištisas valandas. Pradėjau save valdyti įsakiau sau, kad liūdėti blogai, nereikia ir t.t. Tai padėjo. 😀 Dabar liūdžiu tik vakarais. Nežinau kodėl. Neišeina kitaip. Jei su draugais kartais išeinu tai tada neliūdžiu.

  8. Zidanas rašė:

    as ne delfinus ir ne daina turiu omeni paziurekit "Jei liudesys tave susildo" tai suprantu jei malonu liudet. jei malonu liudet tai nafik ta liudesi baidyt

    nebaidau jo 😆

  9. Pincius rašė:

    o aš tai mėgstu man kal su psichika negerai, bet kai jau viskas būna begalo gerai specialiai prisidarau problemu kokiu, susipykstu su kuo nors specialiai prisikabinu ir liudziu po to 😥

    TU ne viena patikek. Bet tai, kad kartais pati ieskau sau problemu manes tikrai nedziugina…
    Arba…
    Atejus kokiai laimes akimirkai puolu laukti nelaimes. Kazkodel tai tapo vos ne iprociu.

  10. Pincius rašė:

    Avietyte , stiprybės tau 🙄 o pvz aš turiu tik tris draugus kuriems galiu viską papasakot tj kai buna liudna pasipasakoju, tai labai faina taip ant sirdies gera pasidaro, ir visuomet palaiko tave, paguodzia. bet pvz būna kad ir visiškai nepažystamam žmogui per interneta išsipasakoti geriau..

    nea as cia tik pwz daviau liudna jei su kaikuo susipykstu dbr tai aciu dievui su visais sutariu…buna kad susipykstu su mama nu su seimos nariais … tada su geraiusia drauge kuri yra tik vadinamoji geriausia…as isvis neturiu draugiu kurioms galiu viska viska pasakoti….. nes nera patikimos….

  11. michele rašė:

    Anksčiau kekvieną dieną liūdėdavau. Ištisas valandas. Pradėjau save valdyti įsakiau sau, kad liūdėti blogai, nereikia ir t.t. Tai padėjo. 😀 Dabar liūdžiu tik vakarais. Nežinau kodėl. Neišeina kitaip. Jei su draugais kartais išeinu tai tada neliūdžiu.

    Juk taip negalima…
    Liūdesys yra tokia pati emocija, kaip ir džiaugsmas… Nėra blogų emocijų… O ir liūdėti reikia.

    Aš irgi liūdžiu vakarais… Tiesą sakant, dabar su nerimu laukiu kiekvieno vakaro, nes liksiu viena su savimi… O aš ilgai neužmiegu.

  12. nesu ish tu kurie pastoviai liudi..buna zinoma liudnu dienu,ar vakaru..tik nemegstu zmoniu kurie pastoviai liudi,ar liudi,ieshkosi bedu,kad tik gautu kitu demesio..turiu drauge,kuri visas aplinkiniu bedas dedasi sau i sirdi,manydama kad kitiems bus lengviau..bet jaj patinka tai..jaj patinka buti liudnai..vis kasdien parasho depresishkas zinutes.. bandau jai ishaishkinti kad reikia ir apie save nors shiek tiek pagalvoti,bet tie zodziai visad jaj praslysta pro ausis..vis kartoja "reikia paded kitiem,kai kreipiasi i mane.." tai ir man liudna tada palieka.. 😕

  13. Oni, nereikia liudėti ar bijoti saves.

    Gintarele.. as ir nemegstu pastoviai liudinciu draugu ir ieskanciu sau problemu.

    Jeigu jau liudziu tai tik su savimi, o kad ir kaip liūdna kartais bebūtų vistiek šypsausi, vieną sekundę galiu verkti iki ašarų kruvinumo, kitą jau gali juoko priepolis ištikti 🙄 o šiaip vengiu žmoniu kurie pastoviai liūdi, nes tokie man asmeniškai yra geros energijos siurbejai, jie išvargina, nes pastoviai juos reikia guosti, klausytis ju problemu etc.

  14. Pincius rašė:

    Oni, nereikia liudėti ar bijoti saves.

    Gintarele.. as ir nemegstu pastoviai liudinciu draugu ir ieskanciu sau problemu.

    Jeigu jau liudziu tai tik su savimi, o kad ir kaip liūdna kartais bebūtų vistiek šypsausi, vieną sekundę galiu verkti iki ašarų kruvinumo, kitą jau gali juoko priepolis ištikti 🙂 Toks yra gyvenimas, kam klausyti kažkokių sovietinių stereotipų. Neigiamos emocijos nėra blogai. Tai parodo, kad esi žmogus, leidžia susimąstyti gyvenimo klausimais. Yra proga viską vėl ir vėl apmąstyti ir postūmis kažką keisti.

    Citata iš mano blog’o: Didelė liūdesio nauda – išeina… Ir palieka vietą džiaugsmui. Pasilikdamas tyliai kviečia pradėti viską iš naujo.

    Aš nekalbu apie tai, kai žmogus tyčia sau ieško problemų ir nesąmoningai siekia jaustis nelaimingas. Na, manau, čia paprasčiausiai dėmesio stoka.

    Taip, manęs nėra draugai matę liūdnos. Gal ir… Galetų pamatyti. Bet aš bijau nusivilti, nes jie manęs tiesiog nemokės paguosti. Paguosti – tai ne pralinksminti… Neturiu tokio draugo, su kuriuo galėčiau atvirai išsikalbėti. Turiu vieną geriausią draugę, bet ir su ja atvirumas ribotas.

  15. Oni rašė:

    Pincius rašė:

    Oni, nereikia liudėti ar bijoti saves.

    Gintarele.. as ir nemegstu pastoviai liudinciu draugu ir ieskanciu sau problemu.

    Jeigu jau liudziu tai tik su savimi, o kad ir kaip liūdna kartais bebūtų vistiek šypsausi, vieną sekundę galiu verkti iki ašarų kruvinumo, kitą jau gali juoko priepolis ištikti 🙂 ir palikau savo vaikiną, supratau jog jis mano meilės nevertas nors ir labai mane myli, o aš jį.

  16. Su tokiu sprendimu sveikinti galbūt negražu, bet…

    Dėl to paties delsiau ne dieną ir ne dvi. Dabar esu viena, bet laiminga, nes žinau, kad niekuo nesinaudoju ir kad niekas nekenčia nuo to, kad rodau per mažai dėmesio, meilės ir… Dabar nebereikia taikstytis ir apgaudinėti savęs, kad "čia tik dabar taip atrodo" arba "negaliu jo paleisti, nes jis – ypatingas". Taip "neskubėdama" ir iki altoriaus nueiti gali…

    Mes galim būti ir vienos. 🙂

  17. Visada man būna liūdna, nes nebegaliu gyvent be mylimo žmogaus, kurio neturiu. Daug kartų draugės matė mane liūdną, bet nekreipdavo dėmesio kai kurios ir net nepaklausadavo: kas tau? Bet norėčiau nustot liūdėt, bet neturiu tam valios, per daug išskaudinta, pamiršta, palikta. 😆

  18. panikė rašė:

    Visada man būna liūdna, nes nebegaliu gyvent be mylimo žmogaus, kurio neturiu. Daug kartų draugės matė mane liūdną, bet nekreipdavo dėmesio kai kurios ir net nepaklausadavo: kas tau? Bet norėčiau nustot liūdėt, bet neturiu tam valios, per daug išskaudinta, pamiršta, palikta. 😉

  19. Dabar liudziu, nes niekad nebusiu su tuo zmogumi, kuri myliu, nes klausausi "Angel Gabriel", nes man dirbt kiekviena diena ir draugai mane pamirso, mano sirdis sruva kraujo, o akyse tuoj pasirodys asaros 😥

Parašykite komentarą