Mano istorija

Mano istorija

Aš Nepasakosiu apie tai kaip gyvenau ir kuo buvau. Aš papasakosiu kas man nutiko, kai numiriau. Aš miriau sulaukęs daugiau nei aštuoniasdešimt metų. Gyvenau ir numiriau savo mylimoje gimtinėje Egipte.
Prisimenu tik, kad mirštant viskas aptemo ir nurimo. Tada kažkas nutiko. Aš pabudau. Pabudęs suvokiau gulįs ant kieto paviršiaus. Aplink mane stovėjo sustoję vyrai. Aš suvokiau ir mačiau viska kas vyko aplinkui. Tačiau aš nieko nejaučiau. Nejaučiau savo kūno ir skausmo. Aš buvau miręs. Nereikėjo daug laiko kad suprasčiau, kad tie vyrai tai balzamuotojai. Tuo metu balzamuotojai dirbdavo vakariniame Nilo upės krante. Jie numazgojo mano kūną patrono tirpalu. Taip mane paruošė balzamavimui. Vyrai nunešė mane į per-nefer (speciali palapinė). Paguldė mano kūną ant nuožulnaus stalo ir ėmėsi darbo. Mačiau kaip vienas iš jų kišo kažką į mano nosį ir ėmė krapštyti smegenis. Man kilo noras ta viruką nudėti…tik ką gali mirusieji? Paskui pamačiau kaip vienas iš jų, raštininkas, pažymėjo ant mano pilvo kairės pusės pjūvio liniją. Skrodikas aštriu peiliu toje vietoje perrėžė pilvą pusiau, o kiti plikomis rankomis, vienas po kito ėmė traukti plaučius, kepenis, žarnas ir skrandi. Turiu Jums pasakyti, man tai visai nepatiko. Aš žinojau, kad taip jie ruošia mane susitikimui su mano dangiškuoju tėvu Ra, bet tuo metu manęs tai neguodė. Išimtus mano organus balzamuotojai balzamavo atskirai. Man paliko tik širdį ir inkstus. Išėmę mano vidaus organus, jie pradėjo mano kūną džiovinti. Pradėjo džiovinti mane penkioliktą iš septyniasdešimt dienų. Penkioliktą dieną balzamuotojai nuplovė mano kūną vandeniu. Paskui laukė kiek malonesnės maudynės datulių vyne (Jei jau nebegalėjau gerti, tai bent prisiuosčiau). Deja, viskas kas malonu, kada nors baigiasi. Maudynės vyne irgi pasibaigė. Dar gal būtu ir nieko, bet balzamuotojai prisiminė pjūvi mano pilve, ir per jį į mane prikišo maišelių su patronu, skudurų ir šiaudų, neva, kad atgaučiau žmogišką pavidalą. Po šių procedūrų jie vėl paguldė mane ant stalo ir apibarstė sausu patronu (kokiais 225 kg). Pasijutau kaip marinuojama žuvis, o noras nugalabyti tuos virukus niekur nedingo. Tik nuo savo brolio Šenaro aš tuo ir skiriuosi, jis savo norų nevaldė. Tai gi, baigę mane sūdyti, jie paliko mano kūną ramybėje, kad išdžiūtu. Taip kuri laiką aš galėjau pailsėti…bet neilgai. Man pradėjo nepatikti tai, kad džiūdamas mano kūnas pajuodavo ir susiraukšlėjo. Geriau jau būčiau nepabudęs. Mano rankos ir kojos priminė lazdas, o svėriau aš trim ketvirčiais mažiau, nei mirties valandą. Kai jau ėmiau su tuo apsiprasti, mane vėl prisiminė balzamuotojai. Pamatę kuo aš virtau, jie ėmėsi mane gražinti. Išpradžių jie mane vėl išmaudė. Ir pagaliau iš mano kūno ištraukė natroną. Kai jau pradėjau tuo džiaugtis jie vėl mane sunervino. Pradėjo į mano kūną kišti drobes, pjuvenas ir net žemę. Patikėkit manim, vaizdas ir jausmas nebuvo iš maloniųjų ir aš dar labiau ėmiau trokšti keliauti į aną pasaulį pas savo mylimą didžiąją sutuoktinę Nefertarę. Tuo tarpu balzamuotojai pradėjo kiek malonesnę procedūrą. Jie įtrynė mano odą aliejais ir kvepalais, o paskui apliejo visą kūną karštais pušų sakais. Galiausiai jie privertė pasijusti mane kaip moterį…to tikrai netroškau. Balzamuotojai uždėjo man peruką! Ant pjūvio jie uždėjo man Užat akį (Horo akis). Paskui tarp drobės ir ant kūno pradėjo nuo galvos iki kojų dėlioti amuletus, kurie turėjo saugoti mane pakeliui į aną pasaulį. (saugojo ar ne – čia jau kita istorija). Tada, Paslapčių saugotojas ant papiruso surašė užkeikimus iš „Mirusiųjų knygos“. Sekė ilgos, nuobodžios valandos muturiavimo raiščiais. Iš pradžių Jie apmuturiavo mano galvą, paskui rankas ir kojas, tada liemenį. Kai pagaliau baigė muturiuoti, apipylė mane sakais, kad raiščiai sukietėtų ir nepraleistų vandens. Lyg ketinčiau kažkur plaukti. Po septyniasdešimt kankinimo, vadinamo Balzamavimu, dienų pagaliau pajutau, kad man uždėjo auksinę kaukę.
Pagaliau prasidėjo mano kelionė į pomirtinį pasaulį….tiksliau į kapą. Mano kūną paguldė į karstą. Kai jau nunešė mane į kapą (tiksliau nukratė), pajutau kaip žynys palietė mano burną, ausis, akis ir nosį. Šiomis apeigomis jis siekė gražinti man jutimus.
Tik kai galiausiai kape likau vienas, pajutau ramybę ir nugrimzdau į nebūtį…bet tik iki…na, bet čia jau kita istorija.