2024 23 birželio

5 thoughts on “Mano eilėraščiai

  1. Man irgi nelabai iseina tai susigalvojau tokia minciu dezute nu kas lenda i galva parasau i uzrasu knygute o paskui galima kanors is tu minciu ir sulibdyti. Nu ,o siaip su eilemis man prastai tai siaip kokius siaubo pasakojimus kuriu. 🙄

  2. kodėlčiukė rašė:

    Pamiršau…
    Pmiršau pavasario skonį…
    Pamiršau saulėtą dangų…
    Pamiršau tavo veidą…
    Pamiršau tavo juoką…
    Pamiršau…

    Tai, kodėl nepamiršau dar tavęs?

    *****
    Aplankys tave keisti sapnai
    Nes tu pasaulį kitokį pažinai.
    Nežinai ką reiškia verkti ir liūdėti,
    Nežinai tu kaip galima mylėti.

    Širdis sutverta, tam, kad mylėt,
    Ne tam, kad nekęsti ir pyktį išliet,
    Ne tam, kad galėtum priešų susirast,
    O tam, kad galėtum draugų neprarast….

    ******

    Aš stoviu ant tilto…
    Basa…
    Laukiu
    Laukiu tavęs…
    Mano mielas drauge,
    Tiek daug turiu tau pasakyt,
    Papasakot
    Bijau…
    Bijau pamiršt…
    O mielas mano drauge…

    Aš stovėjau…
    Laukiau…
    Bet tu
    Tu nepasirodei…
    Kodėl?
    Bijojau aš tavęs paklausti
    Ir taip likau
    Stovėti
    Po žvaigždėtu dangum…
    Nežinomybėj…
    Viena…

    ******

    Kaip galima suklijuoti tai, kas sudaužyta?
    Kaip galima patikėti tuo, kas ne kartą nuvylė?
    Kaip galima skristi, kad netektų nukristi?
    Kaip galima nukritus taip žemai, vėl pakilti?
    Kaip galim, suvokus, kad klydai, ištaisyti klaidas?
    Kaip vieną kartą išėjus, sugrįšti atgal?
    Kaip galima tavęs nelaukti, jei ir būdama šalia, ilgiuosi?

    Kaip galima?

    Patiko tik tai..

Parašykite komentarą